rimantas šadžius

Finansų ministras Rimantas Šadžius parlamentui pristatė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-717), kuriomis siūloma nuo 470 iki 570 litų (per mėnesį) arba nuo 5 640 iki 6 840 litų (per metus) padidinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Pasak ministro, neapmokestinamas pajamų dydis Lietuvoje yra kintamas, todėl minimalią mėnesio algą (1 tūkst. Lt per mėnesį) gaunančiam asmeniui neapmokestinamas pajamų dydis faktiškai padidėtų 140 Lt.

 Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų taryba ("Ecofin") pritarė Europos Komisijos rekomendacijai nutraukti Lietuvai 2009 metais pradėtą biudžeto deficito perviršio procedūrą, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. "Tai – labai gera žinia, kuri patvirtina, kad Lietuva yra patikima, drausminga valstybė, kuria investuotojai gali pasitikėti", - pranešime cituojamas Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.

Nors, apklausų duomenimis, šių metų pradžioje daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų nepritarė euro įvedimui, o dar viena ES šalis – Kipras pastarosiomis dienomis atsidūrė ant bankroto ribos, mūsų šalies Vyriausybė neatsisako planų prisijungti prie bendrosios ES valiutos nuo 2015 metų. R.Šadžius: pritariančiųjų euro įvedimui daugėja Finansų ministras tvirtina, kad pritariančiųjų Lietuvos perėjimui prie bendros ES valiutos pastaruoju metu daugėja.

Nepaisant euro zoną krečiančios finansų krizės, kurio naujausia auka tapo Kipras, Lietuva nekeičia savo planų pereiti prie bendrosios ES valiutos nuo 2015 metų. Tačiau tai, ar mūsų šalis atitiks griežtus Mastrichto kriterijus ir ar Lietuvą priims - paaiškės tik kitų metų viduryje. ,,Manau, kad ir Graikijos, ir Kipro pavyzdžiai mums gali parodyti, kad euro zona sugeba išspręsti savo problemas, ir euras iš tikrųjų yra stipri valiuta.

Pagal Seimo priimtą įstatymą, nuo balandžio 1 dienos gyventojai turi apsispręsti dėl dalyvvimo antros pakopos pensijų kaupime. Tačiau valdantieji suabejojo, ar valstybė turės pakankamai lėšų. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, turi būti atlikti skaičiavimai , kadangi ,,vieni buvo pasakę, kad reikės lygtai 200 mln.

Perduodant apdraustus Ūkio banko indėlius ir dalį turto Šiaulių bankui, valstybei gali tekti Indėlių draudimo fondui paskolinti 500–600 mln. litų. Kaip Lietuvos radijui antradienį teigė finansų ministras Rimantas Šadžius, Indėlių draudimo fondas šiuo metu yra tuštokas, todėl kompensuojant trūkstamą turtą teks skolinti valstybės iždui: „Mūsų preliminariais vertinimais, ta paskola gali siekti 500-600 mln. litų.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, išeitis, kurią pasirinko Lietuvos bankas (LB) spręsdamas nemokaus Ūkio banko problemas – skaidyti banką ir derėtis su Šiaulių banku dėl dalies turto ir įsipareigojimų perėmimo – pati geriausia išeitis. ,,Manome, kad tai pati geriausia iš alternatyvų, kurias mes turėjome. (...) Būtent LB yra atsakingas už šio proceso įgyvendinimą ir teisingą suskaičiavimą to turto, kuris bus perduodamas iš Ūkio banko į Šiaulių banką.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti konkretaus veiksmų plano, kuris padėtų Lietuvai tinkamai pasiruošti euro įvedimui, kas, anot jos, yra labai sudėtingas procesas. "Pasiruošimo procesas euro įvedimui yra labai sudėtingas. Jis užtrunka mažiausiai dvejus ar dvejus su puse metų. Ir būtina, kad visos valdžios struktūros - parlamento, Prezidento, partijų ir taip toliau - koordinuotai sutartų ir būtų priimtas veiksmų planas.

