rinkimai
Rinkimai
Rinkimai Lietuvoje – tai procesas, kai šalies piliečiai balsuodami išreiškia savo valią rinkdami atstovus į įvairias valdžios institucijas. Lietuvoje vyksta kelių tipų rinkimai: Seimo rinkimai, Prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Šie rinkimai reguliariai vyksta pagal nustatytą grafiką ir yra pagrindinis demokratijos mechanizmas šalyje, leidžiantis piliečiams tiesiogiai dalyvauti valdžios formavime.
Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus, renkant 141 Seimo narį, kurie atstovauja tautai įstatymų leidžiamojoje institucijoje. Seimo rinkimai Lietuvoje yra mišrūs – 70 narių renkama pagal proporcinę sistemą, o likę 71 – vienmandatėse apygardose pagal daugumos balsavimo sistemą. 2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Renkant merus Kelmėje ir Trakuose antrajame ture balsavo 20,74 proc. rinkėjų
Renkant merus Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybėse antrajame ture jau balsavo 20,74 proc. rinkėjų, rodo sekmadienio rytą paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Iš anksto šiose savivaldybėse balsavo 8,32 proc., rinkimų dieną iki 13 valandos sekmadienį – 12,42 proc. rinkėjų.
Kelmės rajone iš anksto balsą atidavė 9,16 proc., o rinkimų dieną – 10,19 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Bendras rinkimų aktyvumas Kelmės rajone siekia 19,35 procento.
Renkant merus Kelmėje ir Trakuose antrajame ture balsavo 11,69 proc. rinkėjų
Renkant merus Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybėse antrajame ture balsavo 11,69 proc. rinkėjų, rodo sekmadienio rytą paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Iš anksto šiose savivaldybėse balsavo 8,32 proc., rinkimų dieną iki 10 valandos sekmadienį – 3,37 proc. rinkėjų.
Kelmės rajone iš anksto balsą atidavė 9,16 proc., o rinkimų dieną 2,71 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Bendras rinkimų aktyvumas Kelmės rajone siekia 11,87 procento.
Trakų ir Kelmės rajonų gyventojai antrajame ture renka merus
Trakų ir Kelmės rajonuose sekmadienį vyksta antrasis merų rinkimų turas.
Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir tęsis iki 20 valandos. Iki to laiko draudžiama šeštadienio naktį įsigaliojusi rinkimų agitacija.
Iš viso Trakų rajone yra 27 tūkst. 986 rinkėjai, Kelmės rajone – 23 tūkst. 770 rinkėjai.
Antrajame Trakų ir Kelmės merų rinkimų ture varžosi du daugiausiai balsų pirmajame ture surinkę kandidatai.
Merkel tikisi „miegoti ramiai“ prie Scholzo vyriausybės
Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį davė palaiminimą Vokietijos būsimai veikiausiai koalicinei vyriausybei pareiškusi, kad ją pakeitus socialdemokratui Olafui Scholzui ji turėtų „miegoti ramiai“.
A. Merkel atsisveikina su politika, valdžioje išbuvusi 16 metų, tuo metu jos konservatorių blokas CDU-CSU ruošiasi užimti opozicijos vietą po blogiausio savo visų laikų pasirodymo praėjusio mėnesio rinkimuose.
Prasideda išankstinis balsavimas Trakų ir Kelmės merų rinkimuose
Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas Trakų ir Kelmės merų rinkimų antrajame ture, į jį pateko du daugiausiai balsų pirmajame ture surinkę kandidatai.
Balsavimas iš anksto vyks trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 ryto iki 20 valandos vakaro Trakų rajono ir Kelmės rajono savivaldybių pastatuose.
Taip pat trečiadienį prasideda ir iki penktadienio tęsis balsavimas specialiuose punktuose, kur balsuojama sveikatos priežiūros įstaigose, globos namuose, įkalinimo vietose.
Kandidatas į merus Narkevičius nesikuklino – politinę kalbą rėžė tiesiai iš sakyklos
Trakų rajono mero rinkimuose į antrąjį turą pateko Liberalų sąjūdžio iškeltas kandidatas Andrius Šatevičius ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) iškeltas Jaroslavas Narkevičius. Pastarasis politikas nusprendė pasakyti kalbą gyventojams tiesiai iš bažnyčios sakyklos.
