politika

Devintojo dešimtmečio pradžioje demokratijos tyrinėtojas Robertas Dahlas pastebėjo, kad „didžiojoje pasaulio dalyje demokratijos vystymuisi ir palaikymui palankių sąlygų nėra arba geriausiu atveju jos silpnos“. Vos Dahlas parašė šiuos pesimistinius žodžius, kai tapo aišku, kad demokratija atsidūrė ant didžiausio istorinio klestėjimo slenksčio.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kažkada laikyta kandidate į NATO generalinio sekretoriaus postą, dabar sako, kad jos griežta pozicija Rusijos atžvilgiu, įskaitant raginimus nugalėti Rusiją Ukrainoje prieš prasidedant bet kokioms taikos deryboms, tikriausiai užkirto jai kelią į NATO vadovo postą, rašo „The New York Times“.  2009–2019 metais Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė interviu šią savaitę sakė, kad aukščiausias NATO diplomatinis postas dažniausiai atite...

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, „Freedom House“ viceprezidentė Nicole Bibbins Sedaca, „Alliance of Democracies“ vykdomasis direktorius Jonas Parello Plesner ir JAV prezidento Joe Bideno specialusis asistentas Robertas Berschinskis paskelbė apie bendros darbo grupės, priešinantis autoritarinių režimų spaudimui, veiklos pradžią. Jie pridūrė, kad demokratijos privalo jungtis ir priešintis autokratams, o rinkimų baigtis JAV niekaip nepakeis paramos Ukrainai.

Kinijos vaidmuo pasaulio politikoje kasdien vis didėja ir būtent Kinija, o ne Rusija, yra vadinama didesne grėsmė pasaulio stabilumui. Kiniją, kaip pagrindinę savo varžovę, mato ir JAV, atvirai apie tai rašydama Nacionalinės gynybos strategijoje. Kinijos „didžiojo brolio“ vaidmuo padidėjo Rusijai įsivėlus į karą Ukrainoje, kuris atvėrė nemažai kelių kinams, šis karas jiems yra gana naudingas.

Lietuvoje gyvena apie 40 tūkstančių baltarusių ir dalis jų, situacijai namuose negerėjant, tikisi likti mūsų šalyje ir gal net tapti Lietuvos piliečiais, teigiama tyrime, kuris buvo atliktas apklausiant iš tėvynės neseniai pabėgusius baltarusius. Tiesa, ne visi baltarusiai čia jaučiasi laimingi, daliai jų nesuprantama, kodėl ukrainiečiams pabėgėliams sudaromos geresnės sąlygos nei jiems, nors sudėtingą šių žmonių dalią jie puikiai suvokia.

Užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis mato galimybę partijų susitarimą dėl užsienio politikos pasirašyti po kitų metų pradžioje vyksiančių savivaldos rinkimų, bet opozicijos atstovai tuo abejoja. „Mano vertinimu, artėjantys savivaldos rinkimai didina partijų konkurenciją ir mažina galimybes susitarti, dėl to mano siūlymas yra prie susitarimo grįžti po savivaldos rinkimų.

Danijoje antradienį vyksta įtempti parlamento rinkimai, kuriuose dabartinės ministrės pirmininkės Mette Frederiksen išlikimas valdžioje kraštutinių dešiniųjų akivaizdoje priklausys nuo naujos centristų partijos. Balsavimo apylinkės veiks nuo 8 iki 20 val. vietos (9–21 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų šių rinkimų, kuriuos išprovokavo „audinių krizė“, rezultatų tikimasi sulaukti vėlyvą antradienio vakarą.

Kremlius stengėsi suvaldyti savo invazijos į Ukrainą pasekmes. Jis neįsivaizdavo, kad jo karas įkvėps Vakarų šalių vienybę, kad Ukrainos kariuomenė taip gerai priešinsis, nei kad jai reikės iš dalies mobilizuoti Rusijos gyventojus – tai drastiška priemonė, galinti turėti pražūtingų padarinių šalies viduje. Karas, skirtas atkurti Rusijos jėgą, padarė šalį silpnesnę, rašo Foreign Affairs.

Boksininku tapęs 25-erių „youtuberis“ Jake‘as Paulas (5-0, 4 nokautai) ankstyvą šio sekmadienio rytą Lietuvos laiku „Desert Diamond“ arenoje Arizonos valstijoje (JAV) surems pirštines su UFC legenda 47-erių brazilu Andersonu Silva, kuris jau turi šiek tiek patirties profesionalų bokse (3-1, 2 nokautai). Penktadienį ceremoniniuose svėrimuose J.Paului žengus ant scenos, įvyko politinis protestas.

Kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, tūkstančiai kovotojų su pilnomis ekipuotėmis susirinko Grozne, pietinės Rusijos Čečėnijos provincijos sostinėje. Kremliaus remiamas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, vilkėdamas uniformą ir su dėkle pūpsančiu pistoletu, pasveikino vadinamosios specialiosios karinės operacijos pradžią ir pažadėjo siųsti į mūšius čečėnų savanorius.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė ir Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai nusikalstamos antikonstitucinės ir antivalstybinės Algirdo Paleckio veiklos. „Kartu su Paulė Kuzmickienė kreipėmės į Generalinę prokuratūrą dėl eilinių, šiuo metu bausmę atliekančio Algirdo Paleckio, kliedesių.

Už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė Erika Švenčionienė praėjusią savaitę sulaukė teisėsaugos įtarimų dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Visgi dabar Kremliaus režimą palaikanti ir įtarimų sulaukusi E. Švenčionienė pareiškė, kad tolimesnėse teisėsaugos apklausose nedalyvaus.

Teisininkų draugijos į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) siūlomas advokatas Tomas Blinstrubis sako, jog tapęs jos nariu siektų, kad komisijos sprendimai savo kokybe nenusileistų teismų sprendimų kokybei keliamiems standartams. „Siekčiau, kad komisijos sprendimai kokybe, argumentacija, faktų ištyrimo, teisės taikymo mastu nenusileistų teismo sprendimo kokybei keliamiems standartams“, – ketvirtadienį prisistatydamas Seime sakė T. Blinstrubis.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį politinėms partijoms padalijo antrojo pusmečio dotacijas – iš viso per 2,9 mln. eurų, kiek mažiau gavo šiurkštų pažeidimą savivaldos rinkimų metu padariusi Tautos ir teisingumo sąjunga.

Kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika. Socialinės apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų ateitį vertina niūriai, o nežymiai, bet didėjanti emigracija leidžia manyti, kad dalis tautiečių artėjant žiemai gali priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip dramatiškai, kaip kalbama, o emigracijos bangos galime sulaukti tik didelio nedarbo akivaizdoje. O ir emigruoti dabar sunkiau, nes kainos kyla visur.

Sunkioje padėtyje atsidūrusią britų ministrę pirmininkę Liz Truss ketvirtadienį dar daugiau jos kolegų partijoje ragino po svarbios vyriausybės narės pasitraukimo atsistatydinti. Įstatymų leidėjų maištas prieš L. Truss, pradėjusią dirbti vos prieš pusantro mėnesio, kilo po to, kai ji buvo priversta atšaukti katastrofiškus mokesčių mažinimo planus, sukėlusius chaosą rinkose, šaliai ir taip išgyvenant sunkią pragyvenimo krizę.

Liberalų sąjūdis sieks stiprinti pozicijas tarybose per savivaldos rinkimus, išlaikyti arba padidinti merų skaičių, sako partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kaune šeštadienį vykusiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje žurnalistams ji teigė, jog Liberalų sąjūdis rinkimuose orientuosis į skyrius 50-yje iš 60-ies savivaldybių.

Neįgyvendinamų rinkiminių pažadų laikai turi baigtis, o Liberalų sąjūdis (LS) darys viską, kad tai įvyktų, sako partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tai ji teigė kreipdamasi į partiečius šeštadienį Kaune vykstančiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje, jame liberalai tvirtina 2023 metų savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų programą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba penktadienį patvirtino dar 14 kandidatų į merų pareigas. Tarp jų – Lietuvos šeimų sąjūdžio narys, humoristas Artūras Orlauskas, Seimo narys Juozas Varžgalys, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas. S. Jakeliūno kandidatūrą „valstiečiai“ kelia į Vilniaus miesto merus, A. Orlausko – į  Kauno rajono, J. Varžgalio – į Ukmergės rajono merus.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas, esą šios taiko „destabilizavimo politiką“ prieš jo šalį, kurioje jau kone mėnesį tęsiasi protestai dėl Mahsos Amini mirties. 22 metų Irano kurdė M. Amini mirė rugsėjo 16-ąją, kelios dienos po sulaikymo dėl esą pažeistų moterų aprangos kodo taisyklių. Pasipiktinimas jos mirtimi išprovokavo Irane didžiausią per beveik trejus metus protestų bangą ir solidarumo mitingus visame pasaulyje.

