referendumas

Davidas Cameronas aną savaitę aistringai pasisakė prieš politinių partijų inicijuotą balsavimą dėl referendumo, kuriame būtų sprendžiamas Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje klausimas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, nepaisant Konservatorių partijos maišto, nugalėjo reikalavusius referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Partijos nurodė visiems konservatoriams, liberalams demokratams ir leiboristams parlamente balsuoti prieš referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės ES. Iš viso 483 žemesniųjų parlamento rūmų nariai pakluso, o 111 parlamentarų pasipriešino partijos nurodymams.

Antradienį prie šalia Seimo esančios M. Mažvydo bibliotekos Lietuvos pensininkų ir Lietuvos liaudies partijų bendra iniciatyva rengiamas mitingas dėl piliečių teisių dalyvauti valstybės valdyme išplėtimo. Praėjusį šeštadienį abi partijos pasirašė susitarimą „Dėl tarppartinio bendradarbiavimo“, kuriame numatytas ir bendras tokių renginių organizavimas.

Valdančioji Škotijos nacionalistų partija (SNP) oficialiai patvirtino pradedanti „beprecedentę“ kampaniją, kurios tikslas – surengti referendumą dėl šalies paskelbimo nepriklausoma nuo Jungtinės Karalystės, praneša BBC. Kampanijai vadovaujantis Angus Robertsonas pareiškė, kad SNP mėgins paveikti visų politinių pažiūrų žmones, kad užsitikrintų, jog škotai balsuotų už nepriklausomybės paskelbimą.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmų nariai susitarė surengti debatus ir balsuoti už siūlymą surengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Žemesniųjų parlamento rūmų nariai susitarė spalio 27–ąją surengti debatus dėl pasiūlymo 2013-ųjų gegužę surengti referendumą.

JK parlamento Bendruomenių rūmai per artimiausius tris mėnesius, likusius iki šių metų pabaigos, svarstys klausimą dėl referendumo surengimo ir suteikimo teisės šalies piliečiams nuspręsti dėl Britanijos ir ES santykių ateities, skelbia BBC. Tai paaiškėjo po to, kai parlamentarams buvo įteikta peticija, pasirašyta daugiau nei 100 tūkstančio žmonių, reikalaujančių leisti visuomenei nuspręsti - pasilikti ar išstoti iš Europos Sąjungos.

Dvylika šalies visuomeninės veikėjų, mokslininkų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir siūlo grąžinti į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įstatymų projektus, kurie leistų Lietuvos piliečiams dalyvauti valdant savo šalį. Seimo pirmininkės prašoma  imtis veiksmų, kad šalies įstatymuose būtų įtvirtintos realios piliečių galimybės surengti referendumą, įgyvendinti kitas įstatymų leidybos iniciatyvas.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės būtų tikslinga surengti kartu su 2012 m. vyksiančiais Seimo rinkimais, tačiau tuo pat metu reikėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas šalies gyventojams pareikšti savo nuomonę. Taip mano Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka.

Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas, dalyvaudamas antradienį Varšuvoje vykusiame ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdyje, atsakė į Europos deputato klausimą, kodėl labiausiai į Vakarus nusidriekęs Rusijos miestas pavadintas „stalininio nusikaltėlio“ – Michailo Kalinino – vardu. Kaip praneša Lenkijos portalas „onet.

Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou'as ketina per referendumą iškelti klausimą dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir nacionalinės valiutos susigrąžinimo. Priimti tokį sprendimą paskatino užsienio kreditorių ir šalies piliečių, nepatenkintų griežto taupymo priemonėmis, spaudimas, rašo Graikijos laikraštis „Kathimerini“, kuriuo remiasi RBC. Įstatymo projektas dėl minėtojo referendumo surengimo bus įtrauktas į šalies parlamento darbotvarkę artimiausiomis dienomis.

