pvm

Vokietijos vyriausybė nusprendė laikinai nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gamtinėms dujoms, kad palengvintų šalies gyventojų finansinę naštą dėl išaugusių energijos kainų. Federalinis kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad PVM gamtinėms dujoms bus sumažintas nuo 19 iki 7 proc. laikotarpiui iki 2024 metų kovo pabaigos.

Augant dujų ir elektros kainoms, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui turėtų būti vienas pirmųjų rudenį spręstinų klausimų, sako prezidento patarėjas.  „Turbūt pirmas klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas rugsėjį sugrįžus į politinį ciklą – PVM kompensacijos už centrinį šildymą.

Siekiant mažinti infliacijos poveikį gyventojams gali būti svarstoma ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maisto produktams, tačiau reikėtų kai kurių saugiklių, kad prekybininkai nepiktnaudžiautų, sako prezidento patarėjas.  „Kai yra tokio aukšto lygio infliacija, turbūt visos priemonės svarstytinos.

Valdantieji žadėjo peržiūrėti visas mokestines lengvatas ir padaryti mokesčius teisingesnius visiems. Tačiau užuot kai kurias lengvatas naikinę, jas nori padaryti amžinomis. Seime registruotos pataisos taikyti neterminuotą 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą trečiadienį Seime registravo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkai konservatoriai Mykolas Majauskas ir Kazys Starkevičius.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) birželį siekė 1,598 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,2 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių padidėjo 0,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,5 proc., trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos banko vadovas sako nepritariantis Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų siūlymui neterminuotam laikui pratęsti šiemet baigiančią galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.   „PVM lengvatos, jų mažinimas nėra tinkama priemonė, nes ji yra labai plati“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Gediminas Šimkus.

Viešbučiai ir restoranai prašo pratęsti dar metams 9 procentų PVM lengvatą. Verslai skundžiasi, kad iki šiol neatsigavo po pandemijos, o smogęs karas dar labiau atbaidė turistus. Situaciją blogina ir kaip ant mielių kylančios maisto produktų, energetikos kainos. Kai kurie viešbučiai jau griebiasi šiaudo – mažina darbuotojų skaičių. O restoranai dėl smarkiai pabrangusių produktų bei energetikos, patiekalų kainas pakėlė 15 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlys neterminuotam laikui pratęsti šiemet baigiančią galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.   Anot jo, viešbučių verslas nuo pandemijos vis dar nėra atsigavęs, be to, lengvatinį PVM paslaugų eksportu užsiimančiam sektoriui taiko beveik visos Europos Sąjungos valstybės.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija trečiadienį susitinka su Seimo Biudžeto ir Finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkais aptarti turizmo situaciją ir šių metų pabaigoje baigiančią galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.  Asociacijos teigimu, paslaugų eksportas turi būti skatinamas, išlaikomos konkurencingos apgyvendinimo kainos, siekiant pritraukti kuo didesnius turistų srautus ir nediskriminuoti Lietuvos viešbučių kaimyninių šalių atžvilgiu.

Europos Komisija leido Lietuvai ir kitoms Bendrijos šalims laikinai netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prekėms ir paslaugoms, skirtoms neatlygintinai pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Tai apima iš trečiųjų šalių importuojamas prekes, vidaus sandorius, taip pat iš kitų Europos Sąjungos valstybių įsigyjamas prekes.

Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto produktams.  Parlamentarai ketvirtadienį nepriėmė svarstyti Lietuvos regionų frakcijos narių Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos. Už balsavo 48 Seimo narių, prieš buvo 37, o 28 susilaikė. Kitu balsavimu pataisa iniciatoriams buvo grąžinta tobulinti.

