pelnas

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ konsoliduotos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 79 proc. iki 56,5 mln. eurų (pernai sausį–birželį – 31,6 mln. eurų) Didžioji dalis pajamų – 29,3 mln. eurų – gauta iš perdavimo paslaugų transportuojant gamtines dujas, pranešė bendrovė.

Vokietijos „Adidas AG“, viena didžiausių pasaulyje sporto prekių gamintoja, antrojo metų ketvirčio grynąjį pelną sumažino 7 proc., nepaisant įplaukų augimo dešimtadaliu. Anot bendrovės pranešimo, grynasis pelnas iš tęsiamo verslo balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko nuo 387 mln. iki 360 mln. eurų, veiklos pelnas – nuo 543 mln. iki 392 mln. eurų. Pardavimų pajamos padidėjo 10 proc. iki 5,6 mlrd.

Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ ketvirtadienį pranešė, kad jos krovinių gabenimo veikla padėjo uždirbti pirmąjį grynąjį pelną nuo koronaviruso pandemijos pradžios.  Balandžio–birželio mėnesiais „Lufthansa“ uždirbo 259 mln. eurų (263 mln. JAV dolerių) grynąjį pelną – pirmąjį teigiamą rodiklį nuo 2019 metų pabaigos. Tuo pačiu laikotarpiu pernai vežėja fiksavo 756 mln. eurų nuostolius.

Statybinių medžiagų prekybos įmonė „Lemora“ per praėjusius metus gavo 126,8 mln. eurų pajamų – 26 proc. daugiau nei 2020 metais, kai apyvarta siekė 100 mln. eurų. Bendrovė pernai uždirbo 5,7 mln. eurų grynojo pelno – 78 proc. daugiau nei užpernai, kai pelnas buvo 3,2 mln. eurų, rodo Registrų centrui pateikti duomenys.  Šiemet „Lemora“ pardavimus planuoja padidinti bent 2 proc.

Italijos prabangių automobilių gamintoja „Ferrari“ antradienį pagerino savo 2022-ųjų prognozes, pranešusi, kad antrojo ketvirčio pelnas ūgtelėjo 22 proc., pirmiausiai dėl stiprios paklausos Amerikoje. Aukštos klasės prabangių sportinių automobilių gamintoja paskelbė, kad balandžio-birželio grynasis pelnas siekė 251 mln. eurų ir buvo 45 mln. eurų didesnis nei prieš metus, pardavimų pajamoms augus ketvirtadaliu iki 1,29 mlrd. eurų.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ penktadienį pranešė, kad jos sprendimas pasitraukti iš Rusijos rinkos įstūmė bendrovę į nuostolius 2022 metų pirmąjį pusmetį, tačiau pareiškė esanti įsitikinusi, jog naujieji modeliai padės iš jų išbristi. Gamintojos pranešime teigiama, kad sausio–birželio mėnesiais ji patyrė 1,6 mlrd. eurų (1,6 mlrd. JAV dolerių) grynųjų nuostolių, palyginti su 368 mln. eurų pelnu per tą patį laikotarpį pernai.

Maisto pristatymu ir tarpininkavimo paslaugomis užsiimanti technologijų bendrovė „Wolt LT“ pernai uždirbo aštuonis kartus didesnį grynąjį pelną –  680,7 tūkst. eurų, o pardavimus padidino beveik 3 kartus iki 24,6 mln. eurų, nurodoma bendrovės Registrų centrui pateiktoje finansinėje ataskaitoje.

Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ praėjusiais metais uždirbo 3,5 mln. eurų grynojo pelno – 1,8 karto mažiau nei prieš metus. Įmonė pernai gavo 34,6 mln. eurų pajamų – 1,1 proc. daugiau nei 2020 metais, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Įmonė užsiima alkoholinių gėrimų gamyba ir pardavimais, pernai apie 30 proc. pajamų gauta iš pardavimų Lietuvoje, apie 70 proc. – iš eksporto.

JAV mažmeninės prekybos tinklas „Walmart“ pirmadienį sumažino savo pelno prognozę, nes auganti infliacija skatina pirkėjus, susidūrusius su išaugusiomis benzino, maisto ir kitų pagrindinių prekių kainomis, mažinti didesnę maržą generuojančių prekių pirkimus.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Latvijoje pirmąjį pusmetį uždirbo 49 mln. eurų – 7 mln. eurų daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai. Pasak banko atstovės Lasmos Dzelmės, pelno augimą paskatino didesnės pajamos ir mažesni nuostoliai iš paskolų, kurių suma buvo nereikšminga, palyginti su 2021 metų pirmąjį pusmetį fiksuotais 6 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos palyginamuoju laikotarpiu iš esmės nepakito. Paskolų portfelis padidėjo 3 proc., o indėlių suma – 7 procentais.

