referendumas

Turkijos didžiausia opozicinė partija pirmadienį pareiškė ketinanti užginčyti istorinio referendumo, kurio metu tik nedidele persvara pritarta prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įgaliojimų išplėtimui, rezultatus. Turkijos rinkimų priežiūros institucija patvirtino, jog sekmadienį vykusiame referendume dauguma rinkėjų nubalsavo už prezidento galių išplėtimą, tačiau galutiniai rezultatai bus paskelbti po 11-12 dienų.

Europos Sąjunga sekmadienį paragino Turkijos vyriausybę siekti plačios nacionalinės santarvės, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui nedideliu balsų skirtumu laimėjus referendumą, suteikiantį jam didesnes galias, nors opozicija sako, kad šaliai gresia nusiristi į autoritarinį valdymą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pagyrė savo šalį, priėmusią „istorinį sprendimą“, ir paskelbė pergalę referendume dėl konstitucijos reformos, smarkiai išplėsiančios jo galias. „Šiandien ... Turkija priėmė istorinį sprendimą“, – sakė žurnalistams R.T.Erdoganas Chiubero rūmuose, savo oficialioje rezidencijoje Stambule. „Kartu su liaudimi įgyvendinime svarbiausią reformą per mūsų istoriją“, – pridūrė jis. Konstitucijos reformos šalininkai surinko 51,3 proc.

Turkijoje sekmadienį atsidarė pirmosios balsavimo apylinkės referendumui, kuriuo siekiama praplėsti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galias ir kuris laikomas šios šalies šiuolaikinės istorijos kryžkele. Dijarbakyre ir kituose rytų Turkijos miestuose balsavimo apylinkės atsidarė 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas, o Stambule, Ankaroje ir kitur balsavimas prasidės valanda vėliau – 5 val. (8 val.

Daugiau nei pusei Jungtinėje Karalystėje gyvenančių emigrantų Lietuvos pilietybė yra svarbi, tačiau dėl „Brexit“ susiklosčiusių aplinkybių apie ketvirtadalį jų siektų gauti Jungtinės Karalystės pilietybę. Tai paaiškėjo Londono Sičio lietuvių klubui (LCLC) atlikus Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių apklausą, kurioje dalyvavo per tūkstantį respondentų. „Apklausa parodė, kad lietuviai jaučia moralinį ryšį su savo gimtine, tačiau „Brexit“ gali priversti imtis radikalių sprendimų.

  Škotijos vyriausybė penktadienį oficialiai pranešė britų ministrei pirmininkei Theresai May (Terezai May) apie savo prašymą leisti surengti antrą referendumą dėl nepriklausomybės, dar labiau pagilindama gyventojų daugumos sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos sukeltą krizę Jungtinėje Karalystėje.   „Rašau.

Likus vos dienai, kai Didžioji Britanija oficialiai inicijuos pasitraukimo iš Europos Sąjungos procesą, Škotijos parlamentas antradienį tikriausiai pritars raginimams organizuoti naują referendumą dėl nepriklausomybės. Įstatymų leidėjai Edinburge turėtų išreikšti palaikymą Škotijos vyriausybės vadovės Nicolos Sturgeon (Nikolos Sterdžin) siekiui rengti naują plebiscitą, nepaisydami Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May (Teresos Mei) paskutinę minutę išsakytų prašymų to nedaryti.

Italijoje įvykusio referendumo rezultatas ir šios šalies premjero Matteo Renzio atsistatydinimas nenugramzdins euro zonos atgal į krizę, įsitikinę bendros valiutos bloko finansų ministrai. „Iš esmės Italijos ekonominė padėtis ar Italijos bankų padėtis dėl to nesikeičia“, – atvykęs į Briuselyje rengiamas ministrų derybas pareiškė Eurogrupė vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.

Italai sekmadienį pradėjo balsuoti konstituciniame referendume, su kuriuo premjeras reformatorius Matteo Renzi susiejo savo politinę ateitį. Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 23 val. (pirmadienio vidurnakčio). Referendume galės dalyvauti 46 mln. balso teisę turinčių rinkėjų. Maždaug 4 mln. užsienyje gyvenančių italų balsavimas paštu baigėsi ketvirtadienį.

Gruodį Italijos piliečiai balsuos, ar priimti dabartinės vyriausybės pasiūlytas konstitucines reformas. Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi inicijuotos reformos siekia pertvarkyti parlamentą ir sustiprinti šalies politinę sistemą. Deja, kaip ir Brexit balsavimo atveju, Italijos gyventojai gali pasirinkti išreikšti savo nepasitenkinimą ekonomika ir gyvenimo kokybe, balsuodami prieš bet kokius vyriausybės siūlomus pokyčius.

