politika

Seime – dar vienas detektyvas dėl Žygimanto Pavilionio. Nors konservatoriai jį meta iš užsienio reikalų komiteto pirmininko posto, jis ne tik nesitraukia, bet ir jau antrą dieną išvis nesirodo parlamente. Šįryt jis nedalyvavo ir savo paties vadovaujamame komitete, paprašė valstiečio jį pavaduoti, esą blogai jaučiasi. Konservatoriai stebisi ir jau neslepia, kad istorija gali baigtis netgi Ž. Pavilionio išmetimu iš frakcijos.

Seime egzaminas sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui – parlamentarai balsuoja dėl interpeliacijos. Opozicijos pateiktoje interpeliacijoje Dulkys pliekiamas ir dėl prastos pandeminės situacijos, ir dėl esą „priverstinės“ vakcinacijos strategijos. Premjerė Ingrida Šimonytė interpeliaciją Dulkiui vadina normaliu procesu, o Laisvės frakcija – pagalių kaišiojimu ministrui į ratus ir cinišku elgesiu pandemijos akivaizdoje.

Partijų reitingų lentelėje pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antroje vietoje – valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiama „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Lapkričio 11–28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už socialdemokratus balsuotų 12,9 proc. apklaustųjų,  konservatorius – 11 procentų. Trečioje pozicijoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 8,9 proc.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės paskelbė diplomatinį Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikotą. Tai reiškia, kad į didžiausią žiemos sporto renginį nevyks šalių vadovai ir aukšti pareigūnai. Lietuvoje iš kai kurių Seimo narių skamba raginimai imtis dar griežtesnių priemonių ir į žaidynes nevykti ne tik politikams, bet ir svarbiausiems dalyviams sportininkams.

Po 16 metų trukusios Angelos Merkel eros Vokietija turi naują kanclerį. Parlamente priesiekė Merkel įpėdinis – 63-ejų Olafas Šolcas. Įtemptu laikotarpiu šalies valdymą perimantis socialdemokratas žada sukurti teisingesnę ir turtingesnę Vokietiją, būti griežtesnis Rusijai ir migrantams iš rytų. Pirmiausia, parlamentarų padėka net 16 metų Vokietiją valdžiusiai Angelai Merkel. O tuomet sveikinimai socialdemokratui Olafui Scholzui.

Kai kurie parlamentarai siūlo alkoholinių gėrimų gamintojams leisti gaminti daugiau produkcijos ir pasirinkti, ar įrengti nuosavą kokybės vertinimo laboratoriją, ar gėrimus tikrinti kitose.  Rinkos ekspertai įspėja, kad tokie Seimo narių siekiai palengvinti verslui sąlygas didins alkoholio  prieinamumą. Abejojama ir tuo, ar nesuprastės jo kokybė.   Gerinti alkoholio gamintojų padėtį siūlo Seimo Laisvės frakcijos nariai Ieva Pakarklytė ir Vytautas Mitalas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad šalies atsakas į koronaviruso pandemiją neturėtų būti politiškai skaldantis klausimas, ir išreiškė viltį, kad abi partijos palaikys jo planą dėl kovos su COVID-19 žiemos metu.  „Tai planas, kuris, manau, turėtų mus suvienyti“, – sakė prezidentas Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) būstinėje Vašingtono priemiestyje.   „Žinau, kad COVID-19 yra labai skaldantis klausimas. Šioje šalyje jis tapo politiniu klausimu.

Švedijos parlamentas pirmadienį išrinko Socialdemokratų partijos lyderę Magdaleną Andersson (Magdaleną Anderson) ministre pirmininke. Toks balsavimas buvo jau antras per mažiau nei savaitę. Trečiadienį parlamentas išrinko M. Andersson pirmąja moterimi, turinčia užimti Švedijos vyriausybės vadovo postą, bet ji, praėjus vos kelioms valandoms, atsisakė šių pareigų, subyrėjus koalicinei vyriausybei. 54 metų M. Andersson pakeis premjero poste Stefaną Lofveną, užsitikrinusi 101 parlamentaro paramą.