Vakar Premjero sudaryta darbo grupė iki balandžio mėnesio pasiūlys kaip pertvarkyti šalies mokesčių sistemą. Labiausiai akcentuojamas darbo pajamų apmokestinimo mažinimas, taip pat užsiminama, kad bus peržiūrimas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų paketas. Apie tai „Laisvosios bangos“ tiesioginėje laidoje „Ryto tema“ diskutavo Finansų ministras Rimantas Šadžius ir Seimo narys, profesorius Povilas Gylys.

Socialdemokratų partijos prezidiumas nusprendė, kuriuos kandidatus siūlys vadovauti septynioms ministerijoms. Ši partija su koalicijos partneriais suderėjo, kad jiems atiteks Finansų , Ūkio, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Užsienio reikalų, Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos.

Nevaldomo brangios diagnostinės medicinos technikos pirkimo pasekmės sunkmečiu atsirūgsta itin nemaloniai. Kitąmet valstybei teks apmokėti dešimtis milijonų litų siekiančias sąskaitas už avansu įsigytus aparatus, o jau įsiplieskė kovos dėl naujų. Sveikatos apsaugai skiriamomis lėšomis Lietuva toli gražu nėra pirmaujanti Europos Sąjungoje (ES), tačiau pagal apsirūpinimą brangiausia medicininės diagnostikos įranga veržiasi į lyderius. Technikos stebuklas.

Rimantas Šadžius žinojo apie krizę. Jam buvo svarbu tai pasakyti. Psichologiškai pateisinama. Nejauku, kai kiti laiko nevėkšla, nesugebėjusiu prognozuoti finansų būklės po poros mėnesių. Gal todėl R. Šadžius ir prasitarė. O dabar nori nenori galvoji, kad jo įpėdiniams valdžioje galvos skausmas sukeltas dirbtinai. Dar galvoji, kad valdžia ne nuo mūsų, o nuo dievo.

Prezidentas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas pripažįsta, kad prie krizės prisidėjo ir Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, pranešė LTV naujienų tarnyba. LSDP taryba šeštadienį viešbutyje "Naujasis Vilnius" vykusiame posėdyje aptarė politinę ir ekonominę padėtį Lietuvoje. Pranešimą skaitė partijos pirmininkas, Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Seimo socialdemokratų frakcija (LSDP) skelbiasi, jog finansų ministrės Ingridos Šimonytės teiraujasi, ar jos vadovaujamos ministerijos patalpų nuomos išlaidos – pagrįstos. „LSDP frakcija klausia, ar Finansų ministerijos departamentų patalpų nuoma „Vilniaus vartuose“ yra tinkamas sprendimas, atsižvelgiant į dabartinę nekilnojamojo turto rinkos situaciją bei mažėjančias nuomos kainas.

Kitų ministerijų biudžetus daugiau nei perpus apkarpiusi Finansų ministerija iki šiol nuomojasi brangias patalpas tuštėjančiame "Vilniaus vartų" komplekse. Į verslininkų kišenę kas mėnesį byra rinkos kainą gerokai viršijanti suma. Tačiau finansų ministrė tikina, kad jos pavaldiniai jau derasi dėl nuomos kainos sumažinimo arba pasitraukimo iš privataus objekto.

Seimo narys, buvęs premjeras, socialdemokratų partijai (LSDP) atstovaujantis Gediminkas Kirkilas pirmadienį pripažino, jog trumposiomis žinutėmis rinkimų dieną agitavo bendrapartiečius ir per klaidą pasiuntė priminimą „teisingai“ balsuoti konservatoriui, finansų ministrui Algirdui Šemetai. Pasak G. Kirkilo, ne tuo adresu nukeliavo dar keli agitaciniai pranešimai.

Buvęs premjeras ir buvęs socdemų lyderis Gediminas Kirkilas rinkimų dieną agitavo. Ir ne bet ką, o finansų ministrą Algirdą Šemetą. Konservatorių ministras teigia sekmadienį gavęs tokio turinio trumpąją žinutę nuo G.Kirkilo: „Konservatoriai visus užkniso juodai. Palaikykime savus EP rinkimuose. Bičiulis Gediminas Kirkilas.

Valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų algos kitąmet sumažės. Pareiginės algos bazinis dydis 2009 metais bus 475 litai, arba 15 litų mažesnis nei nustatytas šiuo metu. Už tai numatančias kelių įstatymų pataisas Seimas balsavo penktadienį. Seimas nustatė, kad tvirtinant naują bazinį dydį, kuriuo remiantis nustatomas pareiginis darbo užmokestis, būtų atsižvelgiama į biudžeto finansines galimybes.

Laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius žada pirmadienį ir antradienį išmokėti vėluojančius atlyginimus kai kurių valstybės institucijų darbuotojams. „Šiandien įvyko Vyriausybės vertybinių popierių aukcionas – gavome 106 mln. litų, kurie įplauks rytoj. Tai palengvins mūsų atsiskaitymus ir darbo užmokesčio problemą per dvi dienas – pirmadienį ir antradienį – turime išspręsti“, – BNS sakė R. Šadžius. Jis neigė, kad atlyginimai vėluoja jau 6 dienas.

Kai kurios nevyriausybinės organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, atsidūrė aklavietėje. Taupymo režimu dirbančios valstybinės įstaigos nuo spalio mėnesio neatsiskaito su jų užsakymu projektus vykdančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir negarantuoja sutartimis patvirtinto finansavimo. Taupymo vajus valstybiniame sektoriuje prasidėjo po to, kai paaiškėjo, kad nesurenkamas planuotas biudžetas.

Finansų ministerija pranešė, kad antradienį ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje bus svarstomas EK komunikatas „Europos ekonominio atkūrimo planas“. Lietuvai susitikime atstovaus finansų ministras Rimantas Šadžius. ECOFIN susitikimo metu planuojama aptarti galimą paramą ekonominei veiklai Europoje.

Galbūt paveikti visur girdimų gąsdinimų ekonomine krize, lietuvaičiai vis dažniau renkasi galbūt menkiau apmokamą, tačiau saugesnę valdininko duoną. Valstybės tarnybos departamentas pastebi, jog jei anksčiau į vieną vietą pretenduodavo du norintys, dabar šis skaičius padidėjo keturis kartus. Populiariausios – Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos. Čia į vieną vietą pretenduoja 20 kandidatų. Tiesa, yra pozicijų, dėl kurių varžosi net 40 pretendentų.

Blokados fonde nuo 1990 metų saugoti gyventojų ir organizacijų paaukoti juvelyriniai dirbiniai penktadienį bus perduoti Nacionaliniam muziejui. Renginyje Vilniuje dalyvaus laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius ir laikinasis kultūros ministras Jonas Jučas, pranešė Finansų ministerija. Liepos 1-ąją Seimas priėmė įstatymą likviduoti Blokados fondą.

Blokados fonde nuo 1990 metų saugoti gyventojų ir organizacijų paaukoti juvelyriniai dirbiniai penktadienį bus perduoti Nacionaliniam muziejui. Renginyje Vilniuje dalyvaus laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius ir laikinasis kultūros ministras Jonas Jučas, pranešė Finansų ministerija. Liepos 1-ąją Seimas priėmė įstatymą likviduoti Blokados fondą.

Po ketverių metų valdžioje vieni politikai praturtėjo, bet neteko darbo, o kiti išsaugojo šiltas kėdes, bet prarado solidžias kompensacijas. Pasak dienraščio „Vilniaus diena“, kai kuriems laikinai pareigas einantiems ministrams priklauso daugiatūkstantinės dvigubos išeitinės kompensacijos. Ir iš Seimo, ir iš Vyriausybės kanceliarijos išeitines kompensacijas gaus penki dabartinės laikinosios Vyriausybės ministrai, buvę ankstesnio Seimo nariai, bet neišrinkti į naująjį.

