referendumas

Latvijoje įvykęs referendumas dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai paskatino daug diskusijų – ieškoma kaltų bei siekiama atsakyti į klausimus, kas laukia ateityje bei ko iš kaimynų gali pasimokyti Lietuva. Nepaisant skirtingų referendumo ištakų ir rezultatų vertinimo, spaudos konferencijos „Latvija po referendumo: pamokos Lietuvai“ dalyviai sutarė, jog svarbiausia, į ką turėtumėme atkreipti dėmesį, yra būtinybė skatinti integracijos procesus.

Kad vasario 18-ąją Latvijoje vykusiame referendume pavyks pritarti Konstitucijos pataisoms rusų kalbą padaryti antrąja valstybine kalba, nesitikėjo nė šio plebiscito organizatoriai. Ir iš tiesų, daugiau kaip 75 proc.

Latvijos kalbinis klausimas – politinio pobūdžio problema, todėl jį spręsti referendumu nebuvo būtina. Tokią nuomonę antradienį Seime išsakė dauguma Saeimos Parlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės delegacijos narių. Spaudos konferencijoje „Referendumas Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos“ grupės pirmininkas Romualdas Ražukas teigė, kad referendumas buvo nemalonus ir provokuojantis procesas, bet jo rezultatus jis vertina teigiamai.

Referendumą dėl rusų kalbos inicijavęs Vladimiras Lindermanas Latvijos nacionalinei televizijai sakė, kad save ir Rygos merą Nilą Ušakovą laiko „vieninteliais žmonėmis, turinčiais realios politinės ir visuomeninės galios Latvijos etninės rusų mažumos bendruomenėje“. V. Lindermanas sakė, kad jo tikslas - pradėti dialogą tarp rusų ir latvių bei iškovoti rusų kalbai teisinį statusą ir pripažinimą, kad tai - ne užsienio kalba. V. Lindermanas teigė, kad yra patenkintas referendumo rezultatais.

Politologas, istorikas Antanas Kulakauskas sakė, kad jį gerokai nustebino Latvijoje vykusio referendumo dėl rusų kalbos statuso pakeitimo rezultatai. „Mane nustebino tai, kad Latvijos gyventojai šį kartą buvo kaip niekad vieningi. Toks procentas balsavusių prieš rusų kalbos statuso pakeitimą gali reikšti tik tai, kad ne tik etniniai latviai, bet ir vietos rusai suprato, kad referendumas yra tik politikų siekis gauti populiarumą.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Lietuvos parlamento vardu sveikina Latvijos Respublikos piliečius, šeštadienį įvykusiame referendume išsaugojusius savo konstitucinę teisę dėl valstybinės latvių kalbos, ir pabrėžia broliškos latvių kalbos unikalumą ir jos svarbą visam latvių tautinio tapatumo išsaugojimui.

Saeimos pirmininkė Solvita Abuoltinia interviu Latvijos valstybinei televizijai sakė, kad referendumo dėl rusų kalbos rezultatai rodo, jog valstybės pagrindai, įskaitant latvių kalbą, rūpi didžiajai visuomenės daliai. Kita vertus, vienas iš Nacionalinio aljanso lyderių Raivis Dzintaras sakė, kad gaila, jog apskritai prireikė surengti referendumą. Nepaisant to, jis dėkojo referendume dalyvavusiems latviams ir rusakalbiams.

Šeštadienį vykusiame referendume dėl antros valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai latviai balsavo prieš. Latvijos centrinė rinkimų komisija paskelbė neoficialius visų 1 035 rinkimų apylinkių balsavimo rezultatus. (Papildyta 11.07) Dauguma rinkėjų – 821 722, t. y. 74,8 proc. – pasisakė prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Už rusų kalbos statuso pakeitimą balsavo 273 247, t. y. 24,88 proc., gyventojų. Referendume dalyvavo 70,73 proc.

