peršalimas

Koronavirusas, gripas ir kitos peršalimo ligos vis labiau tuština kolektyvų ir moksleivių gretas. Specialistai pažymi, kad sergamumas jau yra kiek didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Savo ruožtu stebėdami pastarųjų savaičių tendencijas gydytojai ragina nesistebėti, kad net pasigavus, atrodytų, paprastą virusą į patalą gali tekti atgulti ilgiau, nei įprasta.

Šiemet anksčiau nei įprastai nustačius pirmuosius gripo atvejus, gydytojai perspėja, kad tai yra viena iš labiausiai užkrečiamų ligų, kuria kasmet suserga apie 30 tūkst. gyventojų. Dėl didesnės komplikacijų rizikos gripas ypač pavojingas kūdikiams, vaikams iki 5 metų, senjorams, nėščioms moterims ir lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Specialistai akcentuoja, kad skiepai išlieka pačiu efektyviausiu būdu išvengti sezoninio gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Per pastarąją savaitę šalyje padaugėjo sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Lietuvoje spalio 16–22 d. (42 savaitė) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų, spalio 9–15 d. (41 savaitė) jis buvo mažesnis – 1082,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ruduo – tai laikotarpis, kada keičiantis orams kur kas dažniau susiduriame su gerklės skausmu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Fausta Barisevičienė pasakoja, kad įvairus gali būti ne tik gerklės skausmas, bet ir jo gydymo metodai, todėl prieš imantis simptomų malšinimo svarbu įsivardinti pagrindinius juntamo skausmo bruožus. Tai, anot vaistininkės, padės pasirinkti teisingiausią kelią į pasveikimą.

Augant sergamumui peršalimo ligomis gydymo įstaigos jau pradeda grįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo ar bent svarsto tą daryti ir akylai seka situaciją. Vis tik kiti mano, kad kol kas apie tai galvoti ankstoka.

Ruduo – tai laikotarpis, kada keičiantis orams kur kas dažniau susiduriame su gerklės skausmu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Fausta Barisevičienė pasakoja, kad įvairus gali būti ne tik gerklės skausmas, bet ir jo gydymo metodai, todėl prieš imantis simptomų malšinimo svarbu įsivardinti pagrindinius juntamo skausmo bruožus. Tai, anot vaistininkės, padės pasirinkti teisingiausią kelią į pasveikimą.

Šį rudenį kartu su peršalimų ligų sezonu sugrįžta vienas labiausiai varginančių simptomų – kosulys. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad „kosulys kosuliui nelygus“, todėl norint greičiau su juo atsisveikinti reikia gebėti atpažinti jo požymius. Ji įvardija pagrindinius kosulio rūšių skirtumus bei dalinasi praktiniais patarimais, kaip juos išgydyti.

Nors pandemija ne vienam atrodo likusi kažkur užmarštyje, koronavirusas niekur nedingo. Šeimos gydytojai jau skaičiuoja sergančiųjų augimą ir turi patarimą kiekvienam – susirgus nevertėtų numoti ranka į simptomus, o išsitirti, koks virusas paguldė į patalą.

Atvėsus orams, kartu sugrįžo ir įvairūs virusiniai susirgimai. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad užklupus ligai, svarbu stebėti jos simptomus, o būklei prastėjant – laiku kreiptis į gydytojus. Tuo tarpu lengvą ligos formą padės įveikti poilsis, sveikatai palanki mityba ir reikiamas kiekis skysčių.

Peršalimas dažna ligos forma, kuri sukelia simptomus kaip: sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, kosulys ir bendras silpnumas. „Eurovaistinė“ vaistininkė Dovilė Tervydė sako, kad atšalus orams, matomas padidėjęs peršalusių žmonių skaičius, tad daugiau žmonių rūpinasi savo vastinėle ir imuniteto stiprinimo preparatais.  D. Tervydė teigia, kad pajutus peršalimo simptomus, reikėtų atkreipti dėmesį į savo savijautą.