Netrukus valdžią į savo rankas perimsiančios partijos kitų metų valstybės biudžeto projekte numatytą 3 mlrd. litų deficitą svarsto mažinti ir naikindamos mokesčių lengvatas, taikomas mėsai, būsto paskolų palūkanoms. Vakar finansų ministras Rimantas Šadžius Seime pristatė kitų metų biudžeto projektą. Kadenciją baigiančios Vyriausybės sudarytame pagrindiniame šalies finansiniame dokumente į iždą numatoma surinkti daugiau kaip 25,5 mlrd. litų pajamų, išleisti - apie 28,2 mlrd. litų.

Projektą pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad tai – „pradinis atspirties taškas“. Nueinanti socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė antradienį Seimui pristatė 2009 m. valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas siekia daugiau nei 2,6 mlrd. litų. Finansų ministras Rimantas Šadžius pagaliau pareiškė tikįs, kad biudžeto išlaidas įmanoma dar sumažinti, rašo „Respublika“. Įmanoma mažinti Iš viso į valstybės biudžetą planuojama surinkti 20,2 mlrd.

Finansų ministras Rimantas Šadžius, antradienį pristatydamas Seimui  2009 metų biudžeto projektą, vadino jį realistiniu. „Šis biudžetas kaip pradinis atspirties taškas yra neblogas“, - sakė jis. Vėliau žurnalistams jis sakė nežinąs, ar kitais metais valstybę gali ištikti ūkio recesija, nes nesąs analitikas. „Mūsų analitikai dirba ties tais klausimais nuolat“, - sakė ministras.

Būsimoje keturių partijų koalicijos Vyriausybėje neliks nė vieno dabartinio ministrų kabineto nario. Tik keletas jų pateko į Seimą, o kiti jau dabar pamažu pradeda dairytis naujos veiklos, praneša „Lietuvos rytas“. Iš trylikos ministrų tik trims rinkėjai patikėjo parlamentaro mandatą - socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei, susisiekimo - Algirdui Butkevičiui ir krašto apsaugos - Juozui Olekui. Visi jie - socialdemokratai. Ministrai savo kėdėse dar sėdės mėnesį kitą.

Vyriausybė su profsąjungomis ieško dialogo ir papildomų lėšų. Ieškodami būdų vykdyti valdžios prisiimtus įsipareigojimus, taip pat užlopyti „Sodros“ biudžeto skyles, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai vėl prabilo apie minimalaus darbo užmokesčio didinimą, rašo „Respublika“. Pirmadienį Vyriausybėje įvyko ministro pirmininko iniciatyva surengtas pokalbis su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacijos (LDF) vadovais...

Vilniaus universiteto (VU) Senato komisija nusprendė, kad studijų įmokas iki spalio 24 dienos pagal praėjusio semestro rezultatus turės sumokėti bent vieną akademinę skolą turintys studentai. Dėl pažangių studentų studijų įmokų galutinį sprendimą Senato komisija žada priimti tik paaiškėjus Seimo sprendimui dėl Aukštojo mokslo įstatymo pataisų, numatančių nemokamą mokslą akademinių skolų neturintiems studentams. Šias įstatymo pataisas Seimas žada svarstyti spalio 20 dieną.

Rinkimus pralaimėjusių Seimo narių ir ministrų širdgėlą greičiausiai kiek sumažins pinigai. Pasibaigus Seimo kadencijai parlamentarams ir jų padėjėjams bus padalyti 8 mln. litų. Ministrai tenkinsis kiek kuklesnėmis, bet vis dėlto solidžiomis išmokomis. Į naujos kadencijos Seimą nepatekę parlamentarai, jų padėjėjai bei referentai vargti neturėtų. Jų kompensacijoms išmokėti šių metų biudžete buvo rezervuota apvali suma.

