rinkimai
Rinkimai
Rinkimai Lietuvoje – tai procesas, kai šalies piliečiai balsuodami išreiškia savo valią rinkdami atstovus į įvairias valdžios institucijas. Lietuvoje vyksta kelių tipų rinkimai: Seimo rinkimai, Prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Šie rinkimai reguliariai vyksta pagal nustatytą grafiką ir yra pagrindinis demokratijos mechanizmas šalyje, leidžiantis piliečiams tiesiogiai dalyvauti valdžios formavime.
Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus, renkant 141 Seimo narį, kurie atstovauja tautai įstatymų leidžiamojoje institucijoje. Seimo rinkimai Lietuvoje yra mišrūs – 70 narių renkama pagal proporcinę sistemą, o likę 71 – vienmandatėse apygardose pagal daugumos balsavimo sistemą. 2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Japonijoje laidojamas nužudytas buvęs premjeras Shinzo Abe
Nužudyto buvusio Japonijos premjero Shinzo Abe šeima ir draugai antradienį susirinko vienoje Tokijo šventykloje į privačias laidotuves, o prie šventyklos atėję žmonės smerkė buvusio lyderio „niekingą“ nužudymą.
Į Sh. Abe buvo iš arti šauta penktadienį per kampanijos renginį Naros mieste, jam sakant kalbą. Buvęs premjeras nužudytas kelios dienos prieš parlamento aukštųjų rūmų rinkimus, kuriuose jo partija sustiprino savo pozicijas valdžioje.
Sh.
Krauju aptemdyti rinkimai Japonijoje: paaiškėjo, kas išplėšė gyventojų pasitikėjimą
Japonijos valdančioji partija ir jos partneriai rinkimuose surinko pakankamai balsų, kad suformuotų daugumą aukštuosiuose parlamento rūmuose, pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida.
Rinkimai vyko praėjus kelioms dienoms po buvusio ministro pirmininko Shinzo Abe nužudymo.
Šri Lankos vyriausybė tikisi suformuoti naują vyriausybę nerimstant neramumams
Šri Lankos opozicinės politinės partijos sekmadienį susitiks tartis dėl naujos vyriausybės, praėjus dienai po to, kai šalies prezidentas ir ministras pirmininkas pranešė apie atsistatydinimą po kelis mėnesius trukusios politinės sumaišties, įsismarkavusiems protestuotojams šturmavus abiejų pareigūnų rezidencijas ir padegus vieną iš jų pastatų.
Prezidentas vetavo Seimo naujai priimtą Rinkimų kodeksą
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo Seimo naujai priimtą Rinkimų kodeksą, kuriuo sugriežtinta rinkimų komitetų veikla.
Šalies vadovas grąžina įstatymą siūlydamas jį papildyti nuostata, kad reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos nebūtų taikomas per 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, pranešė Prezidentūra.
Lietuvos žaliųjų partija dalyvaus savivaldos rinkimuose
Lietuvos žaliųjų partija nusprendė dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Toks sprendimas priimtas šeštadienį ryte vykusiame tarybos posėdyje.
Partijos pirmininkė Ieva Budraitė sprendimą motyvavo nepakankamu dabartinės valdžios dėmesiu sveikos aplinkos kūrimui, teigiama partijos pranešime.
JK premjero Boriso Johnsono partija pralaimėjo dvejus papildomus rinkimus
Sunkioje padėtyje atsidūrusio Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono valdančioji Konservatorių partija penktadienį patyrė du triuškinamus pralaimėjimus per papildomus parlamento rinkimus, paskatinusius partijos pirmininką atsistatydinti.
Tivertono ir Honitono apygardoje, kur toriai per 2019 metų gruodį įvykusius visuotinius rinkimus laimėjo daugiau kaip 24 tūkst. balsų persvara, šįkart triumfavo centristinė Liberalų demokratų partija.
Seimas sutraukė rinkimų įstatymus į vieną, sugriežtino komitetų veiklą
Seimas ketvirtadienį priėmė Rinkimų kodeksą, kuriuo visi rinkimų įstatymai sutraukti į vieną, teisės aktu taip pat sugriežtinta rinkimų komitetų veikla.
Už Rinkimų kodeksą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo dešimt ir susilaikė 25 parlamentarai.
Politinė krizė Prancūzijoje, o Macronas – aklavietėje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį tęsė pastangas išspręsti politinę krizę, kilusią jam praradus daugumą parlamente, tačiau kol kas nematyti jokios išeities iš aklavietės, keliančios grėsmę jo antrosios kadencijos reformų planams.
Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų sėkmę Prancūzijos rinkimuose: „Tai istorinė pergalė“
Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pirmadienį pareiškė, kad ypatingai sėkmingas jos partijos pasirodymas šalies parlamento rinkimuose yra „istorinė pergalė“ ir „seisminis įvykis“ Prancūzijos politikoje.
Daugelis rinkėjų sekmadienį atidavė savo balsus už kraštutinių dešiniųjų ar kraštutinių kairiųjų kandidatus, todėl prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas neužsitikrino absoliučios daugumos Nacionaliniame Susirinkime.
Prancūzijos prezidentas turbūt nebeturės daugumos parlamente – rinkėjų apklausų prognozės
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) sąjungininkai po sekmadienį vykusių rinkimų veikiausiai praras daugumą parlamente, o tai būtų didelis smūgis centristų lyderiui ir jo antrosios kadencijos programai, prognozuoja penkios rinkėjų apklausas organizavusios bendrovės.
Apklausų duomenimis, E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) turbūt gaus 200-260 mandatų – mažiau nei reikia daugumai Nacionalinėje asamblėjoje, tai yra 289 vietų.
REKLAMA
REKLAMA
Kolumbijoje rinkėjai patraukė prie balsadėžių prezidento rinkimų antrajame rate
Kolumbijos gyventojai sekmadienį patraukė prie balsadėžių, kad įtemptame ir nenuspėjamame antrajame prezidento rinkimų ture atiduotų balsus arba už buvusį partizaną Gustavą Petro (Gustavą Petrą), arba už milijonierių verslininką Rodolfą Hernandezą (Rodolfą Hernandesą), kovojančius dėl valdžios šalyje, kurioje vyrauja skurdas, smurtas ir kitos bėdos.
Ispanijos premjerui – regioninių rinkimų išbandymas Andalūzijoje
Andalūzijos gyventojai sekmadienį balsuoja pirmalaikiuose regioniniuose rinkimuose, kuriuose, kaip manoma, pergalę švęs valdančioji konservatorių Liaudies partija (PP), suduosianti smūgį Ispanijos ministrui pirmininkui socialistui Pedro Sanchezui (Pedrui Sančesui) artėjant visuotiniams rinkimams 2023 metų pabaigoje.
Daugiausiai gyventojų turinčiame Ispanijos regione teisę balsuoti turi daugiau nei 6 mln.
Tūkstančiai protestuotojų Šiaurės Makedonijoje reikalavo pirmalaikių rinkimų
Dešimtys tūkstančių opozicijos šalininkų šeštadienį Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje surengė eitynes, reikalaudami surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Surengti protestą paragino pagrindinė opozicinė partija VMRO-DPMNE. Eitynių dalyviai, pasak naujienų agentūros AFP korespondento, mojavo Makedonijos vėliavomis ir nešė plakatus su užrašais, smerkiančiais vyriausybę, kurioje dominuoja kairiojo sparno partija SDSM.
Prancūzijoje prasidėjo balsavimas antrajame parlamento rinkimų ture
Prancūzijoje sekmadienį vyksta balsavimas antrajame parlamento rinkimų ture, kuris labai svarbus centristo prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) antrosios kadencijos rinkiminių pažadų įgyvendinimui.
E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicijai „Kartu“ (Ensemble) iššūkį rinkimuose metė naujas kairiųjų partijų aljansas NUPES.
