sam

Kadencijai einant į pabaigą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aktyviai tęsia apsilankymus Lietuvos regionų gydymo įstaigose. Šįkart jis pasidalino įspūdžiais iš Rietavo. „Grįžtu iš Kupiškio, tačiau keletas įžvalgų iš praėjusios savaitės vizito Rietave. Dėl ko labiausiai skauda mažoms savivaldybėms? Aplankytas Rietavas yra puiki iliustracija“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Radiacinės saugos centro direktoriaus pareigas pirmadienį pradėjo eiti Ernestas Jasaitis, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jis anksčiau laimėjo ministerijos skelbtą konkursą į šias pareigas. Įstaigai laikinai vadovavusi Ramunė Stasiūnaitienė toliau eis direktoriaus pavaduotojos pareigas. „Naujajam vadovui keliamas uždavinys suteikti kuo didesnį saugumo jausmą Lietuvos gyventojams bei stiprinti radiacinę saugą.

Vyriausybė nutarė įtraukti COVID-19 į profesinių ligų sąrašą. COVID-19 bus pripažįstama profesine liga asmenims, dirbantiems žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, ligų prevencijos bei pagalbos namuose srityje. Taip pat tų sektorių, kuriuose įrodyta koronaviruso infekcijos rizika, darbuotojams. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad profesinių ligų sąrašo tikslinimas reikalingas ir siekiant įgyvendinti 2022 m. Europos Komisijos (EK) rekomendaciją.

Gydytoju 60 metų vienoje darbovietėje pradirbęs pasvalietis 84-erių Antanas Sudavičius tikina, kad žmogų labiausiai išvargina nedarbas. Tuo metu pats pacientus stengiasi ne tik gerbti, bet ir mylėti bei rasti kalbą. Nors, kaip pasakoja, pagal kilmę yra žemaitis nuo Telšių, likimas taip suklostė, kad po tremties pagal paskyrimą atvykęs dirbti į Pasvalį čia praleido 60 metų.  „Pagal paskyrimą atvykau į Pasvalį 1964 m. Tai yra mano pirma ir paskutinė darbovietė.

Ne tik pasikonsultuoti, nusipirktų vaistų ar kitų priemonių, pasiskiepyti, bet ir prasitęsti vaistų receptą. Apie tokią laukiamą naują paslaugą vaistinėse kalbama jau kurį laiką, tačiau tam vis nesiryžtama. Naujausiais duomenimis, tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau šių metų pabaigos. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priminė, kad apie galimybę pratęsti kai kuriuos vaistus vaistinėje kalbama jau seniai.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Lietuvos gyventojams – gera žinia: plečiamos nemokamai skiepijamos žmonių grupės. Šių metų naujiena – nuo rugsėjo 1 d. nemokamai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti 50–55 m. amžiaus žmonės. Taip pat nemokamai nuo gripo bus skiepijami vaikai 2–7 metų amžiaus vaikai.

Merams pakėlus triukšmą dėl pacientų pavėžėjimo paslaugos finansavimo Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad atrado galimybių šią paslaugą pilnai finansuoti. Nurodoma, kad 20-yje savivaldybių, dalyvaujančių pilotiniame projekte, paslauga užtikrinta visa apimtimi bent iki liepos. Vykdant bandomąjį pavėžėjimo projektą, nuo kovo 1 d. savivaldybės turėjo finansuoti dalį kelionių.

Obstrukcinė miego apnėja – vienas dažniausių miego sutrikimų, kuris ne tik apsunkina sergančiojo kasdienybę, bet ir didina sunkių ligų bei nelaimingų autoįvykių riziką. Tuo metu situacija Lietuvoje skandalinga: tyrimų, kurie padėtų ištirti šią ligą, prireikia laukti 2–3 metus ir net ilgiau. Ministerija gi skelbia, kad tyrimą galės atlikti daugiau įstaigų. Įvairių tyrimų duomenimis, miego apnėja serga apie 4 procentai vidutinio amžiaus vyrų ir 2 procentai vidutinio amžiaus moterų.

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai išplatino viešą laišką, kuriame nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamai pertvarkai. Merų teigimų, pagal ją nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės turės užtikrinti nespecializuotų pacientų pavėžėjimą savo lėšomis. SAM gi teigia, kad savivaldybės nuo pačių pradžių žinojusios, kad turės mokėti už dalį pacientų pervežimų. Tiesa, šiuo metu diskutuojama dėl tvarkos aprašo tikslinimo.

Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė atnaujinusi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Dėl to siuntimų pas specialistus tvarka taps paprastesnė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 50 proc. vaistų visame pasaulyje išrašomi, išduodami arba parduodami netinkamai, o 50 proc. pacientų juos vartoja neteisingai.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje, kur aptars pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkius. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizito kovo 18–29 dienomis metu delegacija šiose šalyse susitiks su vietos institucijų, agentūrų, asociacijų ir ligoninių atstovais, aptars dirbtinio intelekto ir inovacijų diegimo medicinoje, senėjančios visuomenės iššūkių klausimus.

Medikų asociacijos teigia, kad sveikatos sistemos krachas – jau netoli. Kone didžiausią susirūpinimą kelia darbo rankų trūkumas. Gydytojus ne tik aktyviai vilioja privatus sektorius, bet apskritai kone trečdalis Lietuvos medikų – pensinio amžiaus arba arti jo. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, dalyvaudama diskusijoje apie sveikatos ir sveikatingumo paslaugų vystymą sostinėje, didžiausius nuogąstavimus išsakė būtent dėl žmogiškųjų išteklių.

Psichologinių krizinių įvykių skambučių centras (Skambučių centras) jau teikia psichologinę pagalbą asmenims, kurie patiria savižudybės grėsmę arba savižudybės grėsmė kyla jų aplinkoje, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Džiaugiamės, kad ši paslauga skaičiuoja jau 4-us metus ir yra vis labiau atpažįstama visuomenėje, o nuo šių metų Skambučių centrui pradėjus konsultuoti gyventojus, kaip elgtis susidūrus su savižudybės grėsme, pagalba krizę patiriantiems asmenims taps dar labiau prie...

Specialistai perspėja – situacija dėl skiepais valdomų ligų Lietuvoje blogėja. Ypač daug nerimo kelia tymai, kurių atgimimas stebimas visame pasaulyje. Šiemet šalyje jau nustatyti 11 tymų atvejų, tačiau vakcinacijos apimtys mažėja kasmet. Naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiami duomenys kelia nerimą – praėjusiais metais buvo pasiekta tik 85,72 proc. skiepijimo nuo tymų apimtys 7-erių metų vaikų grupėje.

Šiuo metu sveikatos sistemoje vyksta dideli pokyčiai – vykdomos net kelios reformos. Viena jų apima pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros gydymo įstaigas. Ministro Arūno Dulkio užmojis – besijungdamos į sveikatos centrus savivaldybėje esančios gydymo įstaigos privalo užtikrinti žmonėms 80 proc. būtinų paslaugų arčiau namų.

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis ar patenkantys į didelę jų riziką laukia itin naujo efektyvaus vaisto kompensavimo. Pasak medikų, šis gydymas yra stiprus žingsnis į priekį. Nors pacientams jis jau yra nemokamai prieinamas kitose Europos šalyse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar tik pradeda svarstyti vaisto kompensavimo klausimą.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atnaujinus Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo tvarką, išplečiamos pagalbos galimybės gyventojams, numatant, kad paslaugas visuomenės sveikatos biuruose pradės teikti emocinės gerovės konsultantai ir meno terapeutai, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo šių metų pradžios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyboje pradėta taikyti vieninga darbo užmokesčio politika. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad įdiegus vieningą atlygio sistemą, GMP tarnybos darbuotojai jau sulaukė pirmųjų darbo užmokesčių pagal naująją sistemą. „Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pirmiausiai buvo kuriama siekiant gerinti GMP paslaugų operatyvumą ir kokybę.

Šiemet tęsdamas vizitus po įvairių rajonų gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę apsilankė Klaipėdos rajono gydymo įstaigose.  „Atsispirti nuo dugno. Taip galima apibūdinti situaciją Klaipėdos rajono gydymo įstaigose, kuriose lankiausi šią savaitę“, – tokiais žodžiai ministras apibendrino šį vizitą. Jo aiškinimu, sveikatos centrai buvo sukurti kaip įrankis, kad pacientai mažiausiai 80 proc.

Nevilties dėl nekompensuojamų efektyvių vaistų apimtas vyras išplatino viešą kreipimąsi valdžios atstovams. Jis skundėsi, kad preparatai, padedantys reguliuoti cholesterolio kiekį ir užbėgti už akių rimtoms komplikacijoms, kaimyninėse šalyse prieinami, tuo metu pas mus žmonės už visa tai turi susimokėti patys. Viešą laišką vyras adresavo tiek sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui ir kitiems jo nariams.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą vienos didžiausių šalies gydymo įstaigų – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų – generalinio direktoriaus pareigoms eiti. „Daugiau nei 1 mln. pacientų, 2 mln. tyrimų, per 50 tūkst. sudėtingų operacijų – tokio masto gydymo įstaiga yra Santaros klinikos.

Profsąjunginė organizacija Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) perdavė 1000 medikų pasirašytą kreipimąsi. Jame prašoma organizuoti įvadinį estetinės (nechirurginės) medicinos kursą įvairių specialybių gydytojams.

Sausio pabaigoje Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, pretenduoti dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo šiol galės ir net ne šeimos nariai. Tiesa, tam reikės įrodyti nepaneigiamą buvusį glaudų ryšį su mirusiuoju.

Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Tarp naujovių – nemokami skiepai nuo erkinio encefalito 50–55 m. amžiaus gyventojams ir gripo skiepai 2–7 m. vaikams.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje – neramios dienos. Ką tik nuskambėjo skandalas dėl mobingo, o dabar įstaigai prireikė kreiptis į prokurorus dėl klinikoje rastų besimėtančių implantų lipdukų. Tai sukėlė spėlionių net ir dėl to, ar operacijos galėjo būti atliktos ir ne klinikos pacientams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo. Naujausia žinia – nuo pirmadienio ligoninės vadovas palieka pareigas.

Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad slaugytojų atsakomybių išplėtimas yra kelias, kurį nuėjo visos pažangios sveikatos apsaugos sistemos – juo suka ir Lietuva.

Eilės gydymo įstaigose – vienas didžiausių skaudulių sveikatos apsaugos sistemoje. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gi tvirtina, kad mažiausiai 10 proc. eiles būtų galima sumažinti vien atsisakius nereikalingų siuntimų. Be to, jis siūlė atsigręžti ir į pačius pacientus, kurie, jo teigimu, patys reikalauja siuntimų, nors jų jiems net nereikia.

Nuo šios savaitės supaprastinta patekimo pas gydytojus specialistus tvarka – sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytais atvejais pacientai galės kreiptis į gydytojus specialistus ir be siuntimo. Be to, kitoms paslaugoms gauti siuntimą galės išduoti ne tik ųšeimos gydytojas. Kaip antradienį pranešė ministerija, siuntimo antrinio lygio konsultacijai nereikės, kai paciento greitojo atrankinio arba laboratorinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsakymas teigiamas.

Atsižvelgusi į Seimo narių, moterų teises ginančių organizacijų ir sveikatos priežiūros specialistų siūlymus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakeitė cezario pjūvio operacijų atlikimo tvarką, kai šios operacijos atliekamos ne dėl medicininių priežasčių, o pačių gimdyvių pageidavimu.

Šiemet poliklinikose vyksta dideli pokyčiai. Nuo metų pradžios jose slaugytojai jau gali teikti savarankiškas konsultacijas, o nuo vasario bus leista dar daugiau – skirti ir pratęsti vaistus, išrašyti siuntimus. Vis tik nors nestigo gyventojų pasipiktinimo, kad prasibrauti pas gydytojus esą gali tapti dar sunkiau, mat pirmiau jie pateks pas slaugytoją, o ne šeimos gydytoją, pačios gydymo įstaigos ramina, kad eilės kaip tik sumažės.

Norintiesiems mesti rūkyti netrukus pradės veikti speciali pagalbos telefoninė linija 1819. Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), specialistai gyventojus konsultuos nemokamai. Skelbiama, kad linija veiks darbo dienomis, nuo 11 iki 19 val., savaitgaliais – nuo 11 iki 14 val. Norinčius mesti rūkyti konsultuos penki pagal specialią moksliniais įrodymais grįstą metodiką apmokyti specialistai.

Neseniai Lietuvą vienas po kito sukrėtus tragiškiems įvykiams, kai be ginklo nepavyko suvaldyti psichikos liga sergančios moters, o vyras legaliai laikytu ginklu nušovė žmoną, sužeidė podukrą ir nusišovė pats, valdžia nusiteikė pokyčiams. Susitikę ministrai prabilo ne tik apie planuojamą gerinti reagavimo sistemą, bendrus mokymai, bet ir siūlo griežčiau vertinti tuos, kurie nori išsiimti ar pratęsti leidimą ginklui.