Šeštadienį Latvijoje vyks referendumas dėl rusų kalbos skelbimo antra valstybine kalba. Iniciatoriams pavyko surinkti pakankamai parašų referendumui suorganizuoti. Niekas neabejoja, kad referendume siūlomos Konstitucijos pataisos bus atmestos, tad baiminamasi, kad visas šis procesas tik dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę. Maždaug 44 proc. Latvijos gyventojų iš 2 mln. yra rusakalbiai. Beveik 16 proc.

Šeštadienį Latvija balsuos, ar reikėtų rusų kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą. Pagal prognozes, dauguma tars „ne“. Latviams kalbos klausimas – kertinis nacionalinio identiteto aspektas, tačiau prorusiškos organizacijos Latvijoje ir politikai nacionalistai Rusijoje vėl pradės sakyti, kad rusų mažumą Latvijoje diskriminuoja, praneša „Inopressa“. „The Washington Post“ apie referendumą rašoma: „Referendumas turi savo šalininkų ir priešininkų: pirmieji teigia, kad tai yra protesto balsavim...

Kosovo šiaurėje gyvenantys serbai dvi dienas vykusiame referendume pasisakė prieš albanų vyraujamą vyriausybę Prištinoje. 99,7 proc. balsavime dalyvavusių asmenų pareiškė nepripažįstantys Kosovo institucijų, trečiadienio vakarą Mitrovicoje paskelbė referendumo rengėjai. Tik 69 Kosovo serbai balsavo „už“. Iš 35000 balsavimo teisę turinčių asmenų balsavime dalyvavo 75 proc. Teisiniu požiūriu šis referendumas reikšmės neturi.

Sirijos prezidentas Basharas Assadas paskelbė, jog vasario 26 dieną vyks referendumas dėl naujos Konstitucijos, skelbia BBC. Pasak BBC korespondento, tai B. Assado vadinamo vyriausybės „reformų proceso“ dalis. Viena svarbiausių į naują Konstituciją įtrauktų reformų yra 8 straipsnio panaikinimas, kuris suteikė valdančiajai partijai „Baath“ išskirtinį „valstybės ir visuomenės lyderės“ statusą.

Negausi Latvijos žydų bendruomenė laiške šalies ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui išreiškė paramą latvių kalbai kaip vienintelei valstybinei šalyje. „Mokėti valstybinę kalbą ir ja kalbėti reiškia pagarbą šaliai, kurioje gyveni. Mokėti kitas kalbas ir jomis kalbėti reiškia kultūrą“, sakoma laiške, kurį pasirašė žydų religinės bendruomenės „Šamir“ rabinas Menahemsas Barkahansas. Jis pabrėžia esąs didžiai apolitiškas žmogus ir net nebalsavęs per ankstesnius rinkimus.

DAUGUMA žmonių, gyvenančių Latvijoje moka kalbėti rusiškai. Ir turbūt pusė šalies etninių rusų populiacijos (apie 27 procentus populiacijos) gerai nekalba latviškai, arba išvis nekalba.

Airijos gyventojai gali būti paprašyti referendume pareikšti savo nuomonę dėl naujo Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės pakto, praneša agentūra AFP. Vyriausybės vadovas Enda Kenny pareiškė, kad bus teisiškai įvertinta, ar minėtos sutarties ratifikavimui reikalingas referendumas. Praeityje airiai referendume yra atmetę ES sutartis. Anot premjero, vyriausybė kreipėsi į prokuratūrą, prašydama teisinio vertinimo, kuris bus vykdomas.

Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vikė-Freiberga ragina latvius dalyvauti referendume dėl rusų kalbos ir apginti latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę šalyje. Interviu Latvijos radijui pirmadienį eksprezidentė sakė, kad tokio referendumo negalima buvo rengti, kadangi jis taikosi į pačią Konstitucijos šerdį. Toks referendumas, pasak V. Vikės-Freibergos, yra kelias atgal ir paprasčiausias lėšų švaistymas.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas reikalauja referendumo dėl Rusijos konstitucijos reformos. Dešimtys tūkstančių demonstrantų nori ne tik asmenų pasikeitimo, bet ir politinės sistemos pakeitimo, rašo jis savo straipsnyje Kremliui kritiškame laikraštyje „Novaja Gazeta“. Opozicijos šalininkai Rusijoje kelis mėnesius protestuoja prieš Kremliaus politiką.

