prekyba

Mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojų imunizacija siekia 86 proc., periodiškai testuojasi apie 15 tūkst. dirbančiųjų.  „Turime naujausius skaičius apie prekybos sektoriaus darbuotojų imunizaciją. 86 proc. darbuotojų yra imunizuoti“, – penktadienį lrt laidoje „Ryto garsai“ teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė. „Tačiau kadangi pekybos sektoriuje dirba labai daug darbuotojų, virš 110 tūkst. mažmeninėje prekyboje, tai net ir tie likę 14 proc.

Klaipėdos prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Plungės rajono ūkininkas ir dar keli asmenys kaltinami dėl šešėlinės prekybos mėsos gaminiais. Kaip informavo Generalinė prokuratūra, ūkininkas kaltinamas veikęs bendrininkų grupėje ir vertęsis  šešėline prekyba mėsos gaminiais, mokėjęs darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį ir taip siekęs išvengti mokesčių. Bylos duomenimis, dėl vykdytos finansinės aferos į valstybės biudžetą nepateko beveik 284 tūkst. eurų.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2020 metų rugpjūčiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 10,4 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 1,1 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 3,7 proc., o Estijoje – 8,7 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,6 proc., Latvijoje – augo 0,3 proc.

Europos Sąjunga turi ieškoti galimybių, kaip sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, ypač telkiant gamybą Europoje ar bendradarbiaujant su vertybiškai panašiomis valstybėmis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Europos Sąjunga laikosi trijų dimensijų požiūrio į Kiniją, traktuoja ją kaip, viena vertus, partnerę, kita vertus, – kaip ekonominę konkurentę ir, trečioji dimensija, – kaip geopolitinę varžovę. Aš sakyčiau, kad svorio centrai pamažu keičiasi.

Lietuvoje esančių „Lidl“ parduotuvių lankytojai nuo šiol galės sutaupyti dar daugiau, nes prekybos tinklas pristato nuolaidų ir išskirtinių pasiūlymų programą „Lidl Plus“. Tai – „Lidl“ lojalumo programėlė, skirta išmaniesiems telefonams. Ją parsisiuntę pirkėjai „Lidl“ parduotuvėse galės sutaupyti dar daugiau ir gaus kitų papildomų naudų, rašoma pranešime spaudai. „Mums svarbu, kad pirkėjai „Lidl“ parduotuvėse gautų geriausią kokybės ir kainos santykį, apsipirktų greitai ir patogiai.

Valdant koronaviruso plitimą, didelėse parduotuvėse leidus lankytis tik pasiskiepijusiems asmenims, turėtų būti laikomasi visų saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, atstumų tarp pirkėjų. Vis dėlto kai kurie parduotuvių lankytojai sako, kad parduotuvėse nesijaučia saugiai, mat nuolat ten susiduria su eilėmis. Jų įsitikinimu, prekybos tinklai tokiu būdu taupo pirkėjų sveikatos sąskaita.

Prekybos tinklas „Lidl“ pranešė atšaukiantis specifinį kanapių aliejų ir jį įsigijusius pirkėjus prašo grąžinti prekę į parduotuves. Anot tinklo atstovų, aliejuje buvo rasta per daug kanapėse esančios medžiagos THC, sukeliančios psichoaktyvų poveikį. Nors ši žinia vienus gal ir privertė sunerimti, dalis žmonių socialiniuose tinkluose juokaudami apgailestavo, kad prekės parduotuvių lentynose nebėra. Kiti taip pat juokais prašė aliejų atiduoti jiems.

Galimybių paso reikalavimas vis dar kelia nemažai aistrų, nerimo ir klausimų. Prekybininkai įsitikinę, kad ribojimų taikymas didelio ploto maisto prekių parduotuvėms gali sutrikdyti konkurenciją rinkoje. Parlamentaras pažėrė argumentų, kaip galimybių pasas atrakina duris į laisvesnį gyvenimą pandemijos metu.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) netiesiogiai valdoma mažmeninės prekybos tinklų valdytoja „Maxima grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 2,18 mlrd. eurų pajamų – 6,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Konsoliduotas grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sausio-birželio mėnesiais buvo 175 mln. eurų – 7,4 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Birželį galimybių pasu Lietuvoje pasinaudojo vos kas dešimtas gyventojas, tačiau praėjus trims mėnesiams jis tampa reikalingiausiu dokumentu, įsigaliojus naujoms koronaviruso pandemijos valdymo taisyklėms. Tiesa, galimybių pasas kai kur tikrinamas neįsitikinus, kad jį pateikia jo savininkas, t.y., tik retais atvejais prašoma papildomai parodyti ir asmens dokumentą. Taip daro dauguma parduotuvių.

E. prekybos apimtys toliau išlaiko spartų augimą, tačiau tai ne vienintelis stebimas vartotojų elgsenos pokytis. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, per pastaruosius kelerius metus susiformavo reguliarių interneto pirkėjų grupė, gyventojai kur kas dažniau internetu perka maisto produktus ir prioritetą teikia naujam prekių pristatymo būdui, rašoma pranešime spaudai.

Atlyginimai šiemet augo daugiau nei 10 proc. Vieni darbdaviai tokiu augimu džiaugiasi ir sako, kad gaudami daugiau pinigų gyventojai daugiau jų išleidžia ir vartojimui. Kiti tuo metu įspėja, kad ateityje galime sulaukti krizės ir darbuotojų atleidimų. Ekonomistai atlyginimų augimą irgi vertina dvejopai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išaiškino nelegalios prekybos prekybos aviena tinklą, pažeidimai nustatyti nelegalioje Vilniaus mėsinėje, kebabinėje, taip pat Vilniaus, Elektrėnų bei Anykščių avių ūkiuose. Kaip informavo VMVT, inspektoriai, tikrindami gautą informaciją, atliko neplaninius tikrinimus dėl galimainelegalaus gyvūnų pirkimo, jų laikymo, skerdimo, transportavimo ir mėsos prekybos.

Pasaulyje dar visai neseniai pradėta diegti 5G technologija į mažmeninės prekybos sektorių atneštų teigiamų pokyčių. Bandydami dar šiemet pirkėjus saugiai grąžinti į fizines parduotuves, pardavėjai taip pat tęsia savo veiklos perkėlimą į skaitmeninę erdvę. Kaip praneša „Business Insider“, mažmenininkai investuoja į 5G tinklo plėtrą, kad pagerintų pirkėjų patirtis tiek apsipirkinėjant fizinėse parduotuvėse, tiek internetu.

Liaudies išmintis byloja – lengvų pinigų nebūna. Vis dėlto, yra žmonių, kurie vis vien tikisi rasti lengvų papildomų pajamų šaltinį, tačiau dažniausiai tokiais atvejais tiesiog pakliūva į sukčių pinkles. Šiais laikais tai vis dažniau nutinka internete – socialiniuose ar prekybos tinklalapiuose, skelbimų svetainėse.

Yra pasakymas, kad bloga reklama – irgi reklama. Visgi vieno prekybos tinklo parduotuvėse iškabinti plakatai su alkoholinio gėrimo reklama, kai kuriems pirkėjams, pasirodė mažų mažiausiai neetiška. Tačiau atsakingos tarnybos sako, kad jei reklama kažkam ir atrodo neetiška, ji teisės aktų nepažeidžia. Prekybos tinklo reklamoje greta vienas kito atsidūrė 2 skirtingų gamintojų džino buteliai. Atpažįstamo prekės ženklo butelis – juodame, o privataus tinklo gamintojo butelis – baltame fone.

Pernai daugiau nei dešimtadaliu sumažinęs apyvartą ir patyręs nuostolių Vilniaus prekybos centras „Panorama“ planuoja atsinaujinti – šiemet bus baigtas rengti vidaus interjero atnaujinimo projektas ir pradėti remonto darbai. Be to, kitais metais bus vertinamos „Panoramos“ plėtros galimybės.  „Panoramos“ vadovė Birutė Kalanovaitė sako, kad skandinavų architektų komanda sukūrė  modernaus, stilingo ir patogesnio prekybos centro viziją.

Jau šį penktadienį, plečiant mados prekių segmentą, Kauno „Akropolyje“ duris atveria nauja „Hugo“ parduotuvė. Ji bus pirmoji ir vienintelė laikinojoje sostinėje, įsikursianti pačioje miesto širdyje. Tačiau tai – tik dalis gerų žinių daugiau pasirinkimo galimybių, patogumo bei naujovių išsiilgusiems pirkėjams, rašoma pranešime spaudai.

Klaipėdos uosto krova per septynis šių metų mėnesius siekė 25,507 mln. tonų – 1,6 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai (25,919 mln. tonų). „Rezultatai kol kas beveik tokie patys kaip praėjusiais metais, poveikio kol kas didelio nėra. Daug įdomiau, kaip atrodys antro pusmečio rezultatai, kokia bus įtaka, o kalbėti apie pirmų septynių mėnesių rezultatus – bendra apyvarta vos procentu su trupučiu mažesnė nei pernai“, – BNS sakė Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Prekybos centras internete „Pigu.lt“ atidaro didžiausią Baltijos šalyse parduotuvę. Po vienu stogu Vilniuje bus patalpinta daugiau kaip 10 tūkst. pavadinimų prekių, rašoma pranešime spaudai. Tris kartus prekybinį plotą padidinusi „Pigu.lt“ greta parduotuvės atidaro ir „drive-in“ prekių atsiėmimo punktą, kuriame internetu prekes bus galima atsiimti saugiau, neišlipant iš automobilio.

Elektroninės prekybos grupė „Pigu“, atidariusi didžiausią tinklo  parduotuvę Lietuvoje, sako artimiausiu metu planuojanti atidaryti dar 3-4 tokius prekybos taškus Baltijos šalyse ir Suomijoje. „Pigu“ ketvirtadienį Vilniuje, Laisvės prospekte, atidarė didžiausią savo fizinę parduotuvę. Jos plotas siekia apie 7 tūkst. kv. metrų, o vien prekybinis plotas – iki 1 tūkst. kv. metrų. Į ją „Pigu“ investavo apie 2 mln. eurų.

Kontrabandinė rinka Lietuvoje ir toliau auga – pernai suvartota daugiau nei 580 mln. nelegalių cigarečių, dėl to valstybė neteko 82 mln. eurų potencialių pajamų. Nors bendras cigarečių vartojimas krito 6 proc., šešėlinės rinkos dalis buvo didžiausia per penkerius metus. KPMG tyrimo duomenys rodo, kad didesnė nelegalių rūkalų dalis yra tik Prancūzijoje ir Graikijoje. Tuščių pakelių ir pardavimo duomenų tyrimo duomenimis, 2020 metais nelegali rinkos dalis Lietuvoje siekė 20,2 proc.

Prekybos centruose pirkdami namų apyvokos daiktus, sodo įrankius ar augalus, tikrai sutaupome. Pavasario ir vasaros mėnesiais daugelis prekybos centrų klientams pateikia puikių pasiūlymų tiek namų, tiek lauko augalams. Tačiau sodininkystės ekspertas įspėjo, kad pirkdami prekybos centre,  „gaunate tai, už ką sumokate“. „Gardening Express“ savininkas ir įkūrėjas Chris Bonnett pasidalijo patarimais kaip pirkti augalus iš prekybos centrų, rašo express.co.uk.

Po pirmųjų pandemijos metų, verslui atnešusių daug nežinomybės, šią vasarą nusistovėjo elektroninės maisto prekybos tendencijos. Tačiau už kampo jau laukia nauji iššūkiai. Vienas jų  – būsimos paklausos prognozė. Jeigu augs prekybos mastai, reikės ir daugiau darbuotojų. Elektroninės maisto pristatymo platformos „Barbora“ vadovas Andrius Jurgelevičius teigė, kad jau vasarą verslas dėliojosi rudens ir žiemos scenarijus.

JAV internetinės mažmeninės prekybos milžinė „Amazon“ antradienį įsipareigojo tiesiogiai atlyginti klientams žalą ar išmokėti kompensacijas už sužalojimus, patirtus dėl nekokybiškų prekių, nupirktų iš nepriklausomų „Amazon“ platforma besinaudojančių pardavėjų. Bendrovė nurodė, kad nuo rugsėjo 1 dienos ji sumokės iki 1 tūkst. JAV dolerių kompensacijas, skirtas atlyginti žalą asmenims arba turtinę žalą, patirtą dėl nekokybiškų per „Amazon.

Atsidarymas po karantino gali sukelti užsidarymų bangą, nes baigiasi valstybės pagalba nukentėjusiesiems nuo koronaviruso verslams ir gyventojams bei pradeda kauptis vis didesnės sąskaitos. Restoranų pramonei koronavirusas yra tarsi asteroidas, nužudęs dinozaurus. Pandemija ir karantinai buvo sukrėtimas ekosistemai, grasindamas kai kurioms sektoriaus dalims masiniu išnykimu, o kitus privertęs greitai prisitaikyti – arba mirti.

Didžiausio darbdavio vietą prekybos sektorius šiemet užleido gamybos įmonėms – jose sausį-liepą įdarbinta daugiausiai – 45,5 tūkst. žmonių. Pasak Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, pokytį lėmė dalies paslaugų suvaržymas per karantiną. „Antrąjį ketvirtį sumažinus ar panaikinus ribojimus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, čia augo įdarbinimas – prekybos įmonėse padėta įsidarbinti daugiau klientų nei apdirbamosios gamybos įmonėse.

Remiantis naujausiais duomenimis, net 8 iš 10 lietuvių nepritaria vištų dedeklių laikymui narvuose, kuriuose joms tenka A4 formato lapo plotas, praneša gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“, rašoma pranešime spaudai. Tai rodo organizacijos užsakymu šių metų balandžio mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią  atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Iš viso apklausti 1001 žmonės, tyrimas vyko 31-ame mieste ir 35-iuose kaimuose.

Prekybos tinklą „Iki“ valdanti bendrovė „Palink“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti mažmeninės prekybos interneto platformą „LastMile“ valdančią įmonę „Greituolis“.  Taryba skelbia gavusi prašymą įsigyti 67 proc. „Greituolio“ akcijų ir, kartu su bendrove „Startcap“, valdoma Tado Norušaičio kartu su sutuoktine Rūta Norušaite, Algirdo Macaičio kartu su sutuoktine Irma Macaitiene ir Jono Dikmono, įgyjant bendrąją šios įmonės kontrolę.

Rusija per pirmus penkis šių metų mėnesių eksportavo 9,993 mln. tonų kviečių ir kvietrugių – 19,5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Finansine išraiška šis Rusijos eksportas sumenko kukliau – 4,5 proc. iki 2,555 mlrd. JAV dolerių, rodo Federalinės muitinės duomenys. Gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, eksportas kiekybine išraiška sunyko 42,8 proc. iki 457,2 tūkst. tonų, finansine – 39,4 proc. iki 139,8 mln. dolerių.

JAV prekybos gigantės „Amazon“ teigimu, socialinių tinklų platformos nesiima jokių veiksmų, nepaisant įspėjimų, kad jų terpėje yra siūlomos netikrų atsiliepimų paslaugos. Socialinių tinklų kompanijos kaltinamos dėl interneto prekybos platformoje paplitusių netikrų atsiliepimų. Kompanijos teigimu, socialiniuose tinkluose vyksta aktyvi prekyba netikrais įvertinimais, tačiau „Amazon“ negali imtis jokių veiksmų, nes šie procesai vyksta už kompanijos poveikio ribų.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, per šių metų penkis mėnesius buvo 5,364 mlrd. eurų (be PVM) – 13,8 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei pernai sausį-gegužę. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 189,832 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 19,2 proc. mažesnė nei pernai sausį-gegužę, pranešė Statistikos departamentas.

Prekybos tinklui „Lidl“ buvo įsakyta nebepardavinėti džino atnaujinto dizaino buteliuose, kurie yra labai panašūs į aukščiausios klasės varžovo tarą. Kaip pranešė BBC, Jungtinėje Karalystėje teismas nusprendė, kad prekybos tinklo gaminamo „Hamsptead“ džino pakuotės pokyčiai pažeidžia aukščiausios kokybės džiną gaminančios kompanijos „Hendrick‘s“ prekės ženklą.

Prekybininkai teisinasi, kad pastaruoju metu įvairios prekės brangsta dėl išaugusių jų žaliavų ir transportavimo kaštų. Ne išimtis ir palapinių pardavėjai. Jų teigimu, palapinių kainos šį sezoną – taip pat didesnės, bet kaina esą kišenės draskyti neturėtų. Pardavėjai sako, kad kainų kilimas – tai pandemijos pasekmė, nes pastaruosius metus brango bene visų sričių produkcija.

Valdančiųjų iniciatyvos sumažinti amžių, nuo kurio galima vartoti alkoholį, bei suvienodinti prekybos laiką visomis savaitės dienomis, naudos neduos, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.  „Socialdemokratų pozicija yra tokia, kad nepalaikyti tų pakeitimų. Nes tai naudos tikrai neatneš.

Dalis baltarusiška vartojimo produkcija prekiaujančių Lietuvos prekybininkų sako, kad politiniai įvykiai Baltarusijoje ir aplink ją iki šiol prekybai įtakos nepadarė. Tačiau kita dalis verslo, ypač pervežančio prekes iš Ukrainos ar Rusijos, jau svarsto, kokiais keliais teks jas atsigabenti, jeigu sienos su Baltarusija kirtimas bus dar labiau suvaržytas.  Vis dėlto baltarusiškų prekių Lietuvoje nėra daug.

Be darbo nuo birželio likusi vilnietė sako buvusi apgauta savo seniūnijos. Daugiau nei dešimtmetį vienoje vietoje gėlėmis prekiavusi moteris šią vasarą prarado savo darbo vietą dėl, kaip sako seniūnija, pasikeitusio prekyvietės išplanavimo. Visgi moteris sako nesuprantanti, kodėl ji liko be savo darbo vietos, mat seniūnijos darbuotoja buvo patikinusi, kad prekybos vieta po prekyvietės atnaujinimo tikrai liks, tačiau dabar situacija – visiškai kitokia.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų šalyje valdanti „Rimi Lietuva“ pernai uždirbo 7,350 mln. eurų grynojo pelno – 55,3 proc. daugiau nei užpernai (4,732 mln. eurų). Bendrovės apyvarta per metus padidėjo 6,9 proc. iki 360,212 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje „Rimi Lietuvos“ ataskaitoje. Anot „Rimi“, bendrovės apyvartą didino naujos parduotuvės bei su pandemija susiję veiksniai.

Vienas vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojas pernai mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigijo 1128 cigaretes – tai sudaro kiek daugiau nei 56 pakelius. Per metus gyventojų legaliai įsigytų cigarečių kiekis sumažėjo 1,5 proc., pranešė Statistikos departamentas. Cigarečių gamyba 2020 metais padidėjo 5,9 proc., eksportas – 3,7 proc., tuo metu importas sumenko 25,1 procento. Tabako gaminių mažmeninės kainos pernai padidėjo 5,6 procento.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti leidimą atidaryti prekybos centrus ir savaitgaliais bei ilginti kavinių ir barų darbo laiką, verslo atstovai sako, kad toks sprendimas išlygintų lankytojų srautus ir padidintų saugumą.

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ ketvirtadienį pranešė, kad pastarąjį finansinį ketvirtį patyrė 1,17 mlrd. JAV dolerių veiklos nuostolius, kuriuos lėmė technologijų milžinei skirta rekordinė bauda. Praėjusį mėnesį Hangdžou įsikūrusi bendrovė buvo nubausta 18,2 mlrd. juanių (2,78 mlrd. JAV dolerių) bauda, reguliavimo institucijoms siekiant sugriežtinti dominuojančių skaitmeninių platformų kontrolę.

Pirmojo ilgai laukto lietuviško derliaus braškės jau atkeliavo į parduotuves. Pirkėjai nekantriai laukia pirmųjų lietuviškų uogų ir jos iš karto atsiduria jų krepšeliuose. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirmosios vietos ūkininkų užaugintos braškės sulaukia itin daug susidomėjimo ir jų paklausa ženkliai išauga. Tai rodo ir pardavimų duomenys – vos pasirodžius šviežiam derliui, braškės lentynose neužsibūna.

Pagrindinis trukdis prekybininkams šiuo metu yra draudimas dirbti savaitgaliais, sako koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos bendrovės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas. „Apranga“ pirmadienį pranešė, kad balandį grupės apyvarta, palyginti su tuo pat metu pernai, paaugo 2,5 karto, tačiau apyvartos nėra palygintinos, nes 2020-aisiais Lietuvoje beveik visą mėnesį negalėjo dirbti visos „Aprangos“ parduotuvės.

„Amazon“ nusprendė padidinti valandinį darbo užmokestį nuo 50 centų iki 3 JAV dolerių daugiau nei pusei milijono darbuotojų, dirbančių užsakymų vykdymo, pristatymo ir rūšiavimo skyriuose, trečiadienį paskelbė JAV prekybos milžinė.

Konkurencijos taryba siūlo drausti prekybos tinklams reikalauti pristatyti užsakytas prekes, jeigu dėl jų kiekio ir pristatymo laiko su tiekėjais nebuvo susitarta raštu. Taryba išnagrinėjo didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikoma baudas. Galutinės išvados bus teikiamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, pranešė taryba.

Stringant išmaniųjų kasos aparatų sistemos diegimui parlamentarai siūlo Finansų ministerijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ieškoti būdų, kaip procesą paspartinti.  „Kokia galimybė sutrumpinti terminus? Kalbu ne apie mėnesius, o apie metus“, – praėjusią savaitę VMI ir ministerijos atstovų klausė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Vyriausybės sprendimai dėl atlaisvinimų prekybos centrams yra ilgai lauktas žingsnis, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, kartu raginantis apie visus galimus pokyčius informuoti verslą kaip įmanoma anksčiau.  „Pirmas įspūdis, kad yra galimybė pradėti veikti, tikriausiai, didžiausias lūkestis. Ir verslas, kada ėjo su savo pasiūlymais, jis siūlė visus variantus, pradedant nuo ploto ribojimų baigiant darbo laiko ribojimu.

Vyriausybei planuojant jau kitą savaitę leisti veikti prekybos centrų parduotuvėms, o uždarų turgaviečių paviljonų veiklą atverti tik gegužės pradžioje, turgaus prekeiviai toliau diskriminuojami, pareiškė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. „Eilinį kartą turgavietės yra išskiriamos iš kitų prekybos sektorių.

Sveikatos apsaugos ministerija viešai paskelbė apie rengiamą teisės akto projektą, kuris leistų vaistinėms prekiauti greitaisiais Covid-19 antigenų savikontrolės testais. Tokios galimybės siekia ir kiti prekybininkai. Pranešime žiniasklaidai Lietuvos prekybos įmonių asociacija teigia palaikanti iniciatyvą įteisinti prekybą greitaisiais Covid-19 antigenų savikontrolės testais.