Siekiant spręsti pacientų laukimo eilių pas gydytojus klausimą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša plėsianti telemedicinos ir nuotolines konsultavimo paslaugas. Anot ministerijos, įgyvendinant projektą atsiras galimybė pacientams nesudėtingais atvejais konsultuotis su šeimos gydytoju, o jam – konsultuotis su kitų gydytojų specialistu, o pacientams kai kuriais atvejais nebereikės vykti į respublikos ar universiteto ligonines ar didžiąsias poliklinikas, kad gautų konsultaciją.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atsinaujino – savaitės pradžioje paskelbė savo naująjį logotipą. Vis tik vos jis buvo paviešintas, spėjo sulaukti ne vieno ironiško vertinimo, esą labiausiai jis primena labirintą, kurį kai kada tenka įveikti norint prasibrauti pas gydytojus. Ekspertas gi neslėpė, kad su vizualu padirbėta neblogai, tačiau jis atrodo atsiradęs ne vietoje ir ne laiku.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. sumažinus maksimalų burnos higienisto aptarnaujamų pacientų skaičių, gerės šių paslaugų prieinamumas gyventojams, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Priimti pakeitimai padės pacientams greičiau patekti pas burnos higienistą, o gydymo įstaigos už šias paslaugas gaus daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį ir antradienį Paryžiuje dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sveikatos ministrų susitikime bei politikos forume apie į žmogų orientuotų sveikatos inovacijų ateitį.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė pažėrė kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl laikinai sustabdytų kvietimų savivaldybėms teikti paraiškas sveikatos centrų kūrimui. Anot jos, savivaldybės pasigenda informacijos, kada šie kvietimai bus atnaujinti. Todėl, pabrėžia I. Segalovičienė, ministerijai reikėtų apdairiau planuoti investicijas į sveikatos sritį. „Daugeliui savivaldybių motyvas kurti sveikatos centrus buvo būtent ES investicijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai, leidžiantys nechirurgines estetinės medicinos paslaugas teikti tik specialų kursą baigusiems įvairių sričių gydytojams, sukėlė diskusijas medikų bendruomenėje. Nors dalis gydytojų pritaria siekiui užtikrinti didesnį kokybiškų grožio paslaugų prieinamumą taip kovojant su nelegalia jų pasiūla, kiti tvirtina, kad nieko keisti nereikia.

Šią savaitę pradėjo veikti Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) funkcionalumai, suteikiantys daugiau galimybių pacientams valdyti registraciją pas gydytojus ir gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, praneša Registrų centras. Nauji sistemos funkcionalumai atsirado po to, kai vieną didžiausių ir svarbiausių šalyje informacinių sistemų E. sveikatą tvarkantis Registrų centras įdiegė IPR IS patobulinimus.

Periferijos ligoninėms skundžiantis, kad ne taip paprasta čia pritraukti dirbti jaunus gydytojus, iš politikų ir pačių medikų lūpų pastaruoju metu vėl išsprūdo pasvarstymų apie tai, ar nevertėtų po valstybės finansuotų studijų jiems padirbėti regionuose privalomai. Patys jaunieji gydytojai gi atkerta, kad tai nėra geriausias sprendimo būdas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat neslepia skepsio ir siūlo medikus pirmiausia vilioti kitais būdais.

Augant tokių grožio procedūrų kaip hialurono užpildų ir botulino toksino injekcijos poreikiui, bet kartu fiksuojant nelegaliai teikiamas paslaugas, svarstomi pokyčiai. Vis tik dermatovenerologai bei plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos gydytojai susiėmę už galvų dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojų šias procedūras patikėti tik kelių mėnesių siauros medicinos praktikos kursą praėjusiems gydytojams.

Lietuvoje vis dar neprieinamas efektyvus, šiuolaikiškas medikamentinis gydymas metastazavusiu agresyvių formų krūties vėžiu sergančioms moterims. Kasmet krūties vėžiu mūsų šalyje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga. Moterų, sergančių šia liga, išgyvenamumas Lietuvoje vienas prasčiausių Europoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį lankosi Stokholme, kur dalyvauja Šiaurės matmens partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje kasmetinėje ministrų lygmens konferencijoje. Susitikimo metu bus aptartos antimikrobinio atsparumo problemos bei Partnerystės ateitis ir svarba regioninio bendradarbiavimo stiprinimui, praneša ministerija. Tai paskutinis susitikimas, kuriam pirmininkauja Švedija.

Didžiulis medikų trūkumas, milžiniškos eilės pas daugelį gydytojų specialistų, pralaimima konkurencija su privačiomis gydymo įstaigomis – nuolat linksniuojamos problemos viešajame sveikatos sektoriuje. Šiaulių regiono gydymo įstaigos ne išskirtinės – ypač įgyvendinant reformą savivaldybių vadovai nuogąstauja, iš kur reikės paimti gydytojų, mato nelygias sąlygas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai įgauna kūną – jau nuo sausio pacientus savarankiškai gali konsultuoti slaugytojai ir akušeriai. Nuo vasario mėnesio slaugytojai bus įgalioti atlikti dar daugiau funkcijų, pavyzdžiui, pratęsti vaistų receptus ar nedarbingumą. Pokyčių iniciatoriai žada, kad taip ne tik kils slaugytojo profesijos prestižas, bet ir mažės eilės pas šeimos gydytojus.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasinaudoja galimybe nemokamai pasiekti gydymo įstaigas. Skaičiuojant šeštąjį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomo bandomojo pacientų pavėžėjimo projekto mėnesį palaipsniui auga besikreipiančių dėl paslaugos srautai – iki šiol įvykdyta daugiau nei 3500 pavėžėjimų.