rimantas šadžius

Ilgalaikės 85 mlrd. eurų dydžio paramos Graikijai programos tikslas yra pastatyti šalį ant kojų, kad valstybė po kelių metų galėtų savarankiškai skolintis tarptautinėse rinkose, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Lietuvos Vyriausybė pasitarime pirmadienį pritarė susitarimui su Graikija dėl trejų metų iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir pirmosios 26 mlrd. eurų lėšų dalies pervedimo.

Euro zonos finansų ministrams susitarus dėl pagalbos Atėnams ilgalaikės programos ir pirmųjų lėšų iš Europos stabilumo mechanizmo pervedimui, Briuselyje pasiektą rezultatą pirmadienį finansų ministras Rimantas Šadžius pristatys Vyriausybei. „Man reikės gauti įgaliojimus, kaip trečiadienį (rugpjūčio 19 dieną - BNS) balsuoti Europos stabilumo mechanizmo valdytojų posėdyje - ar pritarti paramos Graikijai programai ir pirmam pinigų pervedimui“, - BNS teigė R.Šadžius.

Šiandien pasitarime Vyriausybė pritarė Europos Komisijos sprendimui, kartu su Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu pradėti derybas su Graikija dėl paramos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Lietuvos ministrų kabinetas taip pat pritarė, kad ESM vykdantysis direktorius parengtų susitarimo dėl finansinės paramos programos projektą, kuriame bus nustatyti finansiniai terminai ir sąlygos bei išdėstomos siūlomos priemonės.

 Finansinių skolų kamuojamai Graikijai negalima aklai skolinti pinigų ir reikia įsitikinti, kad jie bus grąžinti, teigia Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis šeštadienį kartu su kitais euro zonos finansų ministrais sprendžia dėl paramos Atėnams. „Turime priimti euro zonai geriausią sprendimą. Graikija pateikė pasiūlymus, mes turime įvertinti, kiek jie konstruktyvūs ir realistiški, o, svarbiausia - kad būtų įgyvendinami.

Lietuva pasisako už Graikijos išsaugojimą euro zonoje - tokią šalies poziciją penktadienį suformulavo parlamentiniai Europos reikalų (ERK) ir Užsienio reikalų (URK) komitetai. Ši Lietuvos pozicija bus išsakyta šeštadienį Briuselyje vyksiančiame euro zonos finansų ministrų, o sekmadienį - Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime.

Graikija prašo suteikti jai finansinę pagalbą iš Europos stabilumo mechanizmo fondo, kuriame dalyvauja ir Lietuva, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Tai būtų pirmas kartas, kai šiemet sausį eurą įsivedusi Lietuva dalyvautų, gelbėjant kitą ES narę. „Graikijos vyriausybė ruošiasi prašyti pagalbos iš Europos stabilumo mechanizmo, kurio dalyviai yra ir Lietuva, tačiau šis prašymas raštu nebuvo pateiktas. Matyt, šiomis valandomis atkeliaus“, - LRT radijui antradienį sakė R.Šadžius.

Į euro zonos viršūnių susitikimą atvykusi Lietuvos prezidentė sako, jog tarp Graikijos ir jos partnerių trūksta pasitikėjimo, kuris būtinas susitarimui dėl tolimesnės finansinės paramos. „Europa gali surasti sprendimus bet kokiai problemai, bet tam reikia dviejų partnerių kalboms, vienas kito pasitikėjimui ir supratimui, bet dabar kol kas taip nėra“, - žurnalistams antradienį Briuselyje prieš euro zonos viršūnių susitikimą sakė D. Grybauskaitė.

Euro zonos finansų ministrai neketina skubotai svarstyti trečiadienį Graikijos Vyriausybės išsiųsto „pataisyto“ pasiūlymo tarptautiniams skolintojams, sako Lietuvos finansų ministras. „Nesitikiu, kad euro zonos finansų ministrai iš vieno popieriaus lapo ims ir priims tokį greitą sprendimą.

Nepavykus Graikijos deryboms su tarptautiniais skolintojais, situacija dėl šios šalies likimo eurozonoje gali neišsispręsti ir iki rudens, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Eurozonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės susitikime Liuksemburge ketvirtadienį dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad Tarptautinės valiutos fondo, Europos Komisijos, Europos centrinio banko atstovai informavo, jog derybos su Graikija dėl skolos grąžinimo yra sustojusios.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos susitikime Gruzijoje Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir Ukrainos finansų ministrė Natalie Jeresko bei ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius dvišaliame pokalbyje aptarė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą mokesčių sistemos gerinimo ir ekonomikos plėtros srityse bei svaresnę tarptautinę finansinę bei Lietuvos ekspertinę paramą Ukrainai.