Kinija ir toliau svaidosi žaibais dėl Lietuvos sprendimo atidaryti taivaniečių atstovybę Vilniuje. Kinijos ambasada surengė ir keistą spaudos konferenciją, kurioje uždraudė dalyvauti televizijų kameroms. Ambasados atstovas vis kartojo, kad Lietuvos valdžia padarė klaidą, pažeidė susitarimą su Kinija ir pajus to pasekmes. Nors diplomatinių santykių visai nutraukti nesiryžo – aiškina, kad taip paliko galimybę mūsų politikams ištaisyti klaidą ir pakeisti atstovybės pavadinimą.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, kad Prezidentūros ir Vyriausybės viešas aiškinimasis dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai kenkia valstybės prestižui. „Aš manau, kad tai, kas dabar Lietuvoj vyksta, yra kai kurių galbūt tokių ne visai subrendusių politikų emocijos, kurios kaltina pačią Vokietijos kanclerę, kuri kaip sunkiasvoris ES politikas padarė labai daug, tame tarpe ir Lietuvai.

Pagal populiarumą pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, antri išlieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, rodo naujausia naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa. Spalį atliktos apklausos duomenimis, socialdemokratų populiarumas per mėnesį kiek smuktelėjo – už juos būtų balsavę 13 proc. apklaustųjų (13,9 proc. rugsėjį). Jog balsuotų už valdančiuosius konservatorius, nurodė 11,6 proc. apklaustųjų (12 proc.

Įvykiai prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos yra ne migracijos, o politinė krizė, išprovokuota baltarusių autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos kaip „valstybinio terorizmo“ aktas, siekiant destabilizuoti padėtį Europos Sąjungoje, trečiadienį pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

Likus vos keliems mėnesiams iki prezidento rinkimų, Prancūzijos politikai pradėjo kritikuoti ES – tai paskatino Lenkijos teismo sprendimas, kuriuo ginčijamas teisinis Europos Sąjungos pagrindas. Griežta kritika Europos Sąjungai ir raginimas Prancūzijai apginti savo nacionalinį suverenitetą kilo ne tik iš įprastų įtariamųjų kraštutinėje dešinėje, bet ir iš kandidatų į prezidentus, kurie yra šalies politikos pagrindinė dalis, rašo politico.eu.

Prezidentas tikisi konstruktyvių, pozityvių vakcinacijos skatinimo ir pandemijos valdymo priemonių, nes kol kas jų iš esmės nematyti, sako Gitano Nausėdos prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.  „Pandemija yra ženkliai sudėtingesnis dalykas negu tik testavimas.

Kilus įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos dėl Taivano, Vilniuje – šešios dešimtys šios šalies verslininkų ieško kontaktų ir pelningų sutarčių su mūsų verslininkais. Vilniuje surengtas Lietuvos ir Taivano prekybos ir investicijų forumas. Iki šiol mažai žinomą ir tolimą Taivaną lietuviai verslininkai atrado dar vasarą, kai už Lietuvos dovanotas „AstraZeneca" vakcinas taivaniečiai atsidėkojo nupirkdami lietuviškų prekių už 76 milijonus eurų.

Europoje rekordiškai pakilus energijos kainoms, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad reikalinga ilgalaikė Europos Sąjungos (ES) politika, siekiant išvengti tokių šuolių.  „ES šalys vieningai sutaria, jog siekiant suvaldyti pasaulinę energijos kainų krizę svarbiausia apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir sumažinti jų gaunamas sąskaitas, tačiau būtini ES mechanizmai ir nuosekli, ilgalaikė ES politika, kuri padėtų išvengti panašių kainų šuolių,“ – pranešime sakė D. Kreivys.

Briuselyje Europos Sąjungos lyderiai renkasi spręsti ką daryti su rekordus mušančiomis elektros ir dujų kainomis. Pasiūlymų daug, tačiau vienybės priimti sprendimą gali pritrūkti. Kol vienos šalys nori radikalių pokyčių siekiant išvengti krizių ateityje, kitos šalys tam nepritaria. Apie svarbą netapti Rusijos dujų įkaite susitikime žada kalbėti ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Saulius Skvernelis steigia naują partiją „Demokratai. Vardan Lietuvos.“ Nors prieš mėnesį nuo Ramūno Karbauskio atsiskyręs ir naują frakciją sukūręs parlamentarų tryliktukas žadėjo neskubėti kurti naujos partijos, planai, anot Skvernelio, staiga pasikeitė. Karbauskis vadina Skvernelį melagiu, kaltina buvusį bendražygį, kad šis stengiasi persivilioti dalį jo „valstiečių.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Estijoje sekmadienį vyksta balsavimas vietos valdžios rinkimuose. Iš viso 448 rinkimų apylinkės pagrindinę balsavimo dieną duris atvėrė 9 val. ir dirbs iki 20 val. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje savo gyvenamosios vietos rinkimų apygardoje arba galėjo pateikti prašymą balsuoti namuose. Nuo šių metų šalyje naudojami elektroniniai rinkėjų sąrašai, t.y., vietoj popierinio sąrašo naudojamas sąrašas kompiuteryje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos šalyje besiformuojanti nauja proeuropietiška koalicija yra svarbi žinutė Europos Sąjungai.

