prekyba

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį galutiniu svarstymu priėmė Elektros rinkos įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinamas draudimas prekiauti elektros energija su Rusija ir Baltarusija. Pataisos taip pat apima draudimą tiekti elektros energiją prekybai naudojant Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemas. Pataisos parengtos atsižvelgiant į tarptautines sankcijas, užkertančias kelią tolesniam finansiniam bendradarbiavimui su kai kuriomis Rusijoje registruotomis bendrovėmis.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Seimo nario siūlymui leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais lauke 80 metrų, arba dukart didesniu atstumu nuo stacionarios kavinės nei dabar. Be to, bus svarstoma, ar pritarti siūlymui, jog rugsėjo 1 dienai sutapus su laisvadieniu, alkoholio prekyba būtų draudžiama artimiausią darbo dieną.

Internetinė naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“ pernai pajamas augino 51 proc. iki  371,4 mln. eurų.  Grupės nuostoliai prieš apmokestinimą mažėjo 62,3 proc. iki 42,9 mln. eurų, pranešė „Vinted“. „2022-ieji „Vinted“ buvo didelių pokyčių metai, tarp jų – siuntų gabenimo verslo „Vinted Go“ startas. Taip pat užbaigėme „Rebelle“ įsigijimą.

Prekybos tinklą „Deichmann“ valdanti bendrovė „Deichmann avalynė“ pernai fiksavo 15,8 mln. eurų apyvartą – 43 proc. didesnę nei užpernai, penktadienį praneša „Verslo žinios“. Apyvartos augimas sietinas ne tik su infliacija – parduotų batų porų skaičius pernai išaugo 25,9 proc., iki 537 tūkstančių.  Geri rezultatai skatina įgyvendinti plėtros planus: šiemet atidarytos dvi naujos parduotuvės, analizuojamos kitos plėtros galimybės, ypač mažesniuose miestuose.

Mažmeninė prekyba Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pagyvėjo 0,3 proc., rodo Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Nors augimas ir sulėtėjo nuo 0,4 proc. balandį, tačiau 0,1 procentinio punkto viršijo Volstryto analitikų prognozių vidurkį, nurodo AFP.

Klaipėdos transporto ir nekilnojamo turto (NT) bendrovė „Litmarina“ uostamiestyje 50 hektarų ploto teritorijoje tarp Vilniaus plento ir Tilžės gatvės planuoja statyti prekybos, paslaugų ir sandėliavimo miestelį. Į verslo parką „Acorn“ per dešimtmetį su klientais įmonė ketina investuoti daugiau nei 300 mln. eurų, iš kurių 50 mln.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje balandį smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – balandį, palyginti su 2022 metų balandžiu – prekyba Lietuvoje smuko 3,3 proc., o visoje ES – 2,1 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 3,1 proc., o Estijoje – 10 procentų. Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – prekyba Lietuvoje augo 0,1 proc., Latvijoje – 1,3 proc., o Estijoje – smuko 0,3 procento. Visoje ES ji augo 0,1 procento.

Policija paviešino skandalingą schemą ir išaiškino nesąžiningus verslininkus, kurie Lietuvos gyventojams apgaule pardavinėjo pasenusį maistą – net 8 metų senumo. Pasibaigusio ar besibaigiančio galiojimo produktus vežė į Lietuvą, pakeisdavo galiojimą nurodančias etiketes ir parduodavo parduotuvėse visoje šalyje.

Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje praėjusį mėnesį, įvertinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis buvo 3,0 proc. kuklesnė nei pernai balandį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Prekyba maisto produktais susitraukė 6,7 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – 4,2 proc., tuo tarpu degalais –  pagyvėjo 8,9 procento.

Viena pirmaujančių pasaulyje padangų automobiliams gamintojų – Prancūzijos „Compagnie Generale des Etablissements Michelin“ penktadienį paskelbė aktyvus Rusijoje pardavusi vietinei bendrovei „Power International Tyres“, Rusijoje platinančiai įvairių prekės ženklų padangas.

