politika

Kipro prezidento rinkimus laimėjo buvęs užsienio reikalų ministras Nikas Kristodulidis, rodo sekmadienį paskelbti rezultatai. Kipro televizija RIK TV skelbia, kad, suskaičiavus visus balsalapius, paaiškėjo, kad N. Kristodulidis surinko 51,91 proc. balsų, o jo varžovas karjeros diplomatas Andrėjas Mavrojanis gavo 48,09 proc. balsų. Pranešama, kad A. Mavrojanis pripažino N. Kristodulidžio pergalę Kipro prezidento rinkimų antrame ture.

Viena esminių Rusijos visuomenės sociopolitinių problemų yra ta, kad septyniasdešimtmečiai politiniai lyderiai už jaunus žmones sprendžia, kaip jie gyvens ir už ką mirs. Praėjusių metų pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė vyriausybei iki 2023 metų parengti priemonių paketą, kuris padėtų padidinti gimstamumą ir gyvenimo trukmę Rusijoje. Jis taip pat išreiškė suglumimą dėl mažėjančio gimstamumo kai kuriuose regionuose, rašo Cernegie‘o instituto analitikai.

Likus kelioms valandoms iki karo pradžios ėmė pildytis visi jo perspėjimai apie galimą Rusijos invaziją. Ukrainos karinės žvalgybos viršininkas, generolas majoras Kyrylo Budanovas tą vakarą atsivežė žmoną į savo darbo kabinetą, jis bijojo, kad gali išsipildyti blogiausios jo prognozės.

Seime kaistant atmosferai dėl valdančiuosius sukrėtusios istorijos, kai eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui buvo mesti įtarimai mažamečių prievartavimu, jo buvę bendražygiai įtariami galimai nutekinę jautrią informaciją įtariamam vaikų skriaudikui. Politikos ir komunikacijos ekspertai sako, kad ši tamsi istorija kasdien kelia vis daugiau klausimų.

Baltarusiai susiskaldę, o politiškai sąmoningi baltarusiai gyvena savo informaciniuose burbuluose ir nenori žinoti to, kas vyksta aplink. Tai yra pagrindinė išvada, kurią padarė Baltarusijos Laisvosios Europos radijo atstovai, įvertinę internetinę baltarusių apklausą, kurią atliko „Chatham House“, rašo Jamestown Foundation analitikai.

 Penktadienį pirmą kartą oficialaus vizito į Lietuvą atvyksta Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentas Andrew Parsonsas  „Tai bus pirmas mano vizitas į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Nekantrauju sužinoti daugiau apie paralimpinį judėjimą šiose šalyse“, – vizito išvakarėse teigė A. Parsonsas.

Praėjusiais metais 95 Seimo nariai iš parlamentinei veiklai jiems skiriamų lėšų įsigijo viešosios informacijos rengėjų paslaugų ir tam išleido 105 tūkst. eurų, skelbia LRT Tyrimų skyrius. Teigiama, jog pinigai keliavo į parlamentarų giminaičių ir bendražygių valdomas žiniasklaidos priemones, leisti viešųjų ryšių konsultantams ir sveikinimams regionų leidiniuose. Didžiausią sumą – 5 tūkst. eurų per metus – išleido Seimo narys aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 1,2 tūkst.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rygoje, kur vyko trijų Baltijos šalių ir Lenkijos diplomatijos vadovų susitikimas, pareiškė, kad būtent čia ir dabar vyksta naujos Europos saugumo architektūros gimimas. Nes, anot ministro, jei ne čia, tai kur? Panašias mintis anksčiau yra išsakę ir užsienio politikos ekspertai, raginę Baltijos šalis ir Lenkiją vienytis ir kalbėti vienu balsu.

II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.

Vokietijos nenoras perduoti tankus Ukrainai kyla ne tik iš politinių sumetimų, bet ir iš gilios ir skausmingos istorijos. Vokiečiai vis dar jaučia kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo ir krūpčioja pagalvoję, kad jų tankai važinės ten, kur jau kartą buvo.

Pirmadienį pasirodė informacija apie Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui mestus kaltinimus dėl nepilnamečių prievartavimo ir tvirkinimo. TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad išgirdęs šią žinią buvo sukrėstas ir tikisi, kad teisėsauga išsiaiškins, jei buvo padarytas nusikaltimas. „Šiandien dirbdamas Briuselyje išgirdau apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Seimo frakcijos nario K. Bartoševičiaus galimai įvykdyto nusikaltimo ir buvau sukrėstas.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

2023 m. Rusija susidurs su trimis esminiais klausimais – prezidento Vladimiro Putino ateities planais, kova tarp vanagų ​​ir pragmatikų elite ir gresiančiomis vyriausybės personalo permainomis, kurios gali pakeisti šalį. Praėjus daugiau nei dešimčiai mėnesių nuo invazijos į Ukrainą, kontrastas tarp Rusijos patiriamų išorinių sukrėtimų masto ir santykinės inercijos šalies viduje yra ryškus.

