politika

NATO trečiadienį savo strateginėje koncepcijoje pirmą kartą pareiškė, kad Kinijos galia meta iššūkį Aljansui, o Pekino glaudesni ryšiai su Maskva prieštarauja Vakarų interesams. „Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“, – teigiama per Madride vykstantį aukščiausiojo lygio susitikimą paskelbtoje NATO strateginėje koncepcijoje.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad įžvelgiantis sankcijose logikos trūkumo, kaip ir šalies pareigūnų drąsos bei kompetencijos. Anot jo, „sulaukus Europos Komisijos“ išaiškinimo, gali paaiškėti, kad jis Lietuvai bus nenaudingas, o tai gali atverti kelius į bet kokių prekių per Lietuvą gabenimą į Kaliningradą. Savo „Facebook“ paskyroje teisininkas rašo, kad teisiškai su sankciju taikymu viskas kaip ir aišku, nors kabliukų gal ir yra.

Žydų kilmės rusų poetas ir rašytojas Igoris Gubermanas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „mažas velnias“, kuris „veržiasi tapti dideliu demonu“. Rašytojas interviu Ukrainos žurnalistui ir „Gordon“ įkūrėjui Dmitrijui Gordonui sakė, kad Putinas dabar yra tokia baisi figūra, kad net jo aplinka kaltina jį dėl visko, rašo UNIAN.ua. Jo nuomone, Rusijos vadovas buvo „sukurtas“. „Jei pažvelgtumėte į tai, kas vyksta, pašalinto žmogaus akimis tai suprastume.

 Populiariausių partijų trejetukas per mėnesį nepasikeitė: pirmą vietą reitingų lentelėje užima socialdemokratai, antri – konservatoriai, treti – demokratai „Vardan Lietuvos“, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. „Į Seimą pateiktų šešios partijos, faktiškai tos pačios, tik įtraukta nauja partija į sąrašą, „Laisvė ir teisingumas“, rezultatas visai neblogas.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus, politikai susirūpinę situacija Kaliningrade ir tranzito bei sankcijų problemomis. Ketvirtasis sankcijų paketas, pagal kurį taikomas dalies prekių tranzito ribojimas Kaliningradui, priimtas kovą, bet tikrą audrą Lietuvoje sukėlė tik imtas taikyti prieš kelias dienas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio partija neteko parlamentinės daugumos, trečiadienį sakė, kad opozicinės grupės užsiminė apie pasirengimą dirbti su jo vyriausybe „pagrindinėmis temomis“. E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) sekmadienio rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus parlamente turėtą absoliučią daugumą, didelių laimėjimų pasiekus naujam kairiojo sparno aljansui ir kraštut...

68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė kas aštuntą žiniasklaidos priemonę – 129, ketvirtadienį paskelbė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Taip pat daugiau nei 4 proc. visų viešojo sektoriaus viešinimo bei informavimo paslaugų sutarčių buvo sudarytos su įmonėmis bei įstaigomis, turinčiomis sąsajų su politikais arba jų sutuoktiniais, rodo pirkimų duomenys atnaujintoje žiniasklaidos stebėsenos svetainėje STIRNA.info.

Seimas ketvirtadienį planuoja priimti Rinkimų kodeksą ir jį lydinčiuosius įstatymus, tarp jų – ir Referendumo. Prieš galutinį balsavimą Politinių organizacijų įstatymo projekte padaryta keletas pataisų – siūloma valstybės dotacijų nebeskirti naujoms rinkimuose nedalyvavusioms, bet parlamente frakciją sukūrusioms partijoms, taip pat atsisakyti galimybės gyventojams savo pajamų mokesčio dalį skirti partijų analitiniams centrams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį nagrinėja situaciją dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų kai kurioms į Kaliningrado sritį vežamoms prekėms ir pasiruošimą NATO Madrido viršūnių susitikimui. Į komiteto posėdį pakviesti ir Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministrai.

