peršalimas

Kai praėjusį kartą peršalote ir sunkiai sirgote, šeimos gydytojas paskyrė antibiotikų ir vaistai kaipmat padėjo – jau per kelias dienas savijauta ėmė pastebimai gerėti. Tačiau ir vėl užklupus peršalimui, gydytojas atsisakė skirti antibiotikų ir patarė gydytis šilta arbata, o prireikus – tiesiog vaistais simptomams malšinti.

Kai kurie žmonės teigia, kad naujas keistas triukas su bulve gali palengvinti peršalimo ir gripo simptomus. Daugelis žmonių žino apie liaudiškus vaistus nuo peršalimo, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą, ir vienas jų yra žalių bulvių dėjimas po padais. Tačiau gydytoja įspėja, kad tokie savigydos būdai gali būti pavojingi.  Pasak šio gydymo metodo šalininkų, ši šakninė daržovė turi savybę „ištraukti šaltį“ iš žmogaus kūno, todėl jie jaučiasi energingi.

Įsibėgėjus gripo sezonui, gyventojams dažnai nebeaišku, ko labiau bijoti – koronaviruso ar gripo, kuriuo šiuo metu serga beveik keturis kartus daugiau žmonių. Nors jau trečią žiemą gyvename su COVID-19, vis dar keblu atskirti, kuo susirgome – gerklės skausmas, sloga, kosulys, karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai būdingi abiem infekcijoms. Panašiai pasireiškia ir paprastas peršalimas.

Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų. Šeimos gydytoja Marina Mickevičienė pastebi, kad dažniausiai tėvai patys nežino, kaip reikia kovoti su vaiką užklupusiomis sveikatos problemomis, ir vadovaujasi klaidingais patarimais.

Nors prieš kelias savaites kaip reikiant per pandemijos metus užkilęs sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijos kiek nuslopo, ekspertai ragina neatsipalaiduoti. Jau dabar įspėjama, kad nauja susirgimų banga gali laukti sausio–vasario mėnesiais. Svarstoma, kad savo vaidmenį čia gali suvaidinti ir COVID-19 infekcija.

Pastarosiomis dienomis Lietuvos gyventojus gali nustebinti orų pokyčiai. Jeigu šią savaitę pradėjome su +5 laipsnių temperatūra, artėjant penktadieniui ji vėl staiga nukris iki -17 laipsnių šalčio. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad esant tokiems staigiems orų pokyčiams reikėtų atsakingiau pasirūpinti savo sveikata, nes gali grėsti ne vien peršalimas, bet ir užklupę stiprūs galvos skausmai, traumos paslydus bei įvairūs perpūtimai.

Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą. Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.

Pakilus temperatūrai ir atgulus į ligos patalą kyla klausimas, kaip būtų efektyviausia gydytis, kada jau reikia gerti vaistus nuo karščiavimo, o kada – kuo greičiau skubėti pas medikus. Apie visa tai pasakoja šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Gydytoja visų pirma pabrėžė, kad vos sunegalavus ar juo labiau jau stipriai užkilus temperatūrai reikia gultis į lovą, ilsėtis ir vartoti daug skysčių. „Jei tik yra galimybė, reikia bandyti išsveikti pačiam.

Plaučių uždegimas – gana klastinga ir itin liūdnai galinti pasibaigti liga. Gydytojai ramina, kad nors plaučių uždegimu per gyvenimą žmogus suserga vos kartą ar du, o galbūt ir – nė karto, tačiau įspėjamuosius simptomus, kaip nepraleisti šios būklės, žinoti pravartu kiekvienam. Plačiau apie plaučių uždegimą papasakojęs VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. dr.

Uzbekistane dėl aplaidaus valdininkų darbo ir tėvų įpročio užsiimti savigyda staiga mirė net 18 mažamečių. Visi jie, susirgus peršalimo ligomis, buvo gydomi Indijoje pagamintu antivirusiniu preparatu „Dok-1 Maks“, kuriame vėliau buvo aptikta kenksminga organizmui medžiaga. Vietos žiniasklaidoje skelbiama, kad į Samarkando vaikų ligoninę viso buvo pristatytas 21 vaikas su ženkliais kepenų nepakankamumo požymiais.

