peršalimas

Gydytojai įspėja – nusprendę savarankiškai gydytis peršalimą ar gripą galite prisidaryti daugiau bėdos, nei galbūt pati liga sukeltų komplikacijų. Pacientai raginami tiek atidžiau vartoti įvairius karštus gėrimus, tiek purškalus nuo slogos. Nesilaikant vaistininko ar gydytojo nurodymų savigyda gali sukelti ir labai rimtų sveikatos problemų, dėl kurių patenkama net į reanimaciją.

Peršalus dažnai žmonės griebiasi ne tik vaistų simptomams malšinti, bet ir, norėdami pasijusti geriau, išbando įvairias liaudiškas priemones. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tikrai yra naudingų liaudiškų sveikatos patarimų peršalimui gydyti, tačiau kita pusė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Lietuvoje sausio 8–14 d. (2-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1-ąją metų savaitę buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC). Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Pastaruoju metu gydytojai stebi tendenciją, kad net ir, atrodo, turėdamas akivaizdžius peršalimo simptomus ir net aplinkiniams sergant COVID-19, vis tik atlikus greitąjį antigeno testą, šis nieko neparodo. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas ragino nepasikliauti tokiu atsakymu. „Simptomai akivaizdūs, kontaktas irgi, tačiau greitasis COVID antigeno testas neigiamas. Tai, pasak JAV ligų kontrolės centro (CDC), labai dažna situacija. Lietuvoje – taip pat.

Vaikų ligos – vienas didesnių išbandymų tėvams. Mažieji dažniau serga dėl nebrandžios, bakterijas ir virusus pažinti besimokančios imuninės sistemos. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Isevičienė pastebi, kad sirgimų atvejų daugėja ir pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, kuriose nematomų užkratų koncentracija dar didesnė. Dažniau serga ir turintys vyresnių, jau ugdymo įstaigą lankančių brolių ar sesių vaikai.

Pasibaigus šventėms gripu, COVID-19 ir kitomis virusinėmis infekcijos sergantys gyventojai vėl plūstelėjo į poliklinikas. Nors iki epideminio lygio sergamumas pakilti dar nespėjo, sveikatos specialistai neabejoja, kad tai – tik laiko klausimas. Daugelio metu statistika patvirtina, kad sausio-vasario mėnesį gripo plitimas būna didžiausias. Vis tik realią sergamumo situaciją turėti sunku, mat tyrimai nuo gripo atliekami nedažnai.

Ne paslaptis, kad mažamečiai yra kur kas jautresni įvairioms sezoninėms ligoms, o vis pasikartojantys susirgimai kartais būna susiję su išvešėjusiais adenoidais ir tonzilėmis. Šios struktūros yra žmogaus imuninės sistemos dalys, kurios aktyviai dalyvauja saugant organizmą nuo ligų sukėlėjų – virusų, bakterijų, alergenų bei teršalų, įkvepiamų kartu su oru.

Sloga – dažna įvairių alergijų bei virusinių ligų palydovė, todėl nosies lašų ar purškalų galima rasti bene kiekvieno žmogaus namų vaistinėlėje. Nors iš pirmo žvilgsnio varvančios ar užgulusios nosies problemas šie preparatai išsprendžia gana lengvai, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė pabrėžia – nekontroliuojamas ar ilgalaikis nosies lašų vartojimas gali sukelti sunkiai įveikiamą priklausomybę.

Nuo gripo Lietuvoje šį sezoną jau mirė du žmonės. Abu mirusieji – nepasiskiepiję senjorai. Pasak medikų, sergamumas peršalimo ligomis, o ypač gripu, pastarosiomis savaitėmis ėmė augti it ant mielių. Daugiausia užsikrėtusių gripu – Vilniuje ir Kaune, mažiausiai – Alytuje. Vilnietė Eleonora po apžiūros pas gydytoją skuba namo. Sako – į polikliniką ją buvo atviję liekamieji peršalimo padariniai. „Tai buvo peršalimas, buvo bronchitas ir kamavo labai stiprus kosulys.