Kiečiamas Šaulių sąjungos finansavimo modelis ir pavaldumas, šauliai nuo kitų metų turėtų gauti šešis kartus didesnį finansavimą, nei dabar. Taip pat bus steigiami mokymo centrai, šauliai dar energingiau įsilies į visuotinės gynybos stiprinimą, visuomenės parengimą, savanorišką pagalbą nutikus nenumatytoms situacijoms.  Apie Šaulių sąjungos naujoves pranešė darbo grupės, kuri keturis mėnesius nagrinėjo būsimų pokyčių būtinybę, nariai.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kalbas apie naujas koalicijas Seime ir pirmalaikius rinkimus vadina nerimtomis, o situaciją Seime – vaikų žaidimu  dvejose skirtingose smėlio dėžėse.  „Pasigirsta tam tikri svaičiojimai ar galima ir švelniau – pamąstymai apie naujas valdančiąsias koalicijas. (...) Tai nerimta. Šitų dienų kontekste tai, kas vyksta, tai yra nerimta.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį per tarybos posėdį Šventojoje planuoja aptarti infliacijos valdymo priemones, susiklosčiusią konfliktinę situaciją parlamente valdantiesiems ir opozicijai antrą savaitę posėdžiaujant atskirai. Socialdemokratų lyderė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė tikisi, kad „sveikas protas iš abiejų pusių nugalės“, tačiau tam, anot jos, reikia, kad valdantieji imtųsi svarstyti opozicijos antiinfliacinius pasiūlymus.

Seimo valstiečiams prabilus apie galimą naują koaliciją, socialdemokratai tokias šnekas vadina neatsakingomis ir sako, kad valstiečiai naudojasi esama situacija savireklamos tikslais, rašoma pranešime spaudai. „Opozicijos vardu Ramūno Karbauskio valstiečiai skelbia keistus dalykus. Jokių naujų koalicijų ar premjerų kandidatūrų niekas nesvarsto, išskyrus pačius valstiečius. Rinkėjų valia šiai Seimo kadencijai yra visiškai aiški. Mūsų, kaip opozicijos, užduotys ir atsakomybės – irgi.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vyksta į Rumuniją, kur turi surengti dvišales derybas su pareigūnais ir susitikti su prancūzų kariais. E. Macrono atvykimu į Rumuniją, nuo 2007-ųjų priklausančią Europos Sąjungai, o nuo 2004-ųjų – NATO, prasidės kelionė po regioną, taip pat apimsianti trečiadienio apsilankymą NATO nepriklausančioje Moldovoje. Abi šios šalys turi ilgas sienas su Ukraina.

Karas Ukrainoje grasina pasauliniu badu, bet kai kurių Vakarų pasaulio vadovų širdžių ir protų – nepasiekia. Jiems, pasak politikos apžvalgininkų, Ukraina yra vis dar tolima šalis, kurios karas kainuoja brangiai, grasina nestabilumu, bet neskauda tiek, kad nesiūlytų jo baigti su dideliais teritorijų praradimais arba „išsaugotu Putino veidu“. Savo ruožtu Rytų ir Vidurio Europos valstybės karą jaučia labai aštriai ir jo alsavimas verčia imtis ne tik skubių sprendimų, pagalbos Ukrainai, bet ir nes...

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paskelbs turto pirkimo programos užbaigimo datą, stiprėjant nerimui dėl spartėjančio infliacijos tempo euro zonoje. Programos nutraukimas taps įžanga į ECB palūkanų normų kėlimo ciklą, o tai įvyks pirmą kartą per dešimtmetį. Metų infliacija euro zonoje gegužę pasiekė 8,1 proc. – aukščiausią lygį bendros valiutos šalių klubo istorijoje, gerokai viršydama paties ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį.

Karas Ukrainoje jau tris mėnesius nedingsta iš televizijos ekranų ir politikų kalbų, visgi kasdien jam skiriama vis mažiau dėmesio. Žmonės, pasak specialistų, nuo karo ima pavargti. Nuovargis kankina tiek ukrainiečius, tiek karą per televiziją stebinčius vakariečius. Bet užvis labiausiai, regis, pavargo kai kurie Vakarų politikai, raginantys atiduoti Rusijai tai, ką ši okupavo ir baigti šį karą. Bent kuriam laikui.

Didžioji dauguma danų – kone 67 proc. – trečiadienį referendume balsavo už prisijungimą prie Europos Sąjungos bendros gynybos politikos, rodo suskaičiavus visus balsus paskelbti rezultatai. Danija, 30 metų nedalyvavusi Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, tokios pozicijos atsisako po Rusijos invazijos į Ukrainą. Referendumas vyko kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO, karui Ukrainoje verčiant Europos šalis persvarstyti savo saugumo politiką.

Lietuvai reikia gerinti kelių ir geležinkelių infrastruktūrą tam, kad sunkiasvorė karinė technika galėtų keliauti nekliudoma, nestovėti spūstyje, kaip „rusų tankai prie Kijevo“, sako Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Jis, kartu su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, aptarė ir pristatė artimiausių kelių metų planus, kaip bus tvarkomi, statomi ir plečiami keliai, tiltai, uostai ir oro uostai tam, kad jie tarnautų ir civiliams, ir kariškiams.

