politika

Europos Sąjungos ambasadoriams sutarus dėl ekonominių sankcijų Baltarusijos ekonominiams sektoriams, Lukašenka grasina ir toliau į Baltijos šalis siųsti kontrabandą bei migrantus, be to, jis naciu išvadino Vokietijos užsienio reikalų ministrą. Skambant skystiems plojimams minint 80-ąsias nacistinės Vokietijos įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metines, Lukašenka jas pavertė dar vienu propagandos spektakliu.

Seimo kanceliarijos informacinių sistemų veikimas atkurtas. Šiuo metu teisėkūros procedūros Seime gali vykti įprasta tvarka, teigiama pranešime. Kai kurios Seimo informacinės sistemos nuo maždaug 8 val. buvo neprieinamos dėl audros nutrūkus elektros tiekimui ir po kelių valandų išsijungus tinklo kompiuterinei įrangai (tai nebuvo Seimo kanceliarijos įrangos gedimas ar kibernetinė ataka). Seimo kanceliarija nagrinės šio sutrikimo aplinkybes ir priežastis.

Grasinimai nužudyti Saulių Skvernelį lietuviui užtraukė 2000 eurų baudą. Buvusį premjerą internetinėmis feisbuko žinutėmis užsipuolė Šiaurės Airijoje gyvenantis emigrantas iš Kauno apskrities, kuriam nepatiko, kaip buvęs Ministras Pirmininkas reagavo į Jurbarko prievartautojo bylą, Skverneliui buvo skirta sustiprinta apsauga. Anot Vadovybės apsaugos tarnybos atstovų, kasmet Lietuvoje sulaukiama iki pusės tūkstančių panašių atvejų, apie grasinimus pasakoja ir kiti Seimo nariai.

Trečiadienį apie pusė šimto žmonių tęsia protesto akciją prie Seimo dėl valdžios vykdomos šeimos politikos. Ji prasidėjo antradienio rytą, tuomet prie parlamento buvo susirikinę keli šimtai žmonių. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nedavė leidimo mitingui, nes įvertino jį kaip politinę akciją, protestuotojai Seimo automobilių aikštelėje stoviniuoja grupelėmis. Mat akcijai iki 15 žmonių leidimo nereikia.

Antradienį prie Seimo susirinko keli šimtai žmonių, kurie protestuoja dėl valdžio vykdomos šeimos politikos. Šiame susibūrime apsilankė ir Seimo narys Petras Gražulis. Politikas teigė, kad mitingas bus vykdomas 3 dienas, o protestuojantys žmonės galės apsigyventi pas jį Seimo viešbutyje. „Vyksta protesto mitingas prieš dabartinę Vyriausybę, prieš Seimo daugumą, prieš priimamus sprendimus. <...> Vaikai gimsta iš tėvo ir motinos, niekada nebus taip, kad vyrai gimdytų.

