referendumas

Trečiadienį Vilniaus centre aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ atstovai surengė nesankcionuotą akciją, kurios metu ragino rinkėjus Seimo rinkimuose balsuoti „ne“ referendume dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje. Akcijos metu aktyvistai nuo Baltojo tilto nuleido didelį plakatą, ant kurio buvo užrašyta: „Atominė pavojinga. Balsuok ne“. Visa plakato nuleidimo procedūra užtruko apie pusvalandį. Akcija praėjo taikiai.

Atominės elektrinės statyba Lietuvoje kelia didžiulius ginčus. Vieni vardina argumentus, kodėl atominė elektrinė būtų mums naudinga, o kiti aktyviai agituoja balsuoti prieš jos statyba. Savo nuomonę šiuo klausimu išreiškė ir dainininkas Andrius Mamontovas. Vienas populiariausių atlikėjų Lietuvoje socialiniame tinklapyje „Facebook“ patalpino vaizdo įrašą, kuriame išdėsto savo nuomonę apie VAE statybą. „Sveiki bičiuliai, Lietuva yra maža, agrarinė valstybė.

Ne vieną mėnesį tęsiasi aršios diskusijos, reikia mums tos naujos atominės elektrinės Visagine, ar ne. Vargais negalais buvo išprašyta galimybė Tautai nuspręsti, tačiau Tauta dvejoja, Tauta dar tiksliai nežino. Dar blogiau tai, kad valdantieji nežino, ką pasirinks Tauta, ir kad būtent iš jų buvo atimta šventa teisė priimti šį itin svarbų visiems sprendimą.

Trečiadienį prasidės išankstinis balsavimas savivaldybėse ir balsavimas specialiuose paštuose. Balsuoti iš anksto gali visi asmenys, kurie rinkimų ir referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos dieną - spalio 14-ąją - negalės atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti iš anksto galima bet kurios savivaldybės pastate spalio 10 ir 11 dienomis nuo 8 iki 20 val. Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose spalio 10, 11, 12 dienomis nuo 10 iki 20 val.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas aiškiau nei kada nors anksčiau pasisakė už referendumą dėl būsimų savo šalies santykių su Europos Sąjunga (ES). Tačiau referendume, kurį jis organizuotų po savo perrinkimo premjeru 2015 metais, nebūtų svarstomas narystės Bendrijoje klausimas, pabrėžė D. Cameronas antradienį Birmingeme, kur vyksta torių partijos suvažiavimas.

Spalio 14 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos dalyvaus 2 milijonai 579 tūkstančiai 466 rinkėjai. Iš jų balsuoti užsienyje užsiregistravo 13 tūkst. 519 rinkėjų. Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino tokį galutinį rinkėjų sąrašą. VRK duomenimis, per šiuos rinkimus rinkėjų yra apie 97 tūkst. 500 mažiau negu per 2008 metų Seimo rinkimus.

„Turėtume žvelgti giliau, pažiūrėti ką galvoja regioniniai partneriai, ar tas projektas jiems priimtinas, ar jis rentabilus, ar jie jame dalyvaus, čia yra esmė. Tolimesnė projekto eiga labai priklausoma nuo techninio projekto, kurio įgyvendinimas užims daug laiko“, - pažymi Seimo narys Dainius Budrys. Jis atkreipė dėmesį į disbalansą tarp užduodamų, susijusiu su VAE projektu, klausimų bei atsakymų. Jo manymu, tai jau pastebėjo ir regioniniai partneriai - Latvija ir Estija.

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje referendumui dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) skyrė 2 mln. litų. Lėšos referendumui bus skirtos iš Privatizavimo fondo. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, referendumui reikalinga pinigų suma buvo įvertinta kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija. Esą kol nebuvo priimtas įstatymas, kad referendumas vyks kartu su Seimo rinkimais, grėsė daug didesnės išlaidos. „Tokio referendumo organizavimas atskirai būtų kainavęs turbūt kone dvigubai daugiau.

Kaina Konservatoriai prognozuoja, jog pastačius Visagino atominę elektrinę (VAE) elektros kaina bus 17 - 25 centai už kilovatvalandę. Pasaulinė praktika rodo, kad statybos laikotarpis gali užsitęsti daugiau negu planuojama, kaip atsitiko Suomijoje. Vėluojant naujo reaktoriaus statyboms 5 - 6 metus, elektros savikaina išauga kone dvigubai. Neramina ir tai, jog koncesijos sutartyje nėra nurodyta viršutinė elektros kainos riba. Kita priežastis, verčianti mus abejoti – komercinis gyvybingumas.