Žiema – laikotarpis, kai įprastai padaugėja susirgimų virusinėmis ligomis – COVID-19, peršalimu ir gripu. Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad jų simptomai – panašūs, o dalis ir persidengia, tačiau šias ligas galima atpažinti, jeigu žinote, į ką atkreipti dėmesį.  „Peršalimą nuo gripo atskirti padės ne tik kai kurių simptomų sunkumas, bet ir jų atsiradimo greitis.

JAV medikai ir farmacininkai kreipėsi į JAV Maisto ir vaistų administraciją, kad ši atšauktų rekomenduojamų iš rekomenduojamų vaistų sąrašo tokius žinomus prekės ženklus, kaip „Theraflu“, „Benadryl“ ar „Tylenol“, nes šie nėra efektyvūs, rašoma „The Wall Street Journal“. Atlikti mažiausiai keturi fenilefrino pagrindu pagamintų vaistų tyrimai parodė, kad jie nepalengvina nosies užgulimo. Tyrimai parodė, kad šie vaistai yra saugūs vartoti, tačiau nėra veiksmingi siekiant sumažinti nosies užgulimą.

Lietuvoje jau trečią savaitę iš eilės auga sergamumas gripu. Epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 32 Lietuvos savivaldybėse – praėjusią savaitę jų buvo dešimčia mažiau. Medikai pasakoja, kad žmonės plūste plūsta į poliklinikas – kai kuriose jų pas gydytojus registruojasi kas 5 minutes. O per dieną medikams tenka apžiūrėti po pusę šimto gripu ir kitomis peršalimo ligomis sergančių gyventojų.

Net ir, atrodytų, pasveikus po virusinės infekcijos kosulys kitą kartą užsilaiko gerokai ilgiau. Ką tokiu atveju tai galėtų reikšti ir kaip atskirti lėtinio kosulio priežastis, išsamiau pasakoja Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.

Lietuvoje vis labiau augant ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ir COVID-19 ligos susirgimams tiesiasi eilės pas medikus. Ne išimtis ir Panevėžio miesto poliklinika. Į įstaigą plūsta kosulį, karščiavimą, gerklės skausmą ar slogą pajutę ligoniai. Situacija kontroliuojama Panevėžio miesto poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aurelija Petronienė sako, kad poliklinikose – pacientų daugiau, nei įprasta.

Šiemet itin anksti įsisiautęs gripas jau nusinešė pirmąją auką. Vakar vienoje sostinės ligoninių užgeso 94-erių vilniečio gyvybė. Specialistai sako, kad gripo piko galima tikėtis po 2–3 savaičių. Tačiau jau dabar daugiau kaip dvidešimtyje šalies savivaldybių gerokai ūgtelėjo sergamumas pavojinga infekcija. Prieš parą Santaros klinikose užgeso 94-erių senjoro gyvybė. Kaip sako nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė, vilniečiui smogė šiemet itin anksti įsismarkavęs gripas.

Gripas ir kiti virusiniai susirgimai, atrodo, grįžo su trenksmu. Sergamumas jais stipriai pakilo kaip niekada anksti, daugiau nei pusę sergančiųjų sudaro vaikai. Vis tik stebėdami didėjančius karščiuojančių vaikų srautus į ligoninių priėmimo skyrius gydytojai siunčia svarbią žinutę – ragina ramiai įvertinti situaciją ir pirmiausia nepamiršti pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.  Kaunietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut past.

Žiemą įprastai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, mažiau jo skiriame fiziniam aktyvumui, darbo-poilsio režimui ir sveikai mitybai – visa tai mažina organizmo gebėjimą apsiginti nuo įvairių aplinkoje cirkuliuojančių virusų. Dėl šių priežasčių šaltuoju metų laiku daugėja susirgusių peršalimu, gripu ar COVID-19. Vaistininkė Laima Liaugotienė pasakoja, kokiais negalavimais skundžiasi persirgę ir ką jiems pataria, kad pavyktų greičiau atsistatyti.

Augant sergamumui gripu ir peršalimo ligomis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia nematantis argumentų skelbti gripo epidemiją. „Lietuvos mastu nematau dar argumentų, kad reikėtų skelbti kokią nors epidemiją.

Karščiavimas – tai simptomas, su kuriuo yra tekę susidurti kone kiekvienam. Pakilus temperatūrai gali atsirasti noras kuo greičiau namų vaistinėlėje ieškoti vaistų nuo karščiavimo, tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė pataria neskubėti ir primena, kad vaistais malšinti temperatūrą patartina tik nuo 38 laipsnių. Ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip iki tol gintis nuo karščiavimo.