Europos Sąjungos (ES) piliečiai galės tapti partijos steigėjais Lietuvoje. Seimas šią savaitę 75 balsais „už“, dviem parlamentarams balsavus „prieš“ ir 24 susilaikius priėmė tokias Teisingumo ministerijos inicijuotas pataisas. Jos įsigalios pasirašytos prezidento. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, Lietuva turi užtikrinti čia gyvenančių ES piliečių teises ir į nacionalinę teisę įtraukti ES standartus atitinkančias tarptautines nuostatas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kuris išsamiausiai svarsto ir labiausiai gilinasi į lošimų ir rinkos reguliavimą, vadovas Mykolas Majauskas sako, kad visada, kai registruojamos su šia rinka susijusios pataisos ir vyksta svarstymai komitete ar Seime, politikai sulaukia spaudimo. Anot jo, svarstant šiuos klausimus „sulaukiama skambučių, laiškų, prašymų susitikti“.  „Tai galima suprasti kaip bandymą daryti įtaką.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti pagrindo iš Užsienio reikalų komiteto (UKR) pirmininko pareigų atstatydinti Žygimantą Pavilionį dėl jo paskelbto pokalbio su apsimetėliais iš Rusijos. Tuo metu Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis žada imtis veiksmų konservatoriaus Ž. Pavilionio atžvilgiu. „Pono Pavilionio pavyzdys parodė, kad visi turime labai būti budrūs ir atsargūs“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikai siekdami gerovės Lietuvos gyventojams turėtų žiūrėti toliau savo nosies, teigė politologė Rima Urbonaitė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Tokią mintį jį pasakė aptarinėdama šiandien įvykusį prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą.  Politologę kalbino žurnalistas Artūras Anužis.  Ponia Rima, atrodo, kad tas konfliktas tarp Nausėdos ir konservatorių persikėlė ir į metinį pranešimą. Gal jis nebuvo išryškintas, tačiau jį justi tikrai buvo galima.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gavo per veidą vieno iš savo vizitų Prancūzijos pietryčiuose metu. Socialiniuose tinkluose išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip E. Macronas eina prie pertvaros, skiriančios nuo už jos susirinkusių žmonių. Tuomet vienas vyras, prie kurio ėjo pasisveikinti šalies vadovas, pakėlė prieš E. Macroną ranką. Pats prezidentas tuo metu buvo staigiai nutemptas apsaugos, o policija sulaikė du asmenis, skelbiama BBC.

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad antrajame metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda išsakė pagrįstą kritiką valdančiajai daugumai – konservatoriams ir liberalams. „Prezidentas pažymėjo, kad valdantieji, priiminėdami sprendimus, demonstruoja neužtikrintumą ir blaškosi, nesugeba planuoti žingsnių į ateitį, kalbėjo apie bevaises rietenas ir neįsiklausymą. Tai – pagrįsta kritika valdantiesiems, visa tai matome ir šiandien.

Lietuvoje pasiskiepyti nuo koronaviruso jau nuo šios savaitės gali visi vyresni nei 16-os metų amžiaus žmonės. Prasidėjo masinė vakcinacija. O ar Lietuva netolimoje ateityje gali pati pradėti gaminti vakcinas nuo koronaviruso? Ir mūsų šalies mokslininkai, ir valdžia tvirtina, kad taip. Lietuvos biotechnologijų įmones gyrė ir čia apsilankęs už Europos Sąjungos vidaus rinką atsakingas eurokomisaras. Tiesa, ar šie norai gali tapti realybe, lieka daug klaustukų.

Kremliui į kalėjimus susodinus visus Vladimiro Putino politinius oponentus, artėjančiuose Dūmos rinkimuose politinės intrigos visgi bus. Rinkimuose Putino partijai iššūkį meta Holivudo filmų žvaigždė Stevenas Seagalas, kuris pareiškė, kad šalyje būtina griežtinti įstatymus.

Jungtinės Valstijos 2012–2014 metais šnipinėjo įtakingus Europos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pasitelkdamos Kopenhagos žvalgybos tarnybų pagalbą, sekmadienį pranešė Danijos ir kitų Europos šalių žiniasklaida. Danų visuomeninis transliuotojas „Danmarks Radio“ (DR) pareiškė, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), naudodamasi interneto kanalais Danijoje, šnipinėjo garsius politikus ir aukšto rango pareigūnus Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje bei Prancūzijoje.

Opozicinė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) gegužę sugrįžo į populiariausių šalies partijų viršūnę, sparčiai auga ir naują pirmininkę išsirinkusių socialdemokratų reitingas, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, jei sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už valstiečius balsuotų 16,2 proc. rinkėjų, už valdančiuosius konservatorius – 14,8 proc. (balandį – atitinkamai 15,4 ir 17 proc.