Nors COVID-19 pandemija baigėsi, pats virusas niekur nedingo. Tačiau situacija per kelis gyvenimo su virusu metus pasikeitė – pagaliau gydytojai ir sergantiems namuose gali skirti efektyvų gydymą.

Įpusėjus rudeniui dalį lietuvių jau spėjo pasivyti sezoninės ligos, o permainingi orai, kuomet dienos metu galima vaikščioti trumpų rankovių marškinėliais, o vakarui atėjus prireikia ir storesnės striukės, priverčia šniurkščioti nosį, čiaudėti ar perštėti nosį.

Vaikų sloga yra dažnai pasitaikanti problema, su kuria susiduria daugybė tėvų. Sloga gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir trukti kelias dienas ar net keletą savaičių. Kaip apsisaugoti nuo šios ligos bei palengvinti vaiko būklę, šeimos gydytojas Irmantas Aleksa pasakoja naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“. I. Aleksa atskleidžia, kad svarbiausias veiksmas siekiant, jog vaikai išvengtų slogos –  nuolat plauti nosį.

Atskubėjęs ruduo į ligos patalą guldo vis daugiau peršalusių ar užsikrėtusių pavojingąja COVID-19 infekcija. Per savaitę užregistruota per pusę tūkstančio susirgusių koronavirusu. Situacija nėra dramatiška, tačiau specialistai ragina žmones išlikti budriems – pajutus bent menkiausius simptomus, likti namie, o jeigu reikia medikų pagalbos – į gydymo įstaigas skubėti tik su veido kaukėmis.  Aldoną į gydymo įstaigą atvijo kosulys, kaip paaiškėjo, tapęs sudėtingesnio peršalimo simptomu.

Kai prasidėjus rudens sezonui ateina permainingi orai, žmonės labiau susirūpina savo sveikata. Daugelis ieško sprendimų kaip išvengti peršalimo ar sušvelninti jo simptomus. Vienas iš būdų išvengti daugelio ligų – imuniteto stiprinimas. „Eurovaistinė“, „Benu“ ir „Camelia“ vaistinių darbuotojai sako, kad Lietuvoje peršalimo atvejų daugėja ir žmonės vis dažniau apsilanko vaistinėse, ieškodami būdų kaip sustiprinti savo imuninę sistemą.

Vasarą susidurti su gerklės perštėjimu, kosuliu, sloga ir karščiavimu niekas nenori. Visgi, tokios tikimybės net ir esant šiltiems orams atmesti nereikėtų. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė įvardija dažniausiai daromas žmonių klaidas , kurios vasarą priveda prie peršalimo, bei dalinasi patarimais, kaip greičiau pasveikti.  Netiki, kad peršalo Kartais vasara besidžiaugiantys žmonės net nepatiki esantys peršalę, pasakoja vaistininkė Elvyra Ramaškienė.

Pastaraisiais metais rinkoje ypač išpopuliarėjo kramtomos gelinės formos maisto papildai-guminukai. Tokios formos medicinos priemonės gali būti pritaikytos ir peršalimo simptomams lengvinti, įsitikinusi LSMU žinių komercinimo ir technologijų perdavimo projekte dalyvaujanti kūrėjų komanda – dr. Inga Matulytė, mokslininkė Jurga Andrėja Kazlauskaitė ir prof. Jurga Bernatonienė.

Lietuvoje vasara trumpa, tad žmonės stengiasi išnaudoti kiekvieną šiltą ir saulėtą dieną. Vieni ilsisi prie Baltijos, kiti – pirmenybę teikia ežerams ar upėms. Karštomis dienomis šaltas vanduo maloniai vėsina ir atgaivina, net suteikia energijos. Vis dėlto, neretai po vandens pramogų tenka skubėti į vaistinę ir peršalimas čia tik viena iš galimų problemų.

Daugeliui kelionės į Turkiją ir kitus šiltuosius kraštus siejasi su malonumais, vandens pramogomis bei geromis emocijomis. Deja, ne visiems pasiseka. Vilnietė Inga naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad jos kelionė į Turkiją kaip reikiant apkarto – jai teko gydytis net vietinėje ligoninėje. Ji iki šiol nežino, kas nutiko su jos sveikata, nes buvo įtartas ir virusas, o vėliau ir apsinuodijimas gydytojų paskirtais antibiotikais.

