pelnas

Valstybei priklausančių įmonių daug, tačiau vienoms dar ir suteiktos papildomos privilegijos – nemokėti nė euro į valstybės biudžetą. Nors kalbama, kad tokios įmonės atlieka svarbią socialinę misiją, kai kurios ne tik, kad dirba nuostolingai, bet ir kelia klausimus: kam valstybei reikalingi poilsio namai? Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje atskleidė, kad tokių, dividendų nemokančių įmonių – 39. „Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegi...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas tik padėtų gamintojams ir prekybininkams uždirbti daugiau pelno, o vartotojai iš to neturėtų daug naudos. „Kalbame apie didėjančias kainas ir apie tai, kad dalis mūsų visuomenės negeba įpirkti pagrindinių produktų. Taip tada ir spręskime šį klausimą. Jau yra daug tyrimų padaryta, kad PVM mažinimas dažniausiai patenka į gamintojų ir prekybos tinklų kišenes, gyventojams ir vartotojams atitenka tarp 15 ir 30 proc.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

 Nuo balandžio pirmosios du prekybos tinklai smarkiai padidino plastikinių pirkinių maišelių kainas. „Maxima“ maišelių kainas kilstelėjo 4 centais –  iki 8 ir 13 atitinkamai už mažą ir didelį maišelius. „Rimi“ maišeliai pabrango 6 centais ir dabar kainuoja 10 ir 15 centų. Savo ruožtu IKI ir „Norfa" tinklai maišelių nutarė nebranginti.

Verslas teigiamai vertina veiklos perspektyvas, daugėjