referendumas

kaunas.kasvyksta.lt Lietuvoje vyksta referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Rinkimų apygardos duris pravėrė nuo 7 val. ryto ir darbuosis iki 20 val. Kauno miesto ir rajonų gyventojai dalyvauti referendume neskuba. Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau VRK) duomenimis iki 14.00 val. Kauno mieste savo pilietinę pareigą išreiškė 6,45 % rinkėjų. Kauno rajone situacija panaši. Čia balsuoti kol kas atėjo 6,28% balsavimo teisę turinčių asmenų.

„Referendumas savaime yra geras dalykas, - sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys. – Palaikau piliečių iniciatyvas, noriu, kad kuo dažniau jie dalyvautų valstybės gyvenime. Šis referendumas, pripažinkime, yra pirmas, kai buvo surinkta 300 tūkst. piliečių parašų. Gerbiu šį piliečių žingsnį, kadangi žinau, kaip sunkiai parašai yra renkami“. „Manau, kad pilietinė pareiga yra ateiti ir balsuoti, nesvarbu, ar žmonės balsuos „už“ ar „prieš“. Ateiti reikia.

„Žmonių mažoka, bet buvo galima tai prognozuoti. Sakėme, kad referendumą reikia rengti su antruoju Prezidento rinkimų turu ir rinkimais į Europos parlamentą, nes Lietuvoje per dvidešimt penkis metus yra tokia praktika, kad referendumo atskirai dar niekada nėra buvę“, - portalui balsas.lt sakė vienas referendumo iniciatorių, Tautininkų Sąjungos pirmininkas J. Panka. Mažas piliečių aktyvumas jo visiškai nestebina.

Lietuvoje vyksta referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Balsavimas referendumo dieną rinkimų apylinkėse prasideda 7 ir trunka iki 20 valandos. Rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 mln. 532 tūkst. 355 rinkėjai. Privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo Seimas paskelbė piliečių reikalavimu, iniciatoriams surinkus reikiamus parašus.

Lietuvoje vyksta referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Balsavimas referendumo dieną rinkimų apylinkėse prasideda 7 ir trunka iki 20 valandos. Rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 mln. 532 tūkst. 355 rinkėjai. Privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo Seimas paskelbė piliečių reikalavimu, iniciatoriams surinkus reikiamus parašus.

Vykstant referendumui dėl žemės pardavimo, trečiadienį prasidėjusiame balsavime iš anksto ir specialiuose paštuose savo nuomonę pareiškė 9 304 rinkėjai, arba 0,37 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Iš anksto savo balsą referendume atidavė 4 265, o paštuose – 5 039 žmonės, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija. Daugiausia balsų jau atidavė Kaišiadorių rajono gyventojai – čia balsavo 0,99 proc. tokią teisę turinčių žmonių. Antroje vietoje – Neringa – ten balsavo 0,74 proc.

Rašytojas, televizijos laidų vedėjas ir visuomenės veikėjas Andrius Tapinas siūlo būdą, kaip užauginti pinigų medį, o tuo pačiu ir atlikti savo pilietinę pareigą. Artėjant birželio 29-osios referendumui, A. Tapinas pateikia būdą kaip „Žemės vardu“ atlikti pilietinę pareigą. „Lietuvi! Referendumas artėja, nelik abejingas! Kviečiu palaikyti šį kreipimąsi ir pasidalinti juo žemės vardu!“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo A. Tapinas.

Artėjant birželio 29-ąjai –dienai, kai vyks privalomasis refrendumas, kuriuo siekiama uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir sumažinti reikalavimus, keliamus norintiems inicijuoti referendumus ateityje, Lietuva pasidalino į dvi stovyklas. Sunku pasakyti, kokio kiekviena iš jų dydžio, bet takoskyra akivaizdi.

Dalyvauti referendume dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims užsienyje registravosi beveik 3,2 tūkst. Lietuvos piliečių. Kaip BNS informavo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK), daugiausia asmenų registravosi Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje. Čia balsuoti referendume planuoja 785 rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai.

