politika

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį per atsisveikinimo vizitą Izraelyje, surengtą baigiantis jos 16 metų trukusiam vadovavimui, pareiškė, kad žydų valstybės saugumas išliks svarbiu „kiekvienos Vokietijos vyriausybės“ prioritetu. A. Merkel, atvykusi į Izraelį aštunto ir paskutinio vizito kaip kanclerė, prieš apsilankydama Jeruzalės Holokausto memoriale Jad Vašem susitiko su ministru pirmininku Naftali Bennettu.

Po „Brexit“ stipriai smogusio Didžiajai Britanijai ir COVID-19 pandemijos sukeltų problemų, valstybių narių savitarpio rietenų ir ginčų su Europos Komisija, Slovėnijoje įvyko neformalus Vadovų tarybos susitikimas. Jame aptartos komplikuotos plėtros problemos – į Sąjungą veržiasi šešios Balkanų valstybės, keldamos galvos skausmą ES narėms.

Aštrėja Lenkijos konfliktas su Europos Sąjunga. Mūsų kaimynų Konstitucinis tribunolas pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos straipsnių nesuderinami su Lenkijos Konstitucija. Varšuva sako, kad Europos teisė ir teismai negali nurodinėti lenkams, kaip gyventi. Lenkijos opozicija jau kalba apie gresiantį „Polexit‘ą“, esą šalis su tokiu elgesiu ir nenorėdama gali išstoti iš Europos Sąjungos.

Ministras Dulkys turi du kelius – persilaužti dorojantis su pandemija arba trauktis. Tokį griežtą perspėjimą jam rėžė prezidentas Gitanas Nausėda – pirmą kartą per šios Vyriausybės kadenciją. Ministras dedasi ramus, atkerta, kad persilaužti turi tie, kurie nesiskiepija. Tiesa, šalies vadovas nepalaiko interpeliacijos premjerei Šimonytei, apie ką nuolat skalambija valstiečiai.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį patikino, kad jo šalis nori likti Europos Sąjungoje. Premjeras tai pareiškė šalies aukščiausios instancijos teismui ketvirtadienį paskelbus svarbią nutartį, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexitą“ – šalies išstojimą iš Bendrijos.    Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu.

Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partija (SDP) ir dvi mažesnės partijos ketvirtadienį paskelbė, kad kitą savaitę plės savo derybas dėl naujos vyriausybės suformavimo, darbą baigiančios kanclerės Angelos Merkel bloko lyderiui užsiminus apie norą trauktis po rinkimuose patirto pralaimėjimo.

Politinėms partijoms šalyje priklauso per 98 tūkst. žmonių, daugiausia iš jų vienija Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), rodo ketvirtadienį paskelbti Teisingumo ministerijos duomenys. Jais remiantis, iš viso šalyje registruotos 28 partijos, iš jų veikiančios – 24, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra. Šios politinės jėgos iš viso vienija 98 tūkst. 324 narius.  Daugiausia žmonių priklauso socialdemokratams – 15 tūkst. 205 nariai.

Vokietijos žaliųjų partijos bendrapirmininkė Annalena Baerbock trečiadienį pareiškė, kad jos partija norėtų mėginti sudaryti trišalę koaliciją su Socialdemokratų partija (SPD) ir liberalia Laisvąja demokratų partija (FDP). Šis pasirinkimas būtų smūgis į politikos besitraukiančios kanclerės Angelos Merkel konservatoriams, kurie tikėjosi sutelkti koaliciją su žaliaisiais ir FDP.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įteisinti surogatinę motinystę – leisti moterims išnešioti ir pagimdyti kitų moterų kūdikius ar embrionus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtina, kad metas Lietuvoje pokyčiams kaip Vakarų šalyse. Tačiau priešininkai atkerta, esą Dulkys ragina eiti ne vakarų šalių, o Rusijos keliu ir gąsdina esą Lietuvoje prasidės masinis moterų išnaudojimas, prekyba jomis ir jų išnešiotais vaikais.

Kartais labai sunku suprasti tuos liberalus valdžioje. Tai jie puola registruoti įstatymus dėl narkotikų įteisinimo, tai vienos lyties asmenų santuokų, tai dėl teisės nepilnamečiams keisti lytį, tai surogatinės motinystės, tai jie niekina viską, ką siūlo opozicija dėl koronaviruso suvaldymo, tačiau galop ateina momentas, kada net ir labai nenorėdami turi pripažinti, kad mūsų pasiūlymai yra geri.