Žalieji ragina referendume išsiaiškinti, ar reikia Lietuvai naujos atominės elektrinės. Jų teigimu, šalies energetinę nepriklausomybę gali garantuoti tik energija iš atsinaujinančių šaltinių, todėl reikėtų labiau rūpintis jų plėtra, neskubant statyti naujos atominės. Priešingą nuomonę turintys energetikos ir politikos ekspertai pastebi, kad populistinės žaliųjų iniciatyvos paprastai suaktyvėja prieš kokius nors rinkimus.

Latvijos Saeimos Mandatų ir etikos komitetas vienbalsiai parėmė siūlomus Latvijos konstitucijos pakeitimus, pagal kuriuos nebus galima rengti referendumų dėl konstitucijos pataisų, kurios keltų grėsmę svarbiausiems Latvijos valstybės pagrindams. Pakeitimus pasiūlė valdančiajai koalicijai nepriklausanti Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga.

Suskaičiavus beveik visus Kroatijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) balsus, paaiškėjo, kad dauguma rinkėjų pasisakė už, skelbia BBC. 66 proc. rinkėjų balsavo už narystę ES, apie 33 proc. – prieš. Tačiau šalies politikai nusivylę mažu rinkėjų aktyvumu. Referendume balsavo tik apie 44 proc. balsavimo teisę turinčių Kroatijos gyventojų.

Latvijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Gunatas Kutris mano, kad Konstitucinis Teismas ne beprasmiškai svarsto peticiją, kuria prieštaraujama referendumui dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, nes, jei Konstitucinis Teismas nuspręs, kad referendumas prieštarauja Konstitucijai, jo rezultatai bus anuliuoti. Nepaisant to, kad nuspręsta referendumo neatšaukti, Konstitucinis Teismas svarstys jam prieštaraujančią peticiją.

Per protesto akciją šeštadienį Kroatijos policija sulaikė kelis nacionalistus, kurie bandė nuo stiebo nukabinti Europos Sąjungos (ES) vėliavą, rašo „telegraph.co.uk“. Sekmadienį Kroatijos gyventojai balsuoja referendume dėl narystės ES. Dieną prieš tai apie tūkstantis karo veteranų ir dešiniųjų Zagrebe surengė protestą, kad parodytų savo nepasitenkinimą Kroatijos prisijungimu prie ES. Policija susirėmė su kelioms dešimtimis protestuotojų, kurie bandė nuo stiebo nukabinti ES vėliavą.

Vasario viduryje numatytas referendumas dėl rusų kaip valstybinės kalbos Latvijoje turi vykti, penktadienį nusprendė Latvijos konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo pirmininkas Gunaras Krutis spaudos konferencijoje sakė, kad teismas labai atidžiai išnagrinėjo referendumo priešininkų argumentus, tačiau laiko juos nepakankamais referendumui atšaukti. Tačiau Konstitucinis teismas nagrinės kitus grupės parlamento narių pateiktoje peticijoje išdėstytus klausimus.

Vasario viduryje numatytas referendumas dėl rusų kaip valstybinės kalbos Latvijoje turi vykti, kadangi nueita pernelyg toli. Tai interviu Latvijos radijui ketvirtadienį pasakė prezidentas Andris Berzinis. Jis dar kartą patvirtino, kad neketina dalyvauti referendume, kadangi jį laiko absurdišku. Kaip tikimasi, Konstitucinis teismas dar šią savaitę paskelbs sprendimą dėl Saeimos partijų narių peticijos, kuriame ginčijamas numatomo rengti referendumo teisėtumas ir prašoma jį atšaukti.