Rusijos prezidentas gal ir kerštingas, bet nėra visagalis, įsitikinę ekspertai, iš tolo stebintys situaciją Maskvoje ir aplink. Ten, pasak jų, vyksta nematomos kovos tarp skirtingų grupuočių, siekiančių valdžios, vietos prie stalo ir prezidento ausies. Dėl įtakos kovojančios specialiosios tarnybos ir kariuomenė, vieni kitiems kaišiojo pagalius į ratus ir padegtas Kerčės tiltas gali būti jų, o ne ukrainiečių rankų darbas.

Seimo narys Marius Matijošaitis paskelbė dalyvausiantis Kauno mero rinkimuose. Laisvės partijos narys šią žinią paskelbė savo socialiniame tinkle. „Pirmus svarstymus, kad būtent aš turėčiau būti Laisvės partijos kandidatu į Kauno merus, išgirdau net ne šiais, o praėjusiais metais. Šiais metais kolegų politikų bei žiniasklaidos dėka tai natūraliai tapo vieša paslaptimi. Išsklaidykim paslapties šydą. Einu! Kylam kartu. Kaunas turi turėti alternatyvą. Tik išsilaisvinkim.

Lenkijos banko Pinigų politikos taryba sustabdė palūkanų normų didinimo ciklą, tačiau gali jį atnaujinti ir tai priklausys nuo infliacijos raidos, ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapinskis, kurį cituoja Lenkijos radijas. Trečiadienį pinigų politiką formuojanti taryba nepakeitė pagrindinių palūkanų normų ir patvirtino, kad bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys 6,75 procento.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį paskelbė šaukianti pirmalaikius rinkimus lapkričio 1 dieną, kai bus likę septyni mėnesiai iki jos ketverių metų kadencijos pabaigos. Rinkimuose jos valdančioji kairiojo sparno partija susirems su dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų bloku. Apklausos rodo, kad rinkimų kova turėtų būti labai atkakli.

Jungtinės Tautos pirmadienį paragino centrinius bankus sušvelninti savo pinigų politiką, kad būtų galima išvengti pasaulinės recesijos, ir pabrėžė, kad finansavimo sąlygų griežtinimas gali įstumti pasaulį į niūrų užsitęsusį sąstingį. Jungtinių Tautų prekybos ir prekybos konferencija (UNCTAD) savo pagrindinėje metinėje ataskaitoje vėl pablogino pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Kovą organizacija pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę sumažino nuo 3,6 iki 2,6 procento.

Seimo dauguma savo balsais neleido, kad įvyktų interpeliacija energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Nepavykusi interpeliacija nereiškia, kad tuo opozicija baigė savo darbą. Galbūt pozicija mano priešingai, bet mes esame pasiruošę ir toliau kelti klausimus bei teikti konstruktyvius pasiūlymus. Tą daryti privalome, nes Lietuvos žmonės laukia sprendimų, rašoma politiko komentare.

Visos politinės partijos Teisingumo ministerijai privalo pateikti savo narių sąrašus iki spalio 1 dienos. Šiuo metu savo narių sąrašus pateikė 16 partijų, 8 partijos dar savo pareigos neatliko, nurodo ministerija. Partijoje turi būti mažiausiai 2000 narių.

Europos Komisija pirmadienį pareiškė besitikinti konstruktyvių santykių su nauja Italijos vyriausybe, visuotinius rinkimus šioje šalyje laimėjus euroskeptiškai partijai. EK iš principo bendradarbiauja „su vyriausybėmis, kurios suformuojamos po rinkimų“, per spaudos konferenciją sakė Europos Sąjungos atstovas spaudai Ericas Mameris. „Ne kitaip yra ir šiuo atveju. Žinoma, tikimės, kad konstruktyviai bendradarbiausime su naujomis Italijos valdžios institucijomis“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prarado ryšį su realybe. Jis paskelbė dalinę mobilizaciją, kad sumažintų savo pralaimėjimus Ukrainoje, bet tuo tik dar atviriau parodė savo neviltį. Atrodo, kad karas vis ilgėja, o Rusija vis labiau izoliuojasi nuo likusio pasaulio, rašo „Foreign Affairs“. Visgi Rusijos nesugebėjimas užimti Kijevo ir pastarojo meto pokyčiai Charkivo regione privertė net proputiniškus apžvalgininkus suabejoti jo sprendimais.