Nepaisant ekonomikos ekspertų kritikos ir perspėjimų, vakar Vyriausybė apsisprendė teikti Seimui kitų metų biudžeto projektą su 2,6 mlrd. litų deficitu. Anksčiau Ministrų kabineto atstovai teigė, kad 2009 m. biudžetas bus nedeficitinis, o galbūt net turės mažą perviršį, rašo „Respublika“. Deficitas – 2,6 mlrd. litų Finansų ministras Rimantas Šadžius teikiamą biudžetą pavadino „ekonomiškai pagrįstu“, o deficito priežastis aiškina sumažėjusiu PVM surinkimu.

Finansų ministras Rimantas Šadžius kitų metų biudžetą vadina ekonomiškai pagrįstu ir teigia, kad jo deficitas nėra išlaidavimo požymis. Vyriausybė antradienį pritarė 2009 metų biudžeto projektui, kuris iki penktadienio bus pateiktas Seimui. Anot R.Šadžiaus, mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, socialinių darbuotojų algų pakėlimui kitų metų biudžete numatyta apie 1,379 mlrd. litų. „Mokytojų darbo užmokesčio didinimui kitais metais yra numatyta daugiau kaip 1 mlrd.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Šalies prezidentas perspėjo, kad planuojamas kitų metų valdžios deficitas siekia beveik 3 proc. BVP ir paragino Vyriausybę gerokai apriboti biudžeto išlaidas ne tik kitais, bet ir šiais metais. Prezidento Valdo Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė po susitikimo su Vyriausybės vadovais ketvirtadienį teigė, kad, prezidento nuomone, valdžios deficitas jau artėja prie grėsmingos 3 proc. ribos ir paragino Vyriausybę imtis priemonių.

Vyriausybė trečiadienį pradėjo svarstyti kitų metų biudžeto projektą. Neoficialiomis BNS žiniomis, dabartiniame projekte numatomas beveik 3 proc. valdžios sektoriaus, arba fiskalinis deficitas. 3 proc. bendrojo vidaus produkto fiskalinis deficitas yra maksimali riba, kurios ES narė negali peržengti pagal Mastrichto sutartį.

Šiandien, spalio 7 d., vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos konsultaciniame posėdyje dalyvavęs Finansų ministras Rimantas Šadžius užuot paaiškinęs, kokių priemonių imamasi krizei sušvelninti, ragino nebalsuoti už savo varžovę Naujamiesčio rinkiminėje apygardoje Ireną Degutienę ir kitus TS-LKD atstovus (J. Razmą, R. Juknevičienę), nes jie esą pasisako už lito atsiejimą nuo euro.

Žinutėmis buvo platinama informacija, kad bankrutuoja vienas iš Lietuvos bankų. Lietuvos banko vadovas R. Šarkinas tikina, kad nukentės tik tie bankų klientai, kurie pasiduos panikai. Tokių pareiškimų buvo griebtasi po penktadienį pradėtų siuntinėti SMS žinučių. Anot R. Šarkino, nė vienam Lietuvos bankui negresia bankrotas. O didžiausia problema šiuo metu – nepagrįsti gandai.

Valdančiosios socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas, kadenciją baigęs prezidentas ir buvęs premjeras Algirdas Brazauskas teigia nesuprantąs ekonomistų ir analitikų raginimo krizės akivaizdoje „susiveržti diržus“. Trečiadienį Baltijos televizijos laidoje „Akistata su Lietuva“ paklaustas, kaip supranta raginimus „susiveržti diržus“, A.Brazauskas atsakė nesuprantąs „šio reiškinio“. „Aš nesuprantu šito reiškinio. Bet mes bandom šitą daryt nuo pat nepriklausomybės pradžios.

Mikrokreditų laukiančio smulkiojo verslo projektams finansuoti bus skirta 275 mln. litų. Vakar finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio ministras Vytas Navickas ir Europos investicijų fondui (EIF) atstovaujanti Eva Srejber pasirašė smulkiojo verslo finansavimo sutartį. ES struktūrinės paramos lėšos - 275 mln. litų - bus panaudotos kuriant fondą paskoloms ir paramai smulkiosioms bei vidutinėms įmonėms teikti. Mikrokreditams planuojama skirti 75 mln. litų, garantijoms - 100 mln.