Bankas „Swedbank“ Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 45 mln. eurų grynojo pelno – 8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Pelno augimui didžiausios įtakos turėjo išaugusios pajamos, pranešė bankas. Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos siekė 127 mln. eurų – 12 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį pusmetį.

Viena pirmaujančių pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintojų – JAV „PepsiCo“, įplaukas antrąjį savo finansinių metų ketvirtį padidinusi daugiau nei tikėjosi rinka, pagerino prognozę visiems metams. Tokį pat sprendimą dėl tokios pat priežasties bendrovė priėmė ir prieš tris mėnesius. Anot pranešimo, pardavimų pajamos per metų ketvirtį, pasibaigusį birželio 11-ąją, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, išaugo 5,2 proc. iki 20,23 mlrd. JAV dolerių.

Dvi Šiauliuose registruotos įmonės bei du asmenys bus teisiami dėl galbūt nesumokėtų daugiau nei 2 mln. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Šie mokesčiai, įtariama, nebuvo sumokėti įmonėms per dvejus metus pardavus 472 automobilius už beveik 13 mln. eurų, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Įmonėms bei jų asmenims pareikšti kaltinimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo.

Vieną didžiausių Lietuvoje prekybos tinklų „Norfa“ valdanti bendrovė „Norfos mažmena“ pernai gavo 587,3 mln. eurų pajamų – 5,1 proc. daugiau nei 2020 metais, jos grynasis pelnas augo 17,3 proc. iki 14,1 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Pagrindinis „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad apyvartos augimą pernai labiausiai lėmė naujų parduotuvių atidarymas ir esamų atnaujinimas. Šiemet dėl infliacijos, pasak jo, augimas bus dar didesnis.

Pasaulinė drabužių milžinė „Inditex“, kuriai priklauso prekių ženklas „Zara“, trečiadienį paskelbė apie pelno šuolį pirmąjį šių metų ketvirtį, nepaisant to, kad dėl karo Ukrainoje uždarė savo parduotuves Rusijoje. Didžiausias pasaulyje drabužių mažmeninės prekybos tinklas pranešė, kad jo grynasis pelnas per pirmuosius tris finansinių metų mėnesius iki balandžio 31 dienos padidėjo 80 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tinklas uždirbo 760 mln. eurų (812 mln.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybė įves nenumatyto papildomo pelno mokestį įmonėms, kovodama su karo Ukrainoje sukeltu kainų kilimu ir siekdama finansuoti papildomas išlaidas gynybai. Pranešimas, kurį V. Orbanas paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ vaizdo įraše, pasirodė praėjus dienai po nepaprastosios padėties įvedimo dėl iššūkių, lemiamų karo kaimyninėje Ukrainoje.

Dėl kritusių pašto paslaugų apimčių Lietuvos paštas, pernai patyręs 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio, planuoja didinti paslaugų tarifus bei atleisti apie 600 darbuotojų, pranešė bendrovė. „Klientams vis dažniau renkantis alternatyvius siuntimo būdus bei mažėjant jų srautui pašto skyriuose, priėmėme sprendimą mažinti darbuotojų skaičių. Suprantame, kad šis sprendimas yra skaudus ir sudėtingas, tačiau privalome jį priimti“, – pranešime teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Lietuvos bankas (LB) iš praėjusių metų pelno į valstybės biudžetą pervedė 20,38 mln. eurų. Tai didžiausia suma nuo 2012-ųjų, pranešė bankas. LB valdyba patvirtino 2021 metų finansines ataskaitas – centrinio banko pelnas siekė beveik 38 mln. eurų.  Pasak pranešimo, LB daugiausia uždirba iš finansinio turto valdymo, klientų aptarnavimo, dalyvavimo Eurosistemoje ir pinigų politikos operacijų.

Visi Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 329 mln. eurų neaudituoto pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 metais, pranešė Lietuvos bankas.   Didžiausios įtakos pelno augimui darė atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Pelningai pernai dirbo 12 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5, jie kartu patyrė 8,3 mln. eurų nuostolį.