Kadaise KGB Maskvoje turėjo šimtus konspiracinių butų, ten slėpė liudininkus ir rengdavo slaptus susirinkimus. Jie buvo vadinami „gegutėmis“ („kukushka“) ir registruojami netikrais vardais.

2022 m. Rusija tapo vienu pavojingiausių autoritarinių režimų pasaulyje. Ši išorinė transformacija atspindi vidinį politinį poslinkį, kurio pagrindinis simptomas metų eigoje buvo didėjanti valdžios koncentracija Vladimiro Putino rankose. Tapo aišku, kad arba Putinas, arba niekas kitas. Dėl to Rusija priklauso nuo prezidento, kurio niekas nestabdo, malonės.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo paskirti krašto apsaugos viceministrą, kuris būtų atsakingas tik už pilietinio pasipriešinimo organizavimą. Konferencijos Seime metu taip pat buvo pareikšta, kad šiuo metu mes pilnai nežinome galimo pasipriešinimo potencialo, o kovoti už laisvę išaušus valandai X ateitų tie žmonės, apie kuriuos šiandien net nepagalvojame.

Prekybos centras „Europa“, reaguodamas į klientų ir nuomininkų poreikius, nuo sausio 12 dienos visiems klientams, apsipirkusiems už bet kokią sumą iki 20 eurų, padengs 2 valandų, o apsipirkusiems už 20 eurų ir daugiau – 4 val. parkavimo mokestį šalia prekybos centro esančioje verslo centro automobilių stovėjimo aikštelėje (Konstitucijos pr. 7B), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Berlyno sienos griūtis 1989 m. ir Michailo Gorbačiovo atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos prezidento pareigų 1991 m. pažymėjo SSRS žlugimo pradžią, bet ne patį žlugimą. Nors po 1991 m. SSRS nustojo egzistuoti, kaip juridinis asmuo, SSRS žlugimas vyksta ir šiandien.

Kremlius prieš Naujus metus išleido vadovą valdžios institucijoms ir prokremliškajai žiniasklaidai, ką šie turėtų pasakyti metų pabaigos ataskaitose apie 2022 m. Vadovo „rekomendacijos“ yra įvairios: nuo tvirtinimo, kad Putinas „užkirto kelią artėjančiam NATO puolimui Rusijos teritorijoje“, iki teiginių, kad „Ukrainos denacifikacija“ vyksta gerai, kad Rusijos ekonomika netrukus pradės klestėti, rašo „Meduza.

Nesibaigiantis karas Ukrainoje, didžiulė infliacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje, vidiniai konfliktai Lietuvos viduje – taip galima apibūdinti praėjusius 2022-uosius metus. Tačiau kaip bus šiais metais? Kas 2023 m. laukia Europos, Lietuvos ir Šimonytės Vyriausybės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ interviu su europarlamentaru Andriumi Kubiliumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atlieka tyrimą dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo – Lietuvos lenkų sąjungos kalėdiniuose renginiuose dalintų dovanėlių.

Po invazijos į Ukrainą Rusijos smulkusis ir vidutinis verslas pirmiausia pajuto Vakarų sankcijų pasekmes: įprastų socialinių tinklų, kurie anksčiau buvo naudojami reklamai, blokavimą, anksčiau užsienyje pirktos medžiagos trūkumą ir paklausos sumažėjimą. Tačiau sekso vakarėlių sfera klesti: jų paklausa išaugo, nes žmonės malšina stresą ir nori blaškytis, teigia organizatoriai.

Paaiškėjus, kad dėl skandalingo koncerto Baltarusijos sostinėje Minske nuskambėjęs operos solistas Vaidas Vyšniauskas suka į politiką, apie šią žinią pasisakė ir jo dukra Viktorija Vyšniauskaitė, muzikiniu pseudonimu Cheri. Pirmadienį buvo pranešta, kad atlikėjas V. Vyšniauskas kandidatuoja į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Jis yra įrašytas pirmuoju numeriu Petro Gražulio vadovaujamos Tautos ir teisingumo sąjungos (TTS) kandidatų sąraše.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.

Karas Ukrainoje yra lemiamas mūšis dėl Europos ateities, jos geostrateginės pertvarkos ir galiausiai dėl naujos saugumo architektūros. Tai žymi tektoninį žemyno evoliucijos poslinkį, kurį sukėlė tiek istorinis Putino klaidingas skaičiavimas, tiek Ukrainos žmonių pasipriešinimas.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad valdančiųjų žadamą mokesčių reformą gali pristabdyti po savivaldos rinkimų 2023-ųjų kovą Seime galinti pasikeisti valdančiųjų ir opozicijos pusiausvyra, jeigu kai kurie parlamentarai būtų išrinkti merais  ar tarybų nariais. Šį aspektą jis kol kas mato vieninteliu pertvarkos stabdžiu.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.

