pvm

Seimo opozicijai vėl siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė neteiks siūlymo 2024 metais tęsti iki šių metų pabaigos galiojančią lengvatą. Pasak premjerės, Vyriausybė ne kartą sakė, kad lengvata yra laikina ir buvo nustatyta pirmiausiai siekiant kompensuoti Covid-19 pandemijos netekimus.

Trys Seimo opozicijos frakcijos siūlo tęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui. Šią savaitę registruotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, lengvata būtų taikoma dar trejus metus –  iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos.

Lietuvos bankui (LB) įspėjant, kad 2024 metais valstybė gali nesurinkti planuojamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad PVM surinkimo planą tikimasi įvykdyti, o kitu atveju nepriemoką kompensuotų didesnės pajamos iš kitų mokesčių.

Valstybės kitų metų biudžete numatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo planas neatitinka numatomos ekonominės raidos, sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas Vaidotas Tuzikas.  „Turime tam tikrų pastebėjimų dėl PVM plano. Mūsų vertinimu, yra rizika, kad pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas 2024 metais“, – pirmadienį Seimo Audito komitete teigė LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis 2021 metais Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 procentinio punkto mažesnis nei 2020 metais, šalis per metus prarado 795 mln. eurų PVM, nurodoma naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje.  Didesnis atotrūkis nei Lietuvoje užfiksuotas tik Rumunijoje (36,7 proc.), Maltoje (25,7 proc.) ir Graikijoje (17,8 proc.). PVM atotrūkio Europoje mediana – 4,9 proc., vidurkis – 5,3 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymas būtų subsidija verslui, o ne pagalba nesugebantiems įpirkti maisto. Anot jo, Europos Komisijos (EK) atlikti tyrimai parodė, kad tokia priemonė pasiteisino tik Norvegijoje, kitose Europos valstybėse kainos beveik nepasikeitė.  „Galima pasižiūrėti Europos Komisijos tyrimus ir tie rezultatai nėra labai džiuginantys.

Etilo alkoholio įsigijimo schemą sugalvoję septyni asmenys sės į teisiamųjų suolą dėl galimo sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ir apgaulingos apskaitos, jie galėjo nesumokėti per 335 tūkst. eurų PVM mokesčio. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, septyni asmenys ir viena bendrovė kaltinami sukūrę fiktyvių sandorių grandinę ir apgaule galimai išvengę 335 tūkst. eurų privalomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Seimas sekmadienį atmetė opozicinių demokratų siūlymą neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams ir kitoms maitinimo sektoriaus įmonėms. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo autoriai sako, kad tokia PVM lengvata reikalinga dėl ekonominio neapibrėžtumo, bet projekto kritikai teigė, jog mažesnis maitinimo sektoriaus apmokestinimas būtų neteisingas kitų verslų atžvilgiu.

Finansų ministrė teigia nesutinkanti su Lietuvos banko (LB) išvada dėl Vyriausybės siūlymo didinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Gintarė Skaistė mano, kad kartelės kėlimas į biudžetą iš PVM leis surinkti daugiau pajamų.  LB atstovas sako, kad Lietuvoje jau dabar taikoma riba yra aukšta, ir tai, kaip rodo kitų šalių patirtis, negarantuoja, kad bus surenkama daugiau PVM pajamų.

Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas sako apgailestaujantis, kad Vyriausybė mokesčių reformos pakete nesiūlo keisti mažųjų bendrijų apmokestinimo tvarkos. Pasak jo, šių įmonių dabar yra labai daug, jos steigiamos dėl mažesnių mokesčių, todėl valstybė negauna nemažai pajamų.   „Labai gaila, kad nieko nedaroma su mažosiomis bendrijomis. O jų pagal juridinių asmenų skaičių šiandien yra turbūt daugiausia ir tai yra vien tiktai dėl mokesčių ir „Sodros“ išimčių.

Per dvejus metus maistas Lietuvoje pabrango 45 proc., tačiau dabar užsimenama ne tik apie mažėjančią infliaciją, bet ir kainų kritimo laikotarpį. Tiesa, pinga ne viskas, o kai kurių maisto produktų kainos netgi padidėjo. Tuo metu „Norfos“ vadovas vardija, kurie maisto produktai, artėjant šaltajam sezonui, gali dar labiau pabrangti.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo Mažeikių naftos perdirbimo ir naftos produktų prekybos įmonė „Orlen Lietuva“, o neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų – medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“, ketvirtadienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  „Orlen Lietuva“ per pirmus šešis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą sumokėjo 262,25 mln.