„Swedbank“ daugiausiai pelno iš Latvijoje veikiančių komercinių bankų uždirbo devintus metus iš eilės, rodo Latvijos finansų asociacijos paskelbti duomenys. „Swedbank“ Latvijoje 2021 metais susižėrė 73,414 mln. eurų pelno – 2,5 proc. mažiau nei 2020-aisiais. Tuo tarpu SEB banko pelnas pernai išaugo dukart iki 72,538 mln. eurų. „Citadele“, užpernai dirbęs nuostolingai, suskaičiavo 29,643 mln. eurų pelną už praėjusius metus.

  Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ grynasis pelnas per praėjusius metus sumažėjo 26,7 proc. iki 19,5 mln. eurų, o pajamos augo 30,4 proc. iki 270,6 mln. eurų. Anot pranešimo, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios rinkos elektros kainos ir dėl to smarkiai išaugusios elektros kompensavimo sąnaudos technologiniuose energetikos tinklo įrenginiuose. Pajamų augimą daugiausiai lėmė disbalanso ir balansavimo elektros pajamos, kurios siekė 71,7 mln.

Kiekvieną minutę bendras „Pfizer“, „BioNTech“ ir „Moderna“ iš vakcinų nuo COVID-19 pardavimo gaunamas pelnas siekia 65 tūkst. JAV dolerių, rodo „The People's Vaccine Alliance“ atlikta analizė, kurioje panaudoti bendrovių veiklos rezultatų duomenys.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas Seimui siūlo laikinai įvestą didesnį dalies bankų pelno mokestį padaryti nuolatinį. Tokį sprendimą komitetas penktadienį priėmė bendru sutarimu. Jei Seimas pritartų komiteto siūlymui, bankai ir kredito unijos, uždirbantys daugiau negu 2 mln. eurų pelno, 20 proc. mokestį turės mokėti ir po 2022 metų. Įprastas mokesčio tarifas yra 15 proc.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šių metų devynis mėnesius uždirbo 33,3 mln. eurų (154 mln. Lenkijos zlotų) grynojo pelno. 2020-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais įmonė buvo patyrusi 119,2 mln. eurų (551 mln. zlotų) nuostolių. Bendrovės pardavimo pajamos šiemet, palyginti su 2020 metų sausiu-rugsėju, išaugo 57 proc. iki 2,785 mlrd. eurų (12,867 mlrd. zlotų), teigiama Lenkijos „Orlen“ devynių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Amerikiečių „Alphabet“ – „Google“ patronuojamoji įmonė – antradienį paskelbė apie iki 18,9 mlrd. JAV dolerių trečiąjį ketvirtį išaugusį pelną, nepaisant to, kad interneto milžinė susiduria su padidėjusiu reguliavimo institucijų spaudimu. Tuo metu 65,1 mlrd. JAV dolerių siekusios pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį aplenkė to paties praėjusių metų laikotarpio rodiklį maždaug 41 proc., o pajamų augimą skatino internetinių reklamų paklausa ir debesijos paslaugos.

Lietuva pagal mokesčių konkurencingumą užima šeštą vietą, kai tuo metu Estija išlieka pirma, o Latvija  – antra, rodo organizacijos „The Tax Foundation“ sudaromas tarptautinis mokesčių konkurencingumo indeksas.  Vis dėlto Lietuva lenkia Švediją, Norvegiją, Vokietiją. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, vis dar sudėtinga Lietuvos mokesčių sistema trukdo didinti šalies gerovę.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ pranešė, kad jos veikla dėl brangstančių dujų ir kitų energetikos šaltinių tapo nuostolinga. Įmonė sustabdė jau tris gamybos agregatus, iš jų vienas yra amoniako gamybos cechas. Įmonė patvirtino, kad į prastovas išleidžiama trečdalis darbuotojų, arba apie 400 žmonių. „Achema“ ženkliai mažina gamybinius pajėgumus, darbas stoja cechuose, kur dirba beveik trečdalis iš 1300 įmonės žmonių.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų šiemet dirbo pelningai, o beveik du trečdaliai jų uždirbto 153,142 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 19,8 proc., arba 25,28 mln. eurų. Pelningai dirbo 11 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė šeši rinkos dalyviai. SEB bankas šiemet uždirbo 55,131 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno (36 proc. bendro bankų pelno) – 32,6 proc.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) netiesiogiai valdoma mažmeninės prekybos tinklų valdytoja „Maxima grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 2,18 mlrd. eurų pajamų – 6,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Konsoliduotas grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sausio-birželio mėnesiais buvo 175 mln. eurų – 7,4 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Nida pasitinka rudenį. Ištuštėjęs paplūdimys ir gatvelės, košti jau mėginantis vėjas. Vis tik, daliai poilsiautojų to ir tereikia – mažiau šurmulio ir paskutinių saulės spindulių. O verslininkai jau skaičiuoja vasaros pelną. Nors užsieniečiai Nidą šį sezoną aplenkė, lietuviai išlaidavo kur kas labiau nei ankstesniais metais.  Nors šviečia saulė, oro temperatūra 19 laipsnių, tačiau prie jūros Nidoje vėjuota. Vaikštinėja vos keletas šiltai apsirengusių poilsiautojų.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) pernai uždirbo 346 mln. eurų bendro grynojo pelno – beveik 1,5 karto daugiau nei 2019 metais (235 mln. eurų). Labiausiai – net tris kartus – augo energetikos įmonių pelnas, tuo metu pandemijos itin paveiktų susisiekimo įmonių pelningumas mažėjo, rodo Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenys.  „2020 metais grynasis pelnas augo bemaž 47 proc., arba 110 mln. eurų.

Lazerių gamybos įmonė „Light Conversion“ 2020 metais uždirbo 22,1 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 5,3 proc. daugiau nei užpernai (beveik 21 mln. eurų). Bendrovės pajamos per metus augo 13,4 proc. iki 68,6 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. „Light Conversion“ nurodo, kad nepaisant pandemijos sukeltų pasekmių, įmonės pajamos šiemet išsilaikys panašios, kaip pernai.

Lietuva palaiko siekį peržiūrėti tarptautinius pelno apmokestinimo principus, konstruktyviai dalyvauja procese ir tikisi, jog šį rudenį pavyks pasiekti detalų susitarimą, susitikime su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoju Ulriku Knudsenu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Apie 130 šalių ir teritorijų pritarė pasaulinei mokesčių reformai, kad tarptautinės kompanijos mokėtų sąžiningus mokesčius visose šalyse, kuriose jos veikia, ketvirtadienį pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pranešime sakoma, kad tarptautinės įmonės, įskaitant tokias JAV milžines kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, turės mokėti mažiausiai 15 proc. pelno mokestį.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankas per šių metų pirmąjį ketvirtį kartu uždirbo 74,9 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 15,3 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą, kai jis buvo 65 mln. eurų. Pelningai dirbo 12 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4 bankai, kurie bendrai patyrė 1,5 mln. eurų nuostolį. Šie rinkos dalyviai bankinę veiklą yra pradėję 2019 arba 2020 metais, o jų išlaidos viršija gautas pajamas, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.

Lietuvoje registruotos draudimo bendrovės per šių metų tris mėnesius uždirbo 12,2 mln. eurų grynojo pelno – 69,4 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-kovo mėnesiais mėnesiais, kai jis buvo 7,2 mln. eurų. Didžiausią pelno dalį draudimo įmonės uždirbo iš pagrindinės veiklos, nuostolingai dirbo tik viena bendrovė, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime. Ne gyvybės draudimo įmonės šiemet uždirbo 8 mln. eurų pelno, gyvybės draudimo įmonės – 4,2 mln. eurų pelno, arba atitinkamai 60 proc.

Keletas Lietuvos įmonių valstybės paramą išleido automobiliams, o ne išdalijo savo darbuotojams. Darbdaviai ir įprastomis sąlygomis nėra linkę dalytis pelnu, teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Kodėl taip yra, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“, praėjusiais metais uždirbusi 13,3 mln. eurų grynojo pelno, akcininkams dividendais išmokės 7,884 mln. eurų, arba 0,12 euro už vieną akciją. Šiam siūlymui bendrovės akcininkai pritarė per penktadienį vykusį eilinį visuotinį susirinkimą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Išmokėjus dividendus, „Grigeo“ liks 31,1 mln. eurų nepaskirstyto pelno. Dar 36,3 tūkst.