Kaip rašo portalas 15min.lt, sekmadienį mišiose politikas J. Narkevičius tiesiai iš sakyklos išsakė politinę agitaciją.
Estijos savivaldos rinkimai: Taline laimėjo centristai
Estijos centro partija laimėjo praeitą savaitę vykusius vietos valdžios rinkimus Taline, bet praras turėtą absoliučią daugumą sostinės taryboje, rodo pirmadienį paskelbti negalutiniai rezultatai.
Pasak rinkimų pareigūnų, buvusio premjero Juri Ratas vadovaujama Centro partija Taline gavo 45,2 proc. balsų ir gaus 38 mandatus 79 vietas turinčioje miesto tarnyboje. Antra liko dabartinės premjerės Kajos Kallas centristinė Reformų partija, gavusi 18 proc. balsų ir 15 vietų.
Estijoje – savivaldos rinkimai
Estijoje sekmadienį vyksta balsavimas vietos valdžios rinkimuose.
Iš viso 448 rinkimų apylinkės pagrindinę balsavimo dieną duris atvėrė 9 val. ir dirbs iki 20 val.
Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje savo gyvenamosios vietos rinkimų apygardoje arba galėjo pateikti prašymą balsuoti namuose.
Nuo šių metų šalyje naudojami elektroniniai rinkėjų sąrašai, t.y., vietoj popierinio sąrašo naudojamas sąrašas kompiuteryje.
Antrajame Kelmės rajono mero rinkimų ture – I. Petkevičius ir S. Jokubauskas
Kelmės rajono mero rinkimuose į antrąjį turą pateko save išsikėlęs Ildefonsas Petkevičius ir socialdemokratų iškeltas Stasys Jokubauskas, rodo sekmadienio vakarą paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, gauti suskaičiavus balsus visose apylinkėse.
I. Petkevičius surinko 36,4 proc. balsų, o S. Jokubauskas – 17,56 proc. balsų.
Antrasis turas vyks po dviejų savaičių, spalio 24 dieną.
Trečią vietą rinkimuose užėmė Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė Lina Samulytė su 12,76 proc.
Policija: rinkimai Kelmėje ir Trakuose praėjo sklandžiai, nefiksuota nė vieno pažeidimo
Rinkimai Kelmės ir Trakų rajonuose praėjo sklandžiai, nefiksuota nė vieno pažeidimo, sekmadienį pranešė policija.
„Šiandien galiu pasakyti, kad per visą savaitę nebuvo užfiksuota teisės pažeidimų, susijusių su rinkimais“, – spaudos konferencijoje sakė Trakų policijos vadovas Sigitas Šemis.
Pasak jo, policija rinkimų dieną gavo tik vieną pranešimą, jis buvo operatyviai patikrintas, tačiau informacija apie pažeidimą nepasitvirtino.
REKLAMA
REKLAMA
Renkant Trakų ir Kelmės merus iki šiol balsavo 5,87 proc. rinkėjų
Tiesiogiai renkant Trakų ir Kelmės rajonų merus šiose savivaldybėse iš anksto kol kas balsavo 5,87 proc. rinkėjų, rodo šeštadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
Kelmės rajone rinkimų aktyvumas siekia 7,17 proc., Trakų rajone – 4,6 procento.
Iš viso Trakų rajone yra 27 tūkst. 977 rinkėjai, Kelmės rajone – 23 tūkst. 796 rinkėjai.
Kelmės ir Trakų merų rinkimuose prasideda balsavimas namuose
Penktadienį tiesioginiuose Trakų ir Kelmės rajonų merų rinkimuose prasideda balsavimas namuose.
Balsavimas namuose vyks ir šeštadienį, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Balsavimo namuose metu balsuoja neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintysasmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai,esantys saviizoliacijoje dėl Covid19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose.
Mero rinkimai Trakų ir Kelmės rajonuose: iš anksto balsavo 0,89 proc. rinkėjų
Renkant Trakų ir Kelmės rajonų merus šiose savivaldybėse iš anksto kol kas balsavo 0,89 proc. rinkėjų.
Kelmės rajone aktyvumas buvo didesnis ir siekė 1,22 proc. rinkėjų, o Trakų rajone – 0,61 proc. rinkėjų.
