rimantas šadžius

Laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Seimo sprendimas pilna apimtimi atšaukti Gintauto Palucko Vyriausybės inicijuotą mokesčių pertvarką mažintų šalies finansų sistemos stabilumą. Visgi politikas priduria, kad parlamentas turės koreguoti pavasarį „impulsyviai“ priimtus sprendimus dėl lengvatų ūkininkams.

Laikinai premjero pareigas einantis finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad jam būtų garbė tęsti darbą kandidatės į ministres pirmininkes Ingos Ruginienės vadovaujamoje Vyriausybėje. „Atvirai pasakius, kada aš buvau pakviestas į devynioliktąją Vyriausybę, tai darbus planavau visai kadencijai ir manau, jeigu gaučiau naujosios premjeres pakvietimą, man būtų didelė garbė dirbti jos komandoje“, – žurnalistams Prezidentūroje antradienį sakė R. Šadžius.

Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs laikinasis premjeras Rimantas Šadžius teigia šalies vadovą patikinęs, kad laikinasis Ministrų kabinetas dirba aktyviai, o valstybės valdymas eina įprasta vaga.

Vokietija gins savo sąjungininkes, taip pat ir Lietuvą – antradienį pareiškė mūsų šalyje besilankantis Vokietijos finansų ministras ir vicekancleris. Buvęs Estijos gynybos ministras pripažįsta, kad vokiečiai jau nebe tokie draugiški rusų atžvilgiu, tačiau pats Vokietijos ministras guodžiasi, kad dar yra tokių vokiečių politikų, kurie nesupranta, kodėl reikia didinti gynybos biudžetą – net kai Rusijos grėsmė akivaizdi.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Finansų ministras Rimantas Šadžius nekomentuoja, ar šiuo metu į skandalus įsivėlęs premjeras Gintautas Paluckas toliau gali eiti pareigas ir nenori spekuliuoti, kas galėtų jį pakeisti, jei ministras pirmininkas nuspręstų trauktis. Pasak jo, Vyriausybei dabar yra palankus metas dirbti, nes laikotarpis tarp sesijų leidžia koncentruotis į darbus, o ne politinių aistrų sūkurius.

Reikia pratęsti ir plėsti valstybės paramą dėl JAV muitų politikos neapibrėžtumo naujų rinkų ieškančiam verslui, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Manau, kad taip, be abejo, ir reikia plėsti. Tai yra labai normalus valstybės atsakas į susidariusias nepalankias išorines sąlygas, kurių mūsų įmonės kontroliuoti negalėjo ir netgi numatyti negalėjo, kada kūrėsi, kada vystė savo gamybinius planus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R. Šadžius, paklaustas, ar reikia pratęsti subsidijas.

Lietuva įvykdė visus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) reikalavimus, kad atgautų Europos Komisijos (EK) įšaldytas lėšas, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Ar tokia pat bus EK nuomonė, pasak Vyriausybės nario, sužinosime netrukus. „Teiksime oficialų prašymą eiliniam išmokėjimui iš RRF fondo, kur mes pristatysime, savo nuožiūra, įvykdytus reikalavimus ir pasiektus RRF rodiklius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad esama nedaug šansų, jog neblaivus prie vairo sulaikytas Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas liks poste. „Palaukime komisijos sprendimo, bet, kaip minėjau, ir laikausi tos pozicijos, kad šansai, jog jis liks pareigose, yra nedideli“, – trečiadienį BNS sakė ministras. Finansų ministerijoje pirmadienį pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl D. Žvirono galimo pareigūno vardo pažeminimo.

Europos Sąjungai (ES) ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) pasiekus prekybos susitarimą dėl 15 proc. muito Europos eksportui, įtaka Lietuvos ekonomikai nebus ženkli, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. „Be abejo, visi sutrikimai tarptautinėje prekyboje turi įtaką ekonomikoms, tačiau Lietuvos atveju, kai mes prognozuojame ženklų BVP augimą šiais ir kitais metais, ta įtaka tikrai nebus nei katastrofiška, nei kiek ženklesnė“, – žurnalistams antradienį sakė R. Šadžius.