Konstitucijai prieštarauja draudimas į Seimą išrinktam politikui pasirinkti mandatą, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Konstitucinis Teismas pareiškė, kad į Seimą išrinktas politikas iki priesaikos turi teisę apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar pasilikti kitą mandatą. Rinkimų įstatymų nuostatos, pagal kurias į Seimą išrinktas Europos Parlamento, savivaldybės tarybos narys ar meras netenka įgaliojimų, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Seimas nesutiko svarstyti pataisų, kuriomis siūlyta per ketverius metus grąžinti gyventojams likusius 90 mln. eurų nekompensuotų per 2009 metų krizę sumažintų įvairių pensijų, kompensacijų, rentų ir kitų išmokų.  Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti valstietės Laimos Nagienės teikto projekto: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 29 parlamentarai. Tada 62 balsais prieš 57 iniciatyva iš viso buvo atmesta. L. Nagienė 2022 metais siūlė kompensuoti 10 proc.

Sukanka lygiai dveji metai, kai tauta prezidentu išsirinko Gitaną Nausėdą. Ekspertai atviri – šalies vadovas per šį laiką pasiūlė gerų iniciatyvų, visgi savo vietos politikos padangėje Nausėda tebeieško. Itin ekspertus stebina, kad jie patys ir visuomenė nuolat turi spėlioti, ką šalies vadovas iš tiesų norėjo pasakyti viena ar kita žinute.

Naujausios apklausos rodo, kad mažiau žmonių palankiai vertina Ingridą Šimonytę, Gabrielių Landsbergį, Aušrinę Armonaitę.  Kol šių Vyriausybės narių reintingai krenta, Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga gali pasigirti priešingais rezultatais. Politologai ir apžvalgininkai aiškina, kad rinkėjų atmintis – trumpa, o valdžia nepatenkinti Lietuvos gyventojai ieško, į ką atsiremti, gręžiasi į opoziciją.  „Aš savo reintingų nei tada, kai jie kyla, nei tada, kai jie krenta nekomentuoju.

Ingridai Šimonytei, kaip ir kiekvienam naujos kadencijos premjerui, kas ketverius metus, gegužę tenka paradoksali užduotis – pristatyti ataskaitą apie darbus, kuriuos Vyriausybė atliko pernai. „Čia turbūt toks keistesnis žanras, kai man į tribūną reikėtų ateiti su Sauliumi Skverneliu“, – ironizavo ministrė pirmininkė.  Deja, Skvernelio nebuvo net salėje, ataskaita jo, matyt, nesudomino. O Šimonytė su savo ministrais pernai dirbo tik tris savaites.

Ginčas tarp konservatorių ir Prezidento gilėja ir net tampa pajuokos objektu. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kviečia Gitaną Nausėdą susitikti akis į akį ir aptarti, kas atstovaus Europos Vadovų Taryboje – šalies vadovas ar premjerė Šimonytė. Nepavykus susitarti, grasinama įstatymo projektu, kuris įteisintų Ministro Pirmininko atstovavimą Europos lyderių susitikimuose. Tokie ketinimai apžvalgininkams panašūs į šantažą.

Viešai pareiškę paramą užsienio valstybės vykdomai agresyviai ir tarptautinę teisę pažeidžiančiai politikai užsieniečiai galės būti įtraukiami į nepageidaujamų asmenų Lietuvoje sąrašą. Ketvirtadienį Lietuvos Seimas priėmė tai numatančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Už jas balsavo 113 parlamentarų, vienas buvo prieš, 16 susilaikė.

Į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prezidento Gitano Nausėdos deleguojamas politologas Šarūnas Liekis kaltina Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) spaudimu, konservatoriai kaltinimus neigia.

Seimui antradienį pateikiama pelno mokesčio lengvata, leisianti  pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius ir tokiu būdu 2020 metų nuostoliais susimažintų 2019 metų pelną. Tuo galės pasinaudoti apie 10 tūkst. Lietuvos įmonių – naudos gaus ir stambusis verslas, ir mažosios įmonė, kurioms lengvata leis nebankrutuoti. Skaičiuojama, kad vidutiniškai įmonės galėtų susigrąžinti po 6,6 tūkst. eurų, iš viso 66 mln. eurų.

