prekyba

Lietuvos eksporto apimtis spalį siekė 4,21 mlrd. eurų – 4,7 proc. mažiau nei rugsėjį ir 30,6 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Statistikos departamentas Tuo metu importas siekė 5,06 mlrd. eurų – atitinkamai 3,7 proc. mažiau ir 42,6 proc. daugiau. Užsienio prekybos deficitas siekė 850,1 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas spalį siekė 2,43 mlrd. eurų – per mėnesį jis sumažėjo 4,7 proc., o be mineralinių produktų – 8,9 proc. Per metus jis augo atitinkamai 20,1 proc.

Seimas nusprendė – gyventojams teks susimokėti už permatomus plastiko maišelius parduotuvėse, o prekybininkams, atsisakiusiems taikyti tam tikrą mokestį, grėstų ne tik įspėjimas, bet ir bauda.  Dalis prekybininkų užsimena, kad nors Lietuva ir išsiskiria tarp Europos Sąjungos valstybių pagal sunaudojamų plastikinių maišelių skaičių, kasmet vis daugiau žmonių pasirenka alternatyvą.

Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę triktį. ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.

Du Utenos apskrities gyventojai įtariami neteisėtai be licencijos internete prekiavę elektroninėmis cigaretėmis su skoniais. Ikiteisminį tyrimą organizuoja Panevėžio apygardos prokuratūra, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai.  Kaip ketvirtadienį pranešė FNTT, turimais duomenimis, vyras kartu su pagalbininku galbūt organizavo nelegalią elektroninių cigarečių prekybą visoje Lietuvoje.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, koks bus parduotuvių darbo laikas šventiniu laikotarpiu. Siekiant apsipirkti patogiai, pirkėjai kviečiami apsipirkimą parduotuvėse planuoti iš anksto arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad parduotuvių darbo laikas per šventes keičiamas atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir pirkėjų lūkesčius.

Nepaisant Lietuvos ir Kinijos santykių suprastėjimo pernai Vilniui leidus atidaryti Taivanui atstovybę, Ekonomikos ir inovacijų ministrė teigia, kad Kinijos „visiškai eliminuoti neįmanoma“, o santykiai su šia komunistine šalimi „atsistatys“.  „Kinijos globaliame pasaulyje, kai visos mūsų vertės grandinės persipynusios, visiškai eliminuoti neįmanoma. Nepaisant to, kad tai –  komunistinė šalis, ji yra gerokai suinvestavusi į aukštąsias technologijas.

Ekonomistams ateinančių metų pirmąjį pusmetį prognozuojant recesiją, lietuviai, užuot atsidėję pinigų juodai dienai, taškė juos per juodąjį penktadienį. Kai kurie prekybininkai sako, kad per nuolaidų dieną prekių pardavė už trigubai, o kai kur – net keturgubai didesnę sumą nei įprastą dieną, ir 20 procentų daugiau nei per juodąjį penktadienį pernai.

Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai. Pasak jo, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.  Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad, nors ir nežymiai, žmonės peržiūri savo išlaidas, tačiau tai dar nėra reikšmingas pokytis.  „Matosi tam tikras susitraukimas, jis yra labai neženklus pagal tai, kaip buvo gąsdinamasi.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje spalį siekė 1,563  mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis) ir palyginti su rugsėju sumažėjo 1 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 1,5 proc. (palyginamosiomis kainomis), ne maisto prekėmis – 1,8 proc., automobilių degalų – padidėjo 1,3 proc.

  Seimas nuo 2023 metų leido blokuoti elektroninių cigarečių ir alkoholio prekybą internetu, kai pardavėjai įsikūrę užsienyje. Taip siekiama apsaugoti Lietuvos rinką nuo e. cigarečių su skoniais ir kvapais. Tikimasi, kad šie rūkalai bus mažiau prienami nepilnamečiams.

Už divejų dienų prasidės viena ryškiausių dienų komercijos pasaulyje – „Juodasis penktadienis“. Kaip išvengti pardavėjų triukų, emocinio spaudimo ir apgaulės apsipirkimų metu, pataria Europos vartotojų centro Lietuvoje (toliau – EVC) teisininkai, rašoma pranešime spaudai. Kasmetinio „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dienos tradicija užgimė JAV 1960-aisiais, siekiant padidinti prekeivių pelnus likus maždaug mėnesiui iki fiskalinių metų pabaigos.