Birželio 29 dieną Lietuvoje vyks referendumas, dėl kurio vis labiau kyla įtampa. Likus mažiau nei savaitei iki referendumo dienos buvo apgadintas automobilis, kuris reklamavo referendumą. Automobilis buvo paliktas nakčiai kelyje. Išplėšta garso kolonėlė, peršauti abu šoniniai durelių stiklai. Atvykę kriminalinės policijos pareigūnai surinko įrodymus, kad būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lietuva gali priaugti Mastrichto kriterijus ir įsivesti euro valiutą, nes kriterijai yra aiškūs ir žinoma, ko siekti. Užtat ji niekaip nepribręsta demokratijai – dalyvavimui referendumuose. Mat kriterijus – paslaptis. Artėjant aiškiai nelaimėsiančiam birželio 29-osios referendumui, į kurį organizatoriai demagogiškai supynė tris klausimus, netyla keistos paranojos prisodrinti balsai. Patys referendumai ir daugybė elementarių demokratijos reiškinių skelbiami blogiu bei priešų klasta.

Žinių radijas Sociologiniai duomenys rodo, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kuris yra rengiamas birželio 29 dieną, neįvyks dėl per mažo žmonių aktyvumo. Tokią nuomonę išsako Visuomenės tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. „Gegužės mėnesį buvo pateiktas klausimas, ar jūs dalyvausite referendume. (...) Tikrai ateiti balsuoti žadėjo 36 proc. gyventojų. Kaip žinia, kad tas privalomas referendumas įvyktų, reikia virš 50 proc.

Norint inicijuoti referendumą visuomenės iniciatyva Lietuvoje reikia per 3 mėnesius surinkti 10 proc. rinkimų teisę turinčių parašų, Ukrainoje – 6,56 proc., Italijoje – 0,83 proc. , Olandijoje – 3,50 proc., Šveicarijoje – 0, 60 proc. (paprastam referendumui) ir 1,20 proc. (konstitucinei pataisai). Tai parodo, kad Lietuvoje žmonių valia inicijuoti referendumą yra iki pasityčiojimo ribojama. Specialiai taip padaryta, kad referendumus galėtų inicijuoti tik Seimas.

Iki referendumo dėl Lietuvos žemės liko mažiau nei dvi savaitės, tačiau palaikančių ir prieš referendumą nusistačiusių veiksmai bei kalbos darosi vis kovingesnės. Praėjusią savaitę Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka teigė tikintis Tautos sąmoningumu. O Lietuvos tradicinė TS-LKD partija šiandien išplatino kvietimą referendumą boikotuoti ir paskatinti tai daryti kitus. Paskambinus Tautininkų sąjungos pirmininkui J. Pankai, šis išreiškė liūdesį ir nusivylimą tokiu konservatorių elgesiu.

Likus mažiau nei dviems savaitėms iki referendumo dėl Lietuvos žemės ir kitų klausimų jį palaikančiųjų ir prieš jį pasisakančiųjų žodžių kova vis intensyvėja. Praėjusią savaitę Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka teigė tikintis Tautos sąmoningumu. Tuo tarpu Lietuvos tradicinė TS-LKD partija šiandien išplatino kvietimą referendumą boikotuoti ir paskatinti tai daryti kitus.

Iki birželio 29 d. referendumo dėl Lietuvos žemės liko kiek daugiau nei 2 savaitės, o viešojoje erdvėje tyla. Su kokiais sunkumais susiduria referendumo iniciatoriai? – Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina referendumo dėl Lietuvos žemės „Tautos valia“ iniciatyvinės grupės narį, Tautininkų sąjungos pirmininką Julių Panką.

Devyni Seimo nariai siūlo nustatyti, kad referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo būtų vykdomas ne vieną, bet dvi dienas - birželio 28-ąją ir 29-ąją. Toks nutarimo projektas užregistruotas http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=473289 atsižvelgiant į tai, kad referendumo data nustatyta nepalankiu laiku ir jis gali neįvykti.

Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėse ar referendumo dieną jose būsiantys, jau gali internetu registruotis balsuoti birželio 29 dieną vyksiančiame referendume dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, balsavimas bus organizuojamas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Balsuoti bus galima paštu arba asmeniškai atvykus į atstovybę.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Škotijoje įsibėgėja referendumo dėl nepriklausomybės kampanija, bet nuomonių apklausos rodo, kad škotai nesiryš nutraukti daugiau negu 300 metų trunkančios sąjungos su Anglija. Dabar trečdalis rinkėjų linkę balsuoti už Škotijos nepriklausomybę, bet nežinia, ką iki rugsėjo 18-osios nuspręs dvejojantieji. Oficiali agitacija įsibėgėja, laikrodžiai skaičiuoja 16 savaičių, liekančių iki balsavimo. Neapsisprendusiųjų daug.