Europos Sąjungai (ES) ir JAV pasiekus susitarimą, pagal kurį daugeliui Bendrijos prekių bus taikomas 15 proc. importo muitas, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad pavyko išvengti blogiausio scenarijaus, tuo metu Vokietijos ministras Larsas Klingbeilas teigia, jog poveikis Vokietijai bus rimtas. R. Šadžiaus vertinimu, Lietuvos ekonomika yra nedaug priklausoma nuo JAV muitų, nes tiesioginis šalies bendradarbiavimas su JAV nėra didelis.

Netylantys skandalai dėl premjero Gintauto Palucko netrukdo sklandžiam Vyriausybės darbui, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak Vyriausybės vadovą atostogų metų pavaduojančio politiko, G. Palucko poilsis netrukdo susirinkti numatytam Ministrų kabineto posėdžiui. „Galiu patvirtinti, kad Vyriausybė – darbinga. Premjerui išėjus atostogų, aš jį laikinai pavaduoju ir rytoj pravesiu eilinį Vyriausybės posėdį. Vyriausybė dirba ir priima konstruktyvius sprendimus.

Baltijos šalių finansų ministrai Vilniuje pareiškė paramą Europos Komisijos (EK) šį mėnesį pristatytam beveik 2 trln. eurų 2028–2034 metų biudžeto projektui arba siūlo jį netgi didinti. Tuo metu Lietuvoje viešintis Vokietijos vicekancleris vadina biudžetą „per dosniu“. „Mes pasidalinome šalių pozicijomis. Kai kuriais klausimais jos gana ženkliai skiriasi, pavyzdžiui, dėl Europos Sąjungos biudžeto apimties.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį Vilniuje susitiks su tos pačios srities Baltijos šalių bei Vokietijos ministrais, skelbia Finansų ministerija. Lietuvos atstovas kartu su Vokietijos federaliniu finansų ministru Lars Klingbeil, Latvijos finansų ministru Arvils Ašeradens ir Estijos finansų ministru Jürgen Ligi kalbės apie gynybos finansavimą regione, aptars Europos Komisijos (EK) paskelbtą pasiūlymą dėl ES 2028–2034 m. daugiamečio biudžeto.

Prekiaujate saldainiais, bandelėmis, o gal sekso prekėmis, tačiau turite ūkininko statusą – jūs legaliai galite naudotis žemdirbiams skirta gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Tokią landą įstatyme įžvelgia mokesčių ekspertai.  Pasak jų, ūkininkai protestuodami paspaudė parlamentarus, o šie paskubomis priėmę įstatymą, paliko spragą – nenurodė, kad lengvata turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio veiklos gaunamoms pajamoms, o ne asmeniui turinčiam ūkininko statusą.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius atsiėmė savo kandidatūrą į Euro grupės pirmininko postą – rinkimai vyks pirmadienį surengtame grupės posėdyje.  Tai BNS patvirtino pats R. Šadžius.

Verslas, opozicija, savivaldybių vadovai peikia Seimo valdančiųjų priimtą mokesčių reformą dėl nepakankamo finansavimo gynybai. Pinigų gynybai esą reikės 4-5 kartus daugiau, o trūkumą dar labiau didins ūkininkams padarytos mokestinės lengvatos. Verslo atstovai piktinasi, kad turės mokėti didesnius mokesčius, tačiau dauguma jų bus pravalgyti. Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad milijardus eurų gynybai teks skolintis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Vyriausybė neturi planų dar kartą grįžti prie daugiausia diskusijų visuomenėje ir Seime šiemet sulaukusio nekilnojamojo turto mokesčio ir keisti Seimo patvirtintiną pirmojo būsto apmokestinimą. Tačiau jis neatmeta, kad šis klausimas galės būti vėl svarstomas ateityje. „Vyriausybė konkrečių planų kažką daryti šitoje srityje neturi ir šiuo metu, aš manau, ir neturi turėti, taip mums visiems bus ramiau.

Finansų ministras Rimantas Šadžius neperspektyviais laiko verslo bendruomenės planus Seimo priimtą mokesčių reformą ginčyti teisme. Apie tai, kad Lietuvos advokatūra svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), Eltai anksčiau trečiadienį patvirtino Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Verslo organizacijoms kritikuojant įteisintą mokesčių reformą, o daliai jų žadant ją skųsti teismui, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog teisminiai procesai verslui nebūtų sėkmingi – anot jo, Seimas pakeitimus priėmė pagal visa procedūras – netgi suteikė progą pasisakyti, kai neprivalėjo. Ministro teigimu, verslo struktūros turėjo ir pasinaudojo galimybe išreikšti savo poziciją ir pateikti siūlymus.