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis mano, kad referendumas dėl rusų kalbos statuso neišspręs visuomenės problemų, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Atskiros politikų grupės dabar per žiniasklaidą mėgina referendumą padaryti svarbiausiu metų įvykiu Latvijoje. Aš negaliu ir nenoriu sutikti su tokia pozicija. Nes referendumas yra sąmoningai sukurstytas įvykis, kurio baigtis neišspręs dabartinių visuomenės problemų“, – antradienį Rygoje žiniasklaidos atstovams pareiškė A. Bėrzinis.

Iniciatyva rengti referendumą dėl rusų kaip valstybinės kalbos Latvijoje buvo klaida, ir referendumas turi būti atšauktas, sako Latvijos teisingumo ministras. Jei referendumas įvyks, yra tam tikrų grėsmių, kad Latvijos valstybingumo pagrindai gali būti pakeisti, antradienį interviu televizijai sakė ministras Gaidis Berzinis. Pasak jo, daug žmonių referendume nedalyvautų, o kiti nesuprastų jo klausimo.

Buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleras paragino savo šalies piliečius dalyvauti planuojamame referendume dėl rusų kalbos statuso ir balsuoti prieš jos įtvirtinimą antrąja valstybine kalba, praneša agentūra „RIA Novosti“. Jei dauguma referendumo dalyvių balsuos „prieš“, latvių kalba visiems laikams liks vienintele (valstybine) kalba Latvijoje, sakė V. Zatleras pirmadienį Rygoje žiniasklaidos atstovams. Jis pabrėžė, kad, remiantis konstitucija, suvereni valdžia Latvijoje priklauso tautai.

Moldovoje valdantysis Aljansas už europinę integraciją planuoja ne vėliau kaip balandį surengti konstitucinį referendumą, siekdamas įveikti politinę krizę ir pagaliau išrinkti šalies prezidentą, pareiškė Liberalų demokratų partijos vadovas, šalies ministras pirmininkas Vladimiras Filatas. Apie tai praneša „RIA Novosti“. Pasak premjero, konstitucinės teisės ekspertai nedelsdami pradės rengti atitinkamą projektą.

Škotijos gyventojai 2014 metų rudenį balsuos dėl nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos. Šią datą oficialiai paskelbė Škotijos vicepremjeras Nicolas Sturgeonas. Prieš tai britų Škotijos reikalų ministras Michaelas Moore'as pareiškė, kad Škotijos regioninė vyriausybė dėl teisinių priežasčių negali pati viena skelbti referendumo. Kartu jis pridūrė, kad Londonas siūlo škotams, laikantis tam tikrų sąlygų, balsuoti per ateinančius 12–18 mėnesių. Škotijos premjeras Alexas Salmondas tai atmetė.

Britų premjeras Davidas Cameronas ragina Škotiją nedelsti rengiant referendumą dėl nepriklausomybės. Jei škotų nacionalistai nori referendumo, nereikėtų laukti iki 2014 metų, pareiškė jis pirmadienį interviu televizijos stočiai „Sky News“. D. Cameronas yra prieš penkių milijonų škotų atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės. Škotijos nacionalinė partija, kuri praėjusią gegužę didele balsų dauguma laimėjo rinkimus, nori surengti referendumą 2014 metų rudenį.

Latvija rengs referendumą dėl rusų kalbos statuso pakeitimo. Rusakalbiai siekia, kad jų gimtoji kalba taptų antroji oficiali Latvijos kalba. Norint, kad šie Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų, referendume turi balsuoti per daugiau nei pusė Latvijos rinkėjų, rašo lenta.ru. Iniciatyvos organizatoriai surinko tūkstančius rėmėjų parašų. Latvijoje yra sudėtinga situacija dėl rusų tautinės mažumos gausos.

Likus trims savaitėms iki planuojamo referendumo dėl Kroatijos narystės Europos Sąjungoje (ES) šalies vyriausybė pradėjo reklaminę kampaniją už prisijungimą prie Bendrijos, praneša agentūra AFP. Užsienio reikalų ministrė Vesna Pušič antradienį ragino gyventojus pritarti narystei. Kroatija geografiškai, istoriškai ir kultūriškai priklauso Europai, sakė ji. Anot ministrės, per sausio pabaigoje planuojamą referendumą bus sprendžiama dėl politinės priklausomybės.