Iš anksto Kelmėje balsavo 247 rinkėjai savivaldybėje ir 43 rinkėjai specialiuosiuose paštuose, Trakuose šie skaičiai atitinkamai buvo 128 ir 44.
Iš viso Trakų rajone yra 27 tūkst. 977 rinkėjai, Kelmės rajone – 23 tūkst. 796 rinkėjai.
Prasideda išankstinis balsavimas renkant Trakų ir Kelmės rajonų merus
Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas tiesioginiuose rinkimuose renkant Trakų ir Kelmės rajonų merus.
Balsavimas iš anksto vyks trečiadienį ir ketvirtadienį savivaldybių pastatuose nuo 8 iki 20 valandos.
Taip pat nuo trečiadienio iki penktadienio bus galima balsuoti vadinamuosiuose specialiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos įstaigose, bausmės vykdymo vietose, kariuomenės vietose ir pan.
Penktadienį–šeštadienį vyks balsavimas namuose, o sekmadienį – rinkimų apylinkėse.
Blinkevičiūtės fenomenas: kaip „pensininkų motina“ praminta politikė užkariavo reitingų viršūnes
Netrukus po to, kai tapo socialdemokratų lydere, Vilija Blinkevičiūtė užkariavo reitingų lentelę. Tiesa, tai nėra pirmas kartas jos karjeroje, kai rinkėjai apie šią politikę turi ryškią – arba labai teigiamą, arba labai neigiamą – nuomonę.
Įpusėjo Ukrainos prezidento Zelenskio kadencija: „Nieko nesprendžiau dėl antros kadencijos“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė dar nenusprendęs, ar sieks antros kadencijos šiame poste.
„Nieko nesprendžiau dėl antros kadencijos. Sakiau, jog, mano nuomone, mes įvykdėme 30–35 proc. savo programos, o pusė kadencijos praėjo. Jei nedirbsime greitai, ypač Aukščiausiojoje Radoje, jei mums nuolat kartos, kad tai prieštarauja reglamentui, tai nieko nespėsime padaryti.
Valdžios Vokietijoje lengvai neatiduos: „Balsas už konservatorius, tai balsas prieš kairiųjų vadovaujamą vyriausybę“
Vokietijoje suskaičiavus rinkimų rezultatus, kurie nulems ir Europos Sąjungos ateitį minimalia persvara, pergalę iškovojo socialdemokratai, aplenkę 16-ką metų šalį valdžiusios Angelos Merkel partiją. Tiesa, nors ir nusileidę, krikščionys demokratai šalies vairo atsisakyti nežada. Kova kas valdys didžiausią ir turtingiausią Europos šalį tik prasideda.
Rimtasis Vokietijos finansų ministras Olafas Šolcas negali sulaikyti šypsenos.
Vokietijos rinkimuose pralaimėjusios partijos vadovas Laschetas: reikia atsinaujinimo
Vokietijos centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) reikia atsinaujinti po blogiausio rinkimų rezultato nuo Antrojo pasaulinio karo, pirmadienį pareiškė partijos vadovas Arminas Laschetas, prisiimdamas atsakomybę už pralaimėjimą socialdemokratams.
CDU ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) aljansas „negali būti patenkintas tokiu rezultatu“, sakė A. Lachetas.
Ekspertai: Vokietija išliks daugmaž stabili, nepaisant būsimosios koalicijos
Nei socialdemokratų, nei krikščionių demokratų dominuojanti koalicija Vokietijoje didelių permainų tarptautinėje arenoje neturėtų įnešti, mano BNS kalbinti politikos analitikai.
Jų teigimu, ar vienos įtakingiausių Europos valstybių Vyriausybei vadovautų socialdemokratas Olafas Scholzas, ar krikščionis demokratas Arminas Laschetas skirtųsi niuansai, bet ne esminiai dalykai.
Preliminarūs rezultatai: Vokietijos socialdemokratai rinkimuose įveikė Merkel bloką
Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) sekmadienį įvykusiuose nacionaliniuose rinkimuose laimėjo daugiausiai balsų, labai maža persvara įveikusi darbą baigiančios kanclerės Angelos Merkel centro dešinės sąjungą, rodo anksti pirmadienį paskelbti preliminarūs oficialūs rezultatai.