Valstiečių gudravimas praėjusią kadenciją, parūpinus šimtus tūkstančių valstybės eurų bičiuliams socialdarbiečiams, dabar atsisuko prieš patį Karbauskį. Jei artimiausiomis savaitėmis Saulius Skvernelis įregistruos savo partiją, galės pretenduoti į kelis šimtus tūkstančių biudžeto eurų, kurie skiriami rinkimuose dalyvavusioms partijoms.

H valanda, tai karinis terminas, puolime žymintis pradžios linijos kirtimą, o gynyboje laiką, kuomet padalinys turi būti pasiruošęs gintis. Nedvejodamas galiu sakyti, kad abiem prasmėmis ši valanda atėjo ir sveikatos apsaugos sistemoje. Bet apie viską nuo pradžių. Pirmiausia apie sistemos vadovą. Manau, kad nebėra jokios prasmės kritikuoti sveikatos apsaugos ministrą. Taip manau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia tai negali kaltinti žmogaus, kuris nežino, jog kažko nežino.

Vokietijoje suskaičiavus rinkimų rezultatus, kurie nulems ir Europos Sąjungos ateitį minimalia persvara, pergalę iškovojo socialdemokratai, aplenkę 16-ką metų šalį valdžiusios Angelos Merkel partiją. Tiesa, nors ir nusileidę, krikščionys demokratai šalies vairo atsisakyti nežada. Kova kas valdys didžiausią ir turtingiausią Europos šalį tik prasideda. Rimtasis Vokietijos finansų ministras Olafas Šolcas negali sulaikyti šypsenos.

Dar vienas kruvinas išpuolis Ukrainoje. Po to, kai Kijeve nežinomi užpuolikai apšaudė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo automobilį, Čerkasų kavinėje ginkluotas vyras nušovė vietos verslininką. Šaltakraujišką nusikaltimą užfiksavo vaizdo kameros. Juodai apsirengęs, kaip manoma, samdomas žudikas atbėga prie kavinės nutaikęs ginklą į čia stovinčius vyrus. Tačiau jo auka kaip tik tuo metu patraukia į vidų. Žudikas jį pasiveja ir pradeda varpyti kulkomis.

Seime ketvirtadienį planuojamas pirmasis Konstitucijos pataisos priėmimas dėl žemesnės amžiaus kartelės kandidatuojant į Seimą. Parlamentas balsuos dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas. Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, dėl jos Seime turi būti balsuojama du kartus, ir abu kartus pataisai turi pritarti ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.

Seimui antradienį ketinama teikti naują psichologų veiklą turintį reglamentuoti įstatymo projektą. Tai bus mažiausiai ketvirtas bandymas Seime priimti tokį įstatymą. Anot naujausio projekto, psichologu būtų laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla.

Lietuvos politikai savaitgalį vykusius Valstybės Dūmos rinkimus Rusijoje vadina farsu, skirtu legimitizuoti šalies valdžiai. Prezidentą Vladimirą Putiną remianti „Vieningoji Rusija“ po rinkimų turėtų išsaugoti parlamentinę daugumą, nepaisant sumenkusio visuomenės pasitikėjimo, kurį rodė sociologinės apklausos. Pačius rinkimus temdė valdžios susidorojimas su politiniais kitaminčiais.

Lietuva ir Lenkija drauge sieks, kad Europos Sąjunga greičiau peržiūrėtų migracijos politiką ir atsižvelgtų į hibridinių grėsmių riziką, sako Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Kalbant dėl ateities, turime būtų surėmę pečius, siekiant, kad būtų įvykdyti ES migracijos politikos ir teisinės sistemos pokyčiai, kad šalys narės galėtų apginti savo saugumą, kai prieš jas vykdoma hibridinė ataka“, – Lenkijoje penktadienį sakė A. Bilotaitė.

Rusijos prezidento aplinkoje – dešimtys sergančiųjų koronavirusu, o pats Putinas šiandien atrodo ligotas. Koronavirusas Kremliui smogė kaip tik prieš rytoj prasidėsiančius rinkimus į Dūmą, kuriuose valdžią bet kokiais būdais stengiasi išlaikyti  Putiną remianti „Vieningoji Rusija“. Šiemet režimas kaip niekada pasistengė, kad rinkimuose neliktų konkurentų – vykdė iki šiol nematytas represijas prieš politikus ir žiniasklaidą.

Rietenos, blaškymasis ir ambicijų demonstravimas – taip valdžios darbą apibūdina dalis tautiečių. Ir ta dalis vis auga. Naujausia apklausa rodo, kad kategoriškai nepalankiai į ministrų darbą žiūri beveik trečdalis gyventojų, nuo vasaros pradžios šis skaičius ūgtelėjo pusantro karto.