Praėjusį sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo etape abu aljansai surinko atitinkamai 25,75 ir 25,66 proc. rinkėjų balsų.
Šimonytės patarėjas apie Grybauskaitę: „Abejoju buvusios prezidentės ekonominėmis žiniomis. Ji turbūt ruošiasi rinkimams“
„Abejoju buvusios prezidentės ekonominėmis žiniomis. Ji turbūt ruošiasi rinkimams ir bando įaudrinti Lietuvos žmones“, – tokiais žodžiais premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikai Vaidas Navickas įvertino buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės prognozes apie galimai Lietuvos laukiančią recesiją.
Ministrės pirmininkės patarėjas ekonomikai V. Navickas „Žinių radijuje“ sukritikavo buvusios prezidentės prognozes.
„Abejoju buvusios prezidentės ekonominėmis žiniomis.
Macrono viltys gauti daugumą parlamente po pirmojo rinkimų turo pakibo ant plauko
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansui iškilo pavojus neužsitikrinti daugumos po sekmadienį vykusio parlamento rinkimų pirmojo turo, per kurį išaugo elektorato parama naujai kairiųjų koalicijai.
E. Macrono aljansas „Ensemble“ („Kartu“) surinko 25,75 proc. balsų, o kairiųjų blokas NUPES – 25,66 procento.
Macrono aljansas pirmauja parlamento rinkimuose, bet dauguma neaiški, rodo apklausos
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų koalicija po pirmojo rinkimų turo gavo daugiausiai vietų parlamente, rodo rinkėjų apklausų rezultatai, tačiau, pasak analitikų, kol kas neaišku, ar ji užsitikrins daugumą.
Keturios tyrimų kompanijos prognozuoja, kad jo aljansas "Ensemble" ("Kartu") po birželio 19-ąją vyksiančio antrojo rinkimų turo laimės 225-310 mandatų, o naujoji kairiųjų koalicija liks antra - 150-220 vietų parlamente.
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos parlamento rinkimuose - rekordiškai mažas, rodo aklausos
Prancūzijos parlamento rinkimuose sekmadienį dalyvavo rekordiškai mažai rinkėjų – nuo 47 iki 47,5 proc., rodo rinkėjų apklausų rezultatai, o ši tendencija, analitikų nuomone, yra palanki prezidento Emmanuelio Macrono centristų koalicijai, kovojančiai su nauju kairiųjų aljansu.
„Kai kurie žmonės sako, kad parlamento rinkimai nėra svarbūs, bet tai netiesa. Jei prezidentas negaus daugumos, jis negalės nieko nuveikti“, – AFP sakė 40-metis inžinierius Arnaudas, atidavęs savo balsą Paryžiuje.
Prancūzijoje vyksta parlamento rinkimai
Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur reformas planuojančio prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas.
Rinkimuose dalyvauja per 6 tūkst. kandidatų kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų.
Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio po savaitės, birželio 19 dieną.
Turkijos prezidentas Erdoganas sieks dar vienos kadencijos: rinkimai – jau kitąmet
Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad dalyvaus kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, paneigdamas gandus apie pirmalaikius rinkimus ekonominių sunkumų patiriančioje šalyje.
Tai buvo pirmas kartas, kai nuo 2003 metų valdžioje esantis šalies lyderis oficialiai pranešė apie savo ketinimus siekti dar vienos kadencijos, nors šis pranešimas nebuvo netikėtas.
„Leiskite tai pranešti čia.
ES šalyse gyvenantys JK piliečiai negali jose balsuoti
Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Jungtinės Karalystės piliečiai, ilgą laiką gyvenantys Bendrijos valstybėse narėse, neturi teisės balsuoti ar kandidatuoti tų šalių rinkimuose, jei nėra įgiję jų pilietybės.
Ši nutartis laikoma turinčia precedento reikšmę svarstant klausimus, susijusius su JK piliečių, kurie ir toliau gyvena ES, nors Britanija prieš dvejus metus išstojo iš Bendrijos, teisėmis. Daugelis iš daugiau kaip 1 mln.