Suskaičiavus balsus visose 299 apygardose rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbė, kad socialdemokratai gavo 25,7 proc.
Vokietijos socialdemokratams laimint rinkimus, įsibegėja ginčai dėl kanclerio posto
Vokietijos socialdemokratai vos matomu skirtumu ėmė pirmauti prieš dešiniuosius sekmadienį vykusiuose rinkimuose, skirtuose paskirti konservatorių deleguotos kanclerės Angelos Merkel įpėdinį, rodo pirminiai rezultatai.
Nepaisant neapibrėžtumo, tiek dešinieji, tiek kairieji suskubo paskelbti apie planus formuoti naująją Vokietijos vyriausybę.
Merkel įpėdinio riktas: atskleidė, už ką balsavo
Iš politikos besitraukiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdiniu laikomas Arminas Laschetas per sekmadienį šalyje vykstančius parlamento rinkimus balsavo gimtajame Acheno mieste ir balsavimo biuletenį sulenkė taip, kad buvo matyti, už ką jis balsavo.
Maskvoje įvyko protestas prieš parlamento rinkimų rezultatus
Rusijoje daugiau nei tūkstantis žmonių, įskaitant žymius Komunistų partijos narius, šeštadienį susirinko į centrinę Maskvos aikštę, protestuodami prieš tai, ką Kremliaus kritikai pavadino masiniu sukčiavimu rinkimuose, tuo tarpu policija sulaikė daugybę aktyvistų.
Prezidento Vladimiro Putino oponentai apkaltino valdžią sukčiavimu, kai visuotinių rinkimų rezultatai parodė, kad tarp gyventojų labai nepopuliari valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo didžiulę daugumą parlamente.
Vokietijos parlamentas bus išrinktas pagal painią mišrią sistemą
Daugelyje šalių tvirtas pirmavimas apklausose dažnai veda į triuškinamą pergalę rinkimuose, bet Vokietijoje reikalai dažnai susiklosto kitaip dėl šalyje galiojančios sudėtingos sistemos.
Apklausų favoritas Olafas Scholzas, šiuo metu užimantis vicekanclerio ir finansų ministro postą, gali būti priverstas įsitraukti į alinančias derybas dėl koalicijos su dar nežinomu skaičiumi potencialių partnerių, kad pakeistų kanclerę Angelą Merkel.
Krikščionių sąjungos pirmininku perrinktas Rimantas Jonas Dagys
Neparlamentinės Krikščionių sąjungos pirmininku šeštadienį perrinktas Rimantas Jonas Dagys.
Su juo varžęsis Romualdas Liutkus paskutinę minutę kandidatūrą atsiėmė.
R. Dagys partijos pirmininku išrinktas ketveriems metams, BNS informavo partijos vicepirmininkas Remigijus Jucevičius.
Krikščionių sąjunga įkurta 2020 metų kovą.
Šiuo metu partijai priklauso per 2,5 tūkst. narių.
Per per parlamento rinkimus Krikščionių sąjunga nesurinko 1 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.
Islandijoje vyksta parlamento rinkimai, galintys užbaigti stabilumo laikotarpį
Islandija šeštadienį eina į parlamento rinkimus, galinčius lemti, kad beprecedentė kairiųjų ir dešiniųjų koalicija praras daugumą, nors ji užtikrino ketverių metų stabilumo laikotarpį po dešimtmetį trukusių krizių.
Šalies politinė arena šiuo metu yra itin susiskaldžiusi, tad naujos koalicijos formavimo procesas gali būti keblesnis nei anksčiau.
Navalnas: kova už Rusiją yra ilgas maratonas
Kalintis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį pareiškė, kad kova už demokratinę Rusija bus ilgas procesas, opozicijai kaltinant valdžią suklastojus parlamento rinkimų rezultatus.
Savo žinutėje iš kalėjimo balsingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas gyrė tuos, kurie ėmėsi taktinio balsavimo, siekdami susilpninti valdančiąją partiją, tačiau pareiškė, kad rinkimų rezultatai buvo pavogti.
Praėjusią savaitę Rusijoje tris dienas vyko balsavimas parlamento rinkimuose.