Ispanijos vyriausybė per pusę sumažins pridėtinės vertės (PVM) mokestį elektrai, siekdama apsaugoti vartotojus nuo sparčiai augančios infliacijos, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį pranešė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Pranešimas paskelbtas, kai P. Sanchezo socialistai sekmadienį buvo sutriuškinti regioniniuose rinkimuose Andalūzijoje, laikytoje ilgametėje partijos tvirtove. P. Sanchezas parlamentui teigė, kad PVM sumažinimas nuo 10 iki 5 proc.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė opozicijos pasiūlytus įstatymų projektus, kuriuos galutinai priėmus, kaip teigia jų iniciatoriai, gyventojams būtų padedama išgyventi spartų kainų augimą. Šie projektai Seimo darbotvarkėje atsirado po to, kai opozicija buvo atsisakiusi dalyvauti posėdžiuose dėl valdančiųjų viražų mėginant išsaugoti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir keičiant pirmininkavimo posėdžiams tvarką.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimo opozicijos siūlymai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos dujoms ir elektrai yra nenuoseklūs, todėl ji jų nepalaikys.  Ji pabrėžė, kad Seimas jau anksčiau apsisprendė, kiek leidžiama augti dujų ir elektros kainoms antrąjį šių metų pusmetį, tam buvo numatyta dotacija tiekėjams.  „Dabar ateina kai kurie kolegos ir sako: ne, taip negerai, dar paimkime ir PVM lengvatą tam pačiam dalykui.

Finansų ministerija teigia, kad Seimo opozicijos siūlomas antiinfliacinių priemonių paketas kainuotų biudžetui mažiausiai 1,2 mlrd. eurų ir dar pakurstytų infliaciją.  Taip ministerija reagavo į penktadienį parlamento darbą boikotuojančios opozicijos Seime pradėtas registruoti įstatymų pataisas, kuriose, be kitų dalykų, numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai degalams.

Parlamento darbą boikotuojanti opozicija Seime pradėjo registruoti jos inicijuojamo antiinfliacinių priemonių paketo įstatymų pataisas, kuriose numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai benzinui. Pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui.

Opozicinė Lietuvos regionų frakcija kaip antiinfliacinį paketą siūlo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas dėl nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maisto produktams ir 5 proc. – malkoms, elektros energijai ir gamtinėms dujoms buitiniams vartotojams.

Seimo opozicija rengs savo antiinfliacinių priemonių paketą ir teiks jį svarstyti parlamentui, po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį pranešė demokratų „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis. „Tikimės, kad ketvirtadienį opozicija išeisime su labai aiškiu socialiniu, ekonominiu infliacijos mažinimo paketu, kurį siūlome artimiausiu metu svarstyti. Tada žiūrėsime, kaip į tai reaguos valdančioji pusė“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams, maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, ekonomistai tokį siūlymą vertina atsargiai – kai kurie sako, kad įmonės turėtų grįžti prie įprastos konkurencijos ir siūlo lengvatą palikti tik viešbučiams. Kiti siūlo įvertinti, kad nuo pandemijos nukentėjo ir daugiau verslų, bet tuo pačiu teigia, kad lengvatą panaikinti būtų sudėtinga.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus nepritaria Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui maitinimo įstaigoms, renginiams, sporto klubams pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pratęsti vieneriems metams, o viešbučiams – palikti nuolatine. Pasak G. Šimkaus, centrinis bankas buvo skeptiškas kuomet buvo pasiūlyta taikyti šią lengvatą, neigiamai žiūri ir į jos tolesnį išsaugojimą. „Lengvatos vienam ar kitam sektoriui nelabai ką ir duoda.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ vieninteliu savininku tapęs jos vadovas Gediminas Balnis sako, jog tolesnė tinklo plėtra priklausys nuo to, ar kitąmet maitinimo paslaugoms išliks lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Šiemet G. Balnis planuoja didesnę tinklo apyvartą nei ikipandeminiais 2019 metais, tačiau nėra tikras, ar po dvejų nuostolingų metų uždirbs pelno.

Finansų ministerija nelinkusi pritarti siūlymui didinti metinės 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Ji ragina palaukti geresnių laikų bei mokesčių pertvarkos. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas teigia, kad ši permaina būtų naudinga pagal verslo liudijimą dirbantiems gyventojams.

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maistui, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  Pasak Gitano Nausėdos patarėjos, įvedant tokią lengvatą reikėtų ieškoti modelio, kad jos naudą pajustų galutinis vartotojas.

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ji teigia keliuose SPA centruose atlikusi patikrinimus, pradėjusi ir užbaigusi tris ikiteisminius tyrimus. Teisėsaugos teigimu, veikimo schema visuose SPA centruose buvo identiška – kaltinamieji klastojo duomenis apie suteiktas paslaugas klientų sveikatos kortelėse ir vietoj 21 proc. PVM tarifo pritaikydavo lengvatinį 0 proc.