Vykstant NATO parlamentinei asamblėjai Vilniuje vienas iš aukštų gynybos politikos pareigūnų, komentuodamas sudėtingą saugumo situaciją susiklosčiusią Europoje, sakė, kad NATO, skirtingai nei kalbėta anksčiau, nėra mirusi, o Putino planai destabilizuoti aljansą – nepavyko. Visgi gynybos politikos atstovas pripažino, kad Vakarų visuomenės ima jausti karo nuovargį, o Vakarų politikai labiau rūpinasi tuo, ką ir kaip pasakyti rinkėjams, nei kaip apginti, tarkime, Ukrainos dangų.

Landsbergio pavardė Lietuvoje linksniuojama itin dažnai. Politikas su tokia pavarde neša nelengvą naštą – neapykantą pavardei, sako rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Nepaisant to, menininkas įsitikinęs, kad jo sūnus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šioje kadencijoje „subrendo“ kaip politikas ir jam nebereikia tėviškų patarimų. Taip pat pašnekovas mano, kad profesorius Vytautas Landsbergis nusipelno valstybės vadovo titulo.

Taikos derybos su Rusija yra istorija apie tai, kaip Ukraina per 70 karo dienų išgyveno visą jausmų spektrą: nuo karo nevilties iki suvokimo, kad yra stipri ir turi stiprius sąjungininkus sau už nugaros, rašo Pravda.ua. „Jei pirmąją karo dieną mums būtų leista pasirašyti tokią taikos sutarties versiją, kokią siūlo pasirašyti dabar, būtume tai padarę nieko negalvodami.

JAV gynybos sekretorius  Lloydas Austinas pirmadienį sakė, kad Vašingtonas nepakeitė savo politikos dėl Taivano ir „vienos Kinijos“ principo, prezidentui Joe Bidenui pareiškus, kad Jungtinės Valstijos nusiteikusios ginti salą nuo potencialios Pekino karinės invazijos. „Mūsų politika nepakito“, – Ll. Austinas sakė žurnalistams, kai buvo paklaustas, ką reiškia J. Bideno komentarai.

Baltarusiai kaimynams atvėrė bevizes sienas ir kviečia apsilankyti, tiesa – ne už dyką. Gali būti, kad viešintieji Baltarusijoje bus išnaudoti propagandai ar kitiems, tik pačiam režimui žinomiems tikslams. Lietuvos žvalgyba įspėja, Baltarusijos specialiosios tarnybos į savo tinklus gali traukti nieko nenutuokiančius lietuvaičius, todėl įsigeidę pigesnio kuro ar kruopų turėtų gerai pagalvoti ar verta.

Valdančiosios daugumos atstovai antrą kartą parengė įstatymo projektą, kuriuo būtų galima įteisinti tos pačios lyties partnerių santykius. Tai, pasak projekto rengėjų, kompromisinis variantas, norima, kad už šį įstatymą balsuotų kuo daugiau parlamentarų. Žmogaus teisių gynėjai nėra visiškai patenkinti tokiu projektu, bet pripažįsta, kad tai – geriau nei nieko.

Karas Ukrainoje užgožė kasdienes politines problemas, bet artėjantys rinkimai primena, kad rūpintis rinkėjų nuotaikomis niekada nevėlu. Pasitikrinti savo reitingus, suburti bendražygius regionuose ir išrinkti tuos, kurie ves į savivaldos rinkimus skuba ne viena partija.  Tiesa, valdantieji konservatoriai nedrąsiai tikisi, kad prasidėjus karui Ukrainoje ūgtelėja jų reitingai išsilaikys iki pat savivaldos rinkimų kitą pavasarį, nors politikos apžvalgininkai tuo labai abejoja.

Savivaldybių lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos gyventojams turi būti skiriamos nemokamai, nusprendė Seimas. Šią savaitę jis priėmė atitinkamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas. Pagal jas, kapavietės kapinėse ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai. Pataisą pateikusi „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė teigė siekianti lygiateisiškumo visiems gyventojams, mat už kapavietes mokėti nereikia, o už vietą kolumbariume imamas mokestis.

Prieš mėnesį į partijų reitingų viršūnę grįžę valdantieji konservatoriai išlieka pirmoje vietoje, antrojoje toliau lieka demokratai, treti – socialdemokratai, rodo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Antradienį skelbiamos apklausos duomenimis, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS–LKD) balandį būtų balsavę 13,6 proc.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė prie bloko sukurti platesnę politinę demokratinių valstybių bendruomenę. „Net jeigu suteiktume jiems kandidatės statusą rytoj, – sakė jis, kalbėdamas apie Ukrainą, – visi puikiai žinome, kad leidimo jiems įstoti (į Bendriją) procesas užtruks kelerius metus, tiesą sakant, neabejotinai kelis dešimtmečius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis GIPL abiejų šalių energetikos sektoriui yra ypač svarbus momentas ir reikšmingas įvykis dabartinių geopolitiniame kontekste. „508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją.