Šlapimo pūslės uždegimą, dar kitaip vadinamą cistitu, dažnu atveju sukelia bakterijos, tačiau žiemą juo susirgti galima paprasčiausiai peršalus kojas, pasakoja farmacininkė Fausta Barisevičienė. Ji dalinasi naudingais praktiniais patarimais, kurie palengvins šlapimo pūslės uždegimo skausmus ir padės greičiau pasijusti gerai.

Sergamumas gripu ir vadinamosiomis peršalimo ligomis tuoj pasieks epideminį lygį – kai kurioms savivaldybės specialistai jau netrukus rekomenduos skelbti epidemiją. O šalies ligoninėse prie priėmimų skyriaus jau rikiuojasi eilės. Tiesa, gydytojai prašo pacientų apsiginkluoti kantrybe mat apžiūros ligoninių priėmimuose kai kur gali tekti palaukti net apie šešias valandas. Tad ir sau ir vaikams, gydytojai pataria pasiimti maisto, ir gėrimų.

Pirmoji gruodžio savaitė jau spėjo pademonstruoti stipriai išaugusį peršalimo ligų skaičių. „Eurovaistinės“ duomenimis, vien per pirmąsias gruodžio mėnesio dienas žmonės įsigijo net 44 proc. daugiau nereceptinių vaistų nuo peršalimo ligų negu pernai tokiu pat metu. Taip pat visoje šalyje stebint augančius gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičius, vaistinėse vis dažniau įsigijami receptiniai preparatai gripui, gyventojai skuba skiepytis.

Peršalimo ligų sezonas įsibėgėja – šiemet kaip niekada anksti prabilta apie tai, kad jau gali prireikti skelbti gripo epidemiją, ypač didelę sergančiųjų dalį sudaro vaikai. Pačios ligoninės jau įspėja apsišarvuoti kantrybe, mat atvykus pagalbos į priėmimo skyrių gali prireikti laukti ir šešias valandas. Štai Klaipėdos vaikų ligoninė dar pirmadienį pasidalino įspėjimu, kad šiuo metu susiruošus vykti į priėmimo skyrių reikėtų nusiteikti palaukti.

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Gydytojai pastebi, kad šiemet sezoninės ligos pacientus pakerta kur kas anksčiau. Tokie susirgimų mastai iki pandemijos būdavo stebimi sausio – vasario mėnesiais. O dabar serga ištisos šeimos, kolektyvai, ypač darželiuose ar mokyklose. Beje, gydytojai sako, kad žmonės serga ne tik daugiau, bet ir sunkiau.

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Gydytojai pastebi, kad šiemet sezoninės ligos pacientus pakerta kur kas anksčiau. Tokie susirgimų mastai iki pandemijos būdavo stebimi sausio – vasario mėnesiais. O dabar serga ištisos šeimos, kolektyvai, ypač darželiuose ar mokyklose. Beje, gydytojai sako, kad žmonės serga ne tik daugiau, bet ir sunkiau. Pirmokas Titas ne tik kosėja, bet vaikas skundžiasi ir bendru silpnumu. Tėtis spėja, kad sūnus peršalo, nes šiandien atliktas kovido testas neigiamas.

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, iki tam tikros ribos pakilus kūno temperatūrai, dauguma žmonių iš karto griebiasi vaistų. Ką daryti, jei vaistų po ranka nėra arba jų vartoti negalima, atsako vaistininkė.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė atkreipia dėmesį, kad pakilusi temperatūra aktyvina organizme procesus, kurie kovoja su ligos sukėlėjais, todėl ne visais atvejais reikia temperatūrą mažinti.

Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija paskelbė keturioms dienoms įprastinį mokymą keičianti nuotoliniu. To imtasi dėl didelio pedagogų ir moksleivių sergamumo. Situacija įtempta ir kitose rajono švietimo įstaigose. Pastarosiomis savaitėmis jurbarkiečius į lovas guldo nežinomas virusas.

Ruduo – ne tik krentančių auksinių lapų laikotarpis, tačiau ir įvairių peršalimo ligų sezonas. Labiausiai pasitaikančios ligos rudens sezono metu yra įprastas peršalimas, COVID-19 infekcija ir gripas. Neretai pajutus pirmuosius gerklės skausmus ar netikėtai pakilus temperatūrai yra sunku identifikuoti, kokia bakterija ar virusas sutrikdė imuninę sistemą.