Nors už lango – jau tikra vasara, virusai dar neduoda atsipalaiduoti. Gydytojai pastebi, kad įprastai šaltuoju metu suaktyvėdavę virusai pastaruoju metu kiek pakeitė savo elgseną. Pažymima, kad kalčiausia čia pandemija, mat daugiau uždaryti namuose žmonės, o ypač – vaikai mažiau susidūrė ir su įvairiais patogenais. Šiemet gydytojus stebino ne tik netipiškas gripo sezonas, pagausėję susirgimai vėjaraupiais, streptokoko A sukeltomis infekcijomis.

Ši savaitė yra paskutinė 2022–2023 m. gripo sezono, kuris prasidėjo praėjusių metų spalį (40-ąją metų savaitę), savaitė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga priešpaskutinę sezono savaitę (19-ąją savaitę) šiek tiek pakilo. Bendras sergamumo rodiklis šių metų 19-ąją savaitę siekė 561,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 18-ąją savaitę jis buvo mažesnis – 480,1 atvejo 100 tūkst.

Pavasarį daugelis mūsų negali pasigirti itin stipria sveikata – po žiemos ji būna nusilpusi, nes trūksta vitaminų ir įvairių mikroelementų, orams išliekant nepastoviems, dažnai pasirenkame netinkamus drabužius, skubame ir nespėjame pailsėti, o tai atsiliepia įvairiomis ligomis ir negalavimais. Pavyzdžiui, dažnai apie nusilpusią imuninę sistemą praneša gerklės skausmas ir kosulys, sloga ar užgulusi nosis, pakilusi temperatūra ar galvos bei raumenų skausmas.

Praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sumažėjo, į ligonines dėl gripo paguldyta taip pat mažiau asmenų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis balandžio 10–16 d. siekė 571,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, balandžio 3–9 d. jis buvo 793,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Balandžio 3–9 d. sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sumažėjo, tačiau į ligonines dėl gripo paguldyta daugiau asmenų, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 793,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 13-ąją šių metų savaitę (kovo 27 d. – balandžio 2 d.) jis buvo 917,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sumažėjo, epideminis sergamumo lygis, t. y. daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų dvi savaites iš eilės nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 917,7 atvejo 100 tūkst.

Šią savaitę išgirsta žinia apie dviejų nepilnamečių mirtis nuo gripo sukėlė nerimą visuomenėje. Specialistai įspėja, kad dabar siaučiantis gripo viruso tipas vaikams ypač pavojingas – ligos eiga gali staigiai keistis ir privesti net prie liūdniausių pasekmių. Patardami, kaip apsisaugoti nuo gripo, medikai pažymi, kad jau susirgus nederėtų užsiimti savigyda.

Atsisveikinus su žiemos šaltuku daugumai iš mūsų gali kilti noras šokti į lengvesnius paltus, prasisegti striukes ir atsisveikinti su šalikais. Vaistininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad orams pradėjus šilti, vis daugiau žmonių į vaistines užsuka dairydamiesi vaistų nuo peršalimo ir norėdami pasikonsultuoti dėl skaudančios gerklės. Ji perspėja: dar suskubti atsisveikinti su šalikais nereikėtų bei dalijasi patarimais, ką daryti, nespėjus užkirsti kelio pavasariniam peršalimui.

Kovo 20–26 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau ligoninėse gydomų asmenų skaičius pastarosiomis savaitėmis didėja, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Taip pat pranešama apie dvi gripo aukas: mirė 9-erių nesulaukęs vaikas ir 10–19 m. amžiaus asmuo.

Pasidžiaugti pavasariška šiluma ir saulės spinduliais galėjome neilgai. Dar prieš keletą dienų temperatūrai pakilus iki daugiau nei +13 laipsnių, jau šios savaitės pradžioje ji nukris iki nulio. Kadangi sugrįžta ne tik šalti orai, bet ir lietus su sniegu, „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad iš spintų pavasarinius paltus išsitraukę ir šalikus pamiršę gyventojai turėtų saugotis ne tik peršalimo, bet ir paslydimų bei kitų ligų.

Pasidžiaugti pavasariška šiluma ir saulės spinduliais galėjome neilgai. Dar prieš keletą dienų temperatūrai pakilus iki daugiau nei +13 laipsnių, jau šios savaitės pradžioje ji nukris iki nulio. Kadangi sugrįžta ne tik šalti orai, bet ir lietus su sniegu, vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad iš spintų pavasarinius paltus išsitraukę ir šalikus pamiršę gyventojai turėtų saugotis ne tik peršalimo, bet ir paslydimų bei kitų ligų.

Nors už langų pavasaris, tačiau gripo ir kitų peršalimo ligų kreivė vėl ėmė augti. Jau kelintą savaitę didėja ne tik sergančiųjų, bet ir hospitalizuojamų asmenų skaičiai. Specialistai konstatuoja, kad šis gripo sezonas – nenuspėjamas, tad ir kokio dydžio bus ši banga, prognozuoti sunku.  Pirmajai gripo bangai šį sezoną pakilus neįprastai anksti – rudens pabaigoje–žiemos pradžioje, virusas toliau teikia staigmenas.

Sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 Lietuvoje per savaitę dar šiek tiek išaugo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 11-ąją šių metų savaitę (kovo 13–19 d.) bendras sergamumo rodiklis buvo 1014,6 atv. 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę – 909,1 atv. 100 tūkst. gyventojų. Epideminį sergamumo lygį pasiekė ir viršijo dvi savivaldybės – Šiaulių miesto (1642,28 atv. 100 tūkst.

Nors vasarį buvo stebimas peršalimų ligų atvejų sumažėjimas šalyje, kovo mėnesį ligos sugrįžo ir vaistinės vėl fiksuoja augančius sergančiųjų skaičius. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad gyventojams tampa vis sudėtingiau atskirti – peršalimu, koronavirusu, ar gripu jie serga, todėl vaistinėse jie dažniau ieško ne vien vaistų peršalimo simptomams gydyti, bet ir kombinuotų greitųjų testų, skirtų ištirti – kovidu ar gripu sergama.

10-ąją šių metų savaitę (kovo 6–12 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Epideminis sergamumo lygis buvo viršytas vienoje savivaldybėje – Kazlų Rūdos (1519,81 atvejo 100 tūkst.

Ikimokykliniame amžiuje įvairios ligos vaikus kamuoja itin dažnai. Anot sveikatos specialistų, tai yra normalus procesas, nes per įvairius lengvus susirgimus formuojasi vaiko imunitetas ir dalija patarimus, kaip tėvai savo sprendimais gali reikšmingai prisidėti prie to, kad jų atžalos ankstyvoje vaikystėje ligas persirgtų lengviau ir greičiau.

Vėsusis metų laikas yra ir kvėpavimo takų ligų bei lėtinių kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimų sezonas. Šie negalavimai, ypač jei jie užsitęsia, gali liudyti esant ir kitas, dar nediagnozuotas ir pavojingas ligas. Kosulio priežastys įvairios Peršalimo ligos neaplenkia daugelio žmonių, nepaisant jų amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Vienas nemaloniausių kvėpavimo takų negalavimo simptomų yra kosulys.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, tačiau bendras sergamumas šalyje išlieka neaukštas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Epideminis sergamumo lygis (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba) jau du mėnesius nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje.

Vaistinėse apsilanko vis daugiau sirguliuojančių žmonių, kurie ne visuomet gali atskirti – jiems paprasčiausias peršalimas, koronavirusas ar visgi gripas, pasakoja farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, šiuo apgaulingu laikotarpiu svarbu gebėti atskirti šias ligas bei pradėti teisingą gydymą, o užvis efektyviausias būdas užkirsti kelią gripui – vakcinacija, kurią galima atlikti ir vaistinėse.