Reikšmingi įvykiai ir krizės yra svarbūs ne tik dėl tiesioginio poveikio visuomenei bei keliamos grėsmės jos vertybėms. Jie gali būti išnaudoti kaip galimybės peržiūrėti egzistuojančias taisykles ir rutinas bei keisti jas taip, kad taptume atsparesniais ateities krizėms. Tačiau tokiems pokyčiams reikia lyderystės ir kitų tinkamų sąlygų. Kiekvienų metų sandūroje įprasta apibendrinti svarbiausius besibaigiančių metų įvykius ir prognozuoti ateities tendencijas.

Advokatas Ignas Vėgėlė visą koronaviruso pandemiją aršiai kritikavo valdžią dėl netinkamų priemonių pandemijai valdyti. Teisininkas sako, kad galiojęs galimybių pasas buvo neteisėtas, o Lietuvos visuomenė – apkvailinta.   Nors Covid-19 pandemija jau beveik užmarštyje, vis dėlto I. Vėgėlė vis dar kelia klausimus dėl valdžios sprendimų epidemijos akivaizdoje, kodėl?   „Mano supratimu, didžioji dalis Lietuvos visuomenės buvo apkvailinta.

„The Insider“ šaltiniai teigia, kad Rusijos prezidento administracija netrukus išgyvens rimtą perversmą: savo postus paliks nemažai už užsienio politiką atsakingų žinomų veikėjų.

Artėjantys savivaldos rinkimai kelia nerimą politikams. Kas laimės? Kaip seksis? Kokios politinės jėgos pasididins savo raumenis prieš neišvengiamai artėjančius Seimo rinkimus. Visgi Kaune nuotaikos ne tokios banguotos, viešai paskelbęs, kad sieks mero kėdės trečią kartą, Visvaldas Matijošaitis patyliukais laikomas neabejotinu rinkimų favoritu.

Rudens pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasiekusi gyventojų pasitikėjimo viršūnę pamažu jį barsto, taip pat mažėjo pasitikėjimas savivalda, švietimu, partijomis. Spalį pasieniečiai buvo pasiekę didžiausią reitingą per stebėjimo istoriją, tuomet jais pasitikintys teigė 58,4 proc. apklausos dalyvių. Naujausiais duomenimis, VSAT gruodį pasitikėjo 48,7 proc. gyventojų, lapkritį tokių buvo 55,1 procento. Per mėnesį taip pat smuko pasitikėjimas švietimu – nuo 52,1 proc.

Praėjusį mėnesį Norvegijos valdžia suėmė įtariamą Rusijos karinės žvalgybos pareigūną, apsimetusį Brazilijos akademiku. Dabar Švediją talžo dar dramatiškesnė šnipinėjimo byla: du Irane gimę broliai, kurių vienas dirbo Švedijos žvalgybos pareigūnu, buvo apkaltinti šnipinėjimu Rusijos naudai.

Karas Ukrainoje tapo pagrindiniu šių metų įvykiu apie kurį ekspertai, o vėliau istorikai, kalbės dar ilgai. Bet jis dar nesibaigė ir, pasak politikos analitikų, kiti metai kariaujančiai Ukrainai ir ją užpuolusiai Rusijai gali tapti lemtingi.

Su Kremliumi siejama neonacių sukarinta grupuotė paprašė savo narių pateikti žvalgybos duomenis apie pasienio ir karinę veiklą Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Neparlamentinė Lietuvos žaliųjų partija į Kauno merus kelia savo pirmininkės, viešosios politikos analitikės ir įvairių aplinkosaugos projektų iniciatorės Ievos Budraitės kandidatūrą, penktadienį pranešė partija. „Suremontuotos gatvės, atnaujintos aikštės, auganti ekonomika – visa tai laukti ir miestiečiams reikalingi rezultatai, bet jie daromi užsikimšus ausis bendruomenių nuomonei, užsimerkus prieš piktnaudžiavimą padėtimi, menkinant atskirų gyventojų grupių poreikius.

Tarp socialdemokratų kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybą – buvęs švietimo ministras, chirurgas Dainius Pavalkis ir buvęs miesto meras Arvydas Garbaravičius. Kaip trečiadienį pranešė partijos Kauno skyrius, į tarybą taip pat sieks patekti buvęs Kauno vicemeras Steponas Vaičikauskas bei buvęs miesto administracijos direktorius Romaldas Rabačius. Sąrašo lyderis – socialdemokratų kandidatas į merus Darius Razmislevičius.

Ginklų tyrėjai Kijeve išsiaiškino, kad bent viena rusiška sparnuotoji raketa Kh-101, naudota atakose lapkričio 23 d., buvo pagaminta ne anksčiau, kaip spalį.