Trudeau ateitis pastatyta ant kortos kanadiečiams pradėjus balsavimą rinkimuose
Kanados rinkėjai pirmadienį pradėjo balsavimą rinkimuose, kurių nugalėtojas veikiausiai paaiškės tik po fotofinišo, trečios kadencijos siekiančiam liberalui dabartiniam premjerui Justinui Trudeau susiduriant su naujoko konservatorių lyderio Erino O'Toole'o mestu iššūkiu.
Rusijoje įvyko patys nešvariausi rinkimai istorijoje: kai kurie stebėtojai ne tvarką prižiūrėjo, o gėrė degtinę
Baigėsi Rusijos rinkimų parodija. Nors juose gauta maždaug 5000-iai pranešimų apie pažeidimus, tai – niekam nė motais. Pergalę švenčia Vladimiro Putino „Vieningoji Rusija“. Užmerkę akis prieš internete plintančius rinkimų klastojimo pavyzdžius, partijos atstovai sako, kad laimėjo sąžiningai.
Sklinda įvairiausi vaizdai iš Sankt Peterburgo, kur klastojami Rusijos Dūmos rinkimų rezultatai. Ir tokių pavyzdžių šiomis dienomis iš Rusijos rinkimų cirko – tūkstančiai.
Rusijos valdančioji partija tvirtina per rinkimus gavusi dviejų trečdalių daugumą
Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ pirmadienį pareiškė užsitikrinusi dviejų trečdalių balsų daugumą per Valstybės Dūmos rinkimus, kuriuos opozicija vadina suklastotais.
„Vieningosios Rusijos“ generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčiakas žurnalistams sakė, kad po sekmadienį pasibaigusio tris dienas trukusio balsavimo ši politinė jėga gaus 120 mandatų pagal partijos sąrašą ir dar 195 – vienmandatėse apygardose. Taigi, 450 vietų parlamente dirbs iš viso 315 jos narių.
Vengrijos pirminiai rinkimai pratęsti dėl „kibernetinės atakos“
Pirmieji Vengrijos opozicijos pirminiai rinkimai, per kuriuos turi būti išrinktas kandidatas, mesiantis iššūkį premjerui Viktorui Orbanui, sekmadienį buvo pratęsti dviem dienomis, nes dėl įtariamos kibernetinės atakos balsavimą teko sustabdyti.
Visoje šalyje vykęs balsavimas rinkimų apylinkėse šeštadienį buvo sustabdytas dėl sistemos gedimo, praėjus vos dviem valandoms nuo pradžios.
Rinkimai Rusijoje tapo kibernetinių atakų taikiniu
Prezidentą Vladimirą Putiną remianti partija „Vieningoji Rusija“ tvirtai laimi rinkimus į Valstybės Dūmą, rodo anksti pirmadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti naujausi balsų skaičiavimo duomenys.
Suskaičiavus balsalapius 50,02 proc. rinkimų apylinkių paaiškėjo, kad „Vieningoji Rusija“ gauna 46,11 proc. balsų.
Tuo metu suskaičiavus 50,11 proc. vienmandačių apylinkių balsų pareigūnai paskelbė, kad „Vieningosios Rusijos“ kandidatai turėtų gauti 87,78 proc. arba 193 mandatus.
Artėja rinkimai Rusijoje, tačiau balsuos ne visi: „Nieko nepakeisi, ten jau viskas išrinkta“
Rusijos prezidento aplinkoje – dešimtys sergančiųjų koronavirusu, o pats Putinas šiandien atrodo ligotas. Koronavirusas Kremliui smogė kaip tik prieš rytoj prasidėsiančius rinkimus į Dūmą, kuriuose valdžią bet kokiais būdais stengiasi išlaikyti Putiną remianti „Vieningoji Rusija“.
Šiemet režimas kaip niekada pasistengė, kad rinkimuose neliktų konkurentų – vykdė iki šiol nematytas represijas prieš politikus ir žiniasklaidą.
Putinas ragina rusus balsuoti rinkimuose, kuriuose uždrausta dalyvauti jo kritikams
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino tautiečius balsuoti šią savaitę vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kuriuose, pasitelkiant beprecedenčio masto represijas, buvo uždrausta dalyvauti daugumai Kremliaus kritikų.
Rinkimų kampanijos laikotarpį aptemdė spaudimas nepriklausomai žiniasklaidai ir disidentų balsų tildymas, prasidėjęs nuo garsiausio V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno arešto sausio mėnesį.