Kroatija stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį pasirašys gruodžio pradžioje. Tai trečiadienį Briuselyje paskelbė Bendrijai pirmininkaujanti Lenkija. Stojimo derybos su Kroatija buvo baigtos birželio pabaigoje. Trečiadienį Briuselyje 27 ES šalių nuolatiniai atstovai patvirtino 350 puslapių angliškąją sutarties versiją. Iki spalio pabaigos turi būti pateiktos sutarties versijos iš viso 23 kalbomis, kad gruodžio pradžioje dėl jos galėtų balsuoti Europos Parlamentas.

Tūkstančiai žmonių antradienio vakarą Ispanijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš vyriausybės taupymo kursą ir sprendimą į konstituciją įtraukti skolų limitą. Profsąjungų CCOO ir UGT duomenimis, sostinėje Madride demonstracijoje dalyvavo 25 tūkst. žmonių. Jie reikalavo referendumo dėl skolų limito. Tūkstančiai žmonių protestavo ir Barselonoje, praneša agentūra AFP.

Lietuvos žemė – tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ar jos piliečiams. Dabar veikiančios Konstitucijos pataisos ir tarptautiniai įsipareigojimai dėl žemės pardavimo yra abejotini, nes tam nebuvo tautos valios, teigia iniciatyvinė grupė, susibūrusi ginti Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams. „Lietuviai ilgiausiai Europoje išsaugojo žemės, o ne ideologijos valstybę. Žemė - tai mūsų Šventas raštas.

Remiantis Latvijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dauguma šeštadienį referendume dalyvavusių rinkėjų balsavo už 10-ojo Seimo paleidimą. Remiantis naujausia informacija, 684 tūkst. 45 rinkėjai dalyvavo referendume, daugiau nei pusė jų balsavo už Seimo paleidimą. Pagal Centrinės komisijos duomenis, 419 tūkst. 250 rinkėjų balsavo už parlamento paleidimą (remiantis 749 iš 1 tūkst. 28 rinkimų apylinkių rezultatais). Iš viso buvo suskaičiuoti 442 tūkst. 323 rinkimų biuleteniai.

Latvijos garbės konsulas Melburne Janis Delinis informavo, kad Latvijos piliečiai šeštadienį labai aktyviai balsuoja Melburne Australijoje. „Rinkimų apylinkė atsidarė 7 val. ryto, o pirmieji rinkėjai atvyko 8 val. Dabar yra 16 val. vietos laiku ir balsavo jau per 180 Latvijos piliečių. Yra nemaža tikimybė, kad iki 10 val. vakaro balsuoti Melburne atvyks per 200 rinkėjų“, - sakė J. Delinis. Konsulas pridūrė, kad rinkėjai gerai nusiteikę ir domisi demokratijos procesais Latvijoje.

Šeštadienį Latvijoje vyksta referendumas dėl 10-ojo Seimo paleidimo. Balsavimą, be beveik 10 tūkst. rinkimų komisijos narių ir darbuotojų, taip pat stebės kelios dešimtys stebėtojų iš Latvijos ir užsienio. Referendumas prasidėjo 7 val. ir tęsis iki 22 val. Latvijoje bus atidarytos iš viso 950 rinkimų apylinkių ir 78 rinkimų apylinkės užsienyje. 10-asis Seimas bus paleistas, jei daugiau nei 50 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų balsuos už jo paleidimą.

Seimo narys Gintaras Songaila siūlo Seimui paskelbti konsultacinį (patariamąjį) referendumą dėl penkerių metų moratoriumo atominės energetikos plėtrai. Jis parengė tai numatantį nutarimo projektą. „Kadangi Referendumo įstatymas nustato, jog referendumo iniciatyvos teisę turi 1/4 Seimo narių, esame parengę teikimo formą ir kviečiame pritariančius šiai iniciatyvai Seimo narius ją pasirašyti“, – ragina politikas. Referendumą siūloma surengti 2012 metų antrąjį kovo sekmadienį.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje įvyko tik 7 referendumai. Net 14 kartų iniciatyvinės grupės mėgino rinkti parašus referendumui, bet nesugebėjo surinkti 300 tūkst. piliečių parašų. Iš Lietuvos išvykus daugiau nei 400 tūkst. piliečių, grėsminga našta tenka ne tik „Sodros“ sistemai, bet ir Konstitucijoje įtvirtintai piliečių teisei į referendumus. Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad dabar surengti referendumą šalyje jau beveik neįmanoma.