Finansų ministras nepritaria idėjai leisti savivaldybėms platinti obligacijas. Rimantas Šadžius sako, kad tokios obligacijos sudarytų papildomą riziką fiskaliniam tvarumui. „Nė viena savivaldybė savarankiškų obligacijų Lietuvoje, kol aš einu šias pareigas, neplatins, bent jau mano valia.

 Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius nemato pagrindo tikėtis greitų sprendimų derybose tarp Europos Sąjungos (ES) ir Atėnų dėl Graikijos finansavimo, kuris padėtų užkirsti kelią šalies nemokumui. „Aš manau, kad tie, kurie galbūt norėtų, kurie galbūt tikisi greitų problemos sprendimų, yra neteisūs. Problema yra labai sudėtinga ir kol kas mes nematėme greito progreso derybose ir analizuojant tai, kas iš tiesų vyksta Graikijoje“, - interviu „Bloomberg“ televizijai sakė R.Šadžius.

Finansų ministras tikina, kad pastaruoju metu augant paslaugų kainoms, tai nėra susiję su euro įvedimu. Rimantas Šadžius mano, kad paslaugos brangsta dėl didėjančių žmonių pajamų. „Paslaugų kainos kyla jau porą metų, todėl kad kyla pragyvenimo lygis ir kyla žmonių pajamos. O žmonių pajamų kilimas, viena vertus, - būtinybė mokėti didesnius atlyginimus tiems, kurie paslaugas teikia, ir tai didina paslaugų savikainą. Antra vertus, tai yra ir mokios paslaugos didėjimas.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius prisipažino abejojantis visuotinio turto ir pajamų deklaravimo reikalingumu bei nauda. „Apie visuotinį pajamų deklaravimą yra daug stereotipų paplitusių ir vienas plačiausiai paplitusių stereotipų - kad visi vagys ir kyšininkai deklaruos, kiek gavo kyšių ir kiek prisivogė svetimų pinigų. To niekada neįvyks“, - antradienį LNK Žinioms sakė ministras. Anot jo, valstybė privalo turėti objektyvių duomenų apie žmonių, įmonių pajamas, turtą.

 Nutylėti savo biografijos faktus – tokios pozicijos laikosi finansų ministras Rimantas Šadžius, šiukštu, neprabylantis, ką po aukštosios mokyklos baigimo bene šešerius metus veikė Maskvoje. Išgryninti senelio biografijos faktus, kuriais galima didžiuotis, – tai vėlgi to paties ministro pozicija. Tačiau dokumentai rodo, kad ne viskas balta, kaip visuomenei teigia šis politikas. Didžiuojasi seneliu Praėjusios savaitės „Valstiečių laikraščio“ Nr.

Tęsiantis neaiškiai geopolitinei situacijai Rytuose ir mažėjant eksportui į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir iš dalies į Ukrainą, ekonomistai sako, kad Lietuvos ūkis šiemet augs ne tiek, kiek prognozuota 2014 metų pabaigoje. Bet finansų ministras ramina, kad, nors kovą teks mažinti BVP augimo prognozę, bendro biudžeto surinkimo tai nepaveiks, nes ir toliau laukiama vidaus vartojimo, atlyginimų augimo ir darbo rinkos plėtros.

 Antrąkart į finansų ministro kėdę atsisėdusio Rimanto Šadžiaus biografijoje – balta dėmė. Politikas nenori viešinti, ką ir kur jis veikė 1983–1989 m. Dar vasarą VL žurnalistas atsitiktinai aptiko kelias nuotraukas, kuriose užfiksuotas R.Šadžius, nufotografuotas pastatų, būdingų tik Maskvai, fone. Nusiuntus jas ministrui ir paprašius komentarų – ar tai kartais ne montažas, ministerijos klerkai atsakė: ministras nekomentuos.

Žinių radijas Finansų ministras Rimantas Šadžius Žinių radijo laidoje „Pozicija“ optimistiškai teigė, kad smunkančios Rusijos ekonomikos ir šios šalies sankcijų blogiausias pasekmes Lietuva jau esą išgyveno.  „Mano bendras įspūdis, susidarantis iš to, ką girdžiu iš ekspertų, toks, kad pagrindinę problemų naštą, pagrindinį smūgį Lietuvos ekonomika jau gavo. Didžiausia to smūgio jėga jau atėjo. Galime konstatuoti, kad Lietuvos ekonomika daugeliu atvejų efektyviai atlaikė šitą smūgį.

