sam

Greitu metu Lietuvos savivaldybėse atsiras daugiau psichologinės ir emocinės pagalbos priemonių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Edgaro Diržiaus, pokyčiai vykdomi kompleksiškai, plečiant psichologinės sveikatos specialistų paslaugų tinklą visoje Lietuvoje. „Lietuvoje yra diegiamos bendruomeninės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat turime gydymo bendruomenėje komandas, kurios galės atvykti pas žmones.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad pacientai gali įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) tik patvirtinę savo tapatybę. Todėl keliaujant į vaistinę reikėtų nepamiršti paso arba asmens tapatybės kortelės.

Tam tikros srities gydytojų ir slaugytojų šalyje tiek trūksta, kad nieko nesiimant po mažiau nei dešimtmečio paprasčiausiai gali nebelikti, kam gydyti. Siekdama užbėgti už akių tokių grėsmingų prognozių išsipildymui Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia parengusi išsamų planą. Vis tik pasigirdo įspėjimai, ar su laiku apskritai bebus, iš kur paimti specialistų.  Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nevyniojo žodžių į vatą – šiandienos situacija įtempta.

Pasaulinio susitarimo dėl kovos su tokiomis pandemijomis kaip COVID-19 teks palaukti: po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų šalys kol kas nesugebėjo parengti plano, kaip pasaulis galėtų reaguoti į kitą pandemiją. Po to, kai COVID-19 sukėlė karantinus, sužlugdė ekonomiką ir nusinešė milijonus gyvybių, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir viso pasaulio lyderiai pažadėjo ateityje veikti efektyviau.

Nors pacientai nesiliauja skųstis didžiulėmis eilėmis, pasirodo, patys gyventojai prisideda prie to, kas jos netrumpėtų. Skaičiuojama, kad net iki penktadalio, o kai kur – net trečdalis pacientų užsiregistravę neatvyksta pas gydytojus, bet apie tai iš anksto nepraneša. Ar padėtų tokius asmenis disciplinuoti baudos? Idėja apmokestinti vizitą pas gydytoją ir neklusniems pacientams mokesčio negrąžinti arba juos iškart bauduoti sklando jau kurį laiką.

Toliau plečiant slaugytojų ir akušerių funkcijas bei kompetencijas, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais jiems suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad per pastaruosius metus slaugytojų bendruomenė sulaukė didelio pasitikėjimo ir profesinio įvertinimo, suteikiant vis didesnes atsakomybes ir svarbesnį vaidmenį gydymo įstaigų gyvenime.

Nuo Naujų metų gyventojų laukia pokyčiai – neturint galiojančios medicininės pažymos nustos galioti ir vairuotojo pažymėjimas. Policijos atstovai paaiškino plačiau, kokios sankcijos laukia tų, kurie iki numatytos datos nespės pasirūpinti pažyma. Nuo kitų metų sausio 1 d. vairuotojams atsiranda pareiga periodiškai tikrintis sveikatą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) vadovo pareigoms užimti. Pretendentams dokumentus būtina pateikti iki birželio 3 d. imtinai. SAM pažymi, kad VTMT vadovas turi turėti puikius lyderystės įgūdžius, taikyti pažangius vadybos sprendimus, gebėti valdyti rizikas, suprasti pagarbos žmogui ir profesinės etikos svarbą įstaigos veiklai.

Tūkstančiams vairuotojų siunčia skubią žinią – laiku nepasitikrinus sveikatos nuo kitų metų vairuoti nebus galima. Numatoma, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su sveikatos medicinine pažyma, tad jai nustojus galioti bus stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Todėl gyventojai raginami jau dabar suskubti pasitikrinti sveikatą, kas dar to nepadarė.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) bus pristatyta informacija apie negaliojančias vairuotojų sveikatos pažymas. Nuo kitų metų pradžios vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su medicininės pažymos galiojimu, tai yra nustatytu laiku nepasitikrinę sveikatos vairuotojai nebegalės dalyvauti eisme.

Tęsdamas kelionę po šalies gydymo įstaigas Arūnas Dulkys praėjusią savaitę aplankė Molėtus. Ministras gyrė, kad rajono ligoninė – pavyzdys, kaip pavyko numalšinti nepagrįstas baimes dėl reformos pokyčių. Be to, jis pažymėjo, kad poilsiautojų pamėgtame krašte daugiau finansų bus skirta Skubios pagalbos skyriaus vystymui. „Kai yra lyderystė, randamas ir sutarimas.

Prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo ir utilizavimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina – jo vadovaujama institucija bendradarbiaus su teisėsauga ir teiks visą reikiamą informaciją tyrimui atlikti. „Galiu patvirtinti – tikrai bendradarbiausime su prokuratūra ir tikrai pateiksime visą informaciją, kad būtų duoti atsakymai, kurie kyla“, – trečiadienį prieš prasidedant Vyriausybės posėdžiui Eltai sakė A. Dulkys.

Artėjant vasarai, tėveliai dar gali suspėti atlikti vieną svarbią užduotį – pasirūpinti savo vaikų profilaktiniu sveikatos patikrinimu. Elektroninis Mokinio sveikatos pažymėjimas galios ištisus metus. „Visi ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai ir mokiniai iki 18 metų, taip pat pilnamečiai moksleiviai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas mokyklose, kartą per metus turi profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Po patikros išrašomas elektroninis Mokinio sveikatos pažymėjimas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) metams pratęsė naujų kvalifikacinių reikalavimų įsigaliojimą mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams.

Nuo ketvirtadienio elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus lietuviai gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausia Latvijoje ir Lenkijoje, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. „Atverdami Lietuvos gyventojams galimybę įsigyti receptinius vaistus užsienio šalyse, žengiame svarbų žingsnį dar tvirtesnės Europos sveikatos sąjungos link.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) žengė reikšmingą žingsnį reformos procese. Įstaigos dalininkai – Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija – patvirtino šalyje analogų neturinčią gydymo įstaigos struktūrą ir valdymo modelį. Nuosekliai planuotos ir būtinos permainos bus įgyvendintos iki rugsėjo pradžios. Diegiamos naujovės pacientams užtikrins labiau prieinamas gydymo paslaugas ir dar aukštesnę jų kokybę. Remiasi gerosiomis praktikomis „Prasideda realūs pokyčiai ir reforma.

Kilus įtarimams dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų ir viešųjų bei privačių interesų pažeidimų Regioninėje Mažeikių ligoninėje, gydymo įstaigos direktorius Sigitas Kaktys atšaukiamas iš pareigų, antradienį pranešė rajono savivaldybė. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, S. Kaktys iš pareigų bus atšauktas nuo gegužės 9 dienos. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė gydymo įstaigos dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Mažeikių rajono savivaldybė.

Balandžio 30 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 26 šalies gydytojams, 27 slaugytojoms ir 22 sveikatos apsaugos darbuotojams. Iškilmingo apdovanojimų įteikimo renginio įrašą galima peržiūrėti čia.

Tęsdamas vizitus po šalies gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ką tik apsilankė Naujoje Akmenėje. Jis konstatavo, kad nors pokyčiai vyksta, skaudulių išlieka ne vienas. Vienas didžiausių yra medikų trūkumas. „Pokyčiai apnuogina susikaupusias praeities problemas. Dideli pokyčiai reiškia daugiau problemų. Todėl pokyčių iniciatoriams reikia didelės vidinės jėgos ir nuoširdaus palaikymo“, – įspūdžiais dalinosi jis socialiniame tinkle.

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui.

Balandžio 24-ą dieną socialinio tinklo „Facebook“ Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM puslapyje pranešta apie skleidžiamas melagystes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vardu. „Sukčiai siautėja toliau. Šįkart jie savo melagystėms skleisti pasirinko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimą.

Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pagalbos priemones. Jos gydytojams padės atlikti itin sudėtingas širdies procedūras tiems pacientams, kurie neturi kitų gydymo alternatyvų. Tam pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Viena iš priemonių – sistema, skirta minimaliai invazyviam didelio laipsnio mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumui gydyti.

Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. – recovery) siekiančios, žmogaus teises atliepiančios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip atvejo vadyba bei psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas bendruomenėje.

Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudaryti sąlygas gauti individualų tęstinį gydymą.  „Mes šiuo metu labai stipriai plėtojame psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas. Tai yra tokios intensyvios paslaugos žmonėms vietoje stacionarinių, tai yra būtent ligoninės paslaugų.

Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia parengusi Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metų planą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad netolygus medikų pasiskirstymas ir tam tikrų profesijų trūkumas yra vienos opiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje.