Rudens politikos sezonas prasideda su trenksmu: sostinės centre prieš valdžią protestuoja Šeimų sąjūdis, o Seime pagaliau įvyko seniai prognozuotas valstiečių skilimas. Apie šias savaitės aktualijas kalbame su viešųjų ryšių ekspertu Mykolu Katkumi.

Seimo opozicijos atstovai prasidedančios rudens sesijos prioritetais mato žmonių pajamų didinimą, paskatas skiepytis. „Šitoj sesijoj mūsų prioritetas yra realios žmonių pajamos, nes žmogus apie gyvenimo kokybę sprendžia pagal tai, kiek barška pinigėlių jo kišenėj ir ar gali jis ką nors nusipirkt, gali su gyvenimu eiti koja kojon“, – po frakcijų vadovų susitikimo su Seimo pirmininke ketvirtadienį žurnalistams sakė socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) senbuvė parlamentarė Rima Baškienė sako svarstanti palikti valstiečių frakciją Seime, tačiau partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tokiu ilgametės bendražygės žingsniu teigia abejojantis. „Svarstau apie pasitraukimą iš frakcijos, tačiau galutinio sprendimo nėra priimta“, – BNS penktadienį sakė parlamentarė. Jos teigimu, tokius svarstymus paskatino radikalėjanti valstiečių politinė kryptis po pernai vykusių Seimo rinkimų.

Nors tai yra mano pirma kadencija Lietuvos Respublikos Seime ir dar net nesulaukiau vienerių darbo metų sukakties, tačiau jau užauginau pakankamai storą odą, kad nereaguočiau į oponentų kritiką, patyčias ir grasinimus, kurie, deja tapo Lietuvos politikos norma. Tačiau kai šiuos, ne itin patrauklius politikų bruožus pradeda demonstruoti „duomenų mokslininkais“ patys save tituluojantys ir žiniasklaidos plačiai cituojami veikėjai, negaliu nereaguoti.

Įvertinusi geriausią pasaulio valstybių patirtį Ramūno Karbauskio vadovaujama šešėlinė Vyriausybė siūlo, jog žmonėms, kurie patyrė sunkų vakcinos šalutinį poveikį, būtų atlyginta žala, rašoma pranešime spaudai.  Šešėlinis premjeras stebisi, kodėl iki šiol Ingridos Šimonytės Vyriausybė to nepadarė, kai tuo tarpu daugelis valstybių, rekomenduodamos vakcinas, yra numačiusios ir kompensacijas, jei asmuo dėl privalomų ar rekomenduojamų skiepų patiria neigiamas pasekmes.

Seimo narys Petras Gražulis kreipėsi į Seimo Etikos komisiją, prašydamas įpareigoti L. Kasčiūną paneigti jo skleistą dezinformaciją, kad Petras Gražulis rugpjūčio 10 d. kurstė riaušes prie Seimo, ir prašo įpareigoti L. Kasčiūną viešai jo dėl to atsiprašyti, rašoma politiko pranešime spaudai. P. Gražulis teigia, kad kaip tik viskas buvo atvirkščiai. „Tą pačią dieną, 2021-08-10 d. apie 17 val.

Nors būdama valdžioje pasižymėjo dideliais skirtumais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sugebėjo išlaikyti vienybę. Dauguma šios partijos frakcijos Seime politikų pripažįsta, kad anuomet buvo įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų požiūrių. Tačiau buvimas opozicijoje tarsi sprogdina iš vidaus, tampa nebeįmanoma susitarti net dėl smulkmenų, nebelieka įprastai profesinėje veikloje taikomo tarpusavio pagarbos principo.

Sprendimą leisti Kinijos įmonei „Nuctech“ įrengti rentgeną pasienyje su Baltarusija Seimo opozicijos lyderis vadina keistu, o parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas – mažesne blogybe. „Man nesuprantama, kodėl toks sprendimas“, – ketvirtadienį BNS sakė opozicijos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Riaušės prie Seimo. Po mitingo prieš COVID-19 ribojimus prie Seimo antradienį kilo riaušės, išvaikytos apie 2 val. nakties. Svarbiausi akcentai: * Pareigūnai prieš protestuotojus keliskart panaudojo ašarines dujas, kovinius veiksmus. Protestuotojai mėtė į pareigūnus akmenis ir butelius, pirotechninius užtaisus. Nukentėjo 18 pareigūnų, trys buvo išvežti į gydymo įstaigas.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidau priešindamasis Kremliui, bet dabar daugiausiai laiko skiriu Kinijai. Kuris iš jų yra blogiau? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo lengvas. Rusijos kaimynės laiko ją didele grėsme. Baltijos šalys, Vidurio Europa ir tokios valstybės kaip Moldova, Sakartvelas ar Ukraina nuolat nerimauja. Rusija gali į jas įsivežti ir tai daro, taip pat nutraukti joms gamtinių dujų tiekimą ir kelti sumaištį jų politikoje. Kitoms šalims grėsmę kelia Kinija.