 Valdžia jau pusmetį ramina ir tikina, kad dėl euro įvedimo kainos nedidėja, tačiau gyventojai atakuoja vartotojus ginančias organizacijas ir skundžiasi, kad prekės ir paslaugos brangsta. O euro įvedimą prižiūrintys šimtai inspektorių pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Matyt, Lietuvos žmonėms tiek įsipyko sistemiška skurdinimo politika, kad jie šaukiasi valstybinio kainų reguliavimo. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa.

 Paslaugų kainos pernai išaugo ne dėl euro įvedimo, o dėl didėjančių atlyginimų, sako finansų ministras. Rimantas Šadžius pripažino, kad šių metų pradžioje paslaugos toliau brangsta, tačiau prekių, pirmiausia degalų, kainos mažėja. „Statistika rodo, kad prekių kainos per 2014 metus truputėlį sumažėjo, tuo tarpu paslaugų kainos išaugo virš 2 proc.

 Naujoji euro zonos narė Lietuva antradienį dar labiau pakurstė diskusijas dėl Graikijos pareiškusi, kad šalys privalo laikytis savo pažadų, ir paragino Europą užimti bendrą poziciją dėl Rusijos. Finansų ministras Rimantas Šadžius naujienų agentūrai „Reuters“ sakė besitikintis tolesnio euro kurso kritimo, Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus, kaip jis tikisi, apie „efektyvius, bet gana atsargius“ veiksmus šią savaitę.

 Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2014 metais į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus gauta 22,917 mlrd. litų pajamų, tai yra 1,3 proc. (298,3 mln. litų) daugiau nei planuota ir 5,1 proc. (1,112 mlrd. litų) daugiau nei 2013 metais. Valstybės biudžeto pajamų planas viršytas 0,2 proc. arba gauta 35,9 mln. litų daugiau nei buvo planuota. Į valstybės biudžetą 2014 metais planuota gauti 18,726 mlrd. litų pajamų, faktiškai gauta 18,762 mlrd. litų.

  Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai Lietuvoje cirkuliuoja dvi valiutos – galima atsiskaityti ir litais, ir eurais. „Šiandien parduotuvėse mes galime atsiskaityti litais, bet litai neprapuola, juos dar galėsime keisti. Pašto skyriai litus keis iki kovo 1 dienos, visi bankų skyriai – iki liepos 1-osios, didesnių bankų skyriai – iki metų pabaigos“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pirmosiomis sausio savaitėmis vyksta tam tikras sąmyšis tarp pirkėjų ir prekybininkų. Šie pagal euro įvedimo įstatymą privalo visuomet grąžą atiduoti eurais, tačiau į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi apie 160 vartotojų ir skundėsi Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimais prekybos bei paslaugų teikimo vietose.

Finansų ministerija teigia, kad atsiskaitant už prekes ir paslaugas grąža, išskyrus kelias išimtis, turi būti atiduodama eurais, ir primena, kad išimtimis verslas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais, kurių kiekvieną privalės pagrįsti įrodymais. „Atvejai, kai grąža litais pirkėjams atiduodama didžiuosiuose prekybos centruose, nebus toleruojami.

Pinigai yra ne valstybingumo simbolis, o priemonė šalies gerovei pasiekti, tikina finansų ministras. Rimantas Šadžius teigia, kad Lietuva, atsisakiusi lito, nepraras savo nepriklausomybės simbolio, o tiesiog taps geriau matoma pasaulyje.

Lietuva ketvirtadienį taps devynioliktąja euro zonos nare - šis žingsnis turės geopolitinių ir ekonominių pasekmių, ypač dabartinėmis naujo Rusijos agresijos protrūkio sąlygomis, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Lietuva į bendros valiutos zoną įstoja paskutinė iš trijų Baltijos šalių ir, pareigūnų teigimu, euro zonos plėtra gali keleriems metams sustoti.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad įvedus eurą, gyventojai susidurs su psichologiniais iššūkiais. Ministras ragina neskubėti litų keisti į eurus pirmosiomis dienomis:   „Psichologinių iššūkių bus, kadangi reikia priprasti prie naujo kainų masto, pagal įstatymą kainos dviem valiutomis bus skelbiamos pusę metų. Europos Komisija, beje, parekomendavo šitą terminą pratęsti iki 2015-ųjų metų pabaigos. Manau, kad Seimas šitą iniciatyvą svarstys.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šių metų biudžeto pajamų surinkimo planas turėtų būti įvykdytas. Pasak jo, tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs daugiau nei prognozuota - 2,9 proc. Tačiau ministras pesimistiškiau vertina kitų metų ekonomikos augimą ir teigia, kad jis gali augti mažiau nei laukta anksčiau - tai yra 2,7-2,9 proc. „Prognozuojama 2,9 proc. realaus BVP augimo.