Ūkininkai, maisto produktų perdirbėjai skaičiuoja, didėjančius žaliavų kaštus. Jie tikina, kad dėl to auga ir ateityje dar daugiau augs galutinė maisto produktų kaina. Todėl prašo valdžios ne tik didinti pensijas ir pašalpas maisto produktų pirkėjams, bet ir padėti gamintojams sumažinti gamybos kaštus. Šiuo metu parduotuvėse pagrindiniai maisto produktai kainuoja nuo kelių iki 123 proc. daugiau nei tokiu pačiu metu.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo Lietuvai atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) PVM lengvatos viešbučiams ir restoranams, pranešė Finansų ministerija.  Be to, siūloma išplėsti anglies dioksido kainodarą, ypač transporte ir žemės ūkyje, investuoti į mokslinius tyrimus bei žaliosios infrastruktūros plėtrą, taikyti tikslinius sprendimus mažesnėms inovatyvioms įmonėms, suteikti daugiau autonomijos savivaldai nustatant vietos mokesčius.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų, šių metų pirmąjį ketvirtį sumokėjo medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Į trejetuką taip pat pateko Valstybinė miškų urėdija ir didmeninės prekybos bei logistikos bendrovė „Sanitex“, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, kuriuos skelbia portalas vz.lt.

Praėjęs centrinio šildymo sezonas lietuviams atsiėjo beveik trečdalį milijardo eurų ir buvo maždaug trečdaliu brangesnis nei ankstesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė giriasi, kad šiemet per 4 mėnesius kompensacijoms už šilumą iš biudžeto skyrė 20 milijonų eurų – tiek, kiek pernai per visus metus. Šilumininkai skaičiuoja, kad dar apie 20 milijonų eurų išlaidos lietuviams sumažėjo dėl įvesto nulinio PVM tarifo.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo paslaugoms neturėtų būti pratęstas. Anot jos, subsidija turi turėti aiškias ribas, o karo Ukrainoje aplinkybės specifiškai neveikia maitinimo sektoriaus.  „Kai situacija yra neapibrėžta, kol nematome aiškesnės perspektyvos, Vyriausybė turbūt neturėtų dabar tos nesusiformavusios pusiausvyros blaškyti kažkokiais naujais papildomais sprendimais.

Prekės ir paslaugos, skirtos pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms, nebus apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).   Seimas antradienį priėmė tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 111 Seimo narių.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pasiūlė „įjungti penktą pavarą“ ir priimti pataisas kuo greičiau.

Lenkijoje panaikinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams ir pritaikius lengvatą kurui ir energijai, infliacija šalyje sumažėjo 2 procentiniais punktais, pranešė LRT. Anot Lenkijos ekonomikos instituto direktoriaus Piotro Arako, mokesčio lengvatos turėjo poveikį kainoms. „Prekybos centrų tinklai ir parduotuvės paprastai yra konkurencingos įmonės. Taigi kainų sumažinimas vienai grandinei paskatino likusias sekti paskui“, – sakė P. Arakas.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM)  prekėms ir paslaugoms, skirtoms pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms. Finansų ministerijos siūlymu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos Seimui bus teikiamos svarstyti ypatingos skubos tvarka. Anot ministerijos, pakeitimai leis paramos gavėjams ir asmenims, teikiantiems neatlygintiną paramą, už tas pačias lėšas įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Įvairių modelių televizoriais prekiavęs kaunietis stos prieš teismą dėl sukčiaujant išvengtos didelės vertės turtinės prievolės, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo – asmuo kaltinamas apgaule išvengęs beveik 310 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir panašią sumą pasisavinęs.

Viešbučiams ir maitinimo sektoriui prašant pratęsti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) galiojimą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas prognozuoja, kad komitetas tam pritartų.  „Jeigu Vyriausybė tokį pasiūlymą pateiktų, manau, Biudžeto ir finansų komitetas jam pritartų“, – penktadienį LRT teigė  M. Majauskas. „Turėtume pasispręsti iki liepos, kad lengvata būtų pratęsta nuo kitų metų“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Netrukus nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašas gali sutrumpėti, nes į jį nebebūtų įtraukiamos įmonės už smulkius nusižengimus, nors ir padarytus pakartotinai.  Tokias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas inicijuoja „darbietis“ Vytautas Gapšys. Jos svarstymuose Seime jau įveikė pusiaukelę – Biudžeto ir finansų komitetas joms pritarė.