Šią savaitę rusų sutuoktinių pora buvo suimta Stokholme. Sergejus Skvorcovas ir Jelena Kulkova daug metų gyveno Švedijoje, nesukeldami nei kaimynų, nei pažįstamų įtarimų. Kaip išsiaiškino „The Insider“ ir „Bellingcat“, S. Skvorcovas užsiėmė pelninga verslo veikla su žinomu GRU karininku, kažkada deportuotu iš Prancūzijos už šnipinėjimą, ir belgų verslininku, kuriam buvo taikomos sankcijos už Amerikos karinių technologijų pardavimą Kinijai.

Projektas „All Eyes on Wagner“ (AEOW) paskelbė naują ataskaitą apie „Wagner“ samdinių veiklą Malyje per pirmuosius sukarintos grupės veiklos metus šalyje. Analitikai rinko informaciją iš atvirų šaltinių, žiniasklaidos pranešimų, liudininkų parodymų ir žmogaus teisių aktyvistų pasakojimų apie Rusijos samdinių nusikaltimus. Tai apima masines žudynes, prievartavimą, plėšikavimą ir civilių išpuolius, rašo Meduza.io.

Nemaišykime sporto su politika – tokia frazė dažnai pasigirsta viešojoje erdvėje. Tačiau sporto ir politikos maišymas yra tiesiog neišvengiamas, o ypač vienoje didžiausių sporto švenčių – Pasaulio futbolo čempionate. Apie politikos atspalvius Katare vykstančiame Pasaulio futbolo čempionate tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Eglė Samoškaitė ir Andrius Jakimčuk.

Kai žmonės skundžiasi, kad viskas brangu, sakau: turi stogą virš galvos, elektrą ir vandens. Žmonės Chersone ar Mariupolyje neturi nieko. Vakarų politikų pareiga – paaiškinti savo visuomenėms, kad staigus visko brangimas yra tiesioginė Putino veiksmų pasekmė. Esame įsipareigoję ir toliau remti Ukrainą, interviu „Wirtualna Polska“ sakė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Ukrainos žvalgybai pasidalinus informacija apie galimą pavojų Astravo atominei elektrinei ir didėjančią hibridinių išpuolių tikimybę Baltarusijoje, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sakė, visiškai nenustebę dėl tokių pranešimų. Šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės reikia laukti, nes Maskva nenuleidžia rankų ir nori „pakelti temperatūrą“ mūsų regione, atkeršyti. Visgi ar tikrai taikiniu gali tapti Astravo AE kalbinti specialistai abejojo.

Spalio 26 dieną Maskvos centre pasirodė ginkluoti vyrai su karine technika. Kai kurie maskviečiai tikėjosi, kad įvyks karinis perversmas, tačiau Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO) skubiai paskelbė „suplanuotas taktines pratybas, skirtas neutralizuoti terorizmo grėsmes ir apsaugoti pagrindinius vyriausybės objektus“. Žiniasklaida išsiaiškino, kad taktinės pratybos yra tik maža dalis specialiųjų priemonių, kurias FSO turi įgyvendinti.

Ukrainoje kariaujama ne tik ginklais, bet ir kompiuterių klaviatūromis. Kibernetininė erdvė kovoje tapo tokia pat svarbi, kaip ir mūšio laukai kur nors greta Donecko. O ir karas šiose erdvėse prasidėjo tikrai ne vasario mėnesį. Pasak kibernetinių grėsmių specialistų, diskutavusių apie kibernetines užpuolikų iš Rusijos gaujas, Ukraina nuo 2014 metų buvo kibernetiniu Rusijos poligonu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio galimybių toliau eiti šias pareigas bus sprendžiama sulaukus institucijų atsakymų apie jo galimus ryšius su teisėsaugai žinomais asmenimis, tačiau, jos manymu, komisijos pirmininkas bent laikinai turėtų nusišalinti nuo pareigų.

Interpeliacijų banga valdantiesiems grasinantys opozicionieriai skelbia kalbėsiantys ir apie nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Tiesa, patys stoti už valstybės vairo jie nenorėtų. Pasak opozicijos, tie patys, kuriais nepasitikima, tiesiog turėtų suformuoti kitą Vyriausybę. Galimai tokią, kuria būtų tikima labiau. Problemų, pasak politologų, Vyriausybėje išties yra, bet opozicijos siūlomi sprendimo būdai – kreivi.

Tarptautinė prekyba su Rusija šiais metais išaugo, net tada, kai buvo įvestos sankcijas po karo Ukrainoje pradžios. Tiesa, įsigaliojus apribojimams Maskvos aljansai keičiasi, bet kai kurios valstybės gerokai padidino pirkimą iš Rusijos prasidėjus karui.