Latvijos judėjimas „Už vienodas teises“ pradėjo rinkti parašus už automatišką pilietybės suteikimą vadinamiesiems nepiliečiams. Tai trečiadienį Rygoje paskelbė judėjimo koordinatorius Andrejus Tolmačiovas, praneša agentūra „RIA Novosti“. Jis teigė tikįs, kad per ateinančius mėnesius pavyks surinkti 10 000 notariškai patvirtintų parašų, kurie būtini, kad būtų galima pradėti rinkti mažiausiai 230 000 parašų įstatymui dėl pilietybės pakeisti.

Antradienį Kroatijos prezidentas Ivas Josipovičius pranešė, kad referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) vyks sausio 22 dieną, informuoja AFP. I. Josipovičius teigia manąs, kad iki to laiko vyriausybė sugebės įtikinti Kroatijos balsuotojus dėl naudos, kurią atneštų narystė ES. Lapkričio pabaigoje atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad maždaug 60 proc. kroatų referendume balsuotų už narystę ES.

Latvijos centrinė rinkimų komisija pirmadienį konstatavo, jog surinkta pakankamai parašų, kad būtų rengiamas referendumas dėl rusų kalbos skelbimo antra valstybine kalba. Galiojančiais pripažinti 187278 parašai, o tai yra 12,14 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. Referendumo iniciatyvai reikia surinkti ne mažiau kaip 10 proc. visų rinkėjų balsų. Latvijoje gyvena apie 600 tūkstančių rusų. Parašai buvo renkami visą lapkričio mėnesį.

Latvijos valdančiosios koalicijos partijų tarybos ragina visų tautybių Latvijos piliečius dalyvauti artėjančiame referendume ir balsuoti prieš antros valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Valdančioji koalicija mano, kad valstybinė latvių kalba yra Latvijos nepriklausomybės pagrindas. Koalicija pranešime teigia, kad vienintelis peticiją dėl valstybinės kalbos pateikusių ir gyventojų parašus surinkusių politikų tikslas yra pasinaudoti referendumu ir suskaldyti Latvijos visuomenę.

Maroke baigėsi pirmieji parlamento rinkimai po to, kai liepos mėnesį per referendumą buvo patvirtinta naujoji Konstitucija, praneša BBC. Šis balsavimas buvo surengtas kaip atsakas į „arabų pavasario“ sukilimus. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad rinkimuose dalyvavo 45 proc. rinkėjų. Naujoji karaliaus Mohamedo VI (Mohamed) patvirtinta Konstitucija suteikia daugiau galios parlamentui ir ministrui pirmininkui.

Tyrimų bendrovės „Ramboll“ surengta apklausa atskleidė, kad jeigu šiandien Danijoje vyktų referendumas dėl euro įvedimo, dauguma – 63,2 proc. – danų balsuotų prieš, informuoja „EUobserver“. Ankstesnių „Ramboll“ apklausų rezultatai rodė pusiausvyrą tarp „taip“ ir „ne“ balsų. Pastaruoju metu euro zoną slegia sunki skolų krizės našta, todėl mažėja ir pasitikėjimas bendra bloko valiuta.

Latvijoje per dvi savaite buvo surinkta apie 40 tūkstančių parašų už Konstitucijos papildymus, pagal kuriuos rusų kalbai būtų priskirtas valstybinės kalbos statusas. Parašų rinkimas startavo lapkričio 1 dieną ir tęsis iki gruodžio pradžios. Tam, kad būtų surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisų, būtina surinkti apie 154 tūkstančius parašų (dešimtąją dalį visų rinkėjų). Tokiu būdu per pusę duoto laiko buvo surinkta vos trečdalis reikalingų parašų, praneša Lenta.ru.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija nepritaria siūlymui surengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo numatant didesnę dvigubos pilietybės galimybę. Jų manymu, pakaktų Seimo sprendimo. O artimiausiuose rinkimuose pasaulio lietuviai jau norėtų balsuoti internetu. Jie taip pat pasigenda mokymo priemonių bei metodikos, kaip mokyti kalbos lietuvius ar mišrių šeimų atstovus, kurie anksčiau niekada nekalbėjo lietuviškai.