Italijoje sekmadienį vyks visuotiniai rinkimai, po kurių paaiškės, kas ateinančius kelerius metus vadovaus šaliai. Tarp kandidatų esama tiek menkai žinomų veikėjų, tiek garsių politinių figūrų, pradedant tris kartus premjero pareigas ėjusiu Silvio Berlusconi ir baigiant kraštutinių dešiniųjų opozicijos lydere Giorgia Meloni, kuri šiuo metu pirmauja viešosios nuomonės apklausose ir tikisi tapti pirmąja moterimi, paskirta vadovauti Italijos vyriausybei.

Rusija bruka savo tiesą apie Ukrainą, visų pirma, patiems rusams. Tam, kad propaganda būtų paveiki reikia pavyzdžių, reikia, kad Ukrainos perbėgėliai užimtų aukštas pareigas jos okupacinėse vyriausybėse. Tačiau Kremlius nori, kad tam tikras pozicijas Ukrainoje užimtų rusai. Taip saugiau, o ir patikimiau.

Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją būriai rusų ėmė bėgti iš šalies. Žmonės užgulė oro uostus, išpirko visus bilietus į artimiausias valstybes, prie Suomijos sienos nusidriekė didžiulė automobilių eilė. Na, o Lietuvoje kilo diskusija ar nuo mobilizacijos bėgantys rusai – politiniai pabėgėliai ir ar nevertėtų jų įsileisti. Visgi politikai Seime tikina, kad kariauti nenorintys rusai savo problemas turi spręsti gimtinėje, įsileisti jų mes neprivalome, o ir negalime.

Lietuvoje įsigaliojo draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos piliečius. Tokia pati tvarka jau galioja ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas tikina, kad toks sprendimas priimtas dėl Lietuvos nacionalinio saugumo, o Lietuvoje gyvenantis rusas Viktoras Voroncovas jam antrina, jog šis sprendimas rusus labai nervina ir galimai turi daugiau įtakos, nei sankcijos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) 77-ojoje sesijoje kreipsis į pasaulio lyderius. Kaip nurodo Prezidentūra, pirmą sesijos dieną suplanuotoje kalboje šalies vadovas daugiausia dėmesio skirs Europos saugumo iššūkiams: Rusijos sukeltam karui, tarptautinės bendruomenės solidarumui su Ukraina ir energetinio, branduolinio saugumo klausimams. Nuo antradienio maždaug 150 valstybių ir vyriausybių vadovų kalbės ant JT GA Niujorke pakylos.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo suprasti, kas iš tikrųjų vyksta fronte po garsiosios generalinio štabo pavaduotojo kalbos kovo 25 d., sakydamas, kad „mes neimsime jokio Kijevo, mes ten taip paprastai, o mūsų pagrindinė užduotis yra apginti Donbasą“. Tokią nuomonę per „Radio Svoboda“ išsakė politologas Andrius Piontkovskis. „O kai dabar buvo paskelbta, kad vyksta jėgų persirikiavimas... Jis puikiai supranta šiuos dalykus.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas buvo prisilietęs prie daugelio energetinių projektų, kurie padėjo arba galėjo padėti Lietuvai išsivaduoti iš rusiškosios energetinės priklausomybės. Leo.LT, siekis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą, elektros tilto su Švedija darbų pradžia. Ne viskas pavyko, ne viskas, ko ėmėsi G. Kirkilo Vyriausybė, buvo ar yra vertinama teigiamai, bet lengva, pasak politiko, nebuvo niekada.

Prieš porą savaičių Čečėnijos karo vadas Ramzanas Kadyrovas erzino savo 2,4 milijono „Telegram“ auditoriją 98 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame nurodė, kad dabar yra ilgiausiai valdantis Rusijos gubernatorius, ir pažymėjo (ne pirmą kartą), kad jis juo jau yra per ilgai.  R. Kadyrovas netrukus pareiškė, kad šie komentarai tebuvo juokas, tačiau trumpas klipas sukėlė dar vieną spėlionių ratą. Nerimsta spėliojimai, kad galėtų būti naujuoju Čečėnijos valdovui.

Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, prisimindamas laikus, kai valstybinius sprendimus priiminėjo pats, sako, kad energetiniai klausimai visada buvo patys sunkiausi. Sėkmingam energetinių projektų įgyvendinimui pagalius į ratus kišo ne tik rytų kaimynai, nenorėję prarasti įtakos Lietuvoje, bet ir partneriai iš Vakarų – nenorėję įgyti konkurentų.