Džiugiai nusiteikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė jos perrinkimą antrajai kadencijai naktį iš sekmadienio į pirmadienį pavadino istorine pergale ir sakė priimanti balsavimo rezultatus kaip didžiulį įsipareigojimą žmonėms. „Priimu šį rinkimų rezultatą kaip didžiulį įpareigojimą ir įsipareigojimą jums visiems. Antrą kartą iš eilės Lietuvoje dar nebuvo išrinktas nė vienas prezidentas.

 Lietuvoje nuo kitos savaitės iki liepos vidurio vėl bus renkami parašai dėl dar vienos piliečių iniciatyvos keisti įstatymą. Tokią galimybę numato Konstitucija ir tam, kad šalies gyventojų siūlomos pataisos būtų Seime svarstomos, reikia surinkti 50 tūkst. parašų.   Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį įregistravo 11 asmenų iniciatyvinę grupę piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai įgyvendinti dėl draudimo rūkyti nepilnamečiams.

Marius Eidukonis Kai Lietuvos gyventojai sprendė, ką dar penkerius metus norėtų matyti Prezidento poste, neramumų krečiamoje Ukrainoje Donecko ir Luhansko gyventojai dalyvavo referendumuose dėl regionų nepriklausomybės nuo valdžios Kijeve. Rinkimų farsas Jau ankstyvą pirmadienio rytą prorusiški separatistai paskelbė, kad rinkėjai rytinėje Ukrainoje absoliučia dauguma parėmė regiono nepriklausomybę. Anot sukilėlių rinkimų komisijos, 89 proc. rinkėjų pasisakė už Donecko srities savivaldą.

Ukrainos „Donecko liaudies respublika“ pasiskelbė suverenia valstybe ir pasiprašė į Rusijos Federacijos sudėtį. Apie tai praneša ukrainiečių agentūra UNIAN, remdamasi vienu iš laikinojo „Donecko liaudies respublikos“ ministrų kabineto pirmininkų Denisu Pušilinu. Prorusiški separatistai savo sprendimą grindžia gegužės 11 d. įvykusiu Donecko referendumu, kuriame neva absoliuti dauguma dalyvavusiųjų pritarė srities autonomijai nuo Ukrainos.

Prorusiški separatistai paskelbė, kad rinkėjai rytinės Ukrainoje absoliučia dauguma parėmė regiono nepriklausomybę per ginčijamą referendumą, kurį ir Kijevas, ir Vakarai atmetė kaip nelegalų „farsą“. Anot sukilėlių rinkimų komisijos, iš viso 89 proc. rinkėjų pasisakė už Donecko srities, vieno iš dviejų regionų, kurių teritorijose buvo rengiami „referendumai“ savivaldą, o prieš nepriklausomybę balsavo 10 proc. gyventojų.

21 val. 55 min. ES nepripažins Rytų Ukrainos balsavimo rezultatų Europos Sąjunga (ES) sakė, kad nepripažins referendumo dėl savivaldos, kurį Rytų Ukrainoje sekmadienį surengė promaskvetiški sukilėliai, rezultatų ir pavadino jį neteisėtu. „Vadinamieji referendumai ... Luhansko ir Donecko regionų dalyse buvo neteisėti ir mes nepripažįstame rezultato.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas perspėjo prorusiško sukilimo krečiamų rytinių regionų gyventojus, kad jie gali nuvesti šalį į katastrofą, jeigu sekmadienį nubalsuos už atsiskyrimą nuo Kijevo per separatistų organizuojamą referendumą. O.Turčynovas, kuris planuojamą balsavimą rusakalbėse Donecko ir Luhansko srityse laiko neteisėtu, ragino gyventojus pritarti deryboms prie apskritojo stalo dėl didesnės autonomijos.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis ragina ignoruoti birželio pabaigoje turintį vyktį referendumą dėl žemės. „Teisingiausias elgesys bus ignoruoti, nebalsuoti“, - ketvirtadienį per partijos suvažiavimą Vilniuje sakė politikas. TS-LKD surengė šventinį suvažiavimą, skirtą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dešimtmečio ir partijos gimtadienio proga.

Birželio referendumas dėl Konstitucijos pataisų tarsi sugrąžino Lietuvą į laikus, kai vyko labai svarbios, turiningos diskusijos apie stojimo į ES naudą ir pavojus, globalizaciją ir laisvą rinką, importo įtaką vietos gamybai, žemės pardavimą, suverenitetą ir kitus stojimo sutarties aspektus. Grįžti prie fundamentalių klausimų – labai pozityvu. Pagaliau panašėjame į tikrąją Vakarų visuomenę, kurioje ginčijamasi – kur yra laisvos rinkos riba, koks turi būti valstybės vaidmuo ekonomikoje.