Kolumbiečiai sekmadienį balsuoja referendume, kad būtų patvirtinta, ar ratifikuoti istorinį taikos susitarimą dėl 52 metus nesiliovusio valstybės karo su komunistų sukilėlių FARC užbaigimo. Susitarimu baigtųsi paskutiniu dideliu ginkluotu konfliktu Vakarų pusrutulyje vadinamas karas, pareikalavęs šimtų tūkstančių gyvybių, milijonus gyventojų privertęs palikti savo namus.

Vengrai sekmadienį vyksiančiame referendume tikriausiai atmes pabėgėlių paskirstymo Europos Sąjungoje pagal privalomas kvotas planą ir šiuo žingsniu gali dar sustiprinti griežtai prieš imigrantus nusisitačiusio premjero Viktoro Orbano įtaką Europoje. Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad kvotų sistemos priešininkų stovykla turėtų įtikinamai laimėti. Tačiau jei balsuoti ateis mažiau nei 50 proc. rinkėjų, referendumas bus pripažintas neįvykusiu.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tema, rodos, iškedenta iki smulkiausių detalių, tačiau emocijų dedamoji vis dar užgožia racionalius skaičiavimus. Rytų Europos šalys savo santykį su „Brexit“ dažniausiai vertina per emigravusių tautiečių prizmę, dažnai pamiršdamos, kad Jungtinė Karalystė yra ir prekybos partnerė. Paprastai ne pati reikšmingiausia, tas tiesa, tačiau net ir nedideli pokyčiai gali neigiamai paveikti regiono šalių augimą.

Venesuelos opozicijai pirmadienį buvo uždegta žalia šviesa tęsti pastangas surengti referendumą dėl prezidento Nicolo Maduro (Nikolo Maduro) atšaukimo iš posto, bet panašu, kad toks balsavimas krinkančioje naftos milžinėje įvyks dar negreitai. Nacionalinė rinkimų taryba (CNE) nurodė, kad opozicijos surinktų parašų skaičius yra beveik dvigubai didesnis negu reikalaujami 200 tūkst.

Per Jonines pabudusi Europa buvo šokiruota – Didžioji Britanija, išvakarėse vykusiu referendumu sprendusi savo narystės Europos Sąjungoje ateitį, nusprendė pasirinkti BREXIT kelią ir išstoti iš Europos Sąjungos. Naujiena buvo pakankamai netikėta tiek pačiai Didžiajai Britanijai, tiek ir visai Europos Sąjungai.

Didžiosios Britanijos dvi pagrindines partijas ketvirtadienį toliau krečia kova dėl lyderių postų, nesutariant, kas turi vadovauti šaliai neramiais laikais, kai rinkėjai balsuodami referendume nusprendė, jog Jungtinė Karalystė turi pasitraukti iš Europos Sąjungos. Vidaus reikalų sekretorė Theresa May, kuri palaikė tolesnę narystę ES, bet buvo ne itin žinoma, paskelbė sieksianti pakeisti ministrą pirmininką Davidą Cameroną, kuris po referendumo paskelbė ketinantis atsistatydinti.

Legaliai Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams nėra ko baimintis, net kai šalis paliks Europos Sąjungą (ES), sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Legaliai dirbantiems ir legaliai gyvenantiems lietuviams nėra ko baimintis“, – antradienį transliuotame interviu LRT radijui sakė šalies vadovė, išvykdama į Europos Vadovų Tarybos posėdį.

Britams praėjusią savaitę referendume nubalsavus už pasitraukimą iš Bendrijos, Europos Sąjungos (ES) narės pasiryžusios išlikti vieningos, sako Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje Bertas van der Lingenas. „Aš manau, kad mes esame vieningi. Nekalbame apie bandymus ieškoti skirtumų, tačiau turime bandyti rasti bendrų dalykų, dėl kurių visi esame susitarę. Tai buvimo europiečių esmė – bandyti rasti sprendimus siekiant mūsų bendro tikslo“, – žurnalistams Vilniuje sakė Bertas van der Lingenas.

Popiežius Pranciškus sekmadienį perspėjo dėl Europos „balkanizacijos“ po šoką sukėlusio Didžiosios Britanijos referendumo, per kurį buvo nubalsuota už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), ir paragino bloką nubrėžti naują kelią į priekį suteikiant valstybėms narėms daugiau laisvių.

Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel patvirtino, kad jie „visiškai sutaria dėl to, kaip spręsti situaciją“, susidariusią po visą žemyną sukrėtusio Didžiosios Britanijos referendumo, kuriame rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Internetinę peticiją, kuria raginama surengti antrą referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje, jau pasirašė daugiau nei vienas milijonas žmonių po to, kai ketvirtadienį vykusį referendumą netikėtai laimėjo išstojimo, vadinamojo „Brexit“, šalininkai. Vienu metu net buvo sutrikusi oficialaus parlamentinių peticijų interneto puslapio veikla, nes labai daug žmonių norėjo pasirašyti šią peticiją reaguodami į ketvirtadienio referendumo rezultatus.

Didžiosios Britanijos nubalsavimas už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) yra dešimtmečius trukusių abejingų ir dažnai priešiškų santykių su kaimyninėmis valstybėmis kulminacija. Komplikuoti Jungtinės Karalystės (JK) santykiai su ES remiasi salos istorija ir tvirtu nepriklausomybės pojūčiu. Kai kurie britai vis dar su pasididžiavimu primena, kad buvo paskutiniai, pas kuriuos buvo sėkmingai įsiveržta – tai įvyko 1066 metais.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon penktadienį pareiškė, kad antras referendumas dėl nepriklausomybes atsidūrė „dienotvarkėje“, kai britai referendume nubalsavo pasitraukti iš Europos Sąjungos. „Antrojo referendumo galimybė turi būti dienotvarkėje ir yra dienotvarkėje“, – sakė ji, dar pridūrusi, kad teisės aktai dėl antrojo balsavimo po pirmojo referendumo, buvusio 20104 metais, bus parengti, kai Škotijos parlamentas pritars tam.

Virš Londono patekėjus saulei, Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje šalininkai pakirdę iš miego buvo užklupti slogių žinių: britai nubalsavo už pasitraukimą iš 28-ių šalių Bendrijos. Ilgametis leiboristų įstatymų leidėjas Keithas Vazas sakė, kad tai „gniuždantis, išties gniuždantis sprendimas“. „Tai siaubinga diena Europai“, – pažymėjo jis.

Džiaugsmingai šaukdami Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos šalininkai penktadienį šventė savo pergalę referendume per Londone surengtą prabangų vakarėlį, kurio vinimi tapo didelis tortas, papuoštas šampano buteliu ir Jungtinės Karalystės vėliava. „Mums pavyko! Laimėjom!“ – euroskeptiškosios kampanijos aktyvistai šokavo susirinkę Vestminsterio rūmų biurų sparne, šaudant šampano butelių kamščiams, kai pradėjo plūsti rezultatai, rodantys jų stovyklos pergalę.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasiryžusi išlikti vieninga, nors Didžioji Britanija nubalsavo pasitraukti iš Bendrijos. „Šiandien, 27 (ES) lyderių vardu, galiu pasakyti, kad esame pasiryžę išlaikyti kaip 27“ šalių blokas, D.Tuskas sakė žurnalistams Briuselyje. „Tai istorinis momentas, bet tikrai netinkamas metas isteriškoms reakcijoms“, – pridūrė jis. Britai nubalsavo 51,9 proc. prieš 48,1 proc.

Trumpuoju laikotarpiu Europos Sąjunga pajus „Brexit“ pasėkmes, tačiau vėliau Bendrija ir Jungtinė Karalystė ras bendrą sugyvenimo modelį, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Gerbiame Jungtinės Karalystės žmonių apsisprendimą. Jungtinė Karalystė yra ir išliks svarbia Lietuvos saugumo ir ekonomine partnere. Trumpuoju laikotarpiu Europos Sąjunga pajus šio sprendimo pasekmes.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį pareiškė apgailestaujantis dėl Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos ir sakė, jog tai „liūdna diena Europai“. „Ankstyvo ryto žinios iš #GreatBritain (Didžiosios Britanijos) yra išties išblaivinančios.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen penktadienį sveikino Jungtinės Karalystės sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos ir paragino analogišką referendumą surengti Prancūzijoje. „Pergalė Laisvei! Kaip jau raginau daug metų, dabar mes turime organizuoti tokį patį referendumą Prancūzijoje ir kitose ES šalyse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) vadovė, kuri yra arši Bendrijos kritikė.