Apie 10 tūkst. aktyvistų protestavo Kasablankoje dėl Maroko karaliaus Mohammedo VI pateiktų Konstitucijos pataisų, praneša BBC. Protestų demonstracijos dėl reformų vyko ir kituose Maroko miestuose. Sostinėje Rabate keli šimtai protestuotojų žygiavo miesto gatvėmis, palaikydami reformas. Penktadienį Maroko karalius teigė, kad jo valdžia į daugelį dalykų žiūrės laisviau, tačiau karalius ir toliau visiškai kontroliuos Maroko saugumą bei užsienio politiką, taip pat religijos reikalus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė remia Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvą ketina rengti referendumą dėl tarėjų instituto įteisinimo teismuose. Antradienio rytą „Žinių radijuje“ kalbėdama vyriausioji Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė sakė, kad apie tarėjų, kaip visuomenės teisėjų institutą, buvo kalbama ne kartą. Deja, iki šiol konkrečių sprendimų nėra, natūralu, kad visuomenės organizacijos kelia šį klausimą.

Išrinktasis Latvijos prezidentas Andris Berzinis negali atšaukti dabartinio valstybės vadovo Valdžio Zatlero potvarkio surengti visaliaudinį referendumą dėl Seimo paleidimo. Tai penktadienį naujienų agentūrai LETA sakė Seimo teisės komisijos vadovė Ilma Čepanė. „Visai atsakingai galiu pareikšti, kad tai būtų labai rimtas konstitucijos pažeidimas“, - pažymėjo ji. Parlamentarės nuomone, V. Zatlero potvarkio atšaukimas sukeltų šalyje riaušes.

Ketvirtadienį Latvijos Seimas antrąjame balsavimo rate šalies prezidentu išrinko parlamento deputatą Andrį Berzinį. Už jį balsavo 53 deputatai, o už antrąjį kandidatą Valdį Zatlerą – 41 parlamentaras. Balsavime dalyvavo 99 deputatai, galiojančiais pripažinti 97 biuleteniai. Pirmajame prezidento rinkimų rate nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti reikiamo 51 balso.

Ketvirtadienį Latvijos Seime vyks pirmasis prezidento rinkimų turas. Seimas turės pasirinkti iš dviejų kandidatų - dabartinio Latvijos prezidento Valdžio Zatlero, kuris prarado populiarumą tarp Seimo narių, gegužės pabaigoje apkaltinęs juos korupcija ir inicijavęs Seimo paleidimą, ir Seimo nario, Žaliųjų ir valstiečių sąjungos nario Andrio Berzinio. Pasak ekspertų, V. Zatlers turi nedaug šansų būti perrinktas, nors jam ir nestinga noro dirbti.

Šeštadienio vakarą, kreipdamasis į tautą, Latvijos prezidentas Valdis Zatlerass pateikė savo sprendimą – rengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Pirmalaikiai parlamento rinkimai – civilizuoto demokratinio pasaulio politinio gyvenimo norma. Tai galimybė šaliai išbristi iš krizinės padėties, politinės aklavietės ar tiesiog ieškoti išeities iš susidariusios problematiškos situacijos. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai ar vokiečiai per pastaruosius dešimt metų ne kartą skelbė pirmalaikius rinkimus.

Visaliaudinis referendumas dėl Latvijos prezidento Valdžio Zatlero inicijuoto Seimo paleidimo įvyks liepos 23-iąją. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Centrinė rinkimų komisija. Referendumo klausimas skambės taip: „Ar jūs esate už 10-ojo Seimo paleidimą?“ Galimi du atsakymai: „už“ arba „prieš“. Pagal įstatymą, referendumas turi būti surengtas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo tos dienos, kai Centrinei rinkimų komisijai perduodama prezidento iniciatyva.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų kovo 17 dieną įvyko SSRS referendumas, kuriame buvo klausiama: „Ar jūs norite, kad Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kaip atnaujinta lygių respublikų federacija, kurioje bus garantuotos kiekvieno individo ar tautos teisės ir laisvės, išliktų?“. Šis referendumas turėjo nulemti jau pradėjusios byrėti Sovietų Sąjungos ateitį ir ją nulėmė: 76,4 proc. žmonių pasakė norintys, kad sąjunga išliktų.

Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad ketvirtadienį Didžiojoje Britanijoje vykęs referendumas dėl rinkimų sistemos reformos žlugo.Vicepremjero Nicko Cleggo liberaldemokratai, siekę pakeisti rinkimų sistemą, patyrė skaudų pralaimėjimą, praneša agentūra AFP. Pateiktais duomenimis, aiški dauguma britų pasisakė už ligšiolinės – mažoritarinės – rinkimų sistemos taikymą. Liberalai buvo už alternatyviąją rinkimų sistemą, kuri būtų pagerinusi mažesniųjų partijų šansus.

Septintaisiais narystės Europos Sąjungoje metais, Lietuva neretai vis dar pavadinama bendrijos naujoke, praneša Lietuvos radijas. Politologų nuomone šalis tokios etiketės turėtų atsikratyti 2013 m. pirmininkaudama Europos Sąjungos tarybai. 2004-ųjų gegužės 1-ąją Lietuva kartu su dar devyniomis valstybėmis tapo Europos Sąjungos nare. Per septynerius metus Vilnius pabuvojo visos Europos kultūros sostine, šiemet rengiamas Europos krepšinio čempionatas.

Atrodo, kad skeptiškai nusiteikę islandai laimės“, – pareiškė šalies ministrė pirmininkė Johanna Sigurdardottir. 2008 metų spalio 7 dieną Islandijos valdžia buvo priversta perimti savo kontrolėn banką „Landsbanki“, kuriam grėsė bankrotas. Taip Reikjavikui perėjo šios kompanijos padalinio „Icesave“, vykdžiusio operacijas pasaulio rinkoje, įsipareigojimai. Britų ir olandų investuotojai tuomet neteko apie 4 milijardus eurų. „Islandijos žmonės pateko į labai bjaurią situaciją.

Egipte vykusiame referendume dėl konstitucijos pataisų 77 proc. piliečių balsavo „už“, paskelbė Rinkimų komisija.Rinkėjų aktyvumas siekė 41 proc., praneša agentūra AFP. Balsavimo teisę šeštadienį vykusiame referendume turėjo 45 mln. Egipto gyventojų. Konstitucijos pataisos leis surengti demokratiškus prezidento bei parlamento rinkimus ir sudarys sąlygas parengti naują konstituciją.

Praėjus mėnesiui po sukilimo, nuvertusio prezidentą, milijonai egiptiečių jau balsavo referendume dėl Konstitucijos reformų, praneša BBC. Jeigu pataisos bus priimtos, nauji rinkimai Egipte galėtų būti surengti per 6 mėnesius. Pirmųjų referendumo rezultatų laukiama sekmadienį. BBC korespondentas Kaire praneša, kad daugelis Egipto gyventojų per šį referendumą laisvai balsavo pirmą kartą.

Vakar suėjo 20 metų, kai Lietuvos gyventojai 1991 –ųjų vasario 9 dieną visuotinėje apklausoje (plebiscite) pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Tokios Lietuvos pageidavo net 90 proc. atėjusiųjų balsuoti. Kas atsitiko, kad tokia įsimintina data pamiršta? Gal todėl, kad gėda prisiminti? Nes tokia pat dalis (90 proc.) gyventojų, po 12 metų dalyvaudami referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą, mūsų valstybės nepriklausomybės jau atsisakė.

Preliminariais referendumo rezultatais, Už Pietų Sudano atsiskyrimą ir nepriklausomybę balsavo 99 proc. balsuoti atėjusiųjų, informuoja „RIA Novosti“. Sudano referendumas, kurio rezultatai gali reikšti, kad didžiausia Afrikos valstybė su 44 mln. gyventojų skils į dvi nepriklausomas šalis, prasidėjo sausio 9 dieną. Balsavimas, kurį stebėjo daugiau nei 20 tūkst. stebėtojų ir per tūkstantį žurnalistų iš viso pasaulio, baigėsi sausio 15 dieną.