Savarankiškai nutraukiamas antibiotikų kursas, o likutis suvartojamas vėliau, nepasitarus su gydytoju, – tai vienas dažniausių neteisingo antibiotikų vartojimo pavyzdžių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė sako, kad visuomenėje esama ir daugiau žinių apie antibiotikų vartojimą spragų. Deja, netinkamai vartojami vaistai gali sukelti sveikatos problemų ne tik pačiam sergančiajam, bet ir aplinkiniams.

Peršalus dažnai žmonės griebiasi ne tik vaistų simptomams malšinti, bet ir, norėdami pasijusti geriau, išbando įvairias liaudiškas priemones. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tikrai yra naudingų liaudiškų sveikatos patarimų peršalimui gydyti, tačiau kita pusė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Lietuvoje sausio 1–7 d. (1-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (paskutiniąją praėjusių metų savaitę jis buvo mažesnis – 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Taip pat skelbiama ir apie mirtį nuo gripo.

Peršalus dažnai žmonės griebiasi ne tik vaistų simptomams malšinti, bet ir, norėdami pasijusti geriau, išbando įvairias liaudiškas priemones. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tikrai yra naudingų liaudiškų sveikatos patarimų peršalimui gydyti, tačiau kita pusė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Už lango siautėjant šaltukui ne vienas suserga. Tad dabar yra puikus metas namuose pasigaminti paprastą dviejų ingredientų naminę priemonę, kuri gali padėti susirgus peršalimu. Socialiniuose tinkluose plinta naminės priemonės, kuriose naudojamos sveikatai naudingos sudedamosios dalys, padedančios atitolinti ligą. Vienos iš jų – medus ir česnakas.

Nors šaltasis sezonas tik prasidėjo, koronavirusas ir kiti virusai jau spėjo kaip reikiant įsišėlti. Tiesa, pajutus simptomus bandant namuose išsitirti, ar nesusirgote COVID-19, reikėtų kantrybės. Gydytojai įspėja, kad šiemet ši liga kaip reikiant „slapukauja“ ir gali būti klaidingai iš karto nenustatoma.

Kad ir koks nemalonus būtų peršalimas, gera žinia, jog jis praeina savaime. Tiesa, norint pagyti greičiau, reikia laikytis kelių taisyklių – duoti organizmui ilsėtis ir šiltų skysčių. O ar gali sveikimą paspartinti pirkis ir tokios netradicinės medicinos priemonės kaip ant krūtinės dedami svogūnai? Plačiau apie tai papasakojęs šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigė, kad pirtis peršalus gali būti geras sprendimas, tik viską būtina daryti su saiku.

Praėjusią parą nustatyta 118 naujų COVID-19 atvejų, trys žmonės mirė, sekmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Kaip rodo Atvirieji duomenys, vienas mirusysis buvo iš Mažeikių ir priklauso 50–59 m. amžiaus grupei. Koronavirusas taip pat nusinešė 80–89 m. amžiaus .Vilkaviškio rajono gyventoją ir 90–99 m. amžiaus grupei priklausiusį vyrą iš Panevėžio. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 548,3 atvejo.

Europos ir Lietuvos vaistų kontrolieriai įspėja, kad itin populiariuose nereceptiniuose preparatuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas gali paveikti smegenis, padidėti infarkto ir insulto rizika, šeštadienį pranešė LNK „Žinios“. Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėjos Rugilės Pilvinienės teigimu, Prancūzijoje gyventojai yra perspėjami dėl vaisto „Actifed“ – rekomenduota vaistininkams vaistų nesiūlyti ir nereklamuoti.

Artėjant didžiausioms metų šventėms bei laikui su artimaisiais, gydytojai atkreipia dėmesį į sparčiai didėjantį ir susirgimų peršalimu, gripu bei kitomis kvėpavimo takų ligomis skaičių. Medikai primena, jog šių užkrečiamų ligų prevencijai svarbi yra rankų bei paviršių higiena, vakcinacija. Vaistininkai ragina atkreipti dėmesį ir į organizmo imuninės sistemos stiprinimą, tinkamą darbo bei poilsio režimą, mitybą.