G-20 valstybių grupės narių užsienio prekybos prekėmis apimtys trečiąjį šių metų ketvirtį susitraukė pirmąkart per pastaruosius dvejus metus, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį paskelbtoje apžvalgoje. Prekių eksportas iš G-20 šalių liepą-rugsėjį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, įvertinus sezoniškumą, skaičiuojant JAV doleriais sumenko 1,3 proc. iki 4,755 trln. dolerių, o importas sumažėjo 1,1 proc. iki 4,937 trln. dolerių.

Dalyje Europos šalių sekmadieniais į parduotuvę nenueisime, nes sekmadieniais maisto prekių parduotuvėse paskelbtas laisvadienis. Tokį siūlymą anksčiau teikė Seimas, dabar prie jo grįžtama svarstant apie elektros taupymą. Nors dideli prekybos tinklais tokiam sprendimui nepritaria, gyventojams uždarytos parduotuvės gyventi netrukdytų. Tokią nuomonę MadeinVilnius.lt surengtoje apklausoje išreiškė 46 proc. respondentų. Jų nuomone, sekmadieniais visiems turėtų būti nedarbo diena. Dar 16 proc.

Kinijoje pirkėjai penktadienį plūstelėjo į internetinės prekybos platformas, pirkdami prekių už šimtus milijardų juanių, nepaisant to, kad ekonominės problemos turėjo įtakos kasmetinės „Vienišių dienos“ akcijos apimtims.  Remiantis tyrimų bendrovės skaičiavimais, pardavimų pajamos iš platformų, kurias valdo technologijų milžinės, tokios kaip „Alibaba“ ir „JD.com“, pasiekė maždaug 262 mlrd. juanių (36,7 mlrd.

Elektroninio apsipirkimo naudą pajutę pirkėjai nuo šiol savo įgūdžius galės pritaikyti ir fizinėje parduotuvėje „Rimi Panorama“, rašoma įmonės pranešime spaudai. Prekių barkodus skenuodami ne kasose, o mobiliaisiais telefonais, savo išmaniųjų ekranuose pirkėjai matys besiformuojantį produktų krepšelį bei jų kainų sąrašą. Tai suteiks galimybę ne tik laiku pakoreguoti krepšelio turinį dėl kainos, bet ir išvengti pirkinių kraustymo kasose.

Mažmeninės prekybos smukimas rugsėjį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – mažmeninė prekyba Lietuvoje traukėsi 1,3 proc., o visoje ES 0,3 procento. Latvijoje prekyba per metus augo 1,8 proc., o Estijoje – smuko 5,9 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje augo 1 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje –smuko 0,6 procento.

Lietuvos prekybos tinkluose siaučia vagys – iš lentynų dingsta ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir dešros, kava, skutimosi reikmenys, sūriai. Prekybininkai skaičiuoja nuostolius, o apsaugos įmonių atstovai beda pirštu į įstatymo spragas ir sako, kad šiemet vagys kaip reikiant suįžūlėjo. Be to, užsimenama ir apie papildomas saugos priemones, pavyzdžiui, kameras, kurios galėtų identifikuoti asmenį iš anksto.

Prekyba nudurtomis lašišomis pažeidėjui gali atsieiti iki 12,8 tūkst. eurų, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami akciją „Lašiša 2022“ Klaipėdos rajone nustatė asmenį, prekiavusį žeberklu ir nudurtomis lašišomis. Be to, pas įtariamą lašišos pirkėją aptikta šovinių ir nešaunamųjų ginklų, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Neretai parduotuvėje apsilankę žmonės susimąsto, kas būtų, jei netyčia užkliudyčiau ir sudaužyčiau butelį ar sugadinčiau kitą prekę? Didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų atstovai kone vienbalsiu sako – kol veiksmas yra netyčinis, žalos atlyginti nereikia. O kas grėstų, jei prekę sugadini tyčia?  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia.

Iš Ukrainos uostų antradienį išplaukė trys grūdų prikrauti laivai, pranešė tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo įgyvendinimą prižiūrintis centras. „Dėl šių laivų judėjimo susitarė Ukrainos, Turkijos ir JT delegacijos.

Mažmeninės prekybos įmonių Estijoje apyvarta rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumenko 6 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai susitraukė prekyba ne maisto prekėmis – 11 procentų. „Kritimas užfiksuotas daugumoje sričių, išskyrus prekyboje naudotomis prekėmis, turgavietėse, gatvės bei tiesioginėje prekyboje, kur augimas siekė 1 proc.“, – sakė Estijos statistikos departamento analitikė Johanna Linda Pihlak.

Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje praėjusį mėnesį palyginamosiomis kainomis buvo 1,8 proc. solidesnė nei pernai rugsėjį, įvertinus kalendorinį faktorių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekyba maisto produktais pagyvėjo 1,8 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – taip pat 1,8 proc., degalais –  1,5 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninės prekyba Latvijoje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis paaugo 1,2 proc.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymu sureguliuoti didžiųjų prekybos tinklų baudas tiekėjams už vėluojant pristatytas prekes. To siekia ir gamintojai, teigiantys, kad ši didelė problema gali būti išspręsta tik teisės aktų pakeitimais. Prekybininkų atstovė tvirtina, kad baudų mažėja savaime, o taip pat mananti Ekonomikos ir inovacijų ministerija laikosi pozicijos, jog įstatymo keisti nereikia.

Lietuvoje siūlant sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir sumažinti išmetamo pasibaigusio galiojimo maisto apimtis, leidžiant prekybininkams jį parduoti, didžiausia labdaros organizacija „Maisto bankas“ abejoja, ar tai padės iš esmės išspręsti problemą.

JK vyriausybės skolinimasis rugsėjį smarkiai išaugo, o mažmeninė prekyba susitraukė, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, reiškiantys dar vieną ekonominį smūgį politinės krizės ištiktai šaliai.  Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis siekė 20 mlrd. svarų (22 mlrd. JAV dolerių) ir tai buvo antra pagal dydį rugsėjo mėnesio skola, dešimtmečių aukštumai pasiekusiai infliacijai lemiant didesnes skolos grąžinimo palūkanas.  Mažmeninės prekybos apimtys traukėsi 1,4 proc.

Iš Tauragės gyventojos sukčiai išviliojo beveik 6,3 tūkst. eurų. Pasak Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiadienį apie 16 val. 1994 gimusi moteris gavo elektroninį pranešimą iš galimai internetinės prekybos svetainės. iš moters apgaule išviliota 6298 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Nerašau laiškų, nesipiktinu viešai, bet jau dabar įsiutau kaip reikiant – visada žinojau, nors visi esame lygūs, bet Seimo nariai tikrai lygesni už kitus! Ir štai dar vienas įrodymas ant stalo – Seime leista prekiauti alkoholiu“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Laima. O dar kaip apgailėtinai skamba, paklausykit: „Dauguma valdybos narių nutarė leisti Seimo rūmuose, maitinimo vietose, prekiauti ne stipresniu kaip 15 proc. alkoholiu.

Nuo balandžio kas mėnesį mažėjusi mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį, palyginti su liepa, augo 0,7 proc. (palyginamosiomis kainomis) ir siekė 1,629 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis).  Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį augo 0,6 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – mažėjo 2,3 proc., automobilių degalų prekybos – didėjo 7 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ pirmąjį pusmetį gavo gavo 2,4 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 10,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (2,2 mlrd. eurų). Grupės konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) šiemet siekė 156 mln. eurų ir buvo 11 proc. mažesnis (prieš metus – 175 mln. eurų), o EBITDA marža siekė 6,5 proc. (8 proc.), trečiadienį pranešė „Maxima grupė.

Sparčiai atsinaujinantis prekybos tinklas „Iki“ pristato nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę, kurios asortimentą sudaro daugiau kaip 9,5 tūkst. prekių. Užsakymai 5 didžiuosiuose šalies miestuose pirkėjams pristatomi iš „Iki“ parduotuvės per 1 val. arba pirkėjo pasirinktu kitu laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai.

JAV vyriausybė surengs derybas dėl prekybos su Taivanu, taip išreikšdama paramą demokratijai saloje, kurią Kinija laiko savo teritoriją, nors Pekinas ketvirtadienį perspėjo, kad prireikus imsis veiksmų „savo suverenitetui apsaugoti“. Apie prekybos derybas paskelbta po Taivaną siekiančio įbauginti Pekino raketų paleidimo į jūrą šalia salos po to, kai Taivane apsilankė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) – aukščiausio rango JAV pareigūnė, surengusi vizitą saloje per pastaruos...