Dėl galimai klaidinamos Visagino atominės elektrinės (VAE) reklamos uždraudimo parlamentaras Evaldas Lementauskas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. „Kreipiuosi dėl per televiziją ir radiją transliuojamos reklamos, kurioje žurnalistas Algimantas Čekuolis agituoja už Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Šioje reklamoje visuomenė yra sąmoningai klaidinama.

Bulgarijos civilinės registracijos ir administracinio aptarnavimo tarnyba (CRAA) penktadienį baigė tirti šalies piliečių, palaikančių siūlymą surengti referendumą dėl Belenės atominės jėgainės statybos, parašus. Apie tai penktadienį parlamente pranešė regioninės plėtros ministrė Liliana Pavlova. CRAA nustatė, kad buvo surinktas 717 tūkst. 21 parašas, iš jų galiojančiais pripažinti 543 tūkst.

Ispanijos šiaurės rytuose esantis Katalonijos regionas trečiadienį pareiškė, kad rengs referendumą dėl nepriklausomybės, nors Ispanija tam ir prieštarauja. Katalonijos regiono ministras pirmininkas Arturas Masas regiono parlamentui sakė, kad per kitus rinkimus gyventojai balsuos už „apsisprendimo teisę“. „Jei (Ispanijos) vyriausybė atsuka nugarą ir neleidžia rengti jokio referendumo ar balsavimo, tai vis tiek reikia padaryti“, – sakė A. Masas.

1. Gal jau užteks Mūsų mažoje šalyje (dėl ko nereikėtų kompleksuoti) užsiiminėti gigantomanija? Geriau investuokim tuos didžiulius pinigus į vėjo jėgaines ir saulės energiją – užtektų ir mums, ir ateities kartoms. Kodėl Lietuva – lietaus šalis – naujame tūkstantmetyje negali tapti ir vėjo valstybe? 2. Atominės elektrinės statytojo „Hitachi“ tėvynėje Japonijoje nuspręsta atominės energijos atsisakyti per 30 metų ir jokių naujų elektrinių nestatyti.

Dauguma Šveicarijos piliečių sekmadienį balsavo prieš griežtą draudimą rūkyti restoranuose ir baruose. Prieš draudimą balsuota daugumoje iš 26 šalies kantonų. Remiantis vyriausybės duomenimis, 66 proc. rinkėjų balsavo prieš draudimą, o 34 proc. šveicarų jį palaikė. Tam tikri apribojimai dėl rūkymo viešose vietose Šveicarijoje buvo įvesti prieš dvejus metus. Po tabako kompanijų ir viešbučių spaudimo specialias rūkymui skirtas patalpas buvo leidžiama įrengti daugybėje viešų vietų.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį balsuoja dėl pasiūlymo visiškai uždrausti rūkymą uždarose viešose vietose, informuoja BBC. Viešbučiams, restoranams ir barams dabar leidžiama turėti patalpas rūkantiesiems, tačiau kritikai teigia, kad tai kenkia juose dirbančių asmenų sveikatai. Remiantis nuomonių apklausų rezultatais, šveicarai, kurie rūko daugiau nei kaimyninės šalys, pasiūlymą tikriausiai atmes.

Nuo į gamybą orientuotos ekonomikos sistemos reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, – įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė.

Iki spalio 14 d. vyksiančio referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų liko mažiau nei mėnuo, tačiau po šiai dienai iš valstybės pusės nedaroma nieko, kad refrendumas įvyktų ir žmonės išsakytų savo nuomonę. Už mokesčių mokėtojų milijonus perkamose reklamose blizga modernūs  reaktoriai, kalba protingi ekspertai, niekam nesuprantama technokratine kalba dėstomi VAE privalumai.

Tautos sprendimas yra galutinis ir neginčijamas, todėl referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų rezultatai turi būti privalomi vyriausybei. Tuo įsitikinę entuziastai ketvirtadienio popietę surengė akciją „Referendume tauta ne pataria. Tauta SPRENDŽIA“. (Papildyta 14.35 val.) Akcijos organizatoriai pabrėžė, kad Vokietija iki 2020 m. nusprendė atsisakyti branduolinės energetikos.

„Manau, kad nei vienas, nei kitas nelaimėjo. Abejoju, ar daug žmonių pakeitė nuomonę dėl to, kad pasiklausė kurios nors pusės argumentų“, – portalui Balsas.lt teigė viešųjų ryšių bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas, išklausęs Darbo partijos atstovo Kęstučio Daukšio ir nepriklausomo kandidato į Seimą debatų dėl atominės energetikos.