Finansų ministerija siūlo 1020 metais dėl pandemijos patirtus įmonių nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius. Ministerija siūlo atitinkamą Pelno mokesčio įstatymo pataisą. Ją priėmus įmonės, 2019 metais veikusios pelningai, o pernai iš tos pačios veiklos patyrusios nuostolių, jų suma galės sumažinti 2019 metų pelno mokestį, patikslinant metinę deklaraciją.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ šiemet gavo 99,7 mln. eurų pajamų arba 8,2 proc. daugiau negu 2020 metų sausį-kovą, kai pardavimai siekė 92,1 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Įmonės pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 4,4 proc. – nuo 12,5 mln. eurų iki 13,1 mln. eurų. Šiemet EBITDA, palyginti su 2020 metų sausiu-kovo rodikliu, padidėjo 6,1 proc., – iki 34,8 mln. eurų.

Didžiausiai Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausantis Lietuvos negyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ pernai uždirbo 25,732 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 19,6 proc. daugiau nei 2019 metais, kai jis buvo 21,511 mln. eurų. Bendrovės draudimo pajamos pernai siekė 246,193 mln. eurų ir buvo 1,4 proc. mažesnės nei 2019-aisiais (249,690 mln. eurų), teigiama „Lietuvos draudimo“ 2020 metų veiklos ataskaitoje.

Pavojingųjų atliekų tvarkymu užsiimanti valstybės valdomos bendrovė „Toksika“, pernai uždirbusi 1,64 mln. eurų grynojo pelno, ketina išmokėti 880,4 tūkst. eurų dividendų. Dėl dividendų mokėjimo bus sprendžiama balandžio 27 dieną vyksiančiame akcininkų susirinkime, pranešė „Toksika“. Praėjusiais metais „Toksika“ dividendų nemokėjo. „Toksikos“ grynasis pelnas pernai buvo 5,8 karto didesnis nei 2019 metais, kai jis siekė 280,7 tūkst. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos pernai padidėjo 75 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas remia prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti individualios veiklos mokesčių progresyvumą, tačiau nepritaria pelno mokesčio lengvatai sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms.

JAV mokėjimų sistemos „PayPal“ operatorė paskutinį praėjusių metų ketvirtį užfiksavo grynojo pelno patrigubėjimą, pandemijos sąlygomis smarkiai išaugus elektroninių atsiskaitymų paklausai. „PayPal Holdings“ skelbia spalį-gruodį uždirbusi 1,57 mlrd. JAV dolerių, arba 1,32 dolerio akcijai, grynojo pelno, palyginti su 507 mln. dolerių, arba 0,43 dolerio akcijai, prieš metus. Suderintas pelnas paaugo nuo 0,83 iki 1,08 dolerio akcijai, o pajamos – 23 proc. iki 6,12 mlrd. dolerių.

„Swedbank“ Lietuvoje pernai  uždirbo 96,8 mln. eurų grynojo pelno – 19 proc. mažiau nei 2019 metais, kai jis siekė 118,8 mln. eurų. Pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusios pajamos ir padidėję atidėjiniai, pranešė bankas.  „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė sako, jog pandemijos metu bankas pasiūlė pagalbą nuo jos nukentėjusiems klientams.

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas praėjusiais metais uždirbo 93,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 20,7 proc. mažiau nei 2019 metais (117,7 mln. eurų). SEB banko grupės pelnas mažėjo 20,8 proc. iki 93,1 mln. eurų. Grupės pajamos 2020 metais buvo 209,7 mln. eurų – 5,5 proc. mažesnės nei prieš metus (221,9 mln. eurų), pranešė SEB.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi 8,45 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 8,5 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktose 2019-2020 finansinių metų ataskaitose. Už 2018-2019 finansinius metus bendrovė išmokėjo 7 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2019-2020 finansinius metus (jie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį) siekė 8,454 mln. eurų – 18,5 proc.

Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių nepaskirstytasis pelnas per antrąjį metų ketvirtį, kurio didžiąją dalį šalyje galiojo karantinas, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, išaugo 6 proc. (271 mln. eurų), rašo portalas vz.lt, remdamasis Statistikos departamento duomenimis. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui sakė, kad sukauptas pelnas augo todėl, kad per pirmąjį karantiną ekonomistai orientavosi į fiksuotų mažinimą, laikinai buvo pristabdę investicijas į plėtrą.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 127,9 mln. eurų grynojo pelno – 28,6 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, kai jų pelnas siekė 179 mln. eurų. Pelningai veikė dešimt, nuostolingai – šeši bankų sektoriaus dalyviai. Tarp nuostolingų rinkos dalyvių dominavo veiklą pradedantys ar nutraukiantys bankai. Seniai veikiantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas šiemet sumažėjo, teigiama Lietuvos banko pranešime.