referendumas

 Nyderlandų rinkėjai atmetė svarbią Europos Sąjungos sutartį su Ukraina per trečiadienį vykusį referendumą, kuris yra laikomas visuomenės nuomonės apie ryšius su Briuseliu barometru, tačiau kol kas nėra aišku, ar aktyvumas buvo pakankamas tam, kad plebiscitas būtų laikomas galiojančiu.  Kaip rodo balsavusiųjų apklausos, maždaug 64 proc. olandų tarė „ne“ šiame patariamojo pobūdžio referendume, kuriame buvo sprendžiama, ar pritarti glaudesniems ryšiams su Kijevu.

Dauguma žmonių Prancūzijoje norėtų, kad jų šalis pasektų Britanijos pavyzdžiu ir surengtų referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje, nors jie tikriausiai nubalsuotų pasilikti Bendrijoje, rodo vienas Jungtinės Karalystės mokslininkų atliktas tyrimas. Edinburgo universiteto organizuota apklausa atskleidė, kad apie 53 proc. prancūzų respondentų palaiko tokio plebiscito idėją. Tačiau 44 proc. sakė, kad balsuotų už tolesnę narystę ES, jeigu toks referendumas būtų surengtas, o 33 proc.

Didžiosios Britanijos piliečių sprendimas referendume dėl išėjimo iš Europos Sąjungos turės poveikį ne tik bendrijai, bet ir mūsų piliečiams Lietuvoje bei gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje (JK). Tačiau mes neturime sėdėti ir panikuoti. Vyriausybė privalo formuoti savo bendraminčių bloką bei Lietuvai reikalingas pertvarkas ES. Turime pasiruošti visiems scenarijams.

Briuselyje penktadienį užtikrinęs susitarimą dėl Europos Sąjungos (ES) reformų, kitą dieną Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) paskyrė istorinio referendumo dėl savo šalies narystės Bendrijoje datą – birželio 23-iąją.

Ruanda nubalsavo už konstitucijos pataisą, leidžiančią prezidentui Pauliui Kagame vadovauti potencialiai iki 2034 metų, rodo negalutiniai referendumo rezultatai, kuriuos šeštadienį paskelbė rinkimų pareigūnai. „Pamatėme žmonių valią. Aišku, jeigu žmonės ko nors nori, gali tai pasiekti“, – sakė Nacionalinės rinkimų komisijos vadovas Kalisa Mbanda. Pasak jo, suskaičiavus apie 70 proc. balsalapių paaiškėjo, kad „Taip“ balsavo 98,1 proc. žmonių.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pirmadienį patyrė apmaudu pralaimėjimą parlamente per balsavimą dėl tvarkos, pagal kurią vyks jo inicijuotas referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Nors pralaimėjimas balsuojant Bendruomenių Rūmuose tėra techninis kliuvinys, jis rodo, su kokiomis problemomis D.Cameronas susiduria, tramdydamas maištingus euroskeptikus savo centro dešiniojoje konservatorių partijoje prieš plebiscitą, kuris turėtų įvykti 2017 metų pabaigoje.

Graikams savaitgalį vykusiame referendume atmetus naujas griežtas taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas, Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad kalbėjimas apie Graikijos ir Rusijos sąjungą būtų per ankstyvas ir perdėtas.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį Paryžiuje susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarti Graikijos referendumo dėl finansinio gelbėjimo sąlygų rezultatų, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai susitiks per darbo pietus, kad „įvertintų referendumo Graikijoje pasekmes“, sakoma Paryžiaus išplatintame pranešime.

Daugiau kaip 61 proc. Graikijos balsuotojų sekmadienį per istorinį referendumą atmetė griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai, rodo oficialūs duomenys, gauti apdorojus 50 proc. rinkimų apylinkių balsalapių. Šimtai „Ne“ stovyklos šalininkų sekmadienį pradėjo švęsti Atėnuose, kai pirmieji referendumo rezultatai parodė, jog laimėti turėtų tie, kas atmetė tolesnes griežto taupymo sąlygas, susietas su finansinio gelbėjimo paketu.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti Europos Sąjungos (ES) lyderiai nerimaudami laukia, kaip baigsis sekmadienio referendumas Graikijoje, kuris jau kelia nuomonių skirtumus Europoje ir net galėtų nulemti jos likimą. Po mėnesius trukusių bevaisių derybų su kreditoriais dramatiškas Graikijos bandymas leisti dėl finansinės pagalbos nuspręsti žmonėms, turės poveikį ir toli už šios smarkiai prasiskolinusios šalies sienų, perspėja analitikai.

