pelnas

Pelno mokesčio deklaracijų laiku nepateikė apie trečdalis (46 tūkst.) įmonių, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Iki birželio 15 dienos 109 tūkst. įmonių (70 proc.) deklaravo 2,278 mlrd. eurų pelno mokesčio. Praėjusiais metais 136 tūkst. įmonių deklaravo 2,077 mlrd. eurų mokesčio.  Deklaracijas turi pateikti pelno siekiantys juridiniai asmenys, užsienio bankų filialai ir kitos nuolatinės buveinės, taip pat pelno nesiekiančios organizacijos.

Bankų pelno apmokestinimas buvo laikomas kompromisiniu variantu, už kurį Seimas galėtų balsuoti, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime narys Zbignevas Jedinskis, pernai inicijavęs finansinės naštos bankams didinimą.      „Mums buvo pasakyta, kad lyg tai toks kompromisinis variantas, už kurį Seime bus galima balsuoti.

SGD ir naftos terminalų valdytojos „Klaipėdos naftos“ smulkioji akcininkė „Achemos grupė“ reiškia pretenzijas, kad Klaipėdos įmonė dividendams numato išmokėti visą pernai uždirbtą pelną. Anot jos, „Klaipėdos nafta“ nesilaiko jos patvirtintos dividendų politikos ir nesugeba pateikti aiškių atsakymų į „Achemos grupės“ klausimus.

Airijos greitosios mados tinklo „Primark“ pardavimai 2019 m. ženkliai išaugo. Vienas pagrindinių veiksnių – aktyviai atidaromos naujos parduotuvės. Skelbiama, kad „Primark“ ir toliau plės savo tinklą. 2020 m. planuojama atidaryti 18 naujų parduotuvių – dvi iš jų bus atidarytos kaimyninėje Lenkijoje. Pranešama, kad „Primark“ į Lenkijos rinką žengs 2020 m. pavasarį. Pirmoji parduotuvė bus atidaryta šalies sostinėje Varšuvoje, vėliau ir Poznanėje, rašo malls.com.

Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto naujų įstatymų projektus. Jiems įsigaliojus, atsirastų nauji mokesčiai. Šių būtinumą valdantieji grindžia papildomų valstybės biudžeto pajamų poreikiu. Posėdžio išvakarėse buvo pasiūlyta apmokestinti ne bankų turtą, kaip numatyta pradiniame Finansų rinkų dalyvių mokesčio projekte, o nustatyti didesnį pelno mokestį Lietuvos bankams. Pelnas gaunamas iš pajamų atėmus išlaidas.

Valdantieji nusiteikę palaidoti bankų turto mokestį ir vietoj jo siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.  Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos.   Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.

Džiugios žinios iš startuolių pasaulio – Lietuva turi savo pirmąjį vienaragį. Taip vadinamas startuolis, kurio vertė – virš vieno milijardo eurų. Juo tapo dešimtmetį rinkoje skaičiuojantis „Vinted“ –  dviejų lietuvių studentų sukurta virtuali drabužių spinta. Platforma žaibiškai išpopuliarėjo visame pasaulyje, o šiais metais sulaukė 128 milijonų eurų investicijos iš užsienio rizikos fondų.

Lietuvoje prasidėjo diskusijos, reikia ar ne apmokestinti Lietuvoje komercinių bankų turtą. Naujausi bankų veiklos rodikliai rodo, kad būtent mūsų šalyje veikiantys bankai yra pelningumo lyderiai visoje ES. Akcininkams jie gali girtis ir didžiausiu efektyvumu. Tačiau mums, paprastiems klientams, tai nebūtinai reiškia vis gerėjančias paslaugas. Užvirus aistroms, ar reikia apmokestinti 30 mlrd.

Šiuolaikinėje darbo rinkoje dėl talentų dėmesio kovojama įvairias būdais – darbuotojams siūlomi įvairūs priedai, papildomos socialinės garantijos, nuotolinio darbo galimybės ir daugelis kitų motyvacinių priemonių. Specialistai tikina, jog nereikėtų užmiršti komandinio darbo svarbos – šį įgūdį svarbu ugdyti dėl darbuotojų motyvacijos, o tuo pačiu – ir verslo sėkmės.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo pritraukęs ir daugiausiai indėlių, tuo metu pagal suteiktų paskolų portfelį lyderio pozicijos atiteko SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ kovo pabaigoje buvo sukaupęs 9,233 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 32,7 proc. šalies bankų rinkos. Antroje vietoje buvo SEB bankas – jis buvo sukaupęs 7,933 mlrd. eurų turto ir valdė 28,1 proc. rinkos.

Lietuvoje prostitucija – nelegalu. Prieš naktines plaštakes ir sutenerius kovojama policijos reidais. Bet šioms paslaugoms persikėlus į internetą – teisėsaugai lieka tik bejėgiškai skėsčioti rankomis. Nors pareigūnai tikina, kad sekso paslaugas interneto skelbimuose siūlančios merginos yra gaudomos, bet tai labiau primena kovą su vėjo malūnais. Tokių skelbimų internete tūkstančiai. Skelbimų įvairovė Situacija tokia, kad sekso paslaugas internete pradėta siūlyti visiškai atvirai.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius norėtų panaikinti vadinamąsias papildomas antstolių išlaidas. „Tokia praktika leidžia beveik nevaržomai piktnaudžiauti antstoliams, ir, mano nuomone, daugelis jų tuo naudojasi“, – interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė ministras. Jis taip pat užsiminė, kad laikas pradėti diskutuoti ir dėl notarų pelno. Pernai jau buvo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis sumažintos antstolių išskaitos, sudarytos sąlygos mažinti antstolių ir notarų atlyginimus.

Visai neseniai kino teatruose pasirodęs filmas „Taip gimė žvaigždė“ užkariavo daugelio širdis. Tiesa, vienos pagrindinių aktorių vaidmenį įkūnijo ir gerai žinoma muzikos žvaigždė Lady Gaga, sužibėjusi dar nematytame amplua. Vos tik kino ekranuose sublizgėjo Lady Gaga, atsirado tų, kurie pradėjo skaičiuoti moters turtus. Ekstravagantiškoji atlikėja iš tiesų sužibėjo savo neeiliniais pasirodymais ir unikaliomis dainomis, atnešusiomis jai milžiniškus turtus.

Vienas didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 88,735 mln. eurų grynojo pelno – 4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis buvo 85,457 mln. eurų. „Per tris šių metų ketvirčius stebėjome stabilų gyventojų finansavimo paklausos augimą, ypač paskolų būstui srityje. Verslo finansavimo srityje taip pat jaučiame išaugusį įmonių poreikį verslo paskoloms ir lizingo finansavimui.

Šią vasarą Rusijoje vykęs 2018 metų pasaulio futbolo čempionatas turnyro organizatoriams atnešė didelę naudą. Tai paaiškėjo po pirmenybių organizacinio komiteto pateiktų galutinių išvadų. Paskaičiuota, jog Rusijos ekonomiką papildė 14,5 milijardo JAV dolerių, nors surengti šią futbolo šventę organizatoriams prireikė maždaug 10,5 milijardo JAV dolerių.

Iš nevalstybinių Lietuvos mokyklų didžiausią ikimokestinį pelną 2017 metais uždirbo Karalienės Mortos mokykla, šiemet ji planuoja pajamas kilsiant 25 proc., o gerus finansinius rodiklius aiškina kasmet didėjančiu vaikų skaičiumi, rašo „Verslo žinios“. Ketvirtoje vietoje pagal pajamas (2,6 mln. eurų) tarp nevalstybinių mokyklų esanti Karalienės Mortos mokykla pernai uždirbo 0,78 mln.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo beveik 19 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – maždaug 38 kartus daugiau nei 2017-ųjų sausio–birželio mėnesiais, kai grupės pelnas buvo 0,5 mln. eurų. Grupės pajamos per šešis mėnesius siekė 223 mln. eurų ir buvo 7 proc. didesnės nei pirmąjį 2017 metų pusmetį (208 mln. eurų), pranešė „Lietuvos geležinkeliai“. „Pradėti įgyvendinti strateginiai pokyčiai leido pasiekti įspūdingą efektą.

Apie seniausios pasaulyje profesijos - prostitucijos - užkulisius dažnai kalbama bendrais aspektais. Vieni siūlo legalizuoti, kiti - grūmoja kumščiu taip mąstantiems. Kol problemos paraštės verda beprasmės diskusijos, prostitucija veši visu savo „gražumu“. Ši 2004-siais kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ aprašyta istorija privers pažvelgti į prostitucijos problemą kiek kitu kampu. Bet apie viską nuo pradžių.

Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papildyti tą vieno procento klubą? Didieji toliau auga Didžiausios Lietuvos transporto sektoriaus bendrovės naudojasi ekonomikos augimu ir didina apsukas.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 120 tūkst. eurų grynojo pelno – 8,4 karto mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (1,04 mln. eurų). Bendrovės pajamos šių metų sausį–kovą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, mažėjo 25 proc. iki 21 mln. eurų, ketvirtadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius pirmojo ketvirčio rezultatus pranešė Vilkyškių pieninė.

Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų pelno mažėjimą 2017 metais, ekspertų manymu, galėjo lemti į Lietuvą prieš dvejus metus atėjęs Vokietijos tinklas „Lidl“ bei sumenkę alkoholio pardavimai, rašo portalas vz.lt. „Reikėjo imtis veiksmų, nes, atėjus rimtam naujam žaidėjui, vyko rinkos persiskirstymas, teko veikti, kad išlaikytum savo rinkos dalį. Keitėsi žaidimo taisyklės. „Lidl“ agresyviai žaidė su kainomis, kitiems irgi reikėjo neatsilikti.

Kylančios maisto kainos įgriso net belgams. Tad čia atidaryta pirmoji pelno nesiekianti maisto prekių parduotuvė, kurioje nėra antkainių, o lentynose tik ypatingos kokybės prekės. Tiesa, norintys čia apsipirkti žmonės privalo patys padirbėti sandėlyje ar už prekystalio. Iš pirmo žvilgsnio tai tik eilinis prekybos centras Belgijoje. Tačiau ilgiau pasivaikščioję pastebėtumėte, jog čia nėra įprastų darbuotojų.

Lietuvos nefinansinės bendrovės pernai uždirbo 5,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, jų pajamos siekė 79,9 mlrd. eurų. Pernai buvo pakeista tyrimo metodika, todėl dauguma duomenų nėra lyginami su ankstesniais laikotarpiais, pranešė Statistikos departamentas. Ketvirtąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas siekė 21,9 mlrd. eurų (7,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį), jų ikimokestinis pelnas buvo 1,1 mlrd. eurų – beveik 23,7 proc.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo daug daugiau nei 2016-ųjų sausio-birželio mėnesiais, kai jis buvo 106,2 mln. eurų. Nors augo pajamos iš skolinimo ir paslaugų, beveik pusę bankų pusmečio pelno prieaugio (24,3 mln. eurų) lėmė gerėjanti skolininkų būklė. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 155,4 mln. eurų pelno - 46,4 proc. (49,3 mln.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 6,058 mln. eurų konsoliduotų grynųjų nuostolių - 93,7 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai įmonių grupės grynieji nuostoliai buvo 3,128 mln. eurų. Įmonės teigimu, didesnius nei planuota (1,5 mln. eurų) nuostolius lėmė išaugusios išlaidos kurui, išeitinės išmokos bei didžiausiai įmonės klientei „Orlen Lietuvai“ perskaičiuoti krovinių vežimo tarifai, lėmę ir mažesnes pajamas.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos pirmąjį šių metų pusmetį kartu uždirbo 518 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno - 65,1 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jų pelnas buvo 313,7 tūkst. eurų. Šiemet pelningai dirbo 48 kredito unijos, uždirbusios 2,9 mln. eurų pelno, tačiau 23 kredito unijos dirbo nuostolingai - jų patirtas nuostolis siekė 2,4 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas.

Lietuvos pašto grupė pirmąjį šių metų pusmetį gavo 35,402 mln. eurų konsoliduotų pajamų - 4,7 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-birželį, kai grupės pajamos buvo 33,812 mln. eurų. Grupės grynieji nuostoliai per metus išaugo keturiskart iki 859,2 tūkst. eurų, rašoma Lietuvos pašto pirmojo šių metų pusmečio ataskaitoje. Vien pagrindinės grupės bendrovės pajamos šiemet ūgtelėjo 3,6 proc. iki 32,431 mln. eurų, įmonės grynieji nuostoliai padidėjo 6,5 karto iki 647,1 tūkst. eurų.

Lietuvoje statybos darbų pirmąjį šių metų pusmetį atlikta už 989,2 mln. eurų, arba 6,7 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausio-birželio mėnesiais. Pašalinus darbo dienų įtaką, statybos darbų apimties augimas taip pat siekė 6,7 procento. Lietuvos statybos įmonės užsienyje statybos darbų šiemet atliko už 117,4 mln. eurų, arba 0,1 proc. daugiau nei pirmąjį 2016-ųjų pusmetį (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką - 0,3 proc. daugiau), pranešė Statistikos departamentas.

Prekybos centrus „Kubas“ valdanti Šiaulių bendrovė „Lupra“ praėjusiais metais gavo 30,378 mln. eurų pajamų - beveik tiek pat, kaip ir 2015 metais, kai jos buvo 30,36 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus padidėjo 48,7 proc. iki 742,5 tūkst. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Lupros“ 2016 metų ataskaitoje. Įmonė pernai uždarė vieną prekybos centrą Kaune, bet atidarė prekybos centrus Šiauliuose bei Šiaulių rajone. 2016-ųjų pabaigoje įmonė valdė 29 prekybos centrus.

Transporto ir logistikos paslaugų bendrovė „Finėjas“ praėjusiais metais uždirbo 4,417 mln. eurų grynojo pelno - 6,4 proc. mažiau nei 2015 metais, kai jis buvo 4,717 mln. eurų. Bendrovės apyvarta per metus padidėjo 7,1 proc. iki 59,383 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje „Finėjo“ 2016 metų ataskaitoje. Dokumente nurodoma, kad įmonė pernai vienintelei savo akcininkei bendrovei „Liustra“ išmokėjo 1,8 mln. eurų dividendų (2015 metais - 1,38 mln.

Atlikus auditą, prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta išaugo, tačiau pelnas smuko. Visose grupės rinkose, išskyrus Lietuvą, jos apyvarta pernai augo. „Pelno sumažėjimą daugiausiai lėmė vienkartinės – turto nuvertėjimo sąnaudos (22 mln. eurų), Konkurencijos tarybos skirta bauda (15 mln. eurų), išmokos nukentėjusiųjų dėl Zolitūdės tragedijos šeimoms Latvijoje (5 mln.

Smunkant pelnui, didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ planuoja atleisti 1,2 tūkst. darbuotojų. Atleidžiami darbuotojai sudaro maždaug 1 proc. „Sprite“ ir „Fanta“ gamintojos darbo jėgos. „Coca-Cola“ taip pat pareiškė ketinanti išplėsti savo išlaidų mažinimo programą, kad iki 2019 metų kasmet galėtų sutaupyti 800 mln. JAV dolerių.

Nemažai šalies verslininkų savo įkurtos įmonės pavadinime deklaravę patikimumą, solidumą, garantijas ar net pelną, šiandien, matyt, mielai šūktelėtų „Apgavau! Su balandžio pirmąja!“ Apie žadėjusias, bet neištęsėjusias įmones kalba verslo rizikingumo vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

„Teo“ ir „Omnitel“ pirmuosius bendros veiklos metus užbaigė pelningai – palyginti su 2015-aisiais, metinės konsoliduotosios „Teo“ grupės pajamos pernai padidėjo 2,5 proc. iki 345,9 mln. eurų. Metinis EBITDA rezultatas, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, sudarė 117,1 mln. eurų ir buvo 5,9 proc. didesnis nei 2015-aisiais. Paskutinį metų ketvirtąjį „Teo“ grupė gavo 92,4 mln. eurų pajamų (0,8 proc.

Dažnas pirkėjas piktinasi, kad prekybininkai esą užsidedami  didelius antkainius pelnosi paprastų žmonių sąskaita. Maisto produktų kaina ir antkainiai itin jautrus klausimas. Mat prekybininkai antkainių neviešina ir dažnai šiuos slepia po devyniais užraktais. Tačiau „Norfos“ prekybos tinklo įkūrėjas Dainius Dundulis tikina, kad jų prekybos tinkle antkainis vidutiniškai siekia keliolika procentų.   „Visumoje mūsų antkainis grubiai imant yra apie 19 procentų.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Prancūzija praėjusiais metais šalyje vykusio Europos futbolo čempionato organizavimui išleido mažiau nei 200 mln. eurų, tačiau užsidirbo maždaug 1,22 mlrd. eurų, antradienį paskelbė šalies Sporto ministerija. Prie čempionatą šalies gyventojai buvo nepatenkinti didelėmis išlaidomis: dėl išaugusios teroro grėsmės teko iki 24 mln. eurų dvigubinti planuotas išlaidas saugumui užtikrinti. Dar 160 mln. eurų šalis išleido naujų objektų statybai ir senų renovavimui.

Daugėja juridinių asmenų imančių paskolas. Būtent dėl to Lietuvoje veikiantys bankai džiaugiasi pelningais metais. Visgi yra ir nuostolių patyrusių.  Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančių paskolų verslui vertė šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo dešimtadaliu – iki 8,7 mlrd. Eur. Tai didžiausia verslo kreditų apimtis per pastaruosius kelerius metus.

Karbauskių šeimos valdoma kooperatinė bendrovė Grūdų centras praėjusiais finansiniais metais gavo 36,505 mln. eurų pajamų - 52,2 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais, kai centro pajamos buvo 23,984 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus sumenko 2,9 karto iki 202,7 tūkst. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje Grūdų centro 2015-2016 finansinių metų ataskaitoje. Grūdų centro grūdų pardavimo pajamos per metus išaugo 88,4 proc. iki 23,7 mln.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Li...

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų pirmąjį šių metų pusmetį dirbo pelningai, o didžioji dalis jų uždirbto 106,175 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šiemet sumenko 2,8 proc., arba 3,053 mln. eurų. Pelningai dirbo 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolius patyrė 3 rinkos dalyviai. „Swedbank“ šiemet uždirbo 46,008 mln. eurų konsoliduoto pelno (43,3 proc. bendro bankų pelno) - 27 proc.

Beprotiškai išpopuliarėjęs papildytos realybės žaidimas „Pokemon Go“ per pirmųjų 30 dienų nuo jo išleidimo uždirbo 200 mln. JAV dolerių, skelbiama „SensorTower“ ataskaitoje. Tokiu būdu „Pokemon Go“ pagerino ankstesnį rekordą, kurį pasiekė žaidimas „Clash Royal“, pajamos iš kurios per pirmąsias 30 dienų sudarė 120 mln. JAV dolerių. „SensorTower“ taip pat palygino „Pokemon Go“ ir „Candy Crush Soda Saga“ – vieno iš komerciškai sėkmingiausio mobiliojo žaidimo pasaulyje – rezultatus.

Klaipėdos logistikos bendrovė „Vlantana“ praėjusiais metais gavo 112,42 mln. eurų pajamų - 27,6 proc. daugiau nei 2014 metais, kai įmonės apyvarta buvo 88,105 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus išaugo 3,2 karto iki 9,223 mln. eurų, teigiam Registrų centrui pateiktoje „Vlantanos“ 2015 metų ataskaitoje. Įmonė nurodo pernai įsigijusi transporto priemonių už 36,2 mln.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pirmąjį pusmetį išgavo 196,1 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – 9 mlrd. kubų, arba 4,5 proc., mažiau nei prieš metus, pranešė Rusijos dujų monopolijos atstovas. „Gazprom“ tikisi per visus šiuos metus išgauti 409,3 mlrd. kubų dujų. Tačiau, įvertinus tai, jog gamybos apimtys pirmąjį pusmetį būna kiek didesnės nei antrąjį, o visus šių metų mėnesius fiksuojamas nuosmukis tęsis, šią prognozę galima laikyti pernelyg optimistine – per metus bus išgauta apie 400 mlrd.

Statybos, remonto ir buities prekių tinklą Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ (buvęs „Senukų“ prekybos centras) praėjusiais metais uždirbo 15,382 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno - 12 proc. daugiau nei 2014 metais, kai įmonių grupės pelnas buvo 13,74 mln. eurų. Bendrovės konsoliduotos pardavimo pajamos per metus ūgtelėjo 0,4 proc. iki 438,808 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje „Kesko Senukai Lithuania“ 2015 metų ataskaitoje.

Darbdaviai darbuotojų skatinimui neprivalės skirti iki 25 proc. įmonių pelno. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko svarstyti ir balsuoti dėl šios parlamentaro Vytauto Antano Matulevičiaus pataisos, kuriai buvo pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Rinkėjai šitą Seimo sprendimą prisimins“, - po balsavimo teigė parlamentaras.