Jei susergame ir ima kilti temperatūra, suprantame, kad taip ir turi būti, organizmas kovoja su virusu ar bakterija. Tačiau jei savijauta siaubinga, o temperatūra nė kiek nekyla, arba, dar keisčiau – ima kristi? Iš tiesų kūno temperatūros sumažėjimas susirgus gali būti ženklas, kad organizmas sunkiai kovoja su infekcija arba kad sutriko jo šilumos reguliavimo procesas. „Kūno temperatūra – individualus dalykas.

Artėjant šventėms vis labiau ginamės nuo įvairiausių ligų. Šį sezoną labiausiai vyrauja peršalimo ir virusinės ligos, kurioms gali būti skiriamas simptominis gydymas. Tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pasakoja, kad dažnai į vaistines užsuka pacientai, kurie kreipiasi pagalbos tada, kai liga jau ilgai užsitęsusi arba jiems pasireiškė komplikacijos. Dažna šių pasekmių priežastis – ne pagal paskirtį vartoti antibiotikai.

Šaltuoju metų sezonu pasireiškiantis gerklės skausmas yra vienas dažniausių susirgimų. Jam įveikti griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir be recepto įsigyjamų įvairių čiulpiamų pastilių bei purškalų. Deja, ne visais atvejais šie gydymo būdai yra veiksmingi. Gydytoja otorinolaringologė atskleidė, kaip pasirinkti tinkamą gydymą ir kodėl besiskundžiantiems gerklės skausmu reikėtų atsisakyti kavos bei alkoholio.

Lietuvoje sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius per savaitę dar padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pajutę negalavimus žmonės raginami likti namuose, jei įmanoma, rinktis darbą nuotoliu. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 4–10 d.) bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis siekė 1720,5 atvejo 100 tūkst.

Turbūt nėra tokio vaiko, kuris užaugtų nepajutęs gerklės skausmo. Tai dažnas simptomas, ypač peršalimo ligų sezono metu. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologė (LOR) Inga Tamošaitienė sako, kad per metus vaikui skaudėti gerklę gali ir keliolika kartų, tačiau tėvams visuomet būtina išlikti budriems, nes, rodos, paprastas simptomas gali komplikuotis į pavojingą būklę.  Peršalimo sezono metu gerklės skausmu vaikas gali skųstis kaskart peršalus.

Neseniai naujo nerimo sukėlė žinia apie Kinijoje sparčiai augančius virusinius susirgimus ir ypač daug fiksuojamų plaučių uždegimo atvejų tarp vaikų. Vis tik Lietuvos specialistai ramina, kad šis protrūkis gąsdinti neturėtų, mat plintantys virusai nėra nepažįstami. Tačiau yra ir liūdna žinia – vis labiau auga bakterijų atsparumas antibiotikams, tad gydymas darosi nebe efektyvus.

Šaltuoju metų sezonu padaugėja susirgimų peršalimu, gripu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Nuo dalies jų turime skiepus, tačiau kitas kvėpavimo takų infekcijas gydomės simptominėmis priemonėmis.

Užgulta nosis gali kraujuoti dėl daugybės priežasčių, o kai kurios iš jų gali būti rimtos. Peršalimų ir gripo sezono metu dažnai užgula nosį, tačiau lydintys simptomai gali išduoti,  kas yra negerai su sveikata. Kartais, kai nosis būna užgulta, taip pat gali pasireikšti kraujavimas iš nosies. Pasak „Chemist Click“ vaistinės vyriausiasiojo vaistininko Abbaso Kanani, nors kraujo pasirodymas kelia nerimą, paprastai tai yra tik pažeistų kraujagyslių požymis, rašo express.co.uk.