Seimas tarė galutinį žodį – priėmė jau dešimtą pataisytą nekilnojamo turto (NT) mokesčio variantą. Už pirmą būstą mokės tik patys turtingiausieji, o mokestis bus mažesnis nei dabar. O štai jeigu turite antrą ar paskesnį butą, namą, ar sodybą, susimokėti teks jau praktiškai visiems.

Protestuojančių ūkininkų reikalavimams nusileidęs Seimas sprendimą sumažinti jiems taikomus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus priėmė atsižvelgęs į socialines įtampas, sezoninį žemės ūkio veiklos neapibrėžtumą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Iš tikrųjų, Seimas turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, tame tarpe ir tam tikras socialines įtampas, kurios kyla žemės ūkio srityje. Manau, kad ten yra rimtų spręstinų problemų“, – Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius prašo Europos investicijų banko (EIB) pagalbos Lietuvoje skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) projektus bei stiprinant nacionalinį plėtros banką ILTE. Tai Liuksemburge viešintis ministras aptarė su EIB prezidente Nadia Calvino, penktadienį pranešė Finansų ministerija.

Tęsdamas finansinę diplomatiją, ketvirtadienį finansų ministras Rimantas Šadžius Liuksemburge susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančiąja direktore Kristalina Georgieva, skelbia Finansų ministerija. Pranešama, kad jie aptarė TVF ekspertinės pagalbos galimybes padedant Lietuvai didinti pajamų surinkimą, užkardyti šešėlinę ekonomiką, ypatingą dėmesį skiriant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio mažinimui ir mokesčių administravimo stiprinimui.

Finansų ministras Rimantas Šadžius Liuksemburge su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančiąja direktore Kristalina Georgijeva aptarė tarptautinės finansų institucijos ekspertinės pagalbos Lietuvai galimybes, ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija.

Seime brandinama idėja ir vėl padidinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą, kuri galėtų siekti ne 5 tūkst., bet 10 tūkst. eurų. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad tai reikštų lipimą ant to paties grėblio, o didesnės naudos gyventojams tai nesukurtų. Priešingai – dėl to nukentėtų šalies biudžetas. Politikai ėmė svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotas pataisas, kuriomis siūloma padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą.

Tebekunkuliuoja aistros dėl siūlomų mokesčių pakeitimų. Užsimoję apmokestinti nekilnojamąjį turtą valdantieji pagal naujausią projektą nuo šio mokesčio atleistų net dabar jį mokančius milijoninės vertės namų savininkus. Vyriausybė įspėja, jei šie sprendimai įsigalios, savivaldybės neteks milijonų, o šalis rizikuos prarasti ir Europos Sąjungos paramą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius nesiima vertinti, ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) pradėjus ikiteisminį tyrimą, premjeras Gintautas Paluckas turėtų prisiimti politinę atsakomybę. Tiesa, ministro vertinimu, tyrimo išvados veikiausiai bus palankios Vyriausybės vadovui.  „Galima buvo to tikėtis (pradėto tyrimo – ELTA), (…) teisėsauga tikrina visas aplinkybes, tegu patikrina“, – žurnalistams antradienį sakė R. Šadžius.

Jeigu Seimas visiškai neapmokestins pagrindinio žmogaus nekilnojamojo turto (NT), Lietuvai kyla rizika negauti visų jai numatytų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, ši rizika turėtų būti vienu iš motyvų, kuriuo parlamentarai vadovautųsi balsuodami už galutinį įstatymo dėl NT mokesčio variantą.   „Rizika po šiandien (pirmadienį – BNS) priimto varianto tokia išlieka.

Lengvatinę paskolą premjero Gintauto Palucko įmonei suteikusi ILTE pristatė savo vidinio tyrimo išvadas. O jos – palankios Vyriausybės vadovui. Nustatyta, kad paskola išduota nepažeidus jokių tvarkų ir įstatymų, o išskirtinumo, lyginant su kitais šalies verslais, nebuvo. G. Paluckas sako, kad tokio sprendimo ir tikėjosi. Vis tik dabar daugiausia klausimų lieka dėl susijusių įmonių apibrėžimo.