Save rinkimuose į Seimą išsikėlęs Žaliosios politikos instituto direktorius Linas Balsys ir Seimo narys, kandidatas į Seimą nuo Darbo partijos Kęstutis Daukšys portalo Balsas.lt vaizdo konferencijoje sukirto lažybų dėl energetinių projektų ir būsimų elektros kainų. Atominė energetika yra brangi ir nesaugi technologija, mano L. Balsys. Jis siūlo Lietuvai verčiau pasistatyti 14 kogeneracinių jėgainių, kurios gamintų ir šilumą, ir elektrą.

Praėjusį penktadienį startavus oficialiai rinkimų į Seimą agitacijos kampanijai daugelis Klaipėdos rinkimų apygardose kandidatuojančių politikų suskubo į viešumą. Pietinėje miesto dalyje„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys profesorius Artūras Razbadauskas tiesiog gatvėje siūlė klaipėdiečiams pasimatuoti kraujo spaudimą, centre į koncertą ir savo partijos kandidatų pristatymą kvietė Liberalų ir centro sąjunga, o socialdemokratė Lilija Petraitienė vėl organizavo koncertukus.

Seimas, ypatingos skubos tvarka priėmęs Referendumo įstatymo pataisas, suderino referendumo ir rinkimų vykdymo tvarką. Pagal priimtas pataisas, referendumui ir rinkimams organizuoti bus sudaromas rinkėjų sąrašas, turintis atskiras skiltis, kad būtų užtikrinta rinkėjų teisė dalyvauti ir balsuoti atskirai dėl referendumui pateikto sprendimo ir rinkimuose. Rinkėjui bus įteikiamas ir balsuojant naudojamas vienas rinkėjo pažymėjimas arba rinkėjo kortelė.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) siūlo artėjantį kartu su Seimo rinkimais vyksiantį AE referendumą  papildyti antru klausimu – suteikti galimybę šalies gyventojams spręsti, ar šilumos ūkyje brangių importinių dujų vartojimas turėtų būti keičiamas beveik tris kartus pigesniu lietuvišku biokuru. Kartu su Seimo rinkimais įvyksiančio referendumo papildymo projektą asociacija išsiuntė visiems Seimo nariams bei Lietuvos miestų ir rajonų tarybų nariams.

Šiandien į pirmąjį rudens sesijos posėdį susirinkęs Seimas po pateikimo pritarė referendumo įstatymo papildymui – skubos tvarka rugsėjo 12 dieną įvyks projekto svarstymas, kuriuo numatoma, kad referendumo ir Seimo rinkimų vykdymo tvarka bei terminai, naudojami dokumentai būtų kiek galima labiau suderinti, siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas, rinkimų komisijų darbo sąnaudas ir rinkėjų laiką, kartu išvengiant galimai kilsiančios painiavos.

Išeiviai reikalauja dvigubos pilietybės įteisinimo. Ją įteisinti reikalauja ne šiaip sau, o kaip įmanoma skubiau. Priešingu atveju nutrūks emociniai ryšių likučiai, siejantys emigrantus su Lietuva. Su Tėvyne. Su Tauta. Visa tai įtvirtino Vilniuje rugpjūčio pradžioje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XIV Seimas, priėmęs atitinkamą rezoliuciją. Juk dvigubos pilietybės klausimas beviltiškai įstrigęs nuo 2006 metų lapkričio 13 dienos dėl Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.

Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimų Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Reikia referendumo Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė ...

Visuomeniniam judėjimui TAIP, vadovaujamam Vilniaus mero Artūro Zuoko, nepavyko įgyvendinti Seimo atgimimo idėjos ir surengti referendumo dėl Konstitucijos straipsnių pakeitimų, kuriais ribojama parlamentarų kadencijos trukmė, mažinamas jų skaičius, keičiama Seimo rinkimų data. A. Zuoko ir jo bendražygių iniciatyvą per tris mėnesius parėmė beveik 125 tūkst. gyventojų.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair) „labai nerimauja“, kad šalies gyventojai, balsuodami referendume, gali nuspręsti, jog Didžioji Britanija turėtų pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), informuoja „EurActiv“. Interviu Vokietijos laikraščiui „Die Zeit“ jis pridūrė, kad įgūdžių perdavimas Europos Sąjungai turėtų reikšti ir didesnį demokratinį teisėtumą, ir pabrėžė, kad „Didžioji Britanija šiame procese turi vaidinti svarbų vaidmenį“. T. Bleras perspėjo, ...