Rinkimų kodeksas juda į priekį: liko paskutinis balsavimas dėl priėmimo
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Rinkimų kodeksui ir liko paskutinis balsavimas, kad šiuo metu atskiri rinkimų teisės aktai būtų sujungti į vieną konstitucinį įstatymą.
Seime prasideda pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės
Seimo valdyba nutarė sudaryti darbo grupę pasirengti referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.
„Tikslas yra ir pasiruošti referendumui, ir parengti pačią formuluotę, ir parengti veiksmų planą rengiantis referendumui, kuris suplanuotas 2024 metais“, – šią savaitę per valdybos posėdį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Valdyba kreipėsi į Seimo frakcijas, kad šios deleguotų savo narius į darbo grupę.
Kas taikosi į mero kėdę? Ryškėja pirmieji kandidatai į Vilniaus ir Kauno mero postus
Mažiau nei po metų gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į mero postus savivaldybėse. Kol kas diskusijų apie galimus kandidatus viešojoje erdvėje yra nedaug – atvirai apie kandidatūrą prabilo vos keli politikai, iš jų dalis – Seimo narių.
Remigijus Šimašius apie darbą palikus mero kėdę ir vilniečių kritiką: „Mes nei vienos gatvės nesiaurinome“
Mažiau nei po metų sostinės gyventojai ketveriems metams išsirinks naują merą. Kandidatai, kurie norėtų užimti šias pareigas, dar nėra žinomi, tačiau aišku viena – dabartinio Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus pavardės kandidatų sąraše nebus. Jis atskleidžia, ką planuoja veikti, kai paliks mero kėdę. Sako galvojantis apie privatų sektorių. R. Šimašius pokalbyje apžvelgė ir svarbiausius kadencijos darbus, ir atsakė į dažną vilniečių kritiką dėl miesto gatvių pertvarkos.
Kontroversiškas Rusijos deputatas vadovaus ultranacionalistų partijai
Ultranacionalistinės Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) pirmininku penktadienį buvo išrinktas įstatymų leidėjas, kurį kelios žurnalistės ir Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai kaltino lytiniu priekabiavimu.
Rinkimai vyko mirus Kremliui palankios partijos ilgamečiam lyderiui Vladimirui Žirinovskiui.
Karbauskis užtikrintas valstiečių sėkme savivaldos rinkimuose, o Skvernelio partija – ne konkurentė
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po savivaldos rinkimų tik sustiprins pozicijas, o buvusio bendražygio Sauliaus Skvernelio įkurta partija nebus konkurentė, nes jų vertybės skiriasi, sako valstiečių lyderis.
„Mes dar niekada neturėjome tokio stipraus kandidatų į merus sąrašo savivaldos rinkimams“, – penktadienį po partijos tarybos posėdžio Naisiuose BNS sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Taryba patvirtino 24 kandidatus į merus.
Paaiškėjo, kas gali tapti Advokatų tarybos pirmininku: Vėgėlės šiose pareigose nebebus
Rinkimuose į Advokatų tarybos pirmininkus dalyvauja trys kandidatai – Gintautas Bartkus, Ramūnas Kazlauskas ir Mindaugas Kukaitis.
Visi jie dirba Vilniuje.
Šios kandidatūros buvo paskelbtos per Visuotinį advokatų susirinkimą penktadienį Vilniuje. Į advokatūros vadovus buvo iškelta ir Mindaugo Paukštės kandidatūra, tačiau šis ją atsiėmė.
Kitąmet 30-metį advokatūroje švęsiantis G. Bartkus anksčiau yra dirbęs Seime, Vyriausybėje, 2000-2001 metais dirbo teisingumo ministru.