Lietuvoje kunkuliuojant aistroms dėl būsimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, Tarptautinis valiutos fondas ragina apmokestinti kuo daugiau gyventojų. Lietuviai esą turėtų šio mokesčio sunešti į biudžetą daug daugiau nei dabar. Finansų ministras su Lietuvos banko vadovu tokiai užsieniečių rekomendacijai pritaria. Beje, užsienio ekspertai perspėja ir dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje.

Valdančiąją koaliciją toliau drebina nesutarimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Partijų lyderiams nutarus pagrindinio būsto neapmokestinti, pasipiktinimo neslepia dalis socialdemokratų. Štai Algirdas Sysas rėžia, kad šis projektas palankus prezidentui, Seimo Pirmininkui ir „Nemuno aušros“ lyderiui, kurie mokestį dabar moka, o kitąmet jau nebemokės.

Vidutinis mokestis gyventojui už pirmąjį būstą siektų apie 30 eurų per metus, jei tokiai formulei būtų pritarta. Taip skaičiavo finansų ministras, Seimui pristatydamas nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Kartu jis siūlė savivaldybėms pačioms nustatyti mokestį už pirmąjį būstą ir nuspręsti, ką nuo jo atleisti. Tačiau savivaldybių vadovai šį mokestį kritikuoja ir reikalauja visų pinigų – ir už pirmą būstą, ir už kitą nekilnojamąjį turtą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius nesiima vertinti, dėl kokios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų sumos Lietuva galėtų susiderėti su Europos Komisija (EK), Seimui apsisprendus keisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir nuo kitų metų neapmokestinti pirmojo būsto. Iki 2026-ųjų Lietuva Komisijai yra įsipareigojusi įgyvendinti tris mokesčių sistemos keitimo rodiklius, kurių neįvykdžius šalis netektų apie 400 mln.

Koalicinei tarybai nusprendus atsisakyti Finansų ministerijos siūlymo apmokestinti pirmąjį būstą, ministerijos vadovas Rimantas Šadžius tokią iniciatyvą vertina kaip normalią demokratinę praktiką parlamentinėje valstybėje. „Tai yra normalu, parlamentinėje valstybėje parlamentas priima galiausiai sprendimus dėl mokesčių.

Artėjant lemiantiems valdančiųjų balsavimams dėl mokesčių reformos, liberalai jau gatvėse piliečius gąsdina, kad dėl naujų mokesčių kas mėnesį kiekvieno lietuvio piniginė paplonės iki 100 eurų. Finansų ministras neneigia, kad kainos šalyje padidės, tačiau esą nereikšmingai. Na, o valdantieji iki šiol nesutaria dėl nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybės pasiūlytas pirmojo būsto mokestis jiems atrodo per didelis.

Finansų ministras sako, kad didesniais nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifais negalima bausti apleistų pastatų savininkų. Rimantas Šadžius siūlo jiems didinti baudas, taikyti kitas sankcijas ar net nusavinti turtą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad visų papildomų lėšų, gautų panaikinus ar sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas negalima nukreipti į Gynybos fondą, nes jos reikalingos ir kitoms reikmėms, visų pirma kompensacijoms už centralizuotą šildymą.   „Kategoriškai paprieštarautume tokiam pasiūlymui“, – pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete teigė R. Šadžius.

Finansų ministerijai siūlant, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio nemokėtų gyventojai, kurių mokestis sieks iki penkių eurų, ministras Rimantas Šadžius sako, kad tokių žmonių bus iki 200 tūkstančių.  „Mūsų vertinimu, tokių namų ūkių būtų iki 200 tūkstančių“, – pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete teigė R. Šadžius.  „Neina šneka apie visuotinį NT mokestį, skleidžiami gandai, kad jis bus visuotinis. (...) Visuotinumas ir nebuvo tikslas“, – pridūrė ministras.

Aiškėja naujojo nekilnojamojo turto mokesčio kuriozai. Turtuoliams, šiemet mokantiems 30 tūkstančių eurų mokestį, jis sumažės tris kartus, tačiau skurstančiųjų gynėjai baiminasi, kad nepasiturintiems gyventojams, neišgalėsiantiems susimokėti, teks parduoti savo namus. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pakeitus mokestį, į biudžetą pateks mažiau pinigų nei palikus dabartinį mokestį.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius siūlo nejuokauti vertintojams pareiškus, kad nustatydama būsto ir kito gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę masiniu būdu valstybė ne tik galėtų nustatyti jos tvarką, bet ir apmokėtų išlaidas iš biudžeto. Lietuvos turto vertintojų asociacijos vadovas Tauras Antanas Tupinis sako, kad tai būtų teisinga kiekvieno turto savininko atžvilgiu.  „Turto vertės tikslinimą turėtų net valstybė apmokėti.