Gegužės 17 d. pasauliui minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją Vilniaus Rotušės aikštė pasipuošė vaivorykštės spalvų suoliuku. Tai simbolinė Laisvės frakcijos dovana Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams, rašoma pranešime spaudai. Kaip teigia frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, tokia draugystės, dialogo ir atvirumo idėja gimė kaip taiki simbolinė atsvara.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina Norvegiją Konstitucijos dienos proga. „Lietuva labai vertina itin aktyvius ir dinamiškus santykius su Norvegija, taip pat glaudų mūsų šalių bendradarbiavimą NATO bei Šiaurės ir Baltijos valstybių grupėje.

Bet kas, abejojantis JAV įsipareigojimais Europos saugumui, turėtų pasižiūrėti neryškius žalsvus vaizdo įrašus iš pratybų „Swift Response“ pradinės fazės manevrų, praeitą savaitę vykusių Estijoje. 400 JAV karių iš 82-osios oro desantininkų divizijos 11 valandų skrido nesustodami iš Fort Brago bazės, kad naktį nusileistų su parašiutais. Jie susijungė su panašia bataliono dydžio kovine grupe, atskraidinta iš Lietuvos.

Plungės rajono savivaldybės taryba per neeilinį posėdį ketvirtadienį priėmė sprendimą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), ar meras liberalas Audrius Klišonis nesulaužė priesaikos. Už tokį kreipimąsi buvo 14 tarybos narių, prieš – septyni ir trys susilaikė. Iš viso taryboje dirba 25 politikai. Pasak vicemerės konservatorės Astos Beierle Eigirdienės, daliai tarybos narių kilo įtarimų, kad meras galėjo klastoti dokumentus.

Rinkėjai baudžia Ingridos Šimonytės Vyriausybę – jos reitingai vėl smunka. Teigiamai ministrų kabinetą vertina jau tik kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų, o neigiamai – daugiau kaip pusė. Patys rinkėjai ir ekspertai vardija įvairiausius pavyzdžius, kuo Vyriausybė neįtinka tautai. Premjerė savo ruožtu tikina, kad valdžia visų žmonių poreikių patenkinti niekada negali ir negalės, tad menkstančio populiarumo esą nesureikšmina.

Jau tikriausiai niekam nekyla klausimų, kad LVŽS bene vienintelė partija, turinti frakciją Seime, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai pasisako už tradicinę šeimą. Mūsų pareiga rūpintis, kad ji būtų valstybės pamatas, puoselėjamas ne kaip kažkoks nykstantis dalykas, o kaip dominuojantis ir tuo garantuojantis valstybės ateitį bei išlikimą. Manau, kad visi matėte, kaip per praėjusius ketverius metus dėjome pastangas, kad šeimoms būtų kuo palankesnės sąlygos gyventi ir kurti savo ateitį Lietuvoje.

Trys konservatoriai siūlo naikinti prievolę savivaldybėms rengti gyventojų apklausą norint steigti ar naikinti seniūnijas, taip pat dėl kitų su jomis susijusių pokyčių. Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas ir Andrius Kupčinskas siūlo iš Vietos savivaldos įstatymo braukti nuostatą, kad sprendimai dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo, pavadinimų keitimo, teritorijų ribų keitimo priimami įvertinus gyventojų nuomonę.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad politikai sutars dėl tiesioginių merų rinkimų formuluotės, nes vienintelė alternatyva – grįžimas prie ankstesnės tvarkos. Pasak Seimo vadovės, atsisakius tiesioginių merų rinkimų būtų žengtas žingsnis atgal, taip pat – nepaisoma visuomenės nuomonės. „Tikiuosi, kad ieškant teisingos formuluotės ir derantis dėl jos nugalės supratimas, kad alternatyva plačiam susitarimui yra tik viena. Grįžimas į tvarką, kuri galiojo iki 2014 metų.