Pagal pelningumą tarp didžiųjų prekybos centrų valdytojų pirmauja Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“ ir „Maxima LT“, kurių praėjusių metų grynojo pelno marža buvo atitinkamai 5,2 proc. ir 4,8 proc., pranešė portalas vz.lt. Trečiąją vietą pagal šį rodiklį užima „Norfos mažmena“ (2,5 proc.), ketvirta ir penkta pagal pelningumą – Vokietijos grupei „Rewe“ priklausanti „Palink“, kuri valdo „Iki“ tinklą (1,2 proc.) ir Švedijos „ICA Gruppen“, valdantis „Rimi“ (1 proc.

Trečiadienio vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos zonoje didmeninei kainai pasieksiant 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), į tai ketina reaguoti du dideli prekybos tinklai – „Maxima“ ir „Norfa“. Jie valandai sumažins energijos naudojimą parduotuvių vėdinimui bei apšvietimui Tu metu tinklai „Iki“ ir „Rimi“ tuo metu jokių priemonių nesiims.  „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad 18-19 val.

Trečiadienį, rugpjūčio mėn. 17 d., 18.00 val. visose šalies „Norfose“ valandai bus stipriai sumažintas apšvietimas, prekybos salėse bus išjungtas patalpų vėsinimas ir vėdinimas, rašoma pranešime spaudai.  Pastebima, kad visa šaldymo bei kita svarbi įranga, užtikrinanti parduotuvių funkcionalumą, suprantama, paliks veikti).  „Norfos mažmena“ siekia atkreipti valdžios dėmesį į verslą žlugdančias elektros kainas.  Trečiadienį, nuo 17.00 iki 18.00 val.

Eksportas šiemet sausį-birželį augo visose Baltijos šalyse, rodo antradienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 27 proc. iki 20 mlrd. eurų, Latvijos – 31 proc. iki 10,2 mlrd. eurų, o Estijos – 25 proc. iki 10,5 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 40 proc. iki 23,8 mlrd. eurų, Latvijos – 38 proc. iki 12,7 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 12,2 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3,8 mlrd. eurų, Latvijos, – 2,5 mlrd. eurų, Estijos – 1,7 mlrd. eurų.

Baltarusijos užsienio prekybos apyvarta tarptautinių sankcijų sąlygomis pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 5,4 proc. iki 40,233 mlrd. JAV dolerių, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Kuklų augimą pirmąjį metų ketvirtį pakeitė kritimas antrąjį ketvirtį. Sausį-birželį prekių ir paslaugų eksportas sunyko 4,2 proc. iki 21,25 mlrd. dolerių, importas – 6,8 proc. iki 18,98 mlrd. dolerių. Vien tik prekių eksportas sumenko 2,8 proc. iki 16,836 mlrd.

Vieni vilkaviškiečiai nusprendė atlikti savotišką sąžiningumo testą tautiečiams ir kartu galbūt išplėtoti verslą. Kone laukų viduryje pastatė kioskelį su maisto produktais ir juos pardavinėja. Aptarnaujančio ten nėra – savitarna. Žmonės patys pasiima produktų ir įmetą reikiamą pinigų sumą.  Vilkaviškio rajone, prie Geisteriškių kaimo, stovi kioskelis. Iš tolo šviečia užrašas, kad ten pardavinėjami vaisiai ir daržovės. Prekyba vyksta vilkaviškiečiams dar nematytu būdu – savitarna.

Beveik trejus metus Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentu dirbęs Rimas Varkulevičius atsistatydina iš pareigų.  Nuo liepos 25 dienos šias pareigas laikinai eis viceprezidentas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, pranešė asociacija.  Pasak jos, R. Varkulevičius sprendimą trauktis priėmė dėl asmeninių priežasčių ir išaugusių įsipareigojimų naujose veiklose.

JAV mažmeninė prekyba birželį ūgtelėjo 1 proc. toliau augant kainoms, atsigaudama po pertraukos gegužę, penktadienį pranešė vyriausybė. Prekybos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos ūgtelėjimas užfiksuotas įvairiuose sektoriuose, o net neįtraukus į skaičiavimus benzino, pardavimai vis tiek išaugo 0,7 procento.

Eksportas šiemet sausį-gegužę augo visose Baltijos šalyse, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 16,7 mlrd. eurų, Latvijos – 32 proc. iki 8,4 mlrd. eurų, o Estijos – 25 proc. iki 8,6 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 42 proc. iki 19,7 mlrd. eurų, Latvijos – 41 proc. iki 10,5 mlrd. eurų, o Estijos – 33 proc. iki 10,1 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3 mlrd. eurų, Latvijos, – 2,1 mlrd. eurų, Estijos – 1,4 mlrd. eurų.