„Tai sėkmės jums renkant parašus“, - taip Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas palaimino liberalcentristišką (LiCS) iniciatyvinę patariamojo referendumo už tiesioginius mero rinkimus grupę. LiCs Vilniaus skyriaus narys, buvęs vicemeras Gintautas Babravičius teigė nė kiek neabejojęs, kad VRK registruos iniciatyvinę grupę. „Formuluotė buvo suderinta ir teisininkų patikrinta. Nebuvo jokių prielaidų, kad kas nors būtų netikę.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje, pavadintoje „Dėl Tautos atsako valdžiai dėl pastarosios kėsinimosi į Lietuvos nepriklausomybę ir konstitucinę santvarką“, rėžė iš peties: to Lietuvos istorijoje esą dar nebuvo: Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), prezidentė ir visa vykdomoji valdžia kėsinasi į šalies konstitucinę sąrangą.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas svarstys, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl referendumo uždrausti parduoti žemę užsieniečiams. Prieš keletą dienų Seimas paskelbė, kad šis referendumas vyks birželio 29-ąją. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų įvertinta, ar nutarimas dėl referendumo paskelbimo neprieštarauja Lietuvos konstituciniams įsipareigojimams Europos Sąjungai.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dėl euro referendumo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų kreiptis į KT paskelbė sekmadienį. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sekmadienį skelbia sprendimą dėl euro referendumo. Sprendimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų bus viešai skelbiamas 14 valandą. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo. Šeštadienį teismas išklausė abiejų pusių argumentus dėl tokio sprendimo.

  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų skelbs sekmadienį.   LVAT sprendimas viešai bus skelbiamas sekmadienį, 14 valandą.

„Kažkas už Seimą jau nusprendė įsivesti eurą. Ir mes jau apie tai nekalbame. Diskutuojame tik apie detales, kaip įvesti eurą. O kas nusprendė, kad euras bus įvedamas? Galbūt, mūsų banko valdybos pirmininkas, gal finansų ministras, gal kažkas Daukanto aikštėje pasakė“, - Seimo posėdžio metu kalbėjo tvarkietis Petras Gražulis. Jis teigė besistebintis, kad valstybė net nekelia klausimo apie beveik milijardą litų, kurie bus reikalingi euro įvedimui. „Finansų analitikai patvirtina – pinigų yra.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras pranešė apie sprendimą referendumo klausimu. „Konstatuojame, kad surinktas reikiamas parašų skaičius, vadinasi, referendumo data turi būti nustatyta, tačiau ekspertų grupei atkreipus dėmesį, kad nekoreguojant kitų Konstitucijos nuostatų, kurios jau galioja, gali būti pažeistas Konstitucijos vientisumas“, - sakė Seimo narys po TTK posėdžio. Tokiu atveju, pasak S. Šedbaru, nebūtų aišku, kaip taikyti Konstituciją.

Donbaso patriotinių jėgų komitetas, nepraėjus nė parai atšaukė, separatistų paskelbtą „Donecko respublikos“ deklaraciją, praneša censor.net.ua. „Dėl pastarųjų dienų įvykių ir daugelio žmonių, kurie buvo nepatenkinti tuo, kad „Donbaso patriotinių jėgų komitetas“ paskelbė Donecko respublikos nepriklausomybę ir prisijungimą prie kaimyninės valstybės, o taip pat dėl referendumo pravedimo be atitinkamų teisinių normų laikymosi“, - rašoma organizacijos pranešime.

„Bus Maidanas!“ - tokiu šūkiu Tautininkų sąjungos nariai su bendražygiais pasitiko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neįregistruoti iniciatyvinės grupės dėl referendumo už lito išsaugojimą. Iniciatyvinė grupė siūlė keisti Konstituciją, kad Lietuvoje nacionalinė valiuta būtų tik litas, o pinigų emisiją galėtų atlikti tik Lietuvos bankas.

„Teisine prasme dėl euro jau yra nuspręsta. Apie savo apsisprendimą pasakėme stodami į Europos Sąjungą. Tačiau, jeigu žmonės dar kartą pasisakys ar diskutuos šia tema, problemos nematau“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdžio metu spręs, ar bus įregistruota iniciatyvinė grupė dėl lito išsaugojimo.