Pagrindiniai iššūkiai Lietuvos ekonomikai kitąmet bus silpnėjanti perkamoji galia Rusijoje, konkurencija euro zonoje ir menkos investicijos į gamybos plėtrą. Taip mano finansų ministras. „Sunkiai prognozuojamų tarptautinių pasekmių matome ir dabar, Rusijos priešinės sankcijos, kurios buvo paskelbtos atsakant į JAV ir ES sankcijas, įsigaliojo metų viduryje. Jos paskelbtos metams, bet šiandien niekas negalėtų pasakyti, kiek jos galios.

Seimas ketvirtadienį iš naujo patvirtino 2015 metų biudžetą. Naujo svarstymo prireikė praėjusią savaitę Seimui padidinus asignavimus 90 mln. litų, tačiau nenurodžius konkrečių šaltinių, iš kur paimti lėšas. Biudžetas priimtas už jį balsavus 79, prieš – 14, o susilaikius 34 parlamentarams. Seimas, prieš balsuodamas dėl biudžeto priėmimo, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymui dėl šaltinių, iš kur kitąmet bus paimta papildomai maždaug 26 mln. eurų (90 mln.

 Seimas ketvirtadienį iš naujo patvirtino 2015 metų biudžetą. Naujo svarstymo prireikė, praėjusią savaitę Seimui padidinus asignavimus 90 mln. litų, tačiau nenurodžius konkrečių šaltinių, iš kur paimti lėšas.   Biudžetas priimtas, už jį balsavus 79, prieš - 14, o susilaikius 34 parlamentarams. Seimas, prieš balsuodamas dėl biudžeto priėmimo, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymui dėl šaltinių, iš kur kitąmet bus paimta papildomai maždaug 26 mln. eurų (90 mln.

  Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ketina teikti 2015 metų biudžetą prezidentei Daliai Grybauskaitei, nepaisant opozicijos prašymų to nedaryti, nes jį priimant esą padaryta šiurkščių pažeidimų. „Aš tikrai pasirašysiu biudžetą, nes labai atsakingai žiūriu į valstybę, ir tikrai nereikia jokio sąmyšio, ypač šiomis dienomis“, - LRT radijui penktadienį sakė L.Graužinienė.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad 2015 metų biudžete 5 proc. mažės valstybės valdymo išlaidos. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad visos ministerijos turėtų įvertinti, kokią naudą duoda konkretūs tarnautojai ir ar jų nėra per daug, be to, gal būtų pigiau dalį paslaugų pirkti. „Šnekant apie reformas, tai aš asmeniškai pirmiausia matyčiau būtinybę išskirti valstybės valdymo sritį - pačios valstybės ir valstybės institucijų valdymo sritį.

Finansų ministras Rimantas Šadžius patvirtino finansinių priemonių, kurioms numatytos 2014-2020 m. laikotarpio ES fondų lėšos, įgyvendinimo taisykles. Jos reglamentuoja ES fondų lėšų paskoloms, garantijos ir investicijos į įmonių nuosavą kapitalą naudojimo tvarką. Finansų inžinerijos priemonės pradėtos taikyti dar 2007-2013 m. laikotarpiu – joms buvo skirta daugiau nei 420 mln. eurų ir pritraukė daugiau kaip 520 mln. eurų privačių investicijų.

Minimali mėnesio alga (MMA) 2015 metais neturėtų būti didinama, sako finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, kitų metų biudžeto projekte nėra numatyta lėšų MMA didinimui. „Šiuo metu apskaičiuota, kad MMA, kai ji sausio 1 pasieks 300 eurų, visus metus nebus didinama. Šiuo metu projekte numatyta taip“, - trečiadienį Seimo konservatorių frakcijoje pareiškė R.Šadžius.

 Vilnius turi pats geriau rinkti mokesčius, jei nori pagerinti savo finansinę padėtį, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, tai, kad miestas įgyvendina didelius projektus, papildomų skylių biudžete nesukuria, nes jie finansuojami ir valstybės lėšomis.