Per šešis šių metų mėnesius Rusijos jūrų uostuose perkrauta 410 mln. tonų krovinių – 0,5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, skelbia Rusijos jūrų prekybos uostų asociacija. Skystų krovinių krova padidėjo 4,1 proc. iki 220 mln. tonų, iš jų naftos – 11,8 proc. iki 130,6 mln. tonų, suskystintų dujų – 7,5 proc. iki 18,6 mln. tonų, tuo tarpu naftos produktų – sunyko 8,6 prc. iki 68,3 mln. tonų. Sausų krovinių perkrauta 5,4 proc. mažiau – 190 mln. tonų, anglies krovai sumenkus 4 proc.

Sekmadienį įsigaliojus naujam Rusijos prekių tranzito į Kaliningradą draudimui, per praėjusią parą Lietuvos sienos neleista kirsti 34 vilkikams, antradienį pranešė Lietuvos muitinė.  Dalis sunkvežimių krovinius gabeno per Baltarusiją į Kaliningradą, dalis į Lietuvą bandė įvažiuoti iš Kaliningrado, BNS teigė Muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė.  Pasak jos, bandyta įvežti automobilių detales, medieną, baldus, alkoholinius gėrimus ir kitas prekes.

Statistikos departamentas skelbė, kad gegužę mažmeninės prekybos apyvarta (neįtraukus degalų prekybos apyvartos) buvo 14,8 proc. didesnė negu prieš metus, tačiau, įvertinus infliaciją, ji buvo jau 1 proc. mažesnė. SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant skaitytuvus rodo, kad birželį mažmeninės prekybos lyginamosiomis kainomis nuosmukis turėjo būti didesnis. Visgi gyventojų išlaidos paslaugoms dar buvo gerokai didesnės negu praėjusiais metais.

Mažmeninė prekyba gegužę iš Baltijos šalių traukėsi tik Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. Per metus – gegužę, palyginti su 2021 metų geguže – mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko 0,9 proc.,  Latvijoje augo 4,1 proc., o Estijoje – 1,2 procento. Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,5 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje – 0,1 procento. Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus augo 0,8 proc., o per mėnesį nepasikeitė.

Kinija trečiadienį apkaltino Didįjį septynetą (G-7) neatsakingai sėjant nesantaiką, šiam demokratinių valstybių klubui savo baigiamajame viršūnių susitikimo pareiškime pasmerkus Pekino prekybos praktiką.  G-7 lyderiai antradienio pareiškime pasmerkė „neskaidrią ir rinką iškraipančią“ Kinijos tarptautinės prekybos praktiką, taip pat pažadėjo sumažinti „strateginę priklausomybę“ nuo Azijos milžinės.

Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ teisingai nubausta 350 eurų bauda už alkoholio pardavimą 19-metei, galutinai nutarė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę atmetė „Maximos LT“ skundą – įmonė prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 metais jai skirtą 350 eurų baudą. LVAT paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai priimtą nutarimą.

Didžiausią Europoje internetinės naudotų drabužių  prekybos platformą „Vinted“ valdanti „Vinted Group“ keičia struktūrą bei plečia veiklą. „Vinted“ prekybos platforma ir toliau liks pagrindiniu verslu, kuriam vadovauja Adamas Jay. Grupės vadovu tampa Thomas Plantenga, o „Vinted“ vykdomasis direktorius  Mantas Mikuckas užims strateginio patarėjo poziciją bei toliau bus „Vinted“ valdybos nariu, pranešė bendrovė.

Ukrainoje prasidėjęs karas Lietuvoje lėmė beveik iki priešpandeminio lygio šoktelėjusį buitinių kietojo kuro katilų užsakymų skaičių – tai susiję su žmonių siekiu apsisaugoti ir tapti labiau nepriklausomais. „Tai prasidėjo nuo karo pradžios praėjus 2-3 savaitėms. Manau, kad tai susiję su tuo, kad žmonės nori jaustis saugūs, kad patys be elektros galėtų šildytis namus senoviniu būdu ir jų pirkimas vis dar yra ir šiandien. Teko atnaujinti intensyvesnę jų gamybą, nes buvome pristabdę“, – delfi.