 Konservatoriai elgėsi teisingai „nesustodamai kalbėdami“ apie Rusijos grėsmę, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Andrius Kubilius. Jis siūlo Maskvai leisti Karaliaučiaus kraštui rengti referendumą dėl galimybės turėti daugiau federalinės autonomijos. „Buvome teisūs kalbėdami apie Rusijos grėsmę. Gaila, kad tam, jog Vakarų pasaulis ir dalis Lietuvos pagaliau pradėtų atsimerkti, Ukraina turėjo prarasti Krymą.

Trečiadienį Liberalų ir centro sąjungos (LiCs) iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė prašymą leisti organizuoti patariamąjį referendumą „Lietuvos Respublikos savivaldybių merai renkami tik tiesioginiuose rinkimuose be tarpininkų“. „Ne paslaptis, kad visi 19 iniciatorių yra iš LiCs. Tai yra ilgalaikis mūsų veiksmas, kad Lietuvoje būtų įteisinti tiesioginiais mero rinkimai. Be jokios abejonės, ne vieną kartą teikėme įstatymo pakeitimo projektus.

Energetikos ministras teigia, kad galutinai parengus naujos Visagino atominės elektrinės (AE) projektą, gyventojų nuomonei sužinoti nebūtina surengti referendumą. Pasak Jaroslavo Neverovičiaus, esama kitų alternatyvų. J.Neverovičius teigia, kad patariamajame referendume 2012 metų rudenį išsakyta neigiama nuomonė apie projektą buvo politinis protestas prieš buvusią Vyriausybę. „Metus prieš rinkimus apie 60 proc. gyventojų palaikė atominę energetiką.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienį Vyriausybei pritarus siūlomiems saugikliams dėl žemės pardavimo, buvo teigiama esą jie kompromisiniai ir verslui turėtų būti priimtini. Tačiau verslininkai atkerta, kad skubos tvarka stumiami saugikliai ne tik pažeidžia šalies ir Europos teisę, bet buvo parengti tam, kad žmonės tiesiog nebeitų į referendumą.

Ispanijos teisėjai antradienį nusprendė, kad Katalonijoje planuojamas referendumas dėl nepriklausomybės yra neteisėtas, taip suduodami smūgį įsiskolinusio regiono savivaldos siekiui. Tačiau šis Ispanijos šiaurės rytuose esantis regionas žadėjo vis tiek rengti balsavimą, nepaisydamas kategoriško nepritarimo iš nacionalinės vyriausybės, kuri ragino saugoti šalies vienybę jai pamažu kylant iš ekonominės krizės.

Tautininkų sąjungos pirmininkas ir vienas referendumo iniciatorių Julius Panka, seimūnams palaidojus galimybę referendumą organizuoti kartu su rinkimais į Europos Parlamentą gegužės mėnesį, teigė, kad valdžia parodė savo ciniškumą. „Jiems nesvarbu, kas yra patogu tautai. Iš kitos pusės, valdžia parodė, kad 14 mln. litų galima mesti į balą be jokių skrupulų. Keista, liūdna, bet yra kaip yra. Žmonės turi žinoti, kad turi tokį Seimą“, – balsui.lt sakė J. Panka.

Antradienio rytą Seimo seniūnų sueigoje buvo nuspręsta iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukti klausimą apie referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams datos paskelbimą. Posėdžio metu, svarstant darbotvarkę prie mikrofono stojusi Mišrios Seimo grupės frakcijos seniūnė Rima Baškienė teigė, kad taip negalima rodyti nepagarbos Lietuvos žmonėms. „Todėl siūlome Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris nėra apsvarstęs klausimo, susirinkti pietų pertraukos metu.

  Seimas antradienį nebalsuos dėl datos, kada turėtų įvykti referendumas dėl žemės pardavimo - šis klausimas išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Tai reiškia, kad referendumas neįvyks kartu su rinkimais gegužės 25 dieną, nes pagal įstatymą jis gali įvykti ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių, kai paskelbiama data.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Referendumo dėl lito iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė galutinį sprendimo tekstą, kuris būtų teikiamas referendumui. Komisija dėl parašų rinkimo lapų išdavimo žada apsispręsti balandžio pradžioje. Dar tebeverdant aistroms dėl žemės referendumo, jo iniciatyvinė grupė jau rengiasi kitam – dėl lito išsaugojimo.