Kinijos ekspertas, sinologas ir Kinijos tyrimų centro Sinopsis kūrėjas Martinas Halo interviu tv3.lt sakė, kad Kinija ir Rusija, nors bendradarbiauja glaudžiai, bet pasaulį mato skirtingai. O ir vienija šias autokratines valstybes ne bendros vertybės, o bendri interesai, kurie laikui bėgant gali keistis. Kinija tyliai padeda Rusijai, bet šiai pralaimėjus karą labai nenusimintų. Silpna Rusija būtų skanus kąsnis Kinijai, kurį ši mielai prarytų.

Religija neturi būti naudojama kaip svertas politinės galios tikslais, trečiadienį Kazachstane surengtame Pasaulinių ir tradicinių religijų vadovų kongrese pareiškė popiežius Pranciškus, savo kalboje, regis, pažėręs kritikos prokremliškui Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui. Tuo metu Rusijos Ortodoksų Bažnyčia po ne vieną savaitę dėl karo Ukrainoje tvyrojusios diplomatinės įtampos pareiškė, kad yra pasirengusi naujam patriarcho Kirilo ir popiežiaus Pranciškaus susitikimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda valstybės tarnybos reformą sako esant reikalinga, bet siūlymus kelti politikų atlyginimus vadina nemoraliais. „Pati reforma yra reikalinga, valstybės tarnyba, visas sektorius, reikalauja didesnio dėmesio, nes, viena vertus, mes skundžiamės viešųjų paslaugų kokybe, kita vertus, mes matome, kad perspektyvūs geri darbuotojai palieka sektorių ir dažnai negrįžtamai“, – pirmadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė prezidentas.

tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kiekvieną savaitę atrinksime įdomiausius, keisčiausius ar absurdiškiausius įvykius iš Rusijos ar karo Ukrainoje. Šią savaitę dėmesį patraukė rusų bandymas milijonus kainuojančiomis raketomis sunaikinti medinius HIMARS ir rusų karių noras pasipuikuoti prieš nepažįstamas merginas, pasibaigęs karinės bazės praradimu.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai Seime teigia, kad Vyriausybės vykdoma energetikos politika privedė prie netoleruotinos situacijos šalyje, todėl būtina skelbti ekstremaliąją situaciją dėl padėties energetikos rinkoje. Be to, parlamentarai teikia konkrečius siūlymus, kaip Vyriausybei spręsti kilusią energetikos krizę, rašoma pranešime spaudai.

Pastaruoju metu Ingridos Šimonytės Vyriausybė susiduria su didele kritikos lavina, ypač dėl sparčiai kylančių elektros energijos kainų. Gyventojai baiminasi, kaip jiems reikės išgyventi ateinančią žiemą, o kol kas klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.

Ukrainos ilgai lauktas kontrpuolimas, skirtas atgauti teritorijas pietiniame Chersono regione, jau vyksta, bet padėtis fronte tebėra paslaptinga. Ukrainos gynybos ministerija uždraudė žurnalistams skelbti reportažus iš priešakinių zonų ir paragino spaudą „nekvestionuoti vadovybės veiksmų ir nebūti papildomais įrankiais Rusijos propagandos rankose“. Šiame kontekste vienas iš nedaugelio būdų įvertinti situaciją yra atsijoti ir patikrinti viešai prieinamą informaciją.

Šokas dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą suteikia galimybių Europai sustiprėti, sako Ekonomikos forume Lenkijoje dalyvaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Antradienį kalbėdama Karpačo mieste vykstančiame renginyje V. Čmilytė-Nielsen ragino Vakarų partnerius išlaikyti strateginę kantrybę, nes Europą sukrėtęs šokas gali padėti sustiprėti visais – saugumo, energetikos, ekonomikos, informacijos, vakarietiško solidarumo ir sanglaudos – požiūriais.

Paslaptingas ir potencialiai svarbus įvykių ciklas praėjusį savaitgalį Albanijoje nesulaukė didelio tarptautinio dėmesio, jį aplenkė Maskvoje sprogus automobilio bombai, per kurią žuvo kraštutinių dešiniųjų, prokremliško ideologo Aleksandro Dugino dukra Darja Dugina. Kai kas spėja, kad Duginą galėjo nužudyti Rusijos žvalgybos tarnyba FSB.

Darbo partijos pirmininku sekmadienį Kėdainiuose vykusiame partijos suvažiavime išrinktas Seimo narys Andrius Mazuronis.  Jo kandidatūrą palaikė 252 dalyvavę partijos nariai iš 393 balsavusių. „Nuoširdžiai tikiu, kad tai, ką aš kalbėjau prieš rinkimus, bus ta darbotvarkė, ta programa, pagal kurią aš, įsivaizduoju, turėčiau vykdyti savo darbus.