Lietuva apgailestauja dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), tačiau gerbia britų pasirinkimą, sako šalies ambasadorė Londone Asta Skaisgirytė. „Apgailestaujame dėl šio sprendimo, tačiau Jungtinės Karalystės piliečiai išreiškė savo valią, kuri yra gerbtina“, - BNS penktadienio rytą sakė diplomatė. Ji teigė besitikinti, kad Britanija liks artima Lietuvos sąjungininkė, ypač saugumo ir prekybos srityse.

Antiislamiškų pažiūrų Nyderlandų parlamento narys Geertas Wildersas penktadienį paragino savo šalį surengti referendumą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kai Britanijos žiniasklaida paskelbė, jog Jungtinė Karalystė nubalsavo palikti Bendriją. „Olandijos žmonės taip pat nusipelnė referendumo. Dėl šios priežasties Laisvės partija reikalauja surengti referendumą dėl „NExit“ – Olandijos pasitraukimo“, – sakoma G.Wilderso pranešime.

Didžiosios Britanijos ekonomika penktadienį įžengė į nežinomybės zoną po to, kai šalis, remiantis negalutiniais rezultatais, nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. Finansų rinkos penktadienį jau davė suprasti, kas laukia penktos pagal dydį pasaulyje ekonomikos: svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko iki žemiausio lygio nuo 1985 metų.

Didžiosios Britanijos gyventojams greičiausiai nubalsavus už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, nerimą turėtų jausti ir šioje valstybėje gyvenantys, ir į ją besiruošiantys emigruoti lietuviai, sako politologas Linas Kojala. Jis teigė, kad „Brexit“ gali sukelti šoką Didžiosios Britanijos ekonomikoje, dėl kurio su sunkumais pirmiausiai gali susidurti vietiniai gyventojai, įskaitant imigrantus.

Jungtinės Karalystės gyventojams greičiausiai nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), socialdemokratas, Seimo Europos reikalų komiteto vadovas teigia, kad Bendrija įžengė į politinės krizės etapą. Pasak Gedimino Kirkilo, Europos Sąjungoje radikalios antieuropietiškos jėgos sustiprės ir gali atsirasti daugiau bandymų skaldyti ES. „Aš manau, kad mes įžengėme į tam tikrą Europos Sąjungos šalių narių krizės etapą. Tai yra neabejotina ir daug dėmesio bus tam skiriama.

Pasaulinės naftos kainos penktadienį prekybos Azijoje metu smuko daugiau nei 6 proc. po to, kai negalutiniai rezultatai rodo, jog daugiau britų balsavo už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Rugpjūčio pristatymo termino ateities sandorių WTI naftos barelis atpigo 3,11 JAV dolerio, arba 6,21 proc., iki 47 JAV dolerio. „Brent“ naftos kaina smuko 3,14 JAV dolerio, arba 6,17 proc., iki 47-77 JAV dolerio.

Euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage’as penktadienį paryčiais pareiškė dabar jau galvojantis, kad „Pasitraukimo“ iš Europos Sąjungos šalininkų stovykla laimės istorinį Didžiosios Britanijos referendumą dėl narystės Bendrijoje. N.Farage'as spaudė premjero Davido Camerono konservatorių vyriausybę surengti šį referendumą, kuris smarkiai suskaldė valdančiąją partiją.

Didžiojoje Britanijoje ketvirtadienį vykstant referendumui dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), vietos lietuvių atstovė Dalia Asanavičiūtė reiškia apmaudą, kad Lietuva nesuteikė jai galimybės turėti dvigubą pilietybę, o todėl ji negali balsuoti pati. „Labai, labai apmaudu.

Britai jau rytoj istoriniame referendume spręs, ar nutraukti daugiau kaip keturis dešimtmečius trukusią narystę Europos Sąjungoje. Ir šis jų sprendimas tiesiogiai paveiks kiekvieną ten gyvenantį lietuvį. Kai kurie jų net nuogąstauja, kad jei britai trauksis, teks viską mesti ir grįžti atgal į Lietuvą arba darbo ieškotis kitur. Rytų Londono Bektono rajoną lietuviai juokais vadina Bektoniškėmis, nes jų čia gyvena labai daug.

Iki Didžiosios Britanijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) likus trims dienoms, pasilikimo šalininkų ir priešininkų stovyklų pozicijos praktiškai yra lygios, rodo naujos apklausos, kurių rezultatai buvo paskelbti pirmadienį. Ketvirtadienį Britanija balsuos, ar išstoti iš 28 narių Bendrijos, ir šis referendumas gali nulemti politinį bei ekonominį Europos likimą. „The Daily Telegraph“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad pasilikimo šalininkus remia 49 proc.