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, apsilankiusi antradienį Vilniuje prasidėjusio PLB XIV Seimo posėdyje žurnalistams tvirtino, esą užsienio lietuviai net geriau suvokia Lietuvoje vyskatnčius procesus. Tačiau Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Reginos Narušienės teigimu, užsienio lietuviai neretai linkę laikytis šiek tiek nuošalyje. „Jie ženkliai geriau kartais suvokia, negu mes čia gyvendami, kad strateginių tikslų įgyvendinimas šiandien Lietuvai yra reikalingas kaip oras.

Šiais metais Seimo rinkimai vyks kartu su referendumu dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje, tad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau sulaukė ne vieno gyventojo paklausimo, kaip reikės balsuoti. Žmones domina, ar jie rinkdami naujus Seimo narius privalo būtinai balsuoti ir referendume. Tad VRK rugsėjį planuoja spręsti klausimą, kaip užtikrinti teisėtą galimybę kartu rengiamuose Seimo rinkimuose ir referendume balsuoti tik viename iš jų.

Rumunijos prezidentas Traianas Basescu laimėjo sekmadienį vykusį referendumą dėl apkaltos, skelbia BBC. Šalies rinkimų centro duomenimis, referendume balsavo 45,9 proc. rinkėjų. Kadangi rinkėjų aktyvumas nesiekia 50 proc., referendumo rezultatai negalios. Centro kairiųjų vyriausybė kaltina prezidentą viršijus savo įgaliojimus ir darius politinę įtaką teisingumo sistemai, tačiau pats T. Basescu visus kaltinimus neigia ir ragino boikotuoti sekmadienio referendumą.

Rumunijos gyventojai sekmadienį balsuoja referendume dėl apkaltos prezidentui Trajanui Basesku (Traian Basescu), informuoja BBC. Šalies parlamentas jau balsavo už apkaltą T. Basesku. Europos Sąjunga kritikavo vyriausybę dėl priemonių, kurių buvo imtasi siekiant sustiprinti savo galią ir kurios palengvintų prezidento nušalinimą.

Tenka visgi pripažinti, kad Seimo nutarimas paskelbti konsultacinį (patariamąjį) referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje kartu su Seimo rinkimais yra politikų bandymas rinkiminės kompanijos metu nukreipti rinkėjų dėmesį nuo šių dienų problemų, rūpesčių,  valdžios neatliktų darbų, opozicijos neveiklumo bei paslėpti politikų ir partijų tuštumą.

Darbo partija ragins balsuoti už Visagino atominę elektrinę (AE), sako Seimo vicepirmininkė, „darbietė“ Virginija Baltraitienė. „Manau, kad taip (ragins balsuoti už Visagino AE – ELTA), kadangi mes patys balsavome, tiktai, kaip ir sakėme, galutinis sprendimas bus priimtas 2015 metais. Jeigu tas referendumas tiek kainuoja, reikia aktyvinti žmones. Žmonės yra abejingi viskam“, – trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė V. Baltraitienė.

Po ilgo stumdymosi Seimas vis dėlto nusprendė, jog referendumas dėl būsimos Visagino atominės elektrinės (VAE) įvyks. Lietuvos viešajame gyvenime jau seniai niekam dėl nieko ne gėda. Valdančiajai koalicijai, matyt, irgi ne gėda, kad prie referendumo prieita, kaip dabar prieita. Gėdos nebuvimas reiškia ir kitą dalyką – galima nusispjauti ant veiksmo logikos. Iš tiesų ranka numota į demokratiją, nors demokratinė procedūra pabrėžtinai išlaikyta. Demokratija racionali.

Seimo nutarimas organizuoti referendumą dėl atominės elektrinės (AE) statybos paskelbimo sukėlė Visagino AE šalininkų pasipiktinimą, o jos priešininkai negalėjo nuslėpti džiaugsmo dėl laimėto mūšio. Balsas.lt išklausė nuomonių iš abiejų barikadų pusių ir teiravosi pačių piliečių, ar Lietuvai reikia Visagino AE ir ar jie patenkinti, kad turės galimybę išreikšti savo poziciją per referendumą.

Svarbiausi Seimo sprendimai dabar labai priklauso nuo Darbo partijos pozicijos, mano Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas Mariu Ulozas. Tai, pasak jo, iliustruoja paskutinis parlamento balsavimas dėl referendumo skelbimo. „Referendumai yra vienas iš būdų įtraukti visuomenę į aktualių klausimų svarstymą, būdas sužinoti visuomenės nuomonė, todėl iš principo yra reikalingas ir sveikintinas dalykas.