Navalnas ragina per Rusijos parlamento rinkimus paremti komunistus
Kalinamas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino rinkėjus paremti Komunistų partijos kandidatus per ateinantį savaitgalį vyksiančius parlamento rinkimus, siekiant susilpninti Kremliui palankius kandidatus.
Valstybės Dūmos rinkimai, kuriuos, kaip prognozuojama, lengvai laimės valdančioji partija „Vieningoji Rusija“, rengiami po beprecedenčio susidorojimo su valdžios aršiausiais kritikais, kurių dauguma buvo įkalinti ar priversti palikti šalį.
Alaras Karis tapo nauju Estijos prezidentu: parlamentas tokį sprendimą priėmė ne iškart
Estija turi naują prezidentą. Prie valstybės vairo stoja buvęs Nacionalinio muziejaus direktorius Alaras Karis. Tiesa, jo kelias į šį postą ne toks ir lengvas – vakar Estijos parlamentas nepritarė tam, kad Karis taptų šalies vadovu.
Pastarąjį kartą Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Lietuvoje lankėsi kovo mėnesį. Ir tai buvo paskutinis oficialus jos vizitas mūsų šalyje. Nuo šiol charizmatiška Estijos lyderė jau turi pamainą.
Putinas artėjant rinkimams pamalonino išmokomis teisėsaugininkus, karius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nurodė teisėsaugos pareigūnams ir kariams išmokėti po 15 tūkst. rublių (170 eurų), siekdamas didesnės paramos savo nepopuliariai partijai „Vieningoji Rusija“ prieš ateinantį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus.
Valdančiosios partijos populiarumui smarkiai pakenkė kylančios kainos ir mažėjantys atlyginimai.
Artėjant Valstybės Dūmos rinkimams, V. Putinas anksčiau šį mėnesį nurodė visiems pensininkams skirti vienkartines 10 tūkst.
Aktorius Andrius Žiurauskas: „Žmogus raginantis nuversti demokratiškai išrinktą valdžią yra savo valstybės priešas“
Lietuvių teatro bei kino aktorius, režisierius, TV laidų vedėjas – Andrius Žiurauskas visai neseniai socialiniame tinkle viešai išreiškė savo poziciją apie rinkėjus, kurie yra nepatenkinti valdžios sprendimais.
Savo išsakyta pozicija A. Žiurauskas sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
„Galvoju taip: buvo rinkimai, aš balsavau. Ne – ne už tą asmenį, kuris dabar yra prezidentas.
JAV respublikonai ir demokratai pešasi: nori griežtinti balsavimo teises
Jungtinėse Valstijose – drama dėl balsavimo teisių. Respublikonai nori griežtinti rinkimų taisykles, o demokratai kaltina juos mėginimais varžyti žmonių balsavimo teisę. Neapsikentęs respublikonų stumiamų naujovių, į tautą kreipėsi prezidentas Džo Baidenas.
Balsavimo teisės ribojimai – istorinis išbandymas Jungtinėms Valstijoms. Tai pareiškė prezidentas Joe Bidenas. Jis į tautą kreipėsi po to, kai rinkimuose pralaimėjimą patyrusio Donaldo Trumpo paskatinti respublikonai ėmėsi balsavimo pataisų.
Nesutaria dėl Konstitucijos pataisų: ar 21-erių asmuo per jaunas būti Seimo nariu?
Seime užvirė diskusija dėl Konstitucijos pataisų, pagal kurias į Seimą galėtų kandidatuoti ketveriais metais jaunesni asmenys. Nors dauguma Seimo narių pasisako už amžiaus kartelės mažinimą, kiti įspėja, kad 21-erių asmenys, ko gero, per jauni priimti sprendimus Seime.
Seimas antradienį svarstė Konstitucijos pataisas, kad į Seimą galėtų kandidatuoti ne 25, o 21 metų sulaukę piliečiai.
88 Seimo nariai balsavo už pataisas, 3 balsavo prieš, 20 susilaikė.
Suimtas Lukašenkos varžovas Babaryka nepripažino savo kaltės teisme
Buvęs pretendentas į Baltarusijos prezidentus Viktoras Babaryka, kuris buvo suimtas pernai prieš valstybės vadovo rinkimus, pirmadienį kreipdamasis į teismą nepripažino jam inkriminuojamų nusikaltimų, prokurorams prašant jam skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą.