Popiežius Pranciškus dėl stipraus peršalimo atšaukė vieną audienciją ir kelias kalbas, kurias turėjo pasakyti ketvirtadienį, pranešė Vatikanas. 86 metų Pranciškus susitiko su jaunais stačiatikių kunigais ir vienuoliais, taip pat su Vokietijos mokslinės Maxo Plancko draugijos, šiemet švenčiančios savo 75-ąsias metines, nariais. Tačiau dėl „stipraus peršalimo“ popiežius tik išdalijo atspausdintas savo kalbų kopijas ir garsiai jų neperskaitė, sakoma Vatikano pranešime.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo ir siekė 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 871,2 atvejo 100 tūkst.

Kartais termometras ilgą laiką, kelias dienas, savaites ar net mėnesius, rodo ne daug pakilusią temperatūrą – 37–37,5 °C . Vaistininkės teigimu, tai gali būti tiek įvairiausių ligų simptomas, tiek ir ženklas, kad reikėtų pakeisti namie naudojamą termometrą.

Praėjusią savaitę (6-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Sausio 30 d.–vasario 5 d. šis rodiklis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praūžus sergamumo gripu pikui, nemažai žmonių susiduria su jo pasekmėmis – liekamaisiais reiškiniais. Vaistininkė Viktorija Rimkuvienė pasakoja, dėl kokių nusiskundimų dažniausiai pagalbos ieško pacientai, įvardija pagrindinę jų klaidą ir įspėja apie pasekmes.  „Dažniausiai į vaistinę atskubėję pacientai, persirgę gripu, skundžiasi jėgų stoka, apatija, mieguistumu, užsitęsusiu kosuliu, galvos svaigimu ir gerklės skausmu ar perštėjimu“, – sako „Camelia“ vaistininkė V. Rimkuvienė.

COVID-19, gripas ir peršalimas – dažniausios virusinės ligos, kuriomis žiemą serga žmonės. Ir nors, atrodytų, visi jau turėtų būti išmokę jas gydyti tinkamai, daugelis vis dar daro klaidų, kurios sveikatai atsiliepia neigiamai. „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad jų sukeltų pasekmių spektras itin platus ir pataria, kaip namų sąlygomis gydytis tinkamai.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę nežymiai padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad . Praėjusią savaitę jis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 23–29 d. – 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vilniečiui Rimvydui Vekerotui gyvenimas suteikė neeilinę dovaną. Vyras, persirgęs gripu, patyrė širdies miokarditą, o jau po devynių mėnesių jam persodinta donoro širdis. „Vietoje mano širdies plaka kito žmogaus širdis. Ji dešimt metų už mane jaunesnė. Niekada nesugebėsiu padėkoti to mirusio žmogaus mamai, kuri priėmė sprendimą ir sutiko padovanoti savo sūnaus širdį man“, – tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo viešėjęs Rimvydas.

Kokia kūno temperatūra mums pavojinga ir kada jau reikia kreiptis pagalbos? Kaip atskirti karščiavimo sukeltą šaltkrėtį nuo traukulių? Tokių klausimų respiracinių ligų įkarštyje, ko gero, kyla dažnam.  Į šiuos klausimus atsako ir patarimais pasidalino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė.

Peršalimo ligos šaltuoju metų laiku kamuoja dažną lietuvį. Daugelis ieško būdų palengvinti varginančius simptomus, o tam pastaruoju metu vėl vis dažniau pasitelkiamos inhaliacijos. Šeimos gydytojai ir vaistininkai šį metodą vertina pakankamai palankiai, tačiau perspėja vengti kritinių klaidų, kurios gali nulemti net kraujotakos sutrikimus.

Dažnai tokius viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus, kaip sloga, gerklės skausmas ar kosulys, esame įpratę įvardyti vienu žodžiu „peršalimas“. Specialistų teigimu, visus šiuos negalavimus dažniausiai sukelia virusai, o ne šaltas oras. Tad kiek iš tikrųjų susirgę peršalimu galime sakyti, kad persišaldėme? Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nors visus šiuos susirgimus iš tiesų dažniausiai sukelia virusai, teiginyje „susirgau, nes peršalau“ irgi yra tiesos.