Antradienį privalomojo referendumo dėl atominių elektrinių statybos Lietuvoje iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai grąžino referendumo lapus su surinktais parašais. „Pasisakydami už privalomojo referendumo dėl atominės elektrinės rengimą mūsų iniciatyva pasirašė daugiau nei 110 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiau nei tūkstantis žmonių, daugiausia užsienyje gyvenantys lietuviai, pasirašė elektroniniu būdu.

Referendumas dėl atominės elektrinės yra tokia pati nesąmonė, kaip neadekvatus pirmasis pasimatymas", – teigia Viešųjų ryšių specialistas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas portalui Balsas.lt. „Referendumas yra kaip pirmas pasimatymas. Vertingiausia dalis yra pasirengimas, kai žmogus kelias dienas (o referendumo atveju – kelis mėnesius) apie jį galvoja.

Didesnė dalis Seimo narių pademonstravo pilietiškumą ir valstybinį požiūrį, pripažinęs visų metų valstybės biudžetą kainuosiančios VAE projektą svarbiu Valstybei ir Tautos gyvenimui klausimu, kurį pagal Konstituciją  privalu spręsti referendume.

Seimo sprendimą spalio 14 d. rengti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė vadina didžiausia klaida ir žada siekti, kad toks referendumas neįvyktų. „Šiandien, kada mes turime Ignalinos atominę elektrinę dar neuždarytą, tai referendumas yra didžiausia klaida. Mums reikia galvoti apie naujos atominės statybą, kad saugiai galėtume uždaryti ir Ignalinos atominę elektrinę“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė Visagino savivaldybės merė.

Prieš referendumą dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) balsavo tie, kas labai suinteresuoti per koncesiją (koncesijos sutartį su Japonijos koncernu „Hitachi“ – Balsas.lt) įsisavinti pinigus. Kiti, kurie dabar opozicijoje ir prie dalyvavimo koncesijoje neprileisti, kalba kitaip“, – juokauja politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio nuomone, Seimo apsisprendimas kartu su Seimo rinkimais skelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos yra sveikintinas, nes svarbiais visai valstybei klausimais turi būti tariamasi su jos žmonėmis. „Šiandienos balsavimas atspindi visos Darbo partijos poziciją, kad svarbiausiais Lietuvai klausimais yra būtina įsiklausyti į tautos nuomonę. Negalima atimti iš žmonių galimybės dalyvauti ekonominiame ir politiniame šalies gyvenime.

Šiandien neeilinio plenarinio Seimo posėdžio metu įstatymas „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ buvo priimtas. Iš 119  balsavusių, už referendumą balsavo 62 Seimo nariai, 39 balsavo prieš, o 18 susilaikė. Kas kaip balsavo už šį įstatymą, galite pažiūrėti čia. Seimo pirmininkei paskelbus, kad Seimo nutarimas dėl referendumo priimtas, per salę nuvilnijo ovacijos.

Šiandien vyks neeilinis plenarinis Seimo posėdis, kurio metu vyks įstatymo „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ priėmimas. Seimo nariai Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka, pasisakantys už referendumą, surengė spaudos konferenciją, kurios metu svarstė, kokia bus liberalų pozicija šiandien, kadangi iš pradžių jie balsavo už šią idėja, o per svarstymą nebebalsavo.

Pirmadienį šaukiama neeilinė Seimo sesija. Tai daroma vadovaujantis Seimo statutu ir atsižvelgiant į 55 Seimo narių prašymą. Neeilinės sesijos darbotvarkėje numatytas vienas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projekto priėmimas.

Referendumas dėl atominės elektrinės statybų kartu su Seimo rinkimais greičiausiai bus, nes dalis valdančiųjų muistosi ir žada šią idėją palaikyti. Opozicija prieš lemiamą balsavimą jau telkia jėgas ir sėkme neabejoja, rašo „Kauno diena“. Poryt Seime vyksiantis balsavimas gali sudrumsti premjero Andriaus Kubiliaus ramybę – tikimybė, kad Seimas balsuos už referendumą kartu su parlamento rinkimais, – vis didesnė.

Referendumas dėl atominės elektrinės statybų kartu su rinkimais greičiausiai bus, nes dalis valdančiųjų žada šią idėją palaikyti. Pirmadienį Seime vyksiantis balsavimas gali sudrumsti premjero Andriaus Kubiliaus ramybę – tikimybė, kad Seimas balsuos už referendumą kartu su parlamento rinkimais – vis didesnė. Tačiau bėda – pačių valdančiųjų gretose. Norinčių referendumo yra ir konservatorių, bet daugiausia – liberalcentristų bei liberalų gretose.