Landsbergis: demokratiški rinkimai Armėnijoje – stiprus mandatas reformų tąsai
Demokratiški parlamento rinkimai Armėnijoje yra stiprus mandatas reformų tąsai, sako su Europos Sąjungos (ES) šalių kolegomis vizitą Pietų Kaukaze tęsiantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Prancūzijos regioniniuose rinkimuose – prastas Le Pen partijos pasirodymas: „Mūsų rinkėjai neatėjo“
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen partija per sekmadienį įvykusį pirmąjį šalies regioninių rinkimų turą, pasižymėjusį mažu rinkėjų aktyvumu, pasirodė prasčiau nei tikėtasi.
Prognozės rodo, kad šį rinkimų ratą laimėjo centro dešinės Respublikonų partija, o M. Le Pen Nacionalinis sambūris (RN) pasirodė prasčiau nei buvo galima tikėtis atsižvelgiant į praėjusią savaitę atliktas rinkėjų apklausas.
Rusijoje įvyks Putino partijos kongresas, skirtas pasirengti artėjantiems rinkimams
Rusijoje prezidentą Vladimirą Putiną remianti valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ šeštadienį rengia suvažiavimą, skirtą pasirengti rugsėjo mėnesį suplanuotiems rinkimams į parlamentą, kurie vyks be visapusiškai užgniaužtos opozicijos atstovų.
Vyšniauskas – apie užmojus keisti rinkimų sistemą ir Karbauskio kandidatavimą į prezidentus
Naujoji Seimo kadencija prasidėjo ne tik nuo debatų apie partnerystę ar Stambulo konvenciją, bet ir planų keisti rinkimų sistemą. Parlamente suburta darbo grupė, o pasiūlymai keisti nusistovėjusią rinkimų tvarką aplipo įvairiomis kalbomis: nuo noro naikinti vienmandates apygardas iki konservatorių plano išrinkti prezidentą Seime. Darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas tikina, kad kardinalių pokyčių rinkimų sistemoje kol kas nebus, tačiau tai nereiškia, kad jų neturėtume laukti ateityje.
Politologas: per proporcinę rinkimų sistemą mes gauname būrį politinių šmėklų
Peržiūrint merų rinkimų sistemą buvo suabejota ir rinkimų į Seimą sistema. Politikai diskutavo, ar nereikia naikinti vienmandačių rinkimų apygardų, tačiau politologas Bernaras Ivanovas teigė, kad didžiausia rinkimų problema – proporcinė sistema.
Su tokiu jo argumentu tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ nesutiko Seimo narys Andrius Vyšniauskas.
Ponas Andriau, jūs esate darbo grupės, kuri sprendžia visus pokyčius, vadovas.
Kremliaus kritikams kelias užkirstas: Putinas parašu uždraudė jiems dalyvauti rinkimuose
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, kuriuo kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiams gali būti uždrausta dalyvauti rinkimuose.
Remiantis šalies teisinės informacijos duomenų baze, V. Putinas pasirašė įstatymo projektą dėl draudimo „ekstremistinių“ organizacijų darbuotojams, nariams ir rėmėjams dalyvauti parlamento rinkimuose.
Karbauskis: valstiečiai planuoja visuotinius partijos pirmininko rinkimus
Opozicinių valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiemet pirmą kartą vyks visuotiniai partijos pirmininko rinkimai.
Pasak jo, rinkimai planuojami rudenį, o prieš tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavime bus pakeisti partijos įstatai, įteisinant visuotinį balsavimą.
DIENOS PJŪVIS. Ruošiasi keisti rinkimų sistemą: kam gali būti naudinga tokia pertvarka?
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, kad dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.
Apklausa: dauguma žmonių pritaria merų kadencijų ribojimui
Beveik du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti merų kadencijų skaičiaus ribojimui, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų teirautasi, ar merų kadencijų skaičius turėtų būti ribojamas.
Apklausoje 64,2 proc. respondentų pasisakė už tokius kadencijų ribojimus, 22 proc. žmonių jiems nepritarė. Dar 13,9 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės.