Toliau kopiant susirgimams koronavirusu, gripu ir kitomis infekcinėmis ligomis, epideminis sergamumas jau fiksuotas 22 šalies savivaldybėse, į reanimacijos skyrių pateko 2 metų neturintis vaikas. Vis tik sveikatos specialistai ramina, kad skelbti epidemiją reikalo dar nėra. Tačiau kai kurie gyventojai raginami ypač pasisaugoti, mat jiems virusų pavojus niekur nedingo.

Pastaruoju metu augant susirgimų koronaviruso infekcija skaičiui, kartais žmonės skundžiasi, kad jaučia COVID-19 būdingus simptomus, tačiau namuose atliekami savikontrolės testai to nerodo. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai.

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas lauke, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas.

Žiema yra ne tik žavinga, bet ji taip pat gali kelti grėsmę namų augintiniams. Šaltas oras, gausus sniegas, šaligatviuose barstoma druska ir šalti vėjai gali sukelti įvairias problemas naminiam gyvūnėliui. Augintinių peršalimas ir kitos žiemos metu atsirandančios problemos tampa aktualios šiuo metų laiku, kai reikia ypatingo dėmesio ir rūpesčio, kad būtų užtikrinta jų gerovė ir saugumas.

Sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius kas savaitę didėja, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC). Epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 22 savivaldybėse, į ligonines pateko 18 asmenų. 48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 27 d.–gruodžio 3 d.) bendras sergamumo rodiklis siekė 1603,0 atvejo 100 tūkst.

Šaltasis metų laikas nėra vien idiliškas, nes šaltas oras ir patalpose besilankantys žmonės sukuria idealią terpę plisti virusams, tokiems kaip sloga ir peršalimas, todėl kur tik nueisite, visur girdėsite kosulio garsus.  Dėl žiemos virusų daugelis žmonių gali pasijusti prastai, tačiau jei simptomai nesiliauja, tai gali būti kur kas rimtesnių ligų požymis.

Augant sergamumui virusinėmis ligomis ligoninėse toliau griežtėja pacientų lankymo tvarkos. Apie pasikeitimus nuo šio antradienio paskelbė ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Ji pranešė, kad, siekdama apsaugoti pacientus, jų artimuosius ir personalą, imasi dar didesnių saugumo priemonių. Pranešta, kad nuo lapkričio 28 d. griežtinama lankymosi ligoninėje tvarka.

Per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 20–26 d. (47-ąją savaitę) siekė 1404,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) jis buvo mažesnis – 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Artėjant žiemai dažnam iš mūsų tenka susidurti su peršalimu. Neretai peršalus pakyla ir temperatūra. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas pasakoja, kada vertėtų griebtis temperatūrą mažinančių vaistų, o kada pakanka natūralių sprendimų. Pasak laidos vedėjo A. Unikausko, pakilus temperatūrai, dažnam atsiranda noras ją kuo greičiau sumažinti, vis dėlto, profesorius įspėja neskubėti.

Pirmasis sniegas kasmet iškrenta netikėtai. Dar ne visi būname pasiruošę tinkamą avalynę ar rūbus, o ką kalbėti apie pirštines. Ypač prasidedant savaitgaliui vaikai gali skubėti laukan pažaisti su sniegu, o suaugusieji rytus pasitikti plikomis rankomis nukasant sniegą nuo automobilių. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi paprastais patarimais, kaip greičiau sušildyti savo rankas ir kojas.

Per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip praneša NVSC, bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) siekė 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 6–12 d. (45-ąją savaitę) – 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

TV3 žiūrovų pamėgtoje „Kviečiame daktarą“ laidoje A. Unikauskas papasakojo apie pakilusios temperatūros sukeliamus simptomus. Pasak specialisto, ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikams. „Jei pakilus temperatūrai žmogus jaučiasi itin prastai, vadinasi, laikas griebtis vaistų“,  – teigia A. Unikauskas ir pabrėžia, kad aukštai temperatūrai itin jautrus vaikų organizmas. 39 laipsnių ir aukštesnė temperatūra vaikams gali sukelti traukulius ir dehidrataciją.

Praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius padidėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Dėl išaugusio gyventojų sergamumo peršalimo ligomis vis daugiau gydymo įstaigų ima riboti pacientų lankymą. Apie pokyčius paskelbė ir viena didžiausių ligoninė Santaros klinikos. Įstaiga pranešė, kad laikinai pacientų lankymas ribojamas Vidaus ligų skyriuje. „Informuojame, kad nuo lapkričio 9 d. iki 23 d. VUL Santaros klinikų Vidaus ligų skyriuje dėl išaugusio infekcinių ligų skaičiaus laikinai ribojamas pacientų lankymas. Tikimės visų supratingumo ir palaikymo.

Praėjusią parą nustatyti 525 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 223,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,6 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Dar viena šalies gydymo įstaiga pranešė, kad medicininių kaukių dėvėjimas tampa privalomas. Kaip paskelbė Alytaus poliklinika, taisyklės pasikeitė nuo lapkričio 6 d. Augant sergamumui viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis ir COVID-19, siekiant sumažinti infekcijos plitimo riziką, nuo lapkričio 6 d. į įstaigą bus įleidžiami tik apsaugines veido kaukes dėvintys asmenys. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad privalomas kaukes jau grąžino Panevėžio miesto poliklinika.

Įsibėgėjus rudeniui toliau daugėja užsikrėtimų peršalimo ligomis, tarp jų – ir gripu bei COVID-19. Mirtys nuo koronaviruso jau kurį laiką fiksuojamos kone kasdien, antradienį paskelbta ir apie pirmąją šį sezoną mirtį nuo gripo. Sveikatos specialistams raginant nedelsti ir pasirūpinti skiepais nuo šios ligos, kai kurios gydymo įstaigos sako jau skaičiuojančios paskutines nemokamas vakcinas.

Atšalus orams, padaugėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų peršalimo atvejų. Daugelis tėvų nežino, ką tokiu atveju daryti ir ar galima su atžala išeiti į lauką. „Susirgus vaikui tėveliams iškyla nemažai klausimų, bet vieną iš jų – „Vaikas serga, ar galima eiti į lauką?“ – išgirstame labai dažnai. Jeigu Jūsų vaikas nekarščiuoja, nėra jokių ligos komplikacijų ir jaučiasi pakankamai gerai, jis gali užsiimti įprasta veikla, o tai reiškia, kad gali eiti ir į lauką.

Augantis sergamumas peršalimo ligomis jau rodo savo dantis. Anykščių ligoninė paskelbė, kad dėl COVID-19 infekcijos plitimo grėsmės pradeda riboti pacientų lankymą ligoninėje. Ligoninė pranešė, kad Palaikomojo gydymo ir slaugos poskyryje III a. pacientų lankymas draudžiamas nuo 2023 lapkričio 6 iki 19  d. „Dėl COVID-19 infekcijos plitimo ir kituose skyriuose gali būti ribojamas ar draudžiamas pacientų lankymas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.

COVID-19 visuomenėje cirkuliavo net ir vasarą. Atvėsus orams šios virusinės infekcijos atvejų daugėja, tačiau medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytojas Vilius Rajeckas sako, kad iš visų besikreipiančių dėl peršalimo simptomų, dažnam nustatomas COVID-19. Gydytojas pasidalijo patarimais, kaip šiuo metu geriausia elgtis, jei susirgote.

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų.   Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Prancūzijos vaistų agentūra prieš savaitę išplatino atnaujintą įspėjimą dėl populiarių peršalimo gydymui naudojamų vaistų. Įtariama, kad šie vaistai gali didinti miokardo infarkto ar insulto riziką. Tokių preparatų galima įsigyti ir Lietuvos vaistinėse. Įspėjimas išplatintas dėl peršalimui ir nosies užgulimui gydyti skirtų vaistų „Actifed“, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino molekulės. Šių peršalimui gydyti skirtų vaistų vaistinėse galima įsigyti be recepto.