Buvusi parlamentarė socialdemokratė Birutė Vėsaitė tapo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nare. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį pripažino jos įgaliojimus. B. Vėsaitė Lazdijų savivaldybės taryboje pakeis partijos kolegą Justą Pankauską. Jis tarybos nario mandato atsisakė dėl nesuderinamų pareigų. Dėl asmeninių priežasčių dirbti taryboje atsisakė ir Joalita Lynikienė. Ji Socialdemokratų partijos kandidatų į Lazdijų savivaldybės tarybą sąraše buvusi aukščiau už B. Vėsaitę.

Mirus Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui, jo vietą Seime pagal užims Trakų rajono merė liberalė Edita Rudelienė. K. Glaveckas į parlamentą pernai buvo išrinktas pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą, tačiau iš partijos frakcijos Seime buvo pasitraukęs. E. Rudelienė BNS pirmadienį patvirtino apsisprendusi eiti į Seimą ir tai aptarusi su Liberalų sąjūdžio vadove, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei partijos Trakų skyriumi.

Lietuvos vadovai penktadienį pareiškė užuojautą dėl nelaimės Izraelyje, kur šventės metu per piligrimų spūstį žuvo mažiausiai 44 žmonės. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda užuojautą pareiškė Izraelio vadovui Reuvenui Rivlinui ir visiems šalies žmonėms. „Esu sukrėstas žinios apie nelaimę Izraelyje. Savo ir visos Lietuvos žmonių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms ir artimiesiems bei visiems jūsų šalies žmonėms.

Penktadienį Lietuvą pasiekė skaudi žinia. Per savo gimimo dieną mirė Seimo narys Kęstutis Glaveckas. Penktadienį K. Glaveckui suėjo 72-eji. Kaip kiek anksčiau patvirtino jo kolega parlamentaras Eugenijus Gentvilas, K. Glaveckui balandžio 9 d. buvo atlikta širdies operacija. Tuo tarpu buvęs premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame prisiminė anapilin iškeliavusį K. Glavecką. Anot jo, K. Glaveckas buvo tikras politikos asas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija nepalaiko partnerių liberalų ir konservatorių siūlymo dėl tiesiogiai renkamo mero statuso. Jos teigimu, meras turi išlaikyti savivaldybės tarybos vadovo galias.

Laisvės partijai nuo jos įkūrimo prieš dvejus metus vadovaujanti Seimo narė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sieks ir toliau vadovauti šiai partijai. „Taip, sieksiu antros kadencijos“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Armonaitė. Laisvės partija pirmininką rinks birželio 5 dieną vyksiančio nuotolinio suvažiavimo metu, taip pat bus renkama nauja valdyba, Etikos ir skaidrumo bei Kontrolės komisijos. Pagal partijos įstatus, delegatai valdžios organus renka dvejų metų kadencijai.

Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti valstybės valdomų įmonių pertvarką, grįžtant prie „Problematikos“ privatizavimo, taip pat įvertins „Regitros“ ir Registrų centro pertvarką į biudžetines įstaigas.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija atnaujino Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, iš kurio šios įmonės buvo išbrauktos.

JAV prezidentui oficialiai pripažinus armėnų genocidą, pirmą kartą viešai pasirodęs Turkijos prezidentas Erdoganas neslėpė pykčio ir perspėjo, kad NATO santykiai su Turkija dar gali blogėti. Ankaroje prie JAV ambasados turkai protestuodami surengė šokius su kardais dantyse. Tradiciniai osmanų kostiumai ir kiličai rankose – tradiciniai lenkti kardai, kuriuos nuo 15 a. naudojo turkų ir osmanų kariai. Lenktus kardus į dantis turkai įsikanda po Amerikos ambasados Ankaroje langais.