Seime kelią toliau skinasi įstatymo pataisos, kuriomis medikams siekiama suteikti daugiau apsaugos. Numatoma, kad susidūręs su neadekvačiu, fiziškai ar psichologiškai smurtaujančiu pacientu medikas tuo metu galėtų atsisakyti suteikti planinę pagalbą. Tiesa, tai nereiškia, kad tokios paslaugos jis negalėtų gauti vėliau – bet turėtų „atvėsti“ ir tinkamai elgtis. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiu pasikeitimus numatančioms įstatymų pataisoms.

Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. „Priėmėme galutinį sprendimą (...) – imsimės į valstybės globą daugiau šitų paslaugų, savivaldybėms liks tai, kas jiems jau yra įprasta – hemodializės pavežimai“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė Arūnas Dulkys.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį pirmąkart svarstys dėl cistinės fibrozės vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šie vaistai iki šiol niekada nebuvo kompensuojami.   „Turime gerų žinių.

Biudžetinėse įstaigose dirbantys medikai sako esantys palikti už borto – atlyginimai nekyla, žmonės palieka darbus, o darbo krūviai tik auga. Darbuotojai apgailestauja, kad atskirtis tarp viešojo ir biudžetinio sektoriaus tik didėja: jei vieniems algos šiemet kyla 20 proc., kitiems – simboliškai vos apie 20 eurų ar išvis nekilo. Norėdamos atkreipti dėmesį į biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų problemas juos atstovaujančios profesinės sąjungos trečiadienį 15 val.

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą.

Sveikatos specialistai siunčia priminimą – profilaktinėmis moksleivių sveikatos pažymomis raginama rūpintis jau dabar, kad vėliau netektų pakliūti į didelę eilę. Nors įsibėgėjus balandžiui retai kas galvoja apie pasiruošimą naujiems mokslo metams, sveikatos specialistus ragintų tą padaryti.  Jie pataria kasmet iki rugsėjo 15 d. į ugdymo įstaigas turima pristatyti sveikatos pažyma pradėti rūpintis dar pavasarį.

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodara ir įsigijimas turi teisinių spragų dėl kainos pagrįstumo, abejonių kelia ir nedeklaruojami sprendimų priėmėjų ryšiai, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT, atlikusi šio proceso korupcijos rizikos analizę Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), tvirtina, jog nustatyti trūkumai kelia riziką dėl galimo piktnaudžiavimo.

Plečiant sveikatos priežiūros paslaugas vyresnio amžiaus gyventojams, sveikatos apsaugos ministro įsakymu didinamas finansavimas gydymo įstaigoms už teikiamas geriatrijos paslaugas. Padidinus įkainius, pagal kuriuos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), gydymo įstaigos bus skatinamos vieno vizito metu atlikti išsamesnius tyrimus ir daugiau pacientui reikalingų procedūrų.

Seimas antradienį po svarstymo vieningai pritarė prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Farmacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pagerinti inovatyvių gydymo metodų ir vaistų prieinamumą labai retomis ligomis sergantiems pacientams. Pagal svarstomą projektą, dėl kurio Seimas turės balsuoti dar kartą, į Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją numatoma papildomai įtraukti dar keturis jos narius.

Nusivylę ministro Arūno Dulkio reakcija į jaunos Kauno klinikų slaugytojos savižudybę, socialdemokratai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM).  Socialdemokratai prašo SAM informuoti, kas nuveikta per 3 metus stiprinant kovą su mobingu gydymo įstaigose ir kokių žingsnių ketinama imtis nedelsiant. SADM turės atsakyti, kaip užtikrinamos darbuotojų galimybės pranešti apie mobingą darbe, nepatirti persekiojimo.

Kadencijai einant į pabaigą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aktyviai tęsia apsilankymus Lietuvos regionų gydymo įstaigose. Šįkart jis pasidalino įspūdžiais iš Rietavo. „Grįžtu iš Kupiškio, tačiau keletas įžvalgų iš praėjusios savaitės vizito Rietave. Dėl ko labiausiai skauda mažoms savivaldybėms? Aplankytas Rietavas yra puiki iliustracija“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Radiacinės saugos centro direktoriaus pareigas pirmadienį pradėjo eiti Ernestas Jasaitis, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jis anksčiau laimėjo ministerijos skelbtą konkursą į šias pareigas. Įstaigai laikinai vadovavusi Ramunė Stasiūnaitienė toliau eis direktoriaus pavaduotojos pareigas. „Naujajam vadovui keliamas uždavinys suteikti kuo didesnį saugumo jausmą Lietuvos gyventojams bei stiprinti radiacinę saugą.