Orams vis labiau šąlant ir virusams tampant vis aktyvesniems, kone kiekvienas susimąsto apie imuniteto stiprinimą. Imunitetas – sudėtinga sistema, skirstoma į įgimtą ir įgytą, kartu su kitomis sistemomis palaikanti mūsų organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą. Priemonių imunitetui stiprinti yra įvairių, kai kurios jų – labai paprastos: kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimas, fizinė veikla, trūkstamų vitaminų ar mikroelementų vartojimas.

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda tada, kai bakterijos pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus. Todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.

Šių metų Australijos Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita apie ką tik žemyne pasibaigusį infekcinės ligos sezoną rodo itin didelį vaikų sergamumą – daugiausiai sirgo 5–19 metų amžiaus asmenų grupė, didelis sergamumas fiksuotas ir jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje. Tokias pačias tendencijas atskleidžia ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys apie praėjusį gripo sezoną, kuomet vaikai sudarė beveik 70 proc. visų sirgusiųjų gripu.

Nieko nėra nemaloniau nei ne laiku užklupęs peršalimas. Dažniausiai peršalimą išduoda sloga, kosulys ar gerklės skausmas. Sužinokite, ką galite padaryti pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, kad jaustumėtės geriau. Nors dažniausiai pajutus pirmuosius peršalimo požymius skubame į vaistinę, tačiau kartais užtenka vos poros dienų namuose, daug šiltos arbatos puodelių, kad pasijustumėte geriau.

Gydytojai apgailestauja, kad lietuviai vis dar labiau linkę pasitikėti ne jais, o kaimynų ar artimųjų patarimais. Ne išimtis – ieškomi savigydos būdai prasidėjus peršalimų sezonui. Medikai pažymi, kad itin ydingas pacientų įprotis – savarankiškai nuspręsti vartoti antibiotikus. Susirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. O to paprastai prireikia vienu atveju – kai susergama bakterinės kilmės infekcija.

Oficialiai prasidėjęs peršalimo ligų ir gripo sezonas neramina – kaip pasirūpinti savo sveikata? Nors kartais išvengti viruso nepavyksta, greita reakcija ir laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti greičiau pasveikti. Vaistininkė Urtė Jankauskaitė dalijasi atmintine, kokiomis namų vaistinėlės priemonėmis pravartu pasirūpinti ir kaip pagelbėti sau ar savo artimiesiems susirgus.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, kosuliu, gerklės, galvos bei raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Šeimos gydytoja Lina Augustinaitė sako, jog kasmet šia liga suserga 5–10 proc. gyventojų. Medikė paneigia apie gripą vyraujančius mitus ir paaiškina, kaip iš tiesų reikėtų apsisaugoti nuo šios infekcijos.

Atšalus orams tampa sunku apsiginti nuo peršalimo ligų – jos sumaišo visus planus, o nespėjus pasveikti jau prikimba kitas virusas. Didelę įtaką imuninei sistemai daro ir pasirinktas meniu. Ekspertai pataria, ką valgyti rudenį, kad ne tik nereikėtų dažnai sirgti, bet ir būtume kupini energijos ir geros nuotaikos.  Sveikatą lemia ir emocijos Rudenį geriausias ir sveikiausias maistas – sezoninės daržovės, įvairios žolelės, vaisiai ir vėlyvosios uogos.

Prasidėjus vaikų rudens atostogoms, šeimos jau dairosi kelionių į šiltuosius kraštus – pailsėti ten, kur daugiau saulės, vilioja ne tik šąlantis oras Lietuvoje, bet ir patrauklesnės ne sezoninės atostogų kainos. Vis dėlto neretai per tokias atostogas nepavyksta išvengti varvančios nosies ir skaudančios gerklės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 827,8 iki 819,7 atvejo 100 tūkst., tačiau NVSC specialistai ragina neprarasti budrumo ir nuo gripo pasiskiepyti nelaukiant sergamumo pakilimo piko.