Penki su rinkimų komitetais išrinkti merai teigia, kad siūloma rinkimų pertvarka ne suvienodins sąlygas partijoms ir rinkimų komitetams, bet dar labiau apsunkins pastarųjų dalyvavimą. Skirtingiems rinkimų komitetams atstovaujantys Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio ir Kazlų Rūdos merai dėl būsimojo Rinkimų kodekso praėjusią savaitę kreipėsi į parlamentarams ir šalies prezidentą, siūlydami atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą bei sudaryti komitetams palankesnes sąlygas.

Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje Seimo nariai, Vilniaus savivaldybės politikai vėl imasi diskusijų dėl Venclovų muziejaus tolesnio likimo. Rašytojo ir sovietinio veikėjo Antano Venclovos bei jo šeimos namai Pamėnkalnio gatvėje yra vienas iš septynių sostinės savivaldybės muziejų. Įstaiga skirta reprezentuoti visai šeimai, o ekspozicija apima ir jo sūnaus, sovietmečio disidento, Jeilio universiteto profesoriaus, rašytojo Tomo Venclovos istoriją bei kūrybą.

Šiemet įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriui vadovauti išrinktas Gintautas Labanauskas. „Yra išrinktas pirmininkas, pirmininku tapo Gintautas Labanauskas“, – BNS ketvirtadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas spaudai Kęstutis Butvydas. Jis patvirtino, jog skyriaus vadovo rinkimuose taip pat dalyvavo partijos frakcijai Kauno taryboje vadovaujanti Edita Gudišauskienė. Opozicinei frakcijai priklauso trys nariai.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį paragino Iraną paleisti Amerikos pilietį, kuris jau daugelį metų laikomas už grotų kaip „politinis įkaitas“, Vašingtonui ir Teheranui artėjant prie atnaujinto branduolinio susitarimo. Emadas Sharghi buvo nuteistas kalėti 10 metų už įtariamą šnipinėjimą, pernai sausį pranešė iraniečių žiniasklaida, teigdama, kad jis buvo sulaikytas bandydamas pabėgti iš šalies.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį atmetė kaltinimus, kad jo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) pernelyg atlaidžiai žiūri į Rusiją, kritikams kaltinant Berlyną vilkinant sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. Duodamas interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ O. Scholzas pareiškė, kad oponentai „iškreiptai ir šmeižikiškai vaizduoja“ SPD politiką Maskvos atžvilgiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Per apkaltą nušalintas prezidentas Rolandas Paksas džiaugiasi Seimo pagaliau priimtomis Konstitucijos pataisomis, kurios jam atveria kelią grįžti į politiką, tačiau neatskleidžia, ar tai darys. „Džiaugiuosi, kad Seimas galų gale pasiryžo žengti tą žingsnį, kad Seimo nariai nežiūrint visų politinių nuotaikų arba, sakykime, pasirinkimų politinių priėmė tą sprendimą“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Paksas.

Laisvės partijos, atskilusios nuo Liberalų sąjūdžio, narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad antradienį paskelbtas išteisinamasis teismo sprendimas „MG grupės“ politinės korupcijos byloje yra „pigaus viešojo valdymo“ išdava. „Tai yra pigios valdžios, pigios valstybės tarnybos, pigaus viešojo valdymo išdava“, – komentuodamas teismo sprendimą trečiadienį Žinių radijuje sakė V. Mitalas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino NATO imtis „tolesnių ryžtingų veiksmų“, užtikrinant Baltijos šalių saugumą. Taip šalies vadovas kalbėjo nuotolinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertų grupės – Atlanto tarybos – organizuotoje Baltijos šalių vadovų diskusijoje, minint 18-ąsias įstojimo į Aljansą metines. „Atgrasymo politikos laikas baigėsi – turime pereiti prie priešakinės gynybos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepė sustabdyti vienuolikos politinių partijų, turinčių ryšių su Rusija, veiklą. Didžiausia iš jų yra „Opozicijos platforma už gyvybę“, kuri šalies parlamente turi 44 iš 450 mandatų. Partijai vadovauja Viktoras Medvedčukas, palaikantis draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris yra V. Medvedčuko dukros krikštatėvis. Į sąrašą pateko ir partija „Naši“, kuriai vadovauja Jevhenas Murajevas.