Niujorko gubernatorius – seksualinio priekabiavimo skandalo epicentre. Nepriklausomi tyrėjai skelbia, kad jis lytiškai priekabiavo prie vienuolikos moterų. Pats gubernatorius tai griežtai neigia, o prezidentas Džo Baidenas ragina jį atsistatydinti.  Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo skęsta seksualinio priekabiavimo skandale.

Lietuvoje – rietenos dėl plūstančio migrantų srauto. Kas nutiko Lietuvos valstybei, kad be isterijos ir krizės nesugebame išspręsti saujelės nelegalių migrantų problemos ir užtikrinti tinkamą sienos apsaugą? „Dienos komentare“ atsakymus, savo mintis į šiuos klausimus išdėstė rašytojas Andrius Užkalnis. Savo naujausiame straipsnyje labai smarkiai rašote apie mūsų valdžios nesugebėjimą tvarkytis su nelegalių migrantų problema.

Ketvirtadienį po pietų Rūdninkų poligone apgyvendinami pirmieji migrantai. „Tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, tačiau iš viso artimiausiu metu, tai yra artimiausiomis dienomis planuojama apgyvendinti apie 350“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis. Užsieniečius pasieniečiai gabena savo tarnybiniu ir savivaldybių transportu, jiems padeda policija.  „Pirma iš A. Barausko, G. Žagunio ir Varėnos užkardų, kur labiausiai apkrautos.

J. Bideno administracijos apverktinas sprendimas liautis blokuoti Rusijos ir Vokietijos dujų vamzdyną „Nord Stream 2“ suteikia drąsos Kremliui, silpnina Ukrainą ir Lenkiją, liūdina kitas sąjungininkes ir apdovanoja Vokietijos godumą bei cinizmą. Nevykusi diplomatija pranešant apie šį žingsnį dar labiau užgauna. Vis dėlto skambant raudoms istorija gali pateikti svarbią ir netgi guodžiančią pamoką.

Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, trečiadienio vakarą vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas tariasi su bendruomene dėl migrantų apgyvendinimo. „Šalčininkų mero kvietimu jie nuvažiavo į Rūdninkus pabendrauti su vietos bendruomene ir, tiesą pasakius, šiuo metu bent jau mes vertiname, kad pokalbis vyksta konstruktyviai“, – BNS informavo vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Vyriausybė į migrantų krizės valdymą oficialiai įtraukė dar kelias ministerijas, savivaldybes. Ministrų kabinetas trečiadienį pakoregavo Valstybinį ekstremalių situacijų valdymo planą, į jį įtraukdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei savivaldybių administracijų direktorius. Pabrėžiama, kad tai daroma šaliai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu.

Lietuvoje užvirė arši diskusija dėl to, ar būtina šalyje skelbti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse. Būtent šiuo klausimu išsiskiria ne tik Vyriausybės narių nuomonė, bet ir opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio ir valstiečių vadovo Ramūno Karbauskio požiūris. Buvęs premjeras S. Skvernelis tikina, kad įvesti nepaprastąją padėtį yra būtina, kitu atveju pavėluoti teisiniai veiksmai gali reikšti didelę žalą.

Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis sako nepalaikantis nepaprastosios padėties įvedimo dėl migrantų krizės ir neabejoja, kad tam nepritars tiek valstiečiai, tiek likusi Seimo opozicija.

Būtent tai per rinkimus žadėjo TS-LKD. Tada nesupratome, kad ta jėga bus nukreipta prieš Lietuvos piliečius. O galėjome nutuokti, nes juk būtent TS-LKD yra partija, kuriai esant valdžioje įvyksta visi rezonanciniai valstybės prievartos prieš savo taikius piliečius atvejai po įstojimo į ES ir NATO.  Situacija Rūdninkuose yra sudėtinga, to niekas neneigia.

Buvęs Seimo narys, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pažėrė kritikos valdantiesiems dėl į Lietuvą plūstančių migrantų srauto, taip pat Covid-19 valdymo strategijos. Kaip rašė R. Karbauskis, valdančiųjų pareiškimai panašėją į viduramžius. „Sužvėrėję, godūs ir pikti.