Kovo pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasirašytame rašte, kuris adresuotas savivaldybėms, rašoma, jog „nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti“. Reiškia maži miesteliai ir kaimai turės uždaryti mokyklas. Tokių šalyje yra apie 100.  Lietuvoje, kaip ir anksčiau, vėl grįžtama prie iškreiptos politikos, kada klerkai pamiršta pažiūrėti plačiau.

Seimui antradienį planuojama pateikti pataisas, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiams būtų leidžiama tapti politinių partijų Lietuvoje steigėjais. Pagal projektą, siūloma leisti politinę partiją steigti ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje. Jie turėtų būti pilnamečiai, Lietuvoje gyventi ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir nepriklausyti kitų valstybių partijoms ar politinėms organizacijoms, išskyrus Europos politines partijas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pirmiausia Konstitucijoje būtina įteisinti tiesioginius merų rinkimus, o tik vėliau diskutuoti apie merų kadencijų skaičių ir tai spręsti per Vietos savivaldos įstatymą. „Artimiausiu metu turime parengti Konstitucijos pataisas, kurios į Konstituciją įdėtų mero kaip institucijos sąvoką, nes šiandien jos Konstitucijoje nėra.

Kol konservatoriai bando nuversti Gitaną Nausėdą nuo atstovavimo Lietuvai Europos vadovų taryboje, gyventojai aiškiai sako, kad palaiko prezidentą. Kad Nausėda ir toliau turėtų skraidyti į Briuselį, mano kelis kartus daugiau žmonių, nei pasisakančių už Šimonytę. Tiek opozicija, tiek ir apžvalgininkai teigia, kad valdžią po 8-erių metų susigrąžinę konservatoriai iš karto pradėjo žygius, lengvinančius jų galimybes valdžios viršūnėse išsilaikyti ir toliau.

Navalno apnuodijimas ir marinimas kalėjime, žvanginimas ginklais prie Ukrainos ir galiausiai išaiškėjusi istorija apie karinio sandėlio sprogdinimą Čekijoje – Putino Rusija elgiasi, kaip teroristinė valstybė, tačiau Europos Sąjunga neapsisprendžia papildomai bausti Kremlių, ir vėl apsiriboja raginimais apsiraminti ir susirūpinimais.

Apie prastą Vyriausybės komunikaciją kalba ir opozicija, ir apžvalgininkai. Kai kuriuos aštriau pasisakančius kritikus konservatoriai jau spėjo išvadinti „susireikšminusiais influenceriais”. Ką apie Vyriausybės komunikaciją sako šios srities žinovai, kalbėjome su komunikacijos specialistu Mykolu Katkumi. Ingridos Šimonytės Vyriausybė sulaukė nemažai priekaištų dėl prastos komunikacijos.

Vyriausybė dar visai neseniai nutarė priimti karantino atlaisvinimus. Nuo kitos savaitės su griežtais ribojimais savo darbą galės pradėti lauko kavinės, parduotuvės, kino teatrai. Toks sprendimas visuomenę padalijo į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad tokie sprendimai – sveikintini, o kiti kritikuoja. Kritikos strėlėmis į dabartinę valdžią nusitaikė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad Ingridos Šimonytės paskelbti Vyriausybės sumanymai dėl karantino atlaisvinimo jam primena „visišką komediją“, rašoma pranešime spaudai. „Pasiklausius, kas yra siūloma, aiškėja, kad alaus baruose, kurie netrukus atvers duris, bus kur kas saugiau nei mokyklose, nes visuotinai pradinukai į mokyklas grąžinami nebus. Nei vienoje Europos valstybėje nėra taip atsainiai žiūrima į vaikų švietimą“, – teigia G. Paluckas.

Lietuvoje pernai 43 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai valdė 83 žiniasklaidos priemones, skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Iš viso šalyje veikė 1056 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info.