Nors gripo sezonas dar tik prasidėjo ir sergančiųjų skaičiai minimalūs, ekspertai jau dabar kalba apie galintį laukti sunkų laikotarpį. Pažymima, kad tiek gripas, tiek COVID-19 kelia grėsmę žmonių sveikatai, todėl skiepai yra būtina ir pirmoji prevencijos priemonė. Kelis pastaruosius metus gripo plitimą stabdė kovidui suvaldyti skirtos priemonės. Tačiau „atleidus vadeles“, manoma, sergamumas šia daug geriau visuomenei pažįstama infekcija vėl gali pasiekti naujus mastus.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 60 proc. veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę, yra susiję su esamu gyvenimo būdu. Siekdami būti sveikesni, rudenį mažiau sirgti įvairiomis peršalimo ligomis bei turėti stipresnį imunitetą, visų pirma turėtume daugiau dėmesio skirti savo kasdienei rutinai ir gyvenimo būdo pokyčiams.

Susirgus gali būti sunku atskirti, užsikrėtėte COVID-19, gripu ar paprasčiausiai peršalote. Tačiau sveikatos ekspertai paaiškino, kad kai kurie simptomai gali padėti suprasti, kuo iš tiesų susirgote. Vėstant orams, daugėja ir įvairių susirgimų, dažniausiai rudenį žmonės skundžiasi galvos ir gerklės skausmu ar sloga, rašo express.co.uk. Dažnai sunku suprasti, tai COVID-19, gripas ar peršalimas, nes visos šios ligos pasireiškia panašiais simptomais.

Darganoti ir vėsūs orai į ligos patalą guldo vis daugiau tautiečių. Vaistininkai stebi, esą pastarosiomis savaitėmis užsukęs į vaistinę kas septintas pacientas prašo vaistų nuo peršalimo ligų. Šeimos gydytojai paantrina – per dešimt pastarųjų dienų kosinčių, čiaudinčių ir besiskundžiančių galvos skausmais padaugėjo beveik dvigubai. Prie šeimos gydytojo kabineto Šeškinės poliklinikoje savo eilės laukia vilnietė Ivona. Moterį kamuoja peršalimo simptomai. „Jau antra savaitė.

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas – darbymetis ne tik šeimos gydytojams, bet ir otorinolaringologams, tai yra ausų, nosies ir gerklės ligų specialistams. Ilgametę patirtį turintis gydytojas Darius Rauba neslepia, kad vis dar tenka stebėtis pacientų elgesiu. Jei vieni skuba pas medikus be didesnio reikalo, kiti netausodami savęs „prisižaidžia“ iki rimtų komplikacijų. Be kita ko, patys pacientai kitą kartą prisideda ir prie eilių didėjimo.

Peršalimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip nerimtas sveikatos sušlubavimas. Visgi laiku nesiėmus gydymo, peršalimo simptomai gali progresuoti, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė bei priduria, kad norint greičiau pasveikti – vien vaistų nepakanka. Todėl ji atskleidžia, kas papildomai turėtų įeiti į „receptą nuo peršalimo“. Elektrolitai – nr. 1 pagalba Vieno vaisto nuo peršalimo nėra, pasakoja vaistininkė.

Nors COVID-19 pandemiją pavyko suvaldyti, tačiau koronavirusas niekur nedingo – visgi, daugelis žmonių atsipalaidavo ir primiršo gydytojų rekomendacijas, kaip pasirūpinti savo sveikata. Išlikti budriems verta ne tik dėl jo – rudenį grėsmę kelia ir kitos virusinės ir infekcinės ligos – kaip ir kasmet, šaltuoju metų laiku sugrįžta pneumokokinė infekcija, apie kurią daugelis vis dar per mažai žino ir neįvertina jos rizikų.

Šaltasis metų laikas suskubti rūpintis savo sveikata primena ne tik dėl šiuo laikotarpiu taip dažnų peršalimo ligų, bet ir sezoninių  gripo ar pneumokoko virusų. Nors pastarųjų metų aktualijos pasaulyje šias ligas privertė nustumti į užmarštį, jos vis dar gajos. Kasmet nuo minėtų virusų visame pasaulyje miršta milijonai žmonių. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kaip šių ligų išvengti arba lengviau jomis persirgti.

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. Farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė dalinasi, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria, kaip greičiau ir sveikiau atsisveikinti su varvančia nosimi.

Artėjant peršalimo ligų sezonui, epidemiologai primena: didžiausia daroma klaida – vos tik peršalus griebtis antibiotikų, užsilikusių namų vaistinėlėje. Anot visuomenės sveikatos specialistų, apie 80 proc. peršalimo ligų yra virusinės kilmės, o tai reiškia, kad antibiotikai dažnu atveju nepadės pasijusti geriau, tačiau galima žala ateityje – milžiniška.