Ar Šimonytė dalyvaus prezidento rinkimuose? Į šį klausimą atsakė su šypsena
Premjerė Ingrida Šimonytė Seime sulaukė žurnalistų klausimo: ar ketina dalyvauti 2024 metais prezidento rinkimuose? Išgirdus klausimus apie prezidento rinkimus, jos veide atsirado šypsena.
Šiandien sukanka trys metai, kai Gitanas Nausėda sulaukė daugumos rinkėjų balsų ir tapo Lietuvos prezidentu. I. Šimonytė antradienį nenorėjo vertinti G. Nausėdos kadencijos.
„Turbūt man nėra etiška vertinti prezidento kadencijos. Kaip ir savęs nemėgstu vertinti, taip ir kitų politikų nevertinsiu.
Būsimuose prezidento rinkimuose favoritu lieka Gitanas Nausėda
Visuomenės apklausos dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai prognozuoja patekimą į antrą būsimų prezidento rinkimų turą, realiausiais jo varžovais įvardijami dar keturi politikai.
Šiuos bendrovių „Vilmorus“ ir „Norstat LT“ tyrimų duomenis likus dviem metams iki 2024-ųjų prezidento rinkimų ketvirtadienį paskelbė naujienų portalas 15min.lt.
Ruošdamiesi savivaldos rinkimams, liberalai kratosi korupcijos bylos šleifo
Suvažiavime šeštadienį susirinkę Liberalų sąjūdžio atstovai kratėsi sąsajų su „MG grupės“ politinės korupcijos byla, kalbėdami apie pasiruošimą kitų metų savivaldos rinkimams.
Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis dar 2016 metais iš buvusio tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmė 90 tūkst. eurų, kuriuos prokurorai laiko kyšiu.
Australijos premjeras Scottas Morrisonas pripažino pralaimėjęs rinkimus
Australijos premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį pripažino pralaimėjęs nacionalinius rinkimus po „sunkaus vakaro“ jo konservatyviai vyriausybei.
„Šįvakar pasikalbėjau su opozicijos lyderiu ir būsimu ministru pirmininku Anthony Albanese'iu ir pasveikinau jį su rinkimų pergale“, – sakė S. Morrisonas.
Australija balsuoja įtemptuose rinkimuose
Australijos rinkimų favoritas Anthony Albanese'is prašė rinkėjų šeštadienį aktyviai balsuoti ir suteikti proveržį jo centro kairiajai partijai, siekiančiai perimti vadovavimą šaliai po dešimtmetį trukusio konservatorių valdymo.
59 metų Leiboristų partijos lyderis A. Albanese'is buvo nusiteikęs akivaizdžiai pakiliai ir sakė besitikintis „labai teigiamų“ rezultatų. Jis taip pat ragino žmones nusigręžti nuo „skaldančio“ premjero Scotto Morrisono.
Apklausos: Scholzo SPD patyrė stiprų pralaimėjimą Vokietijos regioniniuose rinkimuose
Sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose daugiausiai gyventojų turinčioje Vokietijos federalinėje žemėje – Šiaurės Reine-Vestfalijoje – šalies vyriausybės vadovo Olafo Scholzo socialdemokratai (SPD) smarkiai atsiliko nuo konservatyvios CDU, rodo rinkėjų apklausos.
Jų duomenys, paskelbti po to, kai užsidarė balsavimo apylinkės, atskleidė, kad CDU surinko apie 35 proc., o SPD – maždaug 28 proc. balsų.
Rinkimai karo fone: specialistai perspėja valdančiuosius ir nubrėžia, kas svarbiausia gyventojams
Karas Ukrainoje užgožė kasdienes politines problemas, bet artėjantys rinkimai primena, kad rūpintis rinkėjų nuotaikomis niekada nevėlu. Pasitikrinti savo reitingus, suburti bendražygius regionuose ir išrinkti tuos, kurie ves į savivaldos rinkimus skuba ne viena partija.
Tiesa, valdantieji konservatoriai nedrąsiai tikisi, kad prasidėjus karui Ukrainoje ūgtelėja jų reitingai išsilaikys iki pat savivaldos rinkimų kitą pavasarį, nors politikos apžvalgininkai tuo labai abejoja.