  Graikijoje sekmadienį vyksta lemtingas referendumas dėl to, ar šalies žmonės turėtų sutikti su griežtomis tarptautinių kreditorių finansinio gelbėjimo sąlygomis, Europos Sąjungai (ES) nerimaujant dėl šio plebiscito padarinių bloko ateičiai.   Balsavimo apylinkės nuo atokių Egėjo jūros salų iki šiaurinės sienos su ES nare Bulgarija atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks 12 valandų - iki 19 val. vietos laiku. Savo balsą referendume gali atiduoti beveik 10 mln. graikų.

 Graikijos visuomenė, kaip rodo apklausos, yra pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas prieš itin svarbų referendumą, kuriame bus prašoma atsakyti, ar reikėtų priimti tarptautinių skolintojų keliamas griežtas sąlygas, bet kai kurie iškilūs pasaulio ekonomistai vieningai sako, kad plebiscite ištartas „Ne“ būtų geriausias – arba bent jau mažiausiai blogas – pasirinkimas šaliai.

Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis, ketvirtadienį duodamas interviu televizijai „Bloomberg“, sakė pasitrauksiantis iš posto, jeigu per ateinantį savaitgalį vyksiantį referendumą bus pritarta Atėnų tarptautinių skolintojų iškeltoms finansinės pagalbos sąlygoms. Paklaustas, ar bus finansų ministru kitą dieną po sekmadienį vyksiančio referendumo, jeigu jame nugalės „Taip“ stovykla, Y. Varoufakis atsakė: „Nebūsiu.

 Teisingumo ministerija siūlo, kad išankstinis balsavimas per Seimo rinkimus ir referendumus būtų vykdomas per Elektroninio balsavimo terminalus, kurie būtų pritaikytas ir neįgaliesiems. Kaip aiškinamajame įstatymų projekto rašte nurodo ministerija, tai reikštų, kad balsavimo kabinoje elektroninio balsavimo įrenginio ekrane rinkėjui bus pateikiamas rinkimų ar referendumo biuletenis, kurį jis užpildys ir ekrane patvirtins savo pasirinkimą.

Liuksemburgas sekmadienį per istorinį referendumą didžiule persvara atmetė galimybę suteikti užsienio šalių piliečiams, kurie sudaro beveik pusę šalies gyventojų, visapusišką balso teisę. Duomenys, gauti iš 91 balsavimo apylinkės, rodo, kad beveik 78 proc. balsuotojų tarė „Ne“ siūlymui leisti balsuoti užsieniečiams.

Airijos rinkėjai triuškinamai pritarė pasiūlymui įteisinti tos pačios lyties porų santuokas per referendumą, žymintį dramatišką socialinį poslinkį šioje gilias katalikybės tradicijas turinčioje šalyje, šeštadienį nurodė vyriausybės ministrai ir tokių pokyčių oponentai. Galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti apie 16 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku, bet „Taip“ stovyklos šalininkai jau švenčia pergalę.

Ukrainos kariuomenė informacinis centras praneša, kad Donecko srities Torezo mieste buvo pastebėtas krovinys su referendumo dėl regiono prisijungimo prie Rusijos balsavimo lapeliais. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje praneša antiteroristinės operacijos štabas, rašoma „lenta.ru“. „Šiomis dienomis į Torezą atvyko karinės technikos ir amunicijos krovinys. Taip pat buvo atvežti būsimo referendumo, su jau pažymėtais „prisijungimo prie Rusijos“ balsavimo lapeliais, siuntinys“, – teigiama pranešime.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį diskutuos dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų, kuriomis siūloma minimalius reikalavimus taikyti ne tik valstybės finansuojamiems studentams, bet ir mokantiems už mokslą, taip pat įtvirtinti valstybės užsakymo principą.