Seime skinasi kelią pataisa, leidžianti nuo 2023 metų taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą už įmonių perkamus iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius.   Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimui, kurį pateikė grupė Seimo narių iš valdančiųjų frakcijų. Pagal ją į PVM atskaitą būtų leista įtraukti šias išlaidas. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 11, o 35 susilaikė.

Paukštiena prekiaujančių įmonių vadovas, vadybininkė bei dar aštuoni asmenys bus teisiami dėl, kaip įtariama, nesumokėto pusės milijono eurų Pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Direktorius kaltinamas didelės vertės sukčiavimu, antspaudo pagrobimu ir panaudojimu bei aplaidžiu apskaitos tvarkymu, vadybininkė kaltinama bendrininkavusi sukčiaujant.

Gyventojai už centralizuotą šildymą ir karštą vandenį nuo šių metų pradžios iki šildymo sezono pabaigos mokės be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o jų nesumokėtą dalį dengs valstybė, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos, Seimui priėmus įstatymo pataisą, 9 proc. PVM už gyventojų suvartotą šilumą ir karštą vandenį laikinai bus dengiamas iš valstybės biudžeto.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad sukūrė ir kviečia naudotis Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiuokle, kuri padės smulkiesiems verslininkams, autorinius atlyginimus gaunantiems gyventojams savarankiškai sekti, kada jiems atsiranda būtinybė registruotis PVM mokėtoju. O neįsiregistravusiems PVM mokėtoju, padės teisingai apskaičiuoti PVM. „Tikimės, kad skaičiuoklė bus naudinga visiems smulkiesiems verslininkams.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė, kad nuo 2023 metų sausio būtų taikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata už įmonių perkamus iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius. Dėl to valstybės biudžeto netekimai siektų apie 2 mln. eurų.   Komitetas trečiadienį pritarė tokiai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai, kurią pateikė grupė Seimo narių iš  valdančiųjų frakcijų. Pagal ją į PVM atskaitą būtų leista įtraukti šias išlaidas.

9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) už centralizuotai tiekiamą šildymą gyventojams laikinai bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.    Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o 9 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažino, kad PVM lengvatos dengimas iš biudžeto nėra „pats elegantiškiausias“ sprendimas siekiant sušvelninti infliacijos padarinius.

Antradienį Seimas sprendė dėl viso pluošto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Parlamentarai siūlė mažinti PVM daugelyje sričių – nuo elektros ir dujų iki maisto, menstruacinių higienos priemonių ar elektroninių knygų. Dauguma projektų pakankamo palaikymo nesulaukė, tad bent jau artimiausiu metu PVM nemažės nei maistui, nei elektrai. Seimas antradienį ėmėsi net 10 įstatymų projektų, kuriais parlamentarai siūlė mažinti ar išvis naikinti PVM kai kuriems produktams.

Seimas svarstys, ar elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.    Tokiai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai antradienį Seimas po pateikimo pritarė: už balsavo 110 Seimo narių, o trys susilaikė. Toliau pataisą Seimas svarstys balandžio 26-ąją, jeigu iki to laiko gaus Vyriausybės išvadą.

Seimas svarstys siūlymą nuo kitų metų iki 55 tūkst. eurų padidinti ribą, nuo kada mažos įmonės ir smulkieji verslininkai turės registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ir mokėti šį mokestį.    Parlamentarai antradienį priėmė svarstyti Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Audriaus Bagdono parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą. Už balsavo 109 Seimo narių, o du susilaikė.

Seimas keturiems mėnesiams linkęs nustatyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui ir pritarė tam po pateikimo. Šildymo lengvata galiotų nuo sausio pradžios iki balandžio pabaigos ir būtų taikoma atgaline tvarka.   Už pateikimą balsavo 111 Seimo narių, 2 parlamentarai susilaikė, 1 tautos atstovas buvo prieš. „Šilumos ūkis skirtingose savivaldybėse yra labai skirtingas ir tiesiogiai kainodara nustatoma vėliau.

Seimui pristatomas Vyriausybės siūlymas laikinai pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) neapmokestinti centralizuoto šildymo gyventojams nuo šių metų sausio iki šildymo sezono pabaigos.   Į pavasario sesiją susirinkusiems parlamentarams bus pateikta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa dėl PVM už šildymą padengimo iš biudžeto.  Kompensuoti PVM šildymui valdžia siūlo siekdama iš dalies sumažinti žmonių finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.