Vyriausybės siūlomi gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių pakeitimai gali sužlugdyti Lietuvos žemdirbius, sako šalies ūkininkų organizacijų atstovai.   Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad jei dabartiniai siūlymai bus priimti, vidutiniai ūkiai bus sunaikinti.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) per septynis šių metų mėnesius siekė 175 mln. eurų – 14,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta augo visose Baltijos šalyse, o daugiausiai – Estijoje (18,4 proc.). Lietuvoje ji augo 14,5 proc., o Latvijoje – 13,3 proc., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Užsienio kompanijos pagal naują Europos Sąjungos (ES) mokesčių schemą per pirmąjį ketvirtį Lietuvai sumokėjo 24,6 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o tarp tokių bendrovių išsiskiria gerai žinoma elektroninės komercijos kompanija iš Kinijos „Alibaba“, penktadienį rašo portalas „Delfi“.  Sausį-kovą pagal nuo 2021 metų liepos  įsigaliojusią vadinamąją „vieno langelio“ (OSS) schemą Lietuva iš „Alibaba“ gavo 4,2 mln. eurų, o pernai per visus metus – 10,7 mln. eurų.

Valdančiosios koalicijos narė Laisvės frakcija siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribą keisti atsižvelgiant į infliaciją.  Frakcija ketvirtadienį įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ir siūlo PVM mokėtojo ribą indeksuoti kiekvienų metų pabaigoje pagal vidutinės metinės infliacijos rodiklį.  Vyriausybė dabar siūlo nustatyti 55 tūkst. eurų PVM mokėtojo ribą.

Opozicijos atstovams antradienį Seimui nepateikus savo siūlymo neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, Seimas prie šio klausimo galbūt grįš rudenį.   Kol posėdžiui pirmininkaujantis konservatorius Jurgis Razma laukė, kas klausimą pristatys, „darbietis“ Andrius Mazuronis paprašė pertraukos iki kito posėdžio rudenį ir Seimas tam pritarė bendru sutarimu.

Lietuvos prekių eksportas pernai augo 28,5 proc. iki 44,31 mlrd. eurų, o importas – 39,4 proc. iki 52,54 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 27,2 proc. iki  27,31 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 8,23 mlrd. eurų, remdamasi galutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, penktadienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

10 tūkst. Lietuvos prekybos įmonių – PVM mokėtojų – yra sukaupusios 4,5 mlrd. eurų vertės prekių atsargų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pernai atlikusi analizę. Pasak jos, dalis prekybininkų turi sukaupę itin daug atsargų, o kai kurių vertė pranoksta bendrų pardavimų vertę.  „Pastebimos ekonominei veiklai neįprastos tendencijos, susijusios su perkamų ir parduodamų prekių santykiu, nuolatiniu apyvartinių lėšų trūkumu bei pamečiui deklaruojamais nuostoliais“, – skelbia VMI.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą restoranams ir kitam maitinimo verslui bus prašoma patęsti 2024 metams, o gal ir neribotam laikui, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, kuo skubiau įregistruoti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas bus prašoma Seimo narių.  „Mes kalbame apie 2024 metus, o gal ir neribotam laikui.

Lietuvoje pagreitį įgauna nauja verslininkų machinacija. Pardavėjai specialiai mažina elektromobilių vertę, kad jų pirkėjai galėtų pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama ir susigrąžintų penktadalį sumos – pridėtinės vertės mokestį. Valstybinė mokesčių inspekcija perspėja gudraujančius verslininkus, tokia veikla gali būti laikoma sukčiavimu, o įkliuvusiems pirkėjams mokesčius reikės grąžinti su delspinigiais. Klaipėdietė Elida elektromobilį vairuoja nuo balandžio.

Tūkstančius eurų paramos iš restoranų atstovų gavęs Mykolas Majauskas bent kol kas institucijų pagrūmojimų nesulaukia. Buvę kolegos konservatoriai jį kaltina net korupcija, esą PVM lengvatą maitinimo įstaigoms prastūmęs Majauskas dabar mainais gauna verslo pinigų. Opozicijos atstovai Seime iš tokių kaltinimų šaiposi.

Ispanijos vyriausybė antradienį paskelbė apie naują maždaug 10 mlrd. eurų (10,6 mlrd. JAV dolerių) vertės priemonių paketą, skirtą sumažinti pragyvenimo išlaidas gyventojams, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) laikiną panaikinimą pagrindiniams maisto produktams. Apie naująjį paketą metų pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje paskelbė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Šešiems mėnesiams sumažinsime PVM visiems pagrindiniams maisto produktams – nuo 4 iki 0 proc.