Seimas klimpsta ginčuose dėl mokesčių reformos. Verslo atstovai reikalauja ją kišti kuo giliau į stalčių, tačiau profsąjungos ir skurstančių gynėjai atvirkščiai – spaudžia parlamentarus mokesčius dar labiau didinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad reformos likimas parlamentarų rankose ir aiškina, kad didesnių mokesčių reikia ne tik atskirčiai mažinti ar viešosioms paslaugoms, bet ir šalies gynybai.

Vyriausybei paprašius visų ministerijų, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026 metais sutaupyti daugiau nei 100 milijonų eurų išlaidų, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog išanalizavus ministerijų informaciją apie galimus sutaupymus paaiškėjo, kad jų suma siektų tik apie 38 mln. eurų.  „Bet biudžetinės derybos (dėl 2026 metų ir trimečio 2026-2028 metų biudžeto – BNS) dar neprasidėjo.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius sako dar nėra galutinai apsisprendęs, ar sieks Euro grupės pirmininko posto.  „Asmeninio sprendimo dar nesu priėmęs“, – antradienį Seime žurnalistams teigė R. Šadžius.   „Priimsiu sprendimą po to, kai bus paskelbti rinkimai. Bus terminas, per kurį kandidatai, kurie kels savo kandidatūras, pateiks savo vizijas, kaip jie matytų Euro grupės tolesnę veiklą“, – pridūrė ministras.

Atidėję visus darbus ir keliones, valdantieji po pateikimo pritarė naujajam nekilnojamojo turto mokesčiui. Pagrindinio būsto mokesčio grindys bus 10 tūkstančių eurų, o kito turto – 50 tūkstančių eurų. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad grindimis siekia apsaugoti gyventojus nuo galimo savivaldybių politikų godumo, tačiau opozicijos atstovai grindis vadina nelogiškomis.

Sumaištis valdančiojoje koalicijoje dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio tęsiasi. Seimui atmetus Vyriausybės pateiktą projektą, finansų ministras skubiai jį keičia ir jau sutinka padidinti nepamokestinamąjį dydį ir nuo mokesčio atleisti prasčiausio turto savininkus. Rimantas Šadžius skaičiuoja, kad tokiu atveju gynybai teks mažiau pinigų, mat šio mokesčio gyventojai sumokės trečdaliu mažiau – ne 14 , o 9 milijonus eurų per metus.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad siūlymas nustatyti mažiausiai 10 tūkst. eurų siekiančias pirmo būsto apmokestinimo „grindis“, o ne leisti savivaldybėms savo nuožiūra apsispręsti dėl bet kokio jų dydžio, gyventojams užtikrina socialines garantijas dėl jų turimo pagrindinio būsto apmokestinimo.

Lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui nebeturi socialinės prasmės, sako finansų ministras.  Tačiau Rimantas Šadžius pabrėžia, kad panaikinus lengvatą reikėtų liberalizuoti šildymo kompensacijų mokėjimo tvarką atlaisvinant reikalavimus gyventojų turtui.  „Ji (lengvata – BNS) socialinės prasmės galbūt ir turėjo prieš 15 metų.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Vyriausybės inicijuojama kai kurių mokesčių pertvarka leis Lietuvai tinkamai reaguoti į gynybos ir socialinio saugumo iššūkius.    „Šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis, žinoma, saugumo. Jis daugiaveidis – ne tik karinis saugumas, bet taip pat ir socialinis. Ir privalome į tuos iššūkius teisingai reaguoti“, – antradienį Seimui pristatydamas svarbiausių mokesčių pataisas teigė R. Šadžius.

Seimui antradienį pristatant mokesčių reformos planą, finansų ministras Rimantas Šadžius sako besitikintis, kad parlamentas „nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms“. „Tikiuosi, parlamentas, svarstydamas mūsų finansinę situacija, bus išmintingas ir nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms, kurioms šiandien, labai atsakingai galiu pareikšti, neturime finansinių galimybių“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.