Latvijoje renkami parašai dėl rusų kalbos įteisinimo antrąja valstybine kalba. Ypač aktyvūs Daugpilio gyventojai, kurių dauguma rusai. Į rinkimų apylinkę Daugpilyje, į kurią užsuko ir LTV „Panoramos“ žurnalistai, kasdien ateina per 200 žmonių, norinčių pasirašyti dėl rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos įteisinimo.

Graikija oficialiai atmetė planus rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės, informuoja „RIA Novosti“. Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos paskambino Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisarui Olli Rehnui, Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schauble ir Euro grupės pirmininkui Jeanui Claude'ui Junckeriui.

Penktadienį pasaulio akcijų rinkos auga, jas sustiprino Graikijos premjero sprendimas neberengti referendumo dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės, praneša AP. Dauguma Europos akcijų rinkos indeksų išaugo. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 padidėjo 0,3 proc. iki 5560,45 punkto. Vokietijos indeksas DAX sumenko 0,3 proc. iki 6114,04 punkto, o Prancūzijos CAC 40 padidėjo 0,2 proc. ir siekė 3201,16 punkto. Azijos akcijų rinka prekybą baigė augimu.

Graikijos ministras pirmininkas Georgijas Papandreu (Georgios Papandreou) atsisakė idėjos rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais, artimais Graikijos vyriausybės vadovui. Papildyta 17:33 val. Agentūros pašnekovų duomenimis, G. Papandreu stojo prieš referendumą per skubų vyriausybės posėdį, įvykusį ketvirtadienį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) sako, kad Europa neabejoja dėl savo naujojo pagalbos priemonių paketo Graikijai, tačiau jai reikia aiškumo iš Atėnų, praneša AP. A. Merkel su žurnalistai kalbėjosi prieš kelionę į Kanus (Prancūzija), kur vyks skubus pasitarimas su Graikijos ministru pirmininku Giorgu Papandrėjumi (Giorgos Papandreou), netikėtai nusprendusiu surengti referendumą dėl 130 mlrd. eurų vertės gelbėjimo plano.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso perspėjo, kad jeigu Graikija neparems naujojo pagalbos priemonių paketo, šalies laukia daug liūdnesnės pasekmės nei taupymas, rašo „telegraph.co.uk“. „Noriu skubiai ir nuoširdžiai paprašyti nacionalinės ir politinės vienybės Graikijoje.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, komentuodamas Graikijos vyriausybės sprendimą rengti referendumą dėl taupymo priemonių įgyvendinimo, pabrėžia, kad tokie graikų veiksmai stabilumo į tarptautines finansines rinkas neįneša. Dėl tokios padėties kenčia ne tik euro zonos šalys, bet ir likusios ES valstybės, pabrėžia Premjeras. „Toks sprendimas mums, kaip ir daugeliui kitų Europos Sąjungos valstybių, buvo netikėtas.

Graikijos vyriausybė palaikė šalies premjero Giorgos Papandreou pasiūlymą rengti referendumą dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) pagalbos priemonių paketo, skirto šalies skolų krizei išspręsti, praneša „Associated Press“, remdamasi vienu Graikijos vyriausybės atstovu.

Graikijos premjero Giorgos Papandreou paskelbtas sprendimas surengti referendumą dėl Graikijos gelbėjimo plano sulaukė grasinimų iš Vokietijos ir suerzino rinkas. Europos politikai skundžiasi, kad Atėnai stengiasi išsisukti nuo praėjusią savaitę priimto gelbėjimo plano. Jų nerimas kyla ne tiek dėl Graikijos likimo, kiek dėl galimų skaudžių pasekmių visai valiutos sąjungai. Pasak Vokietijos parlamento nario, euro zonai gali tekti palikti Graikiją likimo valiai ir leisti šaliai bankrutuoti.