Vyriausybė svarsto Konstituciniam Teismui suteikti teisę spręsti dėl referendumų iniciatyvos teisėtumo. Teisingumo ministerija siūlo tokius įgaliojimus numatyti Konstitucijoje. Ministerijos nuomone, Seimo ekspertų grupei nusprendus, kad referendumu siūlomas sprendimas neatitinka Konstitucijos, parlamentas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Konservatoriams laimėjus britų parlamento rinkimus, partijos vadovui premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) teks laikytis pažado rengti referendumą dėl šalies tolesnės narystės Europos Sąjungoje (ES), tikėtina, kad bus griežtinama imigracijos politika, teigia Lietuvos politologai. „Neabejotinai iškils klausimas dėl Britanijos narystės sąlygų ES persiderėjimo ir D.Camerono referendumo šiuo klausimo 2017 metais.

Antradienį parlamentarai ruošiasi svarstyti Liberalų sąjūdžio siūlymą surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės per 2016 metų Seimo rinkimus. Anot Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio, šiuo metu užsienyje gyvena iki 2 milijonų lietuvių, kurių pilietybę būtina išsaugoti. „Viliuosi, kad šiandien Seimas žengs pirmą žingsnį, t.y. pritars Seimo nutarimo projektui dėl referendumo dvigubai pilietybei.

Liberalų siūlomas referendumas dėl dvigubos pilietybės, kaip ir vykęs kartu su praėjusiais rinkimais į Seimą, skirti tam, kad daugiau rinkėjų paremtų partijas, kurios skelbia referendumą, teigia ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius.

Kai kurie politikai primena, kad tautos valia, tarusi tvirtą „ne“ naujai atominei jėgainei, vis dar neįgyvendinta. Tačiau ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius tvirtina, kad nieko daryti nė nereikia, ir nežinia, ką atsakytų ta pati tauta, jei jos dar kartą paklaustume: „Ar statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje?“ Audrius Nakas: tauta pasakė „ne“, ir tuo viskas pasakyta Artėjant avarijos Černobylio atominėje elektrinėje 29-osioms metinėms, ...

 Seimo iniciatyvas kitąmet rudenį rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo užsienio lietuviai vadina „politikavimu“ ir mato mažai galimybių, jog esant dabartiniams reikalavimams referendumas būtų sėkmingas. „Manome, kad referendumas tos problemos neišspręs. Seimo nariai jau pradeda politikuoti prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Nors Seimas išbraukė iš kertvirtadienio posėdžio darbotvarkės opozicijos siūlymą paskelbti privalomąjį referendumą, kuriame mūsų šalies piliečiai galėtų pareikšti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės, pasiūlymą pateikę Seimo nariai ketina vėl siekti, kad įstatymai, apribojantys Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą kitų šalių piliečiams būtų peržiūrėti.

Artėjant avarijos Černobylio atominėje elektrinėje 29-osioms metinėms, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir Seimo narys Audrius Nakas primena, kad 2012 metų spalį vykusiame referendume pareikšta tautos valia, jog Lietuvai naujos atominės elektrinės nereikia, neįgyvendinta. „2012 metų spalio 14 dieną Lietuvos referendumas pasakė „ne“ bet kokiai naujai atominei elektrinei Lietuvoje.

 Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti Liberalų sąjūdžio siūlymą per kitų metų Seimo rinkimus rengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės. Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.

 Liberalų sąjūdžio frakcija ragina priimti Seimo nutarimą, kuris leistų kartu su būsimais Seimo rinkimais surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės. Šiandien įregistruotas nutarimas Seime bus svarstomas jau kitą savaitę, opozicinėje Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkėje. „Pagal gyventojų skaičių vis besitraukiančiai Lietuvai šiandien reikia esminių pokyčių ir ryžtingų sprendimų.

 Vadinamosios liaudies respublikos Rytų Ukrainoje nedalyvavo rinkimuose į Aukščiausiąją Radą, tačiau lapkričio 2 dieną paskubėjo surengti savo rinkimus. Jų tikslas buvo suformuoti (o tiksliau – įteisinti) „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) valdymo organus. Suprantama, nė viena valstybė pasaulyje, be Rusijos, šių rinkimų ir jų rezultatų nepripažino.

 Reikia rengtis referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, kito kelio nėra, antradienį sakė parlamento pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, sveikindama darbą pradėjusią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisiją. „Visos frakcijos sutinka, kad Seimo nariai turi išsamiai aptarti, išdiskutuoti šį klausimą bei ruoštis referendumui, kuriame užduos tautai klausimą dėl pilietybės.