Keturioliktajame ministrų kabinete – du oficialūs milijonieriai. Maždaug pusės ministrų šeimų deklaruotas turtas ir pajamos nesiekia pusės milijono litų, nors Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) skelbiamose politikų interesų deklaracijose visi ministrai nurodė turį nekilnojamojo turto. Antradienį paskelbtos politikų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų turto bei pajamų deklaracijos už 2007 metus. Šias deklaracijas jie teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius ir Europos investicijų fondui atstovaujanti Europos investicijų banko viceprezidentė Eva Srejber pasirašys smulkiojo verslo finansavimo sutartį, kurios efektyvumu rimtai abejojama, rašo „Lietuvos žinios“. Mokytis, mokytis ir.

Skaitant užsienio spaudą, žiūrint užsienio televizijas ir matant, kokio lygio, kokios erudicijos, kokios retorikos, kokio išmanymo žmonės užima aukštus postus Vakarų Europoje, nejučia kyla noras palyginti juos su musiškiais aukštais pareigūnais. Palyginęs supranti, kad tai buvo klaidingas sprendimas. Kai nelygini su niekuo, tuomet mūsiškiai atrodo ne tokie primityvūs. Tačiau lyginti reikia ir kokybės reikalauti reikia, antraip darbo kokybės kartelė leisis.

Praėjusią savaitę „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) paskelbė korupcijos suvokimo indekso tyrimus. Lietuvai skiriamas įvertinimas per metus pablogėjo 0,2 balo ir siekia 4,6. Jis rodo, kad Lietuva išlieka korumpuota šalimi. Šiemet, kaip ir pernai, mūsų valstybės ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pasipiktino tokiais tyrimų rezultatais ir dar kartą apkaltino TILS vadovą priešiškumu jo vadovaujamai Vyriausybei. Ar pagrįstai piktinasi Lietuvos premjeras? Bernardinai.

Laikmetis parodė, kad optimistiškai suprojektuotas gyvenimas kainuoja labai didelius pinigus, todėl taupymas šalyje pereina į valstybinį lygmenį. Tai interviu LŽ kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius. Kokias šalies ekonomikos plėtros tendencijas pastebėjote įgyvendinant šių metų valstybės biudžetą? Pirmą kartą po gana ilgo laiko per aštuonis metų mėnesius nesurinkome prognozuotos mokesčių sumos - pritrūko šiek tiek daugiau kaip 1 proc. valstybės biudžeto pajamų.

Netikėtomis bendraminčių ir pavaldinių dovanomis iki šiol labiausiai garsėjusi žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, regis, turi konkurentą. Pasak „Lietuvos ryto“, į Seimą kandidatuojantis finansų ministras Rimantas Šadžius interesų deklaracijoje nurodė gavęs dvi jo vadovaujamos ministerijos darbuotojų kolektyvo dovanas. Praėjusių metų spalio 12 dieną socialdemokratas buvo pamalonintas nauju mobiliuoju telefonu.

Finansų ministerija pranešė, kad atsisako planų spausdinti žiniasklaidoje mokamus skelbimus, paaiškinančius, kodėl Vyriausybė nesutinka su visuotiniu turto deklaravimu. „Manome, kad jie nebūtini, kadangi penktadienį spaudoje yra pakankamai išsamiai apie tai informuota“, - penktadienį BNS teigė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Lenkutis. Dar penktadienį iš ryto jis tvirtino, kad mokami skelbimai spaudoje pasirodys šį šeštadienį bei kitą savaitę.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius per tarnybinę komandiruotę Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje užsiėmė ne tik valstybiniais reikalais, bet ir rinkimų agitacija. Vilniaus Naujamiesčio vienmandatėje rinkimų apygardoje, kur balsuoja visi užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kandidatuojantis politikas per vieną komandiruotę spės aplankyti dvi tautiečių bendruomenes užsienyje. Finansų ministerija pranešė, kad R.Šadžius rugsėjo 18-21 dienomis lankosi Dubline ir Londone.