Sudanas –  didžiausia Afrikos ir 10-oji pagal teritoriją pasaulio valstybė – visą savaitę iki sausio 15 d. 5 val. vakaro renkasi savo likimą: arba ji suskils į dvi dalis, ir Pietų Sudanas taps 193-ąja pasaulio šalimi, arba liks toks pat status quo – pietūs tenkinsis ribotos autonomijos teisėmis. Šis pasirinkimas brendo ilgai, ko gero, šimtmečius.

Pietų Sudano gyventojai ir pirmadienį aktyviai dalyvavo referendume dėl nepriklausomybės. Tūkstančiai žmonių nuo pat ryto laukė eilėse prie rinkimų punktų, kad galėtų atiduoti savo balsą, praneša agentūra AFP. Po istorinio referendumo gali atsirasti jauniausia pasaulio valstybė.

Sudanas yra kryžkelėje tarp potencialios taikos ir galimo nacionalinio konflikto, kuris neabejotinai taptų žiauriausiu karu 2011 metais. Referendumas dėl Pietų Sudano nepriklausomybės, suplanuotas  2011 metų sausio 9 dienai, tikėtina, perskels šalį ir atsiras antroji pietiečių valstybė, už kurią jie taip ilgai kovojo. Jei referendumo rezultatas bus būtent toks, Pietums atiteks visos Sudano naftos atsargos. Niekas nenustebs, kad ši istorinė akimirka gali atnešti ir netikėtumų.

Seimas kategoriškai atmetė siūlymą atsiklausti tautos nuomonės, kiek deputatų turi sėdėti parlamente. „Vakaro žinios“ atskleidžia, kurie tautos išrinktieji bijo tautos nuomonės ir kokiais argumentais pridengia savo baimę. Už tai, kad kartu su savivaldos rinkimais vyktų referendumas dėl Seimo narių skaičiaus, pasisakė vos 21 parlamentaras. 40 jų pasisakė prieš, 17 nepalaikė referendumo idėjos susilaikydami. Kiti pasielgė dar gudriau – išsisuko nuo balsavimo.

Seimas atmetė siūlymą surengti referendumą, perpus sumažinantį parlamentarų skaičių, juos renkant vienmandatėse apygardose. „Už“ balsavo 21 Seimo narys, „prieš“ - 40 ir 17 parlamentarų susilaikė.

Antradienį Seimui planuojama pateikti nutarimo projektą, kuriame 39 Seimo narių grupė siūlo kartu su savivaldos rinkimais, vyksiančiais 2011 m. vasario 27 d., paskelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo projekto.

Sekmadienį turkai ne tik sirgo už savo šalies krepšinio rinktinę, kuri grūmėsi su amerikiečiais dėl pasaulio čempionato aukso, bet ir gausiai dalyvavo referendume, kuriame priimti šaliai itin svarbūs sprendimai. Turkijos rinkėjai referendume dalyvavo aktyviai. Balsuoti atėjo net 78 proc. rinkimų teisę turinčių Turkijos piliečių. Iš jų 58 proc. pasisakė už konstitucijos pataisas, o 42 proc. jų nepalaikė.

Politinė krizė ir bevaldystė Moldovoje tęsiasi. Rugsėjo 5 d. moldavai neatėjo į referendumą, kuriame turėjo balsuoti, ar rinkti šalies prezidentą tiesiogiai. Iki šiol jau apie dvidešimt metų jis buvo renkamas parlamento. Paradoksas, bet stabiliausia politinė padėtis šioje vargingiausioje Europos valstybėje buvo tuomet, kai ją aštuonerius metus valdė komunistas rusas Vladimiras Voroninas, sugebėjęs gana lanksčiai laviruoti tarp Maskvos, Kišiniovo, Bukarešto ir nuo 2005 m. net flirtavęs su ES.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį konstatavo, kad Naujoji sąjunga nesurinko visų reikalingų 50 tūkstančių gyventojų parašų dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir Referendumo įstatymų pakeitimų. VRK parašų skaičiavimo grupė iš pateiktų 52 tūkst. piliečių parašų išbraukė per 10 tūkst. ,patikrinus parašus pagal gyventojų registro duomenis. Medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai, kuri turėtų nustatyti, ar nebuvo dokumentų klastojimo.