Lietuviai tautininkai Škotijos referendumo dėl nepriklausomybės laukė su viltimi ir su nerimu. Žvelgiant iš bendrų tautinių pozicijų tauta – tvariausias ir teisėčiausias pagrindas valstybei. Kiekvienos tautos sprendimas kurti savo valstybę – žingsnis į šio principo įtvirtinimą visame pasaulyje. Žvelgiant iš lietuvių tautos ir valstybės interesų pozicijų – dabar kaip niekad reikalinga stipri Jungtinė Karalystė.

Škotai nubalsavo prieš nepriklausomybę, rodo oficialūs rezultatai Škotų rinkėjai ketvirtadienį vykusiame referendume pasisakė prieš atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės, rodo penktadienį paskelbti oficialūs rezultatai. Duomenys, gauti rezultatus paskelbus 31-ai iš 32-jų apygardų, rodo, kad 55,42 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš nepriklausomybę, o 44,58 proc. - už daugiau nei 300 metų gyvuojančios sąjungos su Anglija nutraukimą.

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Europos Sąjungos institucijų reakcija į Škotijos referendumo rezultatus bus vienas svarbiausių klausimų, sako Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas, docentas Andžejus Pukšto. „ES institucijoms, ES Parlamentui ir Europos Komisijai tai bus precedentas. Tai bus išbandymas daugeliui. Todėl viskas priklausys ne vien nuo pačių škotų, bet ir nuo aplinkos“, – įsitikinęs jis.

Iki Škotijos nepriklausomybės referendumo laiko liko visai nedaug – nerimsta finansų pasaulis, aštriai diskutuoja politikai ir visuomenė ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir už jos ribų.

Škotijai besirengiant balsuoti referendume dėl nepriklausomybės dalis londoniečių išreiškė savo norą pasekti Vatikano pavyzdžiu ir Londoną paskelbti nepriklausoma valstybe. Naujas tyrimas atskleidė, kad vienas iš penkių Britanijos sostinės gyventojų mano, jog Londonui būtų geriau, jei jis atsiskirtų nuo Anglijos. Tam pritarė 19,9 procentai iš 2001 apklaustų žmonių.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Didžiosios Britanijos premjeras, lankydamas Škotiją prieš kitos savaitės referendumą dėl atsiskyrimo, aistringai maldavo nesudraskyti šalies ir perspėjo, kad Škotija negalėtų naudotis svaru. Agituoti prieš nepriklausomybę trečiadienį nuvyko ir kitų dviejų didžiųjų Britanijos partijų lyderiai. Nepriklausomybės šalininkų vadovas pareiškė, kad tai rodo Londono paniką, apklausoms rodant, kad nė viena pusė neturi aiškios persvaros.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) pareiškė, kad nervinasi, tačiau neabejojantis, kad škotai balsuos prieš pasitraukimą iš Jungtinės Karalystės ateinantį mėnesį vyksiančiame referendume.

Žinių radijas Žurnalistas Rimvydas Valatka „Žinių radijui“ naujos elektrinės statybų entuziastams pataria išmokti skaičiuoti. Jo teigimu, Lietuvoje dabar gyvena mažiau nei 3 mln. žmonių, o valstybės skola siekia 50 mlrd. Lt. Kai naujoji atominė elektrinė būtų pabaigta, anot žurnalisto, šalyje gyventų vos 2,6 mln. žmonių, o skola jau siektų 70 mlrd.

Pastangos surengti referendumą dėl euro įvedimo ir lito išsaugojimo žlugo - teismas nutarė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas neregistruoti iniciatyvinės grupės ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų yra teisėtas. „Teismas nusprendė atmesti skundą kaip nepagrįstą“, - BNS sakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė. Pasak jos, daugiau argumentų dėl teismo sprendimo bus pateikta vėliau.

(papildyta 13.49) Europos Parlamentas trečiadienį plenarinėje sesijoje Strasbūre pritarė euro įvedimui Lietuvoje nuo 2015 metų. Už Lietuvos priėmimą į euro zoną balsavo 545 europarlamentarai, 116 buvo prieš, o 34 susilaikė. Europos Parlamento balsas dėl euro įvedimo yra patariamasis. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos stojimo į euro zoną vėliau šį mėnesį priims Europos Sąjungos (ES) valstybių ministrai. Euro įvedimui jau anksčiau pritarė Europos Komisija, kuri yra vykdomoji ES institucija.

Referendumas dėl žemės bene pusmetį kėlė nenumaldomas aistras, tačiau vos jį įvykdžius ir sulaukus fiasko, mokesčių mokėtojams kainavusio 13 mln. litų, stojo tyla. Kas atsakys, kas pasimokys ir grąžins į balą išmestus pinigus, rodos, niekam neįdomu. Darbietis parlamentaras Kęstutis Daukšys nelinkęs paties referendumo įvykdymo fakto vertinti drąstiškai. Anot jo, srengti referendumą buvo žmonių teisė, nesvarbu, kiek tai kainavo valstybei.

Neįvykęs, kaip buvo galima aiškiai prognozuoti, referendumas tik dar kartą įrodė – parašų, reikalingų referendumui surengti, kartelę mažinti iki 100 000 galima drąsiai. Bet valdžios demagogai ir jų padlaižūnai maivosi toliau. „Nebrandos mitas“ žlugo Valdžios atstovai, kurių daugelis yra rinkti asmenys, kelis mėnesius melavo, kvailiojo, maivėsi ir visaip tyčiojosi iš žmonių, kurie juos rinko. Tauta esą nesubrendusi, kvaila, parsidavusi ir amorali.

Žlugus referendumui dėl žemės vienas pagrindinių jo iniciatorių Pranciškus Šliužas teigia svarstąs galimybę įkurti partiją. „Mano idėja buvo nuolat veikianti referendumo grupė. Deja, tos idėjos turbūt teks atsisakyti. Turbūt reikės bandyti suburti šituos žmones į partijos grupę, kadangi šitą prakeiktą partinę sistemą galima sugriauti tik ta pačia tvarka.

Sekmadienį vykęs referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir kartelės surengti referendumą sumažinimo nuo 300 iki 100 tūkst. parašų dėl itin mažo gyventojų aktyvumo neįvyko, o jame teikti klausimai nepriimti. VRK vadovo manymu, rekordiškai mažą rinkėjų aktyvumą referendume lėmė ne tik netinkamas laikas, bet ir tai, kad „buvo susieti labai skirtingi dalykai“. Aktyvumas – rekordiškai mažas „Tai rekordiškai mažas aktyvumas, palyginti su visais anksčiau vykusiais referendumais.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams fiasko yra gera pamoka, tačiau kainavo ji labai brangiai. „Galiu pasakyti tik paprastą išvadą – pagrindinis neįvykusio referendumo rezultatas yra sveiko proto pergalė. Nedalyvauti tokiose, drįsčiau pasakyti, isterinėse akcijose, yra ne mažesnis pilietiškumas nei dalyvavimas kokiuose nors rinkimuose“, - sakė A. Kubilius.

Dėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.   (Atnaujinta 00 val. 26 min.) Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį žlugo, balsuoti atėjus vos 15 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisas balsavo 268 tūkst. 920 Lietuvos piliečių - mažiau, nei pasirašė už referendumo paskelbimą.

  Užuot dalyvavę referendume dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir kartelės surengti referendumą sumažinimo nuo 300 iki 100 tūkst. parašų, sekmadienį lietuvaičiai rinkosi kitus užsiėmimus. Per 13 mln. litų kainavusiame referendume Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis iki 17 val. balsavo mažiau nei 10 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Šiauliuose, referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams, vyrauja piliečių pasyvumas. Pareikšti savo valios šaiuliečiai neskuba – kai kuriose apylinkėse – visškai tuščia. 14 val. duomenimis, Šiauliuose balsavo 8 proc. rinkėjų. Šiauliečių aktyvumas rinkimų apylinkėse svyruoja nuo 6 iki 11 proc. (nuo 130 iki 200 gyventojų). Daugiausia ateinančių – garbaus pensinio amžiaus žmonės, jaunų šeimų ir jaunimo – vienetai.

Britų rinkėjai pesimistiškai vertina ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) galimybes iškovoti Europos Sąjungos (ES) reformas, kurios, pasak šalininkų, yra labai svarbios siekiant įtikinti britus likti Bendrijoje, rodo sekmadienį paskelbti naujos apklausos rezultatai. Maždaug 42 proc. „YouGov“ apklausos respondentų netiki, kad ES bus pasirengusi grąžinti kokias nors galias bloko narėms, o kiti 29 proc. mano, kad Didžioji Britanija galės laimėti tik nereikšmingų nuolaidų.