Šeimų gynimo marše – kvietimas burti komitetus savivaldos rinkimams
Sekmadienį Kauno rajone vykstančiame Šeimų gynimo marše Šeimų sąjūdžio atstovai ragino dalyvius kurti visuomeninius komitetus artėjantiems savivaldos rinkimams.
„Artėja savivaldos rinkimai. Savivalda yra būtent ta sritis, kur sprendžiami pagrindiniai šeimos, žmogaus, kasdieninio gyvenimo klausimai. Būtent nuo savivaldos gali ir turi būti pradėtas valstybės susigrąžinimo ir atnaujinimo darbas“, – į renginio dalyvius kreipėsi Lietuvos šeimų sąjūdžio koordinatorė Vitolda Račkova.
Libane vyksta pirmieji po virtinės krizių parlamento rinkimai
Libane sekmadienį prasidėjo balsavimas per parlamento rinkimus, kurie yra pirmieji po šalį sukrėtusių virtinės didelių krizių. Šis balsavimas yra didelis išbandymas naujoms opozicijos grupėms, kurios siekia išstumti iš valdžios valdantįjį elitą.
Stebėtojai buvo įspėję nesitikėti jokių radikalių pokyčių, nes kiekvieną valdžios svertą savo rankose tvirtai laiko tradicinės partijos ir rinkimų rezultatai yra paprastai klastojami jų naudai.
Išbandymas Scholzo vyriausybei: prasidėjo Vokietijos regioniniai rinkimai
Vokietijos šiaurinėje Šlėzvigo–Holšteino žemėje sekmadienį vyksta rinkimai, laikomi išbandymu kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei dėl jos veiksmų reaguojant į karą Ukrainoje.
Prieš rinkimus atliktose visuomenės apklausose tvirtai pirmavo centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), buvusios kanclerės Angelos Merkel partija, šiuo metu esanti opozicijoje nacionaliniame parlamente. Šlėzvigo–Holšteino žemėje CDU valdžioje yra nuo 2017 metų.
Pamatykite, kaip atrodė antrai kadencijai išrinkto Prancūzijos prezidento Macrono inauguracija
Antrajai kadencijai inauguruotas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Savo inugauracijos kalboje jis ragino neeskaluoti Ukrainos invazijos ir prancūzams pažadėjo kovoti su nelygybe. Tiesa, pati ceremonija gana kukli – E. Macronas atsisakė iškilmingos procesijos Eliziejaus laukais ir kitų pompastiškų elementų. Kaip atrodė inauguracija – reportaže.
Macronas inauguruotas antrai kadencijai Prancūzijos prezidento poste
Emmanuelis Macronas šeštadienį buvo inauguruotas naujai kadencijai Prancūzijos prezidento poste.
Per ceremoniją Eliziejaus rūmuose Konstitucinės Tarybos vadovas Laurent'as Fabiusas patvirtino E. Macroną balandį vykusių prezidento rinkimų nugalėtoju ir pasirašė oficialų dokumentą.
Klaipėda turės naują merą
Klaipėda po dvylikos metų pertraukos kitų metų pavasarį turės naują merą. Nors oficiali rinkimų kampanija prasidės tik lapkričio mėnesį, pirmieji kandidatai aiškėja jau dabar, skelbia ve.lt
Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas jau anksčiau pranešė, kad neplanuoja kandidatuoti į merus.
Pirmąja viešai įvardyta kandidate į Klaipėdos merus tapo Seimo narė Ligita Girskienė.
Merai: nauja rinkimų tvarka bus naudinga partijoms, bet ne komitetams, siūlo ją atidėti
Penki su rinkimų komitetais išrinkti merai teigia, kad siūloma rinkimų pertvarka ne suvienodins sąlygas partijoms ir rinkimų komitetams, bet dar labiau apsunkins pastarųjų dalyvavimą.