Pagal pernai Seimo priimtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, nuo 2025 metų sausio 1 dienos Lietuvos parduotuvėse nebebus galima viešai eksponuoti tabako gaminių ir jų aksesuarų – bus leidžiama tik nurodyti rūkalų pavadinimus ir jų kainas. Taip pat įteisinta specializuotų tabako gaminių parduotuvių ir skyrių veikla, rašoma pranešime spaudai.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“ atidarė penktą parduotuvę Vilniuje – investicijos į ją siekia 3 mln. eurų, sukurtos 64 darbo vietos, pranešė įmonė. Nauja parduotuvė veikia šalia Vilniaus, Didžiojoje Riešėje, Vilniaus–Molėtų plente.  Čia įkurtas ir „Proficentras“, „Sodo centras“, „Drive In“, bus teikiamos įvairios paslaugos, šalia parduotuvės įrengta nauja  sankryža su šviesoforais, 500 vietų parkavimo aikštelė.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, penktadienį sakydamas kalbą Vidurinės Azijos valstybių vadovams, paragino savo šalį ir šį strategiškai svarbų regioną visiškai išnaudoti turimą potencialą bendradarbiaujant prekybos, ekonomikos ir infrastruktūros srityse. Pasak jo, reikia „visiškai išnaudoti tradicinio bendradarbiavimo ekonomikos, prekybos, pramonės pajėgumų, energetikos ir transporto srityse potencialą“, sakoma valstybinės žiniasklaidos pranešime.

Kinijos vardas pasaulyje skamba plačiai ir kelia vis didesnį nerimą. Ne Rusija, o Kinija yra laikoma didžiausia JAV priešininke ir konkurente, o susidūrimas dėl Taivano, deja, bet nenumaldomai artėja. Kinija mankština raumenis ne tik pratybose Taivano sąsiauryje, bet tarptautinės diplomatijos frontuose. Ekspertai sako, kad verslams dabar pats laikas sprukti iš Kinijos, o Lietuvos politikams aiškiai susitarti, ką mes manome apie Kiniją. Laiko liko nedaug.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje kovą smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – kovą, palyginti su 2022 metų kovu – prekyba Lietuvoje smuko 4,7 proc., o visoje ES – 4,1 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 8,9 proc., o Estijoje – 13,5 procento. Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – prekyba Lietuvoje smuko 0,6 proc., Latvijoje – 2,7 proc., o Estijoje – 0,4 procento. Visoje ES ji smuko 1,1 procento.

Mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,4 proc., antradienį pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“), remdamasi negalutiniais duomenimis. „Trading Economics“ kalbinti analitikai prognozavo augimą vidutiniškai 0,4 procento. Patikslintais duomenimis, vasarį mažmeninė prekyba didžioje Europos ekonomikoje susitraukė 0,3 proc., o ne 1,3 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Mažmenini prekybai jau kurį laiką mažėjant panikuoti dėl to nereikėtų – žmonės šiuo metu taupo dėl išaugusių išlaidų būsto paskoloms ir energetikos ištekliams, tačiau vartojimo nestabdo Lietuvoje sparčiai augantys atlyginimai, sako ekonomistai. Kai kurie prognozuoja, kad prekyba į augimo kelią grįš pavasario pabaigoje arba vasarą.

Lietuvai pasekus kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu leidžiant prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos, Lietuvoje būtų sutaupoma apie 50 tūkst. tonų maisto ir 147,6 mln. eurų per metus, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Kalbant skaičiais, tai apie 50 tūkst. tonų per metus, tai yra tiek, kiek per metus suvalgo Alytaus gyventojai (...) Tai mums leistų sutaupyti 147,6 mln.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų valdanti bendrovė „Maxima LT“ netoli Vilniaus pradeda 70 mln. eurų vertės logistikos centro statybas. Tai yra didžiausias bendrovės infrastruktūros projektas per 30 gyvavimo metų. Centre bus sukurta apie 200 naujų darbo vietų, o iš viso jame dirbs 450 darbuotojų.   Apie 43 tūkst. kv.

Kaip prekybos centras, vargu, ar šalis galėtų būti prastesnėje vietoje nei Armėnija. Trijų milijonų gyventojų valstybė nederlinguose Pietų Kaukazo kalnuose yra įsprausta tarp dviejų priešiškų kaimynių: Vakaruose ji ribojasi su Turkija, o Rytuose su Azerbaidžanu. Pietinėje pusėje Armėnija dalijasi 44 kilometrų siena su Iranu, kuris taip pat nėra pasaulinės prekybos čempionas.

Jungtinėse Valstijose mažmeninės prekybos apimtys kovo mėnesį sumenko daugiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. JAV centrinis bankas nuo praėjusių metų pradžios ėmė staigiai didinti bazines  palūkanų normas, siekdamas sumažinti paklausą ir suvaldyti aukštą infliaciją, taigi esama ženklų, kad ši politika pradeda duoti vaisių. Prekybos departamentas nurodė, kad mažmeninės prekybos pardavimai kovo mėnesį sumažėjo 1 proc., palyginti su vasariu, iki 691,7 mlrd.

Draudimas prekybininkams dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis galimai ribotų konkurenciją, pareiškė Konkurencijos taryba.  Taryba tokią išvadą paskelbė išanalizavusi Seime registruotas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas, siūlančias sekmadieniais ir švenčių dienomis uždrausti dirbti maisto prekių ir gėrimų parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 500 kv. metrų.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje vasarį smuko mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – prekyba Lietuvoje smuko 1,7 proc., o visoje ES – 3,1 procento. Latvijoje prekyba per metus augo 2,3 proc., o Estijoje – smuko 6,3 procento. Per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – prekyba Lietuvoje smuko 1,3 proc., Latvijoje – augo 0,4 proc., o Estijoje – smuko 1,5 procento. Visoje ES ji smuko 0,9 procento.

Parduotuvės ir prekybos centrai primena, kad Velykų dieną didelė dalis prekybos vietų nedirba, o antrąją veiks įprastu darbo grafiku.  Dieną prieš Velykas, šeštadienį, ir antrąją Velykų dieną, pirmadienį, visos „Iki“ parduotuvės dirbs įprastu grafiku. Velykų sekmadienį, balandžio 9-ąją, įprastos „Iki“ parduotuvės nedirbs, tačiau visą parą veiks net trys autonominės tinklo parduotuvės.

Seimui ketvirtadienį ketinant svarstyti su alkoholio prekyba susijusius Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, jų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas sako, kad pataisos alkoholio vartojimo „nei padidins, nei sumažins“.  Tuo metu opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga siūlomus pakeitimus vadina kosmetiniais ir mano, kad jais siekiama sukurti spragas alkoholio reklamos draudimo švelninimui.

Lietuvoje ketinama sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir leisti prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma.    Tačiau tokią idėją kritikuoja „Maisto bankas“, iš prekybininkų gaunantis  tokius produktus ir juos dalijantis nepasiturintiems žmonėms.

Žinomo prekinio ženklo sportinius batelius internetu įsigijusi vartotoja iš Lietuvos prekės defektą pastebėjo ne iš karto. 149 eurus kainavę sportbačiai pradėjo plyšti avėjimo metu, o vos po kelių mėnesių – trinti koją. Vartotoja kreipėsi į pardavėją, tačiau savarankiškai išspręsti problemos nepavyko.  Pasak vartotojos, avėti batelių, kuriems pardavėjas suteikia dvejų metų garantiją, nebebuvo galima nepraėjus nė penkiems mėnesiams nuo dėvėjimo pradžios.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) socialiniuose tinkluose pasidalijo netikėtu pastebėjimu, kai viename prekybos tinkle, iš pirmo žvilgsnio vienoda prekė, kainuoja skirtingai. Skirtumas tarp prekių – vienas vandens buteliukas rožinis, o kitas mėlynas. Lygių galimybių kontrolieriai atkreipė dėmesį į prekybos tinkluose vis dar vyraujantį „rožinį mokestį“. „Vienas vandens buteliukas skirtas berniukui, kitas – mergaitei, bet už pastarąjį teks mokėti daugiau.

„Ikea“ ragina pirkėjus, įsigijusius įvairiaspalvį žvejybos žaidimą „BLÅVINGAD“, jo nebenaudoti ir kreiptis į „Ikea“ dėl pinigų grąžinimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pirkėjų saugumas yra svarbiausias „Ikea“ prioritetas. Todėl dėl galimo pavojaus užspringti įvairiaspalvis žvejybos žaidimas „BLÅVINGAD“ atšaukiamas iš prekybos.

Metrologijos inspekciją ketinama įgalioti dažniau tikrinti prietaisus, kuriais sveriamos, skaičiuojamos, matuojamos ar dozuojamos prekės – taip siekiama apsaugoti gyventojus bei įmones nuo neteisingo matavimo padarinių.   Seimas antradienį po pateikimo bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Metrologijos įstatymo pataisas, leidžiančias inspekcijos pareigūnams atlikti šių prekių kontrolinius pirkimus.

Nesąžiningus žemės ūkio ar maisto produkcijos įsigijimus siekiama pažaboti suteikiant daugiau įgaliojimų Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai – ji galėtų ne tik nurodyti nutraukti nesąžiningos prekybos veiksmus, bet ir skirti baudas už kiekvieną pažeidimo dieną.    Seimui antradienį teikiamos tokios Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pataisos, kurias parengė Žemės ūkio ministerija. Joms jau yra pritarusi Vyriausybė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais aptars situaciją pieno sektoriuje. „Prezidentas su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais aptars sudėtingą situaciją Lietuvos pieno sektoriuje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkai baiminasi bankrotų bei prašo skubios valstybės paramos. Jų teigimu, nuostoliams dėl kritusių pieno kainų padengti reikėtų 40 mln.

Panevėžio miesto šiaurinėje dalyje iškils didelis prekybos parkas – savivaldybė projektui pritarė, rašo portalas jp.lt Projektas vystomas bendrovės „Elotėja“ užsakymu. Ši įmonė yra susijusi su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Homa Group“.  Klientams numatyta automobilių stovėjimo aikštelė su 220 vietų, darbuotojams – atskira aikštelė su 50 vietų. Projekte numatoma įrengti 30 elektromobilių įkrovimo stotelių.

Lietuvos banko tyrimui, neradusiam prekybininkų ir perdirbėjų kaltės dėl rekordinių maisto kainų – naujos kritikos strėlės. Jį peikia žemės ūkio ministras, o Seimo nariai reikalauja tyrimą pildyti naujais duomenimis. Tuo metu konservatorius Kupčinskas didžiuosius prekybininkus užsimojo paauklėti uždrausdamas jiems dirbti sekmadieniais ir per šventes.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų sausiu, palyginamosiomis kainos sumažėjo 0,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Prekyba maisto produktais, gėrimais ir tabako produkcija sumenko 1,7 proc., degalais – 12,3 proc., tuo tarpu drabužiais ir avalyne – pagyvėjo 15,7 proc., baldais, buitine technika ir elektronika – 1,9 procento. Galiojusiomis kainomis prekyba per metus išaugo 15,1 procento.

Kinija 2022 metais buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė – septintus metus iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys, tuo metu politikos formuotojai nerimauja dėl per didelės ekonomikos priklausomybės nuo Pekino. Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, pernai abi šalys apsikeitė prekėmis už 297,9 mlrd. eurų (318,9 mlrd. JAV dolerių), arba 20 proc. daugiau nei 2021-aisiais, o tam nesutrukdė net tebesitęsęs koronaviruso pandemijos poveikis.

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kupčinskas siūlo riboti didiesiems prekybos centrams dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tokią Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą antradienį jis oficialiai registravo Seime.

Lietuvių geidžiamiausia ir bene labiausiai perkama prekė visose parduotuvėse – bananai – brangsta. Prekybininkai vardija priežastis, kodėl gyventojams už šiuo vaisius tenka mokėti daugiau. Be to, užsimena, ar tokia situacija rinkoje tęsis ir toliau. Maisto produktams parduotuvėse ir toliau brangstant, prekybos tinklai, panašu, pradėjo nuolaidų dvikovą.

Per pirmąjį šių metų mėnesį Estijoje nupirkta 1,77 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 2,8 proc. daugiau nei pernai sausį, pranešė Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociacija (AMTEL). Labiausiai paklausūs buvo vidutinės klasės visureigiai (27,6 proc. visų parduotų automobilių), mažieji visureigiai (26,3 proc.) ir nedideli vidutinės klasės lengvieji automobiliai (13,7 proc.

JAV prekybos atotrūkis 2022 metais išaugo iki rekordinio lygio, nors gruodį neatitiko lūkesčių, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys. Pasak Prekybos departamento, bendras prekybos atotrūkis padidėjo 103 mlrd. JAV dolerių nuo 2021 metų iki 948,1 mlrd. JAV dolerių pernai, skatinamas įvairių prekių importo, pradedant žalia nafta ir baigiant farmacijos ar namų apyvokos produktais. Tai yra didžiausias deficitas nuo 1960-ųjų.

Gyventojams taupant ir parduotuvėse perkant vis mažiau, didieji prekybininkai griebiasi naujų vilionių. Vienas paskui kitą skelbia jau ne tik akcijas, bet ir mažinantys pradines būtiniausių prekių kainas. Pirkėjai priekaištauja: vos kelis procentus siekiančio kainų sumažinimo jiems neužtenka. Na, o pieno gamintojai kerta iš peties – pieno produktų kainos lentynose turi mažėti iš esmės, mat jiems už karvių pieną perdirbėjai dabar moka perpus mažiau nei pernai.

JAV mažmeninės prekybos apimtys gruodį traukėsi antrą mėnesį iš eilės, rodo trečiadienį paskelbti vyriausybės duomenys, o didžiausias nuosmukis per metus rodo, jog pagrindinis ekonomikos augimo variklis susvyravo. Tuo metu atskirai paskelbtos ataskaitos parodė, jog praėjusį mėnesį pramonės gamyba taip pat sumenko, o gamintojų kainos patyrė didžiausią nuosmukį nuo pandemijos pradžios.

Europos šalys galiausiai vėl pradės importuoti daugiau rusiškų dujų, prognozuoja Kataro energetikos ministras ir dujų bendrovės vadovas, kuris taip pat įspėja, kad padidėjęs kintamumas dujų rinkoje gali tęstis metų metus. Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, rusiškų dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, tačiau „QatarEnergy“ vadovas Saadas Sherida al-Kaabi mano, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti.

Prekybininkai dažnai vykdo akcijas, kurių metų su nuolaida siekia parduoti kuo daugiau vienų ar kitų prekių. Tačiau pirkėjai pastebi, kad akcijos Lietuvoje gali būti ir atvirkštinės – kaina su nuolaida gali būti ir didesnė už įprastinę. Pirkėjai vieni kitus ragina neapsigauti, o prekybininkai atsiprašo už „klaidą“. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Romas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Lietuvos turguose daugėja lenkiškos produkcijos, o žemesnės kainos gali nudžiuginti ne vieną. Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės" vadovas Vytenis Butkevičius sako, kad gaminių ir produktų kokybė gali būti įvairi, tai būtų galima taikyti visoms šalims. Tačiau lenkiški gaminiai gali būti pigesni, ne tik dėl energetinių išteklių, bet ir dėl darbo jėgos kainos kaimyninėje šalyje.

Šventėms pasibaigus, prekybininkai skaičiuoja gyventojų suneštus pinigus. Lietuviai metų pabaigoje nestabdė ir šventiniam laikotarpiui į namus tempė viską, ką galėjo – šventėms skyrė šimtus eurų. Dalis prekybininkų pardavė daugiau silkės, kūčiukų, spanguolių, šokolado. Giminaičiams ir draugams žmonės dovanojo brAngius siurblius robotus, kosmetiką, prabangius kvepalus.

Nors infliacijos tempai sulėtėjo, maistas Lietuvoje ir toliau brangsta. Tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis gruodį pabrango dar pora procentų, o per metus iš viso – 35-iais procentais. Akis toliau bado ir tokių pat lietuviškų ir lenkiškų produktų kainų skirtumai. Vis tik objektyvių priežasčių kainoms kilti ekonomistai nebemato ir tikina – kainas verslininkai kels tol, kol žmonės savęs neribos ir brangius produktus pirks.

Prekybininkai sako, kad klientų srautai ir pardavimai per 2022 metų Kalėdų ir Naujųjų metų šventes buvo šiek tiek didesni negu 2021 metų pabaigoje, trečiadienį rašo portalas vz.lt.   Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė skaičiuoja, kad prieškalėdinę savaitę pardavimai augo 18 proc., o nuo lapkričio 1-osios iki Kalėdų – beveik 14 proc. Anot jos, pavyzdžiui, kūčiukų pardavimai išaugo beveik trečdaliu, silkės – 40 proc., spanguolių – 80 proc.

Iki šventinio savaitgalio likus vos porai dienų, prekybos tinklas „Iki“ primena apie parduotuvių darbo laiko pasikeitimus. Pirkėjai, norintys sutaupyti laiko, Kūčioms ir Kalėdoms apsipirkti kviečiami ramesnėmis ryto valandomis arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad dėl išaugusių pirkėjų srautų, administracija tradiciškai padės parduotuvėse dirbantiems kolegoms.