BBC praneša, kad opozicijos naujajai šalies konstitucijai lyderiai pripažino savo pralaimėjimą įvykusiame referendume.  Preliminarūs rezultatai rodo, kad 70 procentų rinkėjų pritarė reformoms, kurios apribos prezidento galias. Balsavimo dieną lyginant su prievartos banga, kilusia paskelbus  2007m. rinkimų rezultatus, jokių rimtesnių incidentų neužfiksuota. Šis referendumas – sandėrio, pabaigusio mirtinus susidūrimus gatvėse 2007m., kurių metu žuvo daugiau nei 1000 žmonių, dalis.

BCC praneša, jog Kenijoje vyksta referendumas dėl naujos konstitucijos, kuri taps pagrindiniu įrankiu reformuojant šalies politinį gyvenimą. Naujoji konstitucija apribotų prezidento galias bei leistų sukurti komisiją, kuri spręstų ginčus dėl žemės, dėl kurių praeityje šalyje jau buvo kilusi prievartos banga. Šis referendumas – sandėrio, pabaigusio mirtinus susidūrimus gatvėse 2007m., kurių metu žuvo daugiau nei 1000 žmonių, dalis.

Laikinoji Kirgizstano prezidentė patvirtino, jog šiandien referendumu sėkmingai buvo priimta naujoji konstitucija, leisinti suformuoti naująją vyriausybę po užsitęsusios suirutės. Prezidentė Roza Otunbayeva referendumą pavadino „sėkme“. Primename, jog šalyje įsisiūbavęs politinis maištas prieš kelias savaites nusinešė bent 2000 žmonių gyvybių. Dar daugiau kaip 400000 buvo priversti bėgti į kaimyninį Uzbekistaną.

Kirgizstane vyksta referendumas dėl naujos konstitucijos, - praneša „BBC“. Naujoji konstitucija numato suteikti didesnes galias parlamentui. Kaip bebūtų, nerimaujama, jog ji gali pakurstyti etninę įtampą. Šimtai tūkstančių žmonių šį mėnesį žuvo susirėmimuose tarp kirgizų ir uzbekų. Balsadėžės šiandien atsivėrė ankstų rytą ir bus prieinamos iki vakaro.

Naujoji sąjunga antradienį pradeda rinkti gyventojų parašus dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir Referendumo įstatymų pakeitimų. Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas tikisi, kad per du mėnesius pavyks surinkti 50 tūkstančių piliečių parašų, ir Seimas bus priverstas svarstyti šias pataisas.

Siekiama dvigubai pailginti parašų rinkimo referendumams ir įstatymų projektams siūlyti terminus ir supaprastinti procedūras. Jau ir šiuo metu surinkę 50 tūkst. rinkėjų parašų piliečiai gali siūlyti įstatymo projektą, ir Seimas turi jį nagrinėti. Tik dabar parašams surinkti yra skiriamas dviejų mėnesių terminas, siūloma šį terminą pratęsti iki keturių mėnesių. Referendumui surengti reikia surinkti 300 tūkst. rinkėjų parašų.

Slovėnai šiandien referendume sprendžia, ar patvirtinti susitarimą dėl sienos su Kroatija delimitavimo. Praeitais metais pasirašytą susitarimą abiems šalims padėjo sudaryti nepriklausomi taikintojai. Jį pasirašė Slovėnijos ir Kroatijos parlamentai, tačiau slovėnų opozicija susitarimą įvardijo kaip „Slovėnijos kapituliaciją“ ir privertė valdančiuosius suorganizuoti teisiškai įpareigojantį referendumą.