Per šimtą Lenkijos miestų nuvilnijo Europos Sąjungos palaikymo protestai. Dešimtys tūkstančių žmonių su Bendrijos vėliavomis rankose peikė šalies valdžią ir tvirtino remiantys Lenkijos narystę bloke. Į protestus lenkai išėjo po to, kai šalies Konstitucinis Tribunolas atmetė Europos Sąjungos teisės viršenybę. Vien Varšuvoje susirinko keli tūkstančiai žmonių, kurie rodo palaikymą šalies narystei Europos Sąjungoje. Masiniai protestai nuvilnijo net šimte Lenkijos miestų ir miestelių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį per atsisveikinimo vizitą Izraelyje, surengtą baigiantis jos 16 metų trukusiam vadovavimui, pareiškė, kad žydų valstybės saugumas išliks svarbiu „kiekvienos Vokietijos vyriausybės“ prioritetu. A. Merkel, atvykusi į Izraelį aštunto ir paskutinio vizito kaip kanclerė, prieš apsilankydama Jeruzalės Holokausto memoriale Jad Vašem susitiko su ministru pirmininku Naftali Bennettu.

Po „Brexit“ stipriai smogusio Didžiajai Britanijai ir COVID-19 pandemijos sukeltų problemų, valstybių narių savitarpio rietenų ir ginčų su Europos Komisija, Slovėnijoje įvyko neformalus Vadovų tarybos susitikimas. Jame aptartos komplikuotos plėtros problemos – į Sąjungą veržiasi šešios Balkanų valstybės, keldamos galvos skausmą ES narėms.

Aštrėja Lenkijos konfliktas su Europos Sąjunga. Mūsų kaimynų Konstitucinis tribunolas pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos straipsnių nesuderinami su Lenkijos Konstitucija. Varšuva sako, kad Europos teisė ir teismai negali nurodinėti lenkams, kaip gyventi. Lenkijos opozicija jau kalba apie gresiantį „Polexit‘ą“, esą šalis su tokiu elgesiu ir nenorėdama gali išstoti iš Europos Sąjungos.

Ministras Dulkys turi du kelius – persilaužti dorojantis su pandemija arba trauktis. Tokį griežtą perspėjimą jam rėžė prezidentas Gitanas Nausėda – pirmą kartą per šios Vyriausybės kadenciją. Ministras dedasi ramus, atkerta, kad persilaužti turi tie, kurie nesiskiepija. Tiesa, šalies vadovas nepalaiko interpeliacijos premjerei Šimonytei, apie ką nuolat skalambija valstiečiai.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį patikino, kad jo šalis nori likti Europos Sąjungoje. Premjeras tai pareiškė šalies aukščiausios instancijos teismui ketvirtadienį paskelbus svarbią nutartį, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexitą“ – šalies išstojimą iš Bendrijos.    Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu.

Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partija (SDP) ir dvi mažesnės partijos ketvirtadienį paskelbė, kad kitą savaitę plės savo derybas dėl naujos vyriausybės suformavimo, darbą baigiančios kanclerės Angelos Merkel bloko lyderiui užsiminus apie norą trauktis po rinkimuose patirto pralaimėjimo.

Politinėms partijoms šalyje priklauso per 98 tūkst. žmonių, daugiausia iš jų vienija Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), rodo ketvirtadienį paskelbti Teisingumo ministerijos duomenys. Jais remiantis, iš viso šalyje registruotos 28 partijos, iš jų veikiančios – 24, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra. Šios politinės jėgos iš viso vienija 98 tūkst. 324 narius.  Daugiausia žmonių priklauso socialdemokratams – 15 tūkst. 205 nariai.

Vokietijos žaliųjų partijos bendrapirmininkė Annalena Baerbock trečiadienį pareiškė, kad jos partija norėtų mėginti sudaryti trišalę koaliciją su Socialdemokratų partija (SPD) ir liberalia Laisvąja demokratų partija (FDP). Šis pasirinkimas būtų smūgis į politikos besitraukiančios kanclerės Angelos Merkel konservatoriams, kurie tikėjosi sutelkti koaliciją su žaliaisiais ir FDP.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įteisinti surogatinę motinystę – leisti moterims išnešioti ir pagimdyti kitų moterų kūdikius ar embrionus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtina, kad metas Lietuvoje pokyčiams kaip Vakarų šalyse. Tačiau priešininkai atkerta, esą Dulkys ragina eiti ne vakarų šalių, o Rusijos keliu ir gąsdina esą Lietuvoje prasidės masinis moterų išnaudojimas, prekyba jomis ir jų išnešiotais vaikais.

Kartais labai sunku suprasti tuos liberalus valdžioje. Tai jie puola registruoti įstatymus dėl narkotikų įteisinimo, tai vienos lyties asmenų santuokų, tai dėl teisės nepilnamečiams keisti lytį, tai surogatinės motinystės, tai jie niekina viską, ką siūlo opozicija dėl koronaviruso suvaldymo, tačiau galop ateina momentas, kada net ir labai nenorėdami turi pripažinti, kad mūsų pasiūlymai yra geri.

Valstiečių gudravimas praėjusią kadenciją, parūpinus šimtus tūkstančių valstybės eurų bičiuliams socialdarbiečiams, dabar atsisuko prieš patį Karbauskį. Jei artimiausiomis savaitėmis Saulius Skvernelis įregistruos savo partiją, galės pretenduoti į kelis šimtus tūkstančių biudžeto eurų, kurie skiriami rinkimuose dalyvavusioms partijoms.

H valanda, tai karinis terminas, puolime žymintis pradžios linijos kirtimą, o gynyboje laiką, kuomet padalinys turi būti pasiruošęs gintis. Nedvejodamas galiu sakyti, kad abiem prasmėmis ši valanda atėjo ir sveikatos apsaugos sistemoje. Bet apie viską nuo pradžių. Pirmiausia apie sistemos vadovą. Manau, kad nebėra jokios prasmės kritikuoti sveikatos apsaugos ministrą. Taip manau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia tai negali kaltinti žmogaus, kuris nežino, jog kažko nežino.

Vokietijoje suskaičiavus rinkimų rezultatus, kurie nulems ir Europos Sąjungos ateitį minimalia persvara, pergalę iškovojo socialdemokratai, aplenkę 16-ką metų šalį valdžiusios Angelos Merkel partiją. Tiesa, nors ir nusileidę, krikščionys demokratai šalies vairo atsisakyti nežada. Kova kas valdys didžiausią ir turtingiausią Europos šalį tik prasideda. Rimtasis Vokietijos finansų ministras Olafas Šolcas negali sulaikyti šypsenos.

Dar vienas kruvinas išpuolis Ukrainoje. Po to, kai Kijeve nežinomi užpuolikai apšaudė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo automobilį, Čerkasų kavinėje ginkluotas vyras nušovė vietos verslininką. Šaltakraujišką nusikaltimą užfiksavo vaizdo kameros. Juodai apsirengęs, kaip manoma, samdomas žudikas atbėga prie kavinės nutaikęs ginklą į čia stovinčius vyrus. Tačiau jo auka kaip tik tuo metu patraukia į vidų. Žudikas jį pasiveja ir pradeda varpyti kulkomis.

Seime ketvirtadienį planuojamas pirmasis Konstitucijos pataisos priėmimas dėl žemesnės amžiaus kartelės kandidatuojant į Seimą. Parlamentas balsuos dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas. Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, dėl jos Seime turi būti balsuojama du kartus, ir abu kartus pataisai turi pritarti ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.

Seimui antradienį ketinama teikti naują psichologų veiklą turintį reglamentuoti įstatymo projektą. Tai bus mažiausiai ketvirtas bandymas Seime priimti tokį įstatymą. Anot naujausio projekto, psichologu būtų laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla.

Lietuvos politikai savaitgalį vykusius Valstybės Dūmos rinkimus Rusijoje vadina farsu, skirtu legimitizuoti šalies valdžiai. Prezidentą Vladimirą Putiną remianti „Vieningoji Rusija“ po rinkimų turėtų išsaugoti parlamentinę daugumą, nepaisant sumenkusio visuomenės pasitikėjimo, kurį rodė sociologinės apklausos. Pačius rinkimus temdė valdžios susidorojimas su politiniais kitaminčiais.

Lietuva ir Lenkija drauge sieks, kad Europos Sąjunga greičiau peržiūrėtų migracijos politiką ir atsižvelgtų į hibridinių grėsmių riziką, sako Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Kalbant dėl ateities, turime būtų surėmę pečius, siekiant, kad būtų įvykdyti ES migracijos politikos ir teisinės sistemos pokyčiai, kad šalys narės galėtų apginti savo saugumą, kai prieš jas vykdoma hibridinė ataka“, – Lenkijoje penktadienį sakė A. Bilotaitė.

Rusijos prezidento aplinkoje – dešimtys sergančiųjų koronavirusu, o pats Putinas šiandien atrodo ligotas. Koronavirusas Kremliui smogė kaip tik prieš rytoj prasidėsiančius rinkimus į Dūmą, kuriuose valdžią bet kokiais būdais stengiasi išlaikyti  Putiną remianti „Vieningoji Rusija“. Šiemet režimas kaip niekada pasistengė, kad rinkimuose neliktų konkurentų – vykdė iki šiol nematytas represijas prieš politikus ir žiniasklaidą.

Rietenos, blaškymasis ir ambicijų demonstravimas – taip valdžios darbą apibūdina dalis tautiečių. Ir ta dalis vis auga. Naujausia apklausa rodo, kad kategoriškai nepalankiai į ministrų darbą žiūri beveik trečdalis gyventojų, nuo vasaros pradžios šis skaičius ūgtelėjo pusantro karto.

Rudens politikos sezonas prasideda su trenksmu: sostinės centre prieš valdžią protestuoja Šeimų sąjūdis, o Seime pagaliau įvyko seniai prognozuotas valstiečių skilimas. Apie šias savaitės aktualijas kalbame su viešųjų ryšių ekspertu Mykolu Katkumi.

Seimo opozicijos atstovai prasidedančios rudens sesijos prioritetais mato žmonių pajamų didinimą, paskatas skiepytis. „Šitoj sesijoj mūsų prioritetas yra realios žmonių pajamos, nes žmogus apie gyvenimo kokybę sprendžia pagal tai, kiek barška pinigėlių jo kišenėj ir ar gali jis ką nors nusipirkt, gali su gyvenimu eiti koja kojon“, – po frakcijų vadovų susitikimo su Seimo pirmininke ketvirtadienį žurnalistams sakė socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) senbuvė parlamentarė Rima Baškienė sako svarstanti palikti valstiečių frakciją Seime, tačiau partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tokiu ilgametės bendražygės žingsniu teigia abejojantis. „Svarstau apie pasitraukimą iš frakcijos, tačiau galutinio sprendimo nėra priimta“, – BNS penktadienį sakė parlamentarė. Jos teigimu, tokius svarstymus paskatino radikalėjanti valstiečių politinė kryptis po pernai vykusių Seimo rinkimų.

Nors tai yra mano pirma kadencija Lietuvos Respublikos Seime ir dar net nesulaukiau vienerių darbo metų sukakties, tačiau jau užauginau pakankamai storą odą, kad nereaguočiau į oponentų kritiką, patyčias ir grasinimus, kurie, deja tapo Lietuvos politikos norma. Tačiau kai šiuos, ne itin patrauklius politikų bruožus pradeda demonstruoti „duomenų mokslininkais“ patys save tituluojantys ir žiniasklaidos plačiai cituojami veikėjai, negaliu nereaguoti.

Įvertinusi geriausią pasaulio valstybių patirtį Ramūno Karbauskio vadovaujama šešėlinė Vyriausybė siūlo, jog žmonėms, kurie patyrė sunkų vakcinos šalutinį poveikį, būtų atlyginta žala, rašoma pranešime spaudai.  Šešėlinis premjeras stebisi, kodėl iki šiol Ingridos Šimonytės Vyriausybė to nepadarė, kai tuo tarpu daugelis valstybių, rekomenduodamos vakcinas, yra numačiusios ir kompensacijas, jei asmuo dėl privalomų ar rekomenduojamų skiepų patiria neigiamas pasekmes.

Seimo narys Petras Gražulis kreipėsi į Seimo Etikos komisiją, prašydamas įpareigoti L. Kasčiūną paneigti jo skleistą dezinformaciją, kad Petras Gražulis rugpjūčio 10 d. kurstė riaušes prie Seimo, ir prašo įpareigoti L. Kasčiūną viešai jo dėl to atsiprašyti, rašoma politiko pranešime spaudai. P. Gražulis teigia, kad kaip tik viskas buvo atvirkščiai. „Tą pačią dieną, 2021-08-10 d. apie 17 val.

Nors būdama valdžioje pasižymėjo dideliais skirtumais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sugebėjo išlaikyti vienybę. Dauguma šios partijos frakcijos Seime politikų pripažįsta, kad anuomet buvo įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų požiūrių. Tačiau buvimas opozicijoje tarsi sprogdina iš vidaus, tampa nebeįmanoma susitarti net dėl smulkmenų, nebelieka įprastai profesinėje veikloje taikomo tarpusavio pagarbos principo.