 Nepaisant kritikos dėl optimistinių kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, finansų ministras tvirtina, kad kitais metais šalies ūkio augimas turėtų būti didesnis nei euro zonoje, tačiau jis „nebus audringas“. Rimantas Šadžius pabrėžia, kad dėl ES ir Rusijos santykių krizės sunkumai bus ilgalaikiai. „Nežiūrint, kaip viskas vyks, iš tikrųjų tai yra augimas, artimas 3 proc.

Griežtas taupymo priemones prasidėjus finansų krizei įgyvendinusi Lietuva kai kurių įtakingų ekonomistų šiandien laikoma pavyzdžiu kitoms iš liūno tebesikapstančioms Europos šalims. Tačiau nepanašu, kad Senojo žemyno vyriausybės ar jų rinkėjai būtų pasiryžę aukotis ir kentėti taip pat, kaip lietuviai. Be to, didelėms ir santykinai uždaroms ekonomikoms pritaikyti Baltijos šalių sprendimų beveik neįmanoma.

Bazinė mėnesio alga ir bazinis valandos atlygis nuo kitų metų pradžios dėl euro įvedimo keisis minimaliai, tačiau dėl to biudžete reikės papildomai rasti 22,79 mln. litų (6,6 mln. eurų). Vyriausybė pirmadienį pritarė bazinių dydžių pakeitimams, atsirandantiems dėl apvalinimo, litą pakeitus euru. „Yra tokių dalykų, jeigu mes šiam pasiūlymui pritariame, iškart žiūrime į finansų ministrą ir prašome 19,966 mln. litų. Šita suma susidaro dėl to, 14 mln.

Pensijos bus didinamos kitais metais, parlamentarams pakartojo finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pabrėžė, kad pensijų kėlimas nebus susijęs su apvalinimu dėl euro įvedimo. „Dėl pensijų didinimo kitais metais diskusijos tęsiasi - ir dėl sumos, ir dėl termino nuo kada. Klausimas nėra išspręstas.

Rytoj, penktadienį, finansų ministras Rimantas Šadžius dalyvaus verslo ir valdžios atstovų diskusijoje Šakių rajone, Gelgaudiškyje. Renginyje planuojama aptarti artėjančią Lietuvos integraciją į euro zoną ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas regione. „Lietuva užsitikrino ilgalaikes ES investicijas, kurios bus skiriamos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantiems projektams.

2015 metais Lietuvai įsivedus eurą, mokesčių pakeitimai, nesusiję su nauja valiuta, bus minimalūs, prognozuoja finansų ministras. Tačiau Rimantas Šadžius kol kas neatskleidžia, kokie mokesčiai gali keistis. „Nuo sausio 1 dienos aš prognozuoju, kad mokestiniai pakeitimai, nesusiję su euro įvedimu, bus tik minimalūs“, - Briuselyje žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos turėtų būti investuojamos į vidutinį verslą ir konkurencingumo skatinimą, tačiau svarbiausia, kad investicijos atneštų apčiuopiamos grąžos, sako Lietuvos finansų ministras. „Svarbiausia yra efektyviau investuoti. Mes turime suprasti, kad investavimo procesas nesibaigia ties investicija. Mes turime sulaukti realios grąžos investuodami“, - pirmadienį Sanglaudos forume Briuselyje kalbėjo Rimantas Šadžius.

 Informacinę kampaniją apie euro įvedimą Lietuvoje vykdysiantis Eurobusas nuo pirmadienio pradeda turą po šalies miestus. Eurobusas sekmadienį išlydėtas iš Vilniaus. Finansų ministerija pranešė, kad per daugiau nei du mėnesius ketinama aplankyti visas 60 savivaldybių, kiekvienoje jų surengti po tris renginius. „Nuo pavasario vykdome aktyvią visuomenės informavimo apie eurą kampaniją.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio viceministrė Rasa Noreikienė kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

Verslo atstovai ir politikai pirmadienį pasirašo geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Vyriausybė pranešė, kad premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius bei ūkio viceministrė Rasa Noreikienė su verslo asociacijų ir savivaldos atstovais pasirašys memorandumą, kuriuo tikimasi užtikrinti sąžiningą kainų skaičiavimą, keičiantis valiutoms.

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Mažiausia valstybės rinkliava dabar siekia 5 litus, todėl ta rinkliava nepadidės, bet rinkliavų nustatymas ir mažų rinkliavų apvalinimas ne iki euro, o iki euro centų bus ta idėja, kurią svarstysime euro įvedimo darbo grupėje“, - interviu Žinių radijui sakė finansų ministras.