Vyriausybė nutarė įtraukti COVID-19 į profesinių ligų sąrašą. COVID-19 bus pripažįstama profesine liga asmenims, dirbantiems žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, ligų prevencijos bei pagalbos namuose srityje. Taip pat tų sektorių, kuriuose įrodyta koronaviruso infekcijos rizika, darbuotojams. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad profesinių ligų sąrašo tikslinimas reikalingas ir siekiant įgyvendinti 2022 m. Europos Komisijos (EK) rekomendaciją.

Gydytoju 60 metų vienoje darbovietėje pradirbęs pasvalietis 84-erių Antanas Sudavičius tikina, kad žmogų labiausiai išvargina nedarbas. Tuo metu pats pacientus stengiasi ne tik gerbti, bet ir mylėti bei rasti kalbą. Nors, kaip pasakoja, pagal kilmę yra žemaitis nuo Telšių, likimas taip suklostė, kad po tremties pagal paskyrimą atvykęs dirbti į Pasvalį čia praleido 60 metų.  „Pagal paskyrimą atvykau į Pasvalį 1964 m. Tai yra mano pirma ir paskutinė darbovietė.

Ne tik pasikonsultuoti, nusipirktų vaistų ar kitų priemonių, pasiskiepyti, bet ir prasitęsti vaistų receptą. Apie tokią laukiamą naują paslaugą vaistinėse kalbama jau kurį laiką, tačiau tam vis nesiryžtama. Naujausiais duomenimis, tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau šių metų pabaigos. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priminė, kad apie galimybę pratęsti kai kuriuos vaistus vaistinėje kalbama jau seniai.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Lietuvos gyventojams – gera žinia: plečiamos nemokamai skiepijamos žmonių grupės. Šių metų naujiena – nuo rugsėjo 1 d. nemokamai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti 50–55 m. amžiaus žmonės. Taip pat nemokamai nuo gripo bus skiepijami vaikai 2–7 metų amžiaus vaikai.

Merams pakėlus triukšmą dėl pacientų pavėžėjimo paslaugos finansavimo Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad atrado galimybių šią paslaugą pilnai finansuoti. Nurodoma, kad 20-yje savivaldybių, dalyvaujančių pilotiniame projekte, paslauga užtikrinta visa apimtimi bent iki liepos. Vykdant bandomąjį pavėžėjimo projektą, nuo kovo 1 d. savivaldybės turėjo finansuoti dalį kelionių.

Obstrukcinė miego apnėja – vienas dažniausių miego sutrikimų, kuris ne tik apsunkina sergančiojo kasdienybę, bet ir didina sunkių ligų bei nelaimingų autoįvykių riziką. Tuo metu situacija Lietuvoje skandalinga: tyrimų, kurie padėtų ištirti šią ligą, prireikia laukti 2–3 metus ir net ilgiau. Ministerija gi skelbia, kad tyrimą galės atlikti daugiau įstaigų. Įvairių tyrimų duomenimis, miego apnėja serga apie 4 procentai vidutinio amžiaus vyrų ir 2 procentai vidutinio amžiaus moterų.

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai išplatino viešą laišką, kuriame nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamai pertvarkai. Merų teigimų, pagal ją nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės turės užtikrinti nespecializuotų pacientų pavėžėjimą savo lėšomis. SAM gi teigia, kad savivaldybės nuo pačių pradžių žinojusios, kad turės mokėti už dalį pacientų pervežimų. Tiesa, šiuo metu diskutuojama dėl tvarkos aprašo tikslinimo.

Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė atnaujinusi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Dėl to siuntimų pas specialistus tvarka taps paprastesnė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 50 proc. vaistų visame pasaulyje išrašomi, išduodami arba parduodami netinkamai, o 50 proc. pacientų juos vartoja neteisingai.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje, kur aptars pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkius. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizito kovo 18–29 dienomis metu delegacija šiose šalyse susitiks su vietos institucijų, agentūrų, asociacijų ir ligoninių atstovais, aptars dirbtinio intelekto ir inovacijų diegimo medicinoje, senėjančios visuomenės iššūkių klausimus.