Partijų reitinge ir toliau pirmauja Socialdemokratų partija (LSDP), antri – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), trečia – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, rodo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta atlikta apklausa. LSDP reitingas vasarį siekė 12,2 proc. (sausį – 10,2 proc.), TS-LKD – 12 proc. (sausį – 11,6 proc.), „Vardan Lietuvos“ – 8,7 proc. (8,2 proc.). Toliau rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 6,7 proc. (7,7 proc.

Ukrainos žmonės desperatiškai prašo Vakarų apginti jų oro erdvę ir įvesti neskraidymo zoną, bet kas tai yra? Kodėl Vakarai nenori to daryti, klausia BBC. Kas yra neskraidymo zona ir kodėl tai svarbu? Jei kokiame nors regione paskelbiama neskraidymo zona, ten lėktuvai, civiliai ir kariniai, skraidyti negali. Neskraidymo zona gali būti naudojama apsaugoti jautrias teritorijas, tarkime, tokias, kaip karališkieji rūmai, dideli susibūrimai, sporto renginiai.

Kijeve nuotaikos permainingos, bet žmonės išlieka žmonėmis, sako Kucheriv Democratic Initiatives Foundation asocijuotas analitikas Olexiy Zhivora kalbėjęs tiesiogiai iš Kijevo Rytų Europos Studijų centro surengtoje diskusijoje.  Pasak jau kelias dienas kariaujančiame mieste gyvenančio politikos analitiko nuotaikos sostinėje keičiasi kelis kartus per dieną. Jos svyruoja nuo ramybės iki panikos, ypatingai nuotaika sugenda žmonėms matant, kas darosi Charkove.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys spaudos konferencijoje aptarė situaciją kariaujančioje Ukrainoje bei padėtį Lietuvoje. Pasak premjerės, Europos Sąjungoje (ES) vyksta politiniai tektoniniai lūžiai dėl situacijos Ukrainoje, tariamasi tiekti ginklus, drausti skraidyti Rusijos lėktuvams. Keičiasi ir Vokietijos, Švedijos politika, ir tai, pasak premjerės, beprecedenčiai sprendimai.

Karas Ukrainoje vyksta. Deja, konkrečių politinių scenarijų, kaip suvaldyti beribius Rusijos užmojus, vakar dar, atrodo, nebuvo. Net ir per pastarąsias dienas, kai Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo daugiau negu tikėtina. Taip, kariškiai juos tokius braižė. Politikai iki paskutinės valandos tikėjosi galėsią veikti ad hoc. Ką dabar ir daro.    Šįryt pabudome pildantis „juodajam“ variantui.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kartu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda lankosi Ukrainos sostinėje Kijeve. Liublino trikampiu pavadintame susitikime trijų šalių prezidentai aptaria sudėtingą saugumo situaciją, kurioje atsidūrė Ukraina. G. Nausėda patikino ukrainiečius, kad lietuviai šią šalį visada rems tiek, kiek galės.  G. Nausėda Lietuvoje buvo nemažai kritikuotas dėl silpnokos paramos Ukrainai bei delsimo važiuoti į Kijevą.

Vokietijos kancleriui antradienį pranešus apie Rusijos  dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ stabdymą, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad tai daugiau politinis veiksmas, artimiausiu metu neturėsiantis pasekmių Europos dujų rinkai.   Pasak jo, projekto sustabdymas nebus didelis smūgis ir Rusijai.  „Čia daugiau buvo reikalingas politinis sutikimas, ženklas, kad paremiama Ukraina, kad tas dujas per Ukrainą (Rusija – BNS) toliau tiektų“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę Rusijai gali virsti klaida, panašia į 1940-ųjų Baltijos valstybių aneksiją, mano Rusijos radijo „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius ir politikos apžvalgininkas Aleksejus Venediktovas. Jis sakė, kad galima ilgai ginčytis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie istoriją, tačiau būtina suprasti pasekmes.

Įsivaizduokime, kad Vladimiras Putinas pasiekė tai, ko nori ir užgrobė Ukrainą. Kokios bus geopolitinės pasekmės? Šio klausimo klausia „Washington Post“ apžvalgininkas Robertas Kaganas, prognozuodamas tamsią demokratijos mirtį Rytų ir Vidurio Europoje bei neišvengiamą Baltijos šalių krytį nuo Rusijos rankos.  Pasak politikos apžvalgininko, jei Rusija užims Ukrainą, pirmiausia turėsime perbraižyti fronto linijas Europoje, jos pasislinks į žemyno centrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, o į populiariausiųjų penketuką įsiveržė sausį įsteigtos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.   Iš 25 reitinguojamų politikų tik keturi – G. Nausėda, socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir S. Skvernelis turi teigiamą balansą.