Piliečių įstatymų leidybos bei referendumų iniciatyvas gyventojai galės paremti pasirašydami elektroniniu būdu, taip pat iki pusmečio pratęstas terminas parašams rinkti. Seimas antradienį priėmė atitinkamas Referendumo įstatymo pataisas, jos įsigalios nuo spalio. Dabar iniciatoriai, norintys kokiu nors klausimu surengti referendumą, turi per tris mėnesius surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių parašų per tris mėnesius. Įsigaliojus pataisai, tiek parašų surinkti reikės per šešis mėnesius.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumui dėl šalies ateities Europos Sąjungoje, ekonomistai svarsto kaip vienoks ar kitoks scenarijus atsilieptų Lietuvai. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, nukentėtų ne tik mūsų eksportas, bet ir nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos rinka. Savo „Facebooko“ paskyroje ekonomistas pirmiausia įžvelgia pasikartojančią situaciją. Milijardierius George Sorosas jau anksčiau pasinaudojo susidariusia panašia situacija.

Nyderlandai smarkiai nukentės, jeigu Didžioji Britanija išstos iš Europos Sąjungos, teigia šios šalies vyriausybės ekspertai. Jie prognozuoja, kad JK išstojimo atveju Olandijos bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2030 metų sumažėtų 1,2 proc., o prekybos vertė smuktų 10 mlrd. eurų. „Jeigu Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos, tai Nyderlandus paveiks smarkiau nei kitas ES šalis dėl esamų tvirtų prekybos santykių“, – teigia ekspertai iš Olandijos centrinio planavimo biuro.

Seimas antradienį pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) išvadai, kad įstatymu sumažinus reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės būtų pažeista Konstitucija. Tokiai komiteto išvadai buvo pritarta už balsavus 69 Seimo nariams, prieš – dviem, šešiems susilaikius, tad projektas toliau nebus svarstomas.

Visuomenės palaikymas Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos pirmą kartą per beveik mėnesį viršijo paramą tolesnei šalies narystei bloke – tai liudija dvi apklausos, kuriose į priekį išsiveržė „Pasitraukimo“ stovykla. Tyrimų projekto „What UK Thinks“ apklausų išvestiniai rezultatai rodo, kad atmetus dar neapsisprendusius rinkėjus, Britanijos pasitraukimo šalininkų stovykla dabar turi 51 proc. palaikymą, o „Brexit“ priešininkai – 49 procentus.

Galutiniai referendumo rezultatai rodo, kad 76,9 proc. rinkėjų nepritarė iniciatyvai įvesti besąlygiškas bazines pajamas (BBP) kiekvienam Šveicarijos piliečiui, taip pat užsieniečiams, teisėtai išgyvenusiems šalyje bent penkerius metus. Šio pasiūlymo šalininkai argumentavo, kad toks žingsnis padėtų sumažinti skurdą ir nelygybę pasaulyje, kur gerų darbų, už kuriuos būtų stabiliai apmokama, tampa vis sunkiau rasti.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį kategoriškai atmes radikalų pasiūlymą užtikrinti visiems gyventojams bazines pajamas nepriklausomai nuo to, ar jie dirba, rodo pradiniai rezultatai ir projekcijos. Projekcijos visai šaliai yra tokios, kad 78 proc. Šveicarijos rinkėjų nepritarė šiai iniciatyvai, rodo skaičiai, kuriuos valanda po rinkimų apylinkių uždarymo vidurdienį visuomeniniam transliuotojui RTS pateikė visuomenės nuomonės tyrimų institutas gfs.bern.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad tik susivienijusi Europa galės užtikrinti taiką, saugumą ir laisvę kontinente.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pritaria, kad referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo būtų padaryta išimtis ir nuleista kartelė dėl būtino surinkti balsų skaičiaus. „Aš už tai, kad būtų galima turėti dvi pilietybes. Teisininkai turėtų pasakyti, koks yra racionaliausias ir teisingiausias kelias, kad nebūtų vėl siūlomi tam tikri įstatymai, kurie prieštarautų Konstitucijai.

Visuomenininkai vėl imasi rinkti parašus, kad būtų nuleista kartelė piliečiams inicijuoti referendumą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) registravo grupę, kuri siūlo numatyti, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų. Dėl tokios Konstitucijos pataisos iniciatoriai siūlo surengti referendumą, ir tam jiems reikėtų surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.