Lenkijos naftos perdirbėjo „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pareiškė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo degalams šalyje grąžinimas nuo sausio į 23 proc. lygį neturėtų smarkiai paveikti jų galutinės kainos, skelbia Lenkijos radijas. D. Obajtekas patikino, kad „Orlen“ „dės visas pastangas, kad po Naujųjų metų degalų kainos būtų kuo artimesnės dabartinėms“. „Visų pirma, bendrovių susijungimas (prijungimas prie „Orlen“ mažesnės konkurentės „Lotos“ – BNS) padėjo stabilizuoti kainas.

Dėl Seimo patvirtintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui atsiradusį papildomą 60 mln. eurų biudžeto pajamų netekimą 2023 metais Vyriausybė esant poreikiui kompensuos mažindama paramą verslui kompensuojant dalį elektros kainos, teigia finansų ministrė. „Metiniai netekimai dėl šios lengvatos taikymo yra 130 mln. eurų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas, kuris yra tarsi partijos aukščiausiasis teismas, pirmadienį nusprendė pašalinti iš partijos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską ir įspėti Seimo frakcijos narį Mindaugą Skritulską. Abu šie politikai nepakluso prezidiumo sprendimui palaikyti tik Vyriausybės pasiūlytą biudžetą ir nepritarti jokiems šalutiniams pasiūlymams.

Seime skinasi kelią Vyriausybės siūlymas susijusioms įmonėms arba verslininkams, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, leisti nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 66 Seimo nariai, o 23 susilaikė. Galutinis balsavimas dėl pakeitimų numatomas iki Kalėdų.

Seimui pritarus valdančiosios koalicijos atstovų Laisvės partijos frakcijos siūlymui dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia sprendimo nesureikšminanti. „Šiandieną Seimas apsisprendė taip, kaip apsisprendė. Aš to klausimo sprendimo stipriai nesureikšminimu, nors pati pasisakiau už kompromisinį variantą“,  – žurnalistams antradienį sakė ji. Ji pažymėjo, jog pritarimas tokiam siūlymui apie koalicijos situaciją daug nesako.

Seimui pritarus valdančiosios koalicijos atstovų Laisvės partijos frakcijos siūlymui dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui pratęsimo visiems metams, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad „Rubikonas buvo peržengtas“ ir žada imtis „politinių žingsnių“.  „Sėsime, svarstysime dėl tolimesnių žingsnių politinių.

Seimas antradienį pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Tokį sprendimą parlamentarai priėmė balsuodami dėl Laisvės frakcijos narių siūlymo. Apsvarstęs kitus pasiūlymus, Seimas vėliau antradienį balsuos dėl viso 2023 metų biudžeto įstatymo. Už „laisviečių“ pasiūlymą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 38, o 23 susilaikė.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui pratęsimą vieneriems metams palaikantis valdantiesiems priklausančios Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas sako, kad lengvata padės išsaugoti daug smulkių įmonių ir darbo vietų. Anot jo, pernai sektoriuje pritaikius lengvatą, padidėjo iš jo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai rodo lengvatos svarbą šiam verslui.

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos.  Neterminuotai 9 proc. PVM bus taikomas apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Seimas antradienį iki pietų turėtų galutinai apsispręsti dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pratęsimo 2023 metais, o po to ketina balsuoti dėl 2023 metų valstybės biudžeto.  Kai kuriems parlamentarams ir Vyriausybei jau daugiau nei mėnesį ginčijantis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūrai,  sportui nei atlikėjams Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė, kad 9 proc.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto produktai brangsta kas mėnesį, o kai kurie net kas savaitę. Prieš patekdami ant mūsų stalo jie pereina per prekybininkų, perdirbėjų, gamintojų, ūkininkų rankas. Anot ekonomisto, nė viena šių grandžių savęs nenusiskriaudžia, visi pakelia kainą, kurią susimoka galutinis vartotojas. Tačiau patys prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai kainų augimo atsakomybės bando nusikratyti kaltindami vienas kitą ar valstybę.

Seime tęsiasi aršūs mūšiai dėl to, kas kitais metais sulauks privilegijų mokėti mažesnius pridėtinės vertės mokesčius. Pranešama ir apie itin prastą situaciją mokyklose, kai vaikai nebeišgali susimokėti už pietus ir pavalgyti bando paimdami duonos. Spręsti PVM lengvatų likimo į Seimą besirenkančius parlamentarus ryte pasitinka maitinimo įstaigų atstovai su štai tokiais savo pusryčiais, kuriuos vadina Paskutiniais, jei Seimas jiems panaikins mokesčių lengvatas. Protestuotojai reikalauja 9 proc.

 Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo verslui gali būti tik laikina, o ne ilgalaikė, sako Lietuvos banko vadovas. Gedimino Šimkaus teigimu, lengvatos iškraipo rinką.  „Tai yra politikų prerogatyva paskirstyti valstybės lėšas tarp įvairių poreikių, bet iš ekonomisto perspektyvos, ilgalaikės lengvatos (PVM – BNS) poreikio restoranų verslui nėra pagrindo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė centrinio banko vadovas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pratęsti iki 2023 metų pabaigos siūlantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad dėl šios lengvatos valstybės biudžetas pinigų nepritrūks. Jo teigimu, gerėjantys šių įmonių veiklos rodikliai kompensuoja PVM netektis dėl lengvatos.  „Pirma, atkreipsiu dėmesį, kad sumažintas tarifas duoda reikšmingų teigiamų ekonominių rezultatų.

Konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį nepakeitė savo sprendimų ir dar kartą pritarė ne visoms premjerės Ingridos Šimonytės siūlomoms pataisoms dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Komitetas laikosi ankstesnės pozicijos“, – pareiškė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.  Antrą kartą šaukti posėdį buvo nutarta, nes trečiadienį pažeidžiant Seimo statutą į jį nebuvo pakviesta pakeitimų iniciatorė I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė, siūlanti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, sako, kad tokia lengvata valstybės biudžetui būtų pakeliama.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, tačiau didesnę intrigą kelia balsavimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Jis parodys, ar konservatorių vadovybei ir premjerei Ingridai Šimonytei pavyks suvaldyti kai kuriuos bendražygius, kovojančius dėl didesnio lengvatų krepšelio. Mūšis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūros, sporto paslaugoms vyksta nuo pat biudžeto projekto pateikimo.

 Valdantieji neturi tvirto sutarimo, kaip ketvirtadienį per svarstymą bus balsuojama dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Pagyvensime, pamatysime, negaliu už nieką garantuoti. Kalbėjome, kad svarbu“, – po valdančiųjų frakcijų vadovų pasitarimo trečiadienio pavakare, dalyvaujant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei, BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konservatorių rinkimų ir Vyriausybės veiklos programoje yra numatyta mažinti mokesčių lengvatas, naikinti įvairias jų išimtis. Tačiau valdantieji toliau nesutaria, kiek kokių esamų ir naujų lengvatų palikti verslui.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui. Be to, ji siūlo neterminuotai taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ir elektroninėms knygoms bei elektroniniam neperiodiniams informaciniams leidiniams. Lengvata nebūtų taikoma leidiniams, kurių reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė nekeis savo nuomonės dėl PVM lengvatos kavinėms ir restoranams, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybės vadovė taip pat patikino, kad Lietuvoje PVM lengvata maisto produktams nebus priimta, nes tai būtų per didelė finansinė našta biudžetui. „Šansų yra visokių. Seimas balsuoja dėl lengvatos, Vyriausybė savo pasiūlymo nekeis šiuo klausimu ir toliau laikysis tos nuostatos, kad ši lengvata buvo pasiūlyta laikinai.

Kai kuriems politikams siekiant neribotai pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui, BNS kalbinti mokesčių ekspertai sako, kad šią lengvatą reikėtų tobulinti, nes dabar palikta per daug erdvės interpretacijoms. Ekonomistai nepritaria lengvatai, nes, anot jų, ūkio augimui lėtėjant valstybė taip praranda pajamas. Tuo metu verslas tikina atvirkščiai – lengvata naudinga valstybei ir yra būtina įmonių išgyvenimo sąlyga.  9 proc.

Valdžiai ne visi Lietuvos menininkai vienodi. Pilnas arenas surenkantys dainininkai gauna Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, moka 9 procentus, o skulptoriai ar tapytojai valstybei atiduoda didesnę dalį pinigų, 21 procentą. Menininkai prašo šią neteisybę ištaisyti, esą šiuo metu visi kūrėjai veikia vienodai prastomis ekonominėmis sąlygomis, dėl to ir mokesčių politika turėtų būti vienoda.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Nepaisant neigiamos Vyriausybės išvados, Seimas pritarė grupės parlamentarų siūlymui nuo 2023 metų įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.  Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 24, o susilaikė 26.  Pataisas labiausiai rėmė opozicijos atstovai, tuo metu 23 valdantieji konservatoriai balsavo prieš, 17 susilaikė, o 9 balsavime nedalyvavo.