Skirtingiems rinkimų komitetams atstovaujantys Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio ir Kazlų Rūdos merai dėl būsimojo Rinkimų kodekso praėjusią savaitę kreipėsi į parlamentarams ir šalies prezidentą, siūlydami atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą bei sudaryti komitetams palankesnes sąlygas.
Prancūzijos prezidentas perrinktas: kas toliau?
Užsitikrinęs dar penkerius metus Prancūzijos prezidento poste Emmanuelis Macronas ketina iškart grįžti prie vidaus ir užsienio politikos darbų, bet netrukus jo laukia itin svarbūs parlamento rinkimai, ir juose jam gali būti sunku išsaugoti savo daugumą.
Naujienų agentūra AP apžvelgia, kas dabar laukia E. Macrono.
Inauguracijos ceremonija
Konstitucinė Taryba trečiadienį turi paskelbti oficialius prezidento rinkimų rezultatus. Tą pačią dieną E. Macronas surengs ministrų kabineto posėdį.
Putinas pasveikino Macroną su pergale rinkimuose
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su pergale rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, pirmadienį pranešė Kremlius.
„Nuoširdžiai linkiu Jums sėkmės valstybinėje veikloje, taip pat tvirtos sveikatos ir gerovės“, – sakoma V. Putino sveikinimo telegramoje E. Macronui.
Kinijos prezidentas pasveikino Macroną su perrinkimu
Kinijos vadovas Xi Jinpingas pirmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su perrinkimu antrai kadencijai, prisijungdamas prie pasaulio lyderių sveikinimų po jo pergalės prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen.
E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, užsitikrinęs antrąją kadenciją.
Po pergalės rinkimuose buvęs verslininkas Golobas žada atkurti Slovėnijoje „laisvę“
Prieš mažiau nei tris mėnesius buvęs elektros energijos bendrovės vadovas Robertas Golobas neturėjo partijos, kuri galėtų dalyvauti rinkimuose.
Dabar R. Golobas turėtų tapti naujuoju Slovėnijos ministru pirmininku, kai nedidelė žaliųjų partija, kurios vairą jis perėmė, surinko daugiau nei trečdalį balsų sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, suduodama naujausią smūgį dešiniajam populizmui Europoje.
Europos ir pasaulio lyderiai sveikina Prancūzijos prezidento Macrono pergalę rinkimuose
Europos ir pasaulio lyderiai suskubo sveikinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono su jo perrinkimu ir kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pralaimėjimu sekmadienio rinkimuose.
Politologai: Macronui laimėjus rinkimus, Europa gali lengviau atsikvėpti
Prancūzams antrai kadencijai perrinkus dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną, Europa gali lengviau atsikvėpti, sako BNS kalbinti politologai.
Anot jų, ateinančius penkerius metus galima tikėtis iki šiol buvusios Prancūzijos užsienio politikos tęstinumo: reikšmingą dėmesį vieningai Europos Sąjungos politikai, NATO stiprinimui, jis Ukrainos karo kontekste ypač aktualus Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.
Bidenas žada bendradarbiauti su perrinktu Macronu „ginant demokratiją“
JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pasveikino Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną su perrinkimu ir pavadino Paryžių „svarbiu partneriu kovojant su pasauliniais iššūkiais“.
„Tikiuosi, kad ir toliau glaudžiai bendradarbiausime, įskaitant paramą Ukrainai, demokratijos gynimą ir kovą su klimato kaita“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Bidenas.
Vokietijos lyderis pirmasis paskambino perrinktam Prancūzijos prezidentui
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, paskambinusiu Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad pasveikintų jį su perrinkimu antrai kadencijai, pranešė Berlynas.
„Federalinis kancleris ir prezidentas patvirtino savo ketinimą tęsti artimus ir pasitikėjimu grindžiamus ryšius tarp Vokietijos ir Prancūzijos, be kita ko, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, tokius kaip Rusijos agresyvus karas Ukrainoje“, – sakoma O. Scholzo kanceliarijos pranešime.