Lietuvos institucijos turi siekti, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovautų NATO, tai būtų didžiulis laimėjimas Lietuvai, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Povilas Mačiulis „Kuo daugiau lietuviškų pavardžių mes girdėsime panašiuose kontekstuose, tuo Lietuvai bus geriau.

Gitanas Nausėda už per lėtą gyventojų vakcinavimą nuo COVID-19 visas kritikos strėles paleido į Arūną Dulkį. Metų darbus pristatęs prezidentas giriasi gautais vakcinų kiekiais ir peikia Sveikatos apsaugos ministrą, kuris esą neturi plano, kaip paskatinti Lietuvos gyventojus skiepytis. Nausėda savo pranešime taip pat demonstravo nuotraukų koliažus, gyrėsi svarbiausiais užsienio politikos pasiekimais ir įvardijo didžiausią savo metų klaidą.

Jungtinėse Valstijose – drama dėl balsavimo teisių. Respublikonai nori griežtinti rinkimų taisykles, o demokratai kaltina juos mėginimais varžyti žmonių balsavimo teisę. Neapsikentęs respublikonų stumiamų naujovių, į tautą kreipėsi prezidentas Džo Baidenas. Balsavimo teisės ribojimai – istorinis išbandymas Jungtinėms Valstijoms. Tai pareiškė prezidentas Joe Bidenas. Jis į tautą kreipėsi po to, kai rinkimuose pralaimėjimą patyrusio Donaldo Trumpo paskatinti respublikonai ėmėsi balsavimo pataisų.

Tarp didžiausią turtą pernai deklaravusių Lietuvos politikų – Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas, Antanas Guoga, pernai ėjęs Seimo nario pareigas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Valstybinei mokesčių inspekcijai trečiadienį paskelbus naujausius turto deklaracijų duomenis, BNS pateikia pirmąjį turtingiausių politikų ir tarnautojų dešimtuką. 1. Vidmantas Dambrauskas, vadovaujantis Birių krovinių terminalui. Jo turto vertė – 18,8 mln. eurų. 10 mln.

Reformų įgyvendinimas yra svarbu, tačiau Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO yra politinis sprendimas, teigia šios šalies prezidentas. „Manau, kad iš dalies narystės ES ir NATO klausimas susijęs su reformomis, bet daugiausia tai politiniai klausimai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Volodymyras Zelenskis.

Seimas po karštų diskusijų imasi įstatymo projekto dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Kol valdantieji aiškina, kad V. Landsbergis faktiškai vadovavo Lietuvai, opozicija kaltina konservatorius istorijos perrašinėjimu. „De fakto“, taip, Vytautas Landsbergis buvo tas valstybės vadovas, bet taip priiminėti įstatymus, tokius, kad net neleidžiat opozicijai užduoti klausimų, tai yra žema šito asmens atžvilgiu.

Baigta Seimo pavasario sesija, o jos metu dėl politikų idėjų ginčų netrūko tiek parlamente, tiek ir visuomenėje. Valdantieji giriasi, kad dirbo neblogai, nepavyko pasiekti tikslų tik žmogaus teisių srityje, tačiau opozicija atkerta, kad darbas buvo toks nykus, jog jautėsi, kaip atostogose. O rūpestį dėl pandemijos pasekmių užgožė vertybiniai ginčai dėl partnerystės, lyties keitimo ir net Seimo tualetų. Seimo pavasario sesija kovą prasidėjo su dideliais užmojais.

Kinijos komunistinis režimas pompastiškai švenčia partijos įkūrimo šimtmetį. Šalį valdantis režimas, šventės proga užkūrė ir didžiulį smegenų plovimo aparatą – per televiziją transliuoja įspūdingus paradus, o prezidentas postringauja apie žmonių gerovę ir laisvę. Tuo pat metu kinų komunistai kalina ir galimai net sterilizuoja milijonus uigūrų ir bando iš istorijos ištrinti kruviną Tiananmenio aikštės susidorojimą.

Konservatoriaus Žygimanto Pavilionio prisišnekėjo – opozicija pyksta, kad jo kalbos kenkia Lietuvos užsienio politikai, todėl šiandien surengė slaptą balsavimą dėl jo išmetimo iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko posto. Kantrybės taurė opozicijai persipildė į dienos šviesą išlindus jo pokalbiams su rusų provokatoriais. Pavilionis Gitaną Nausėdą vadina simboliniu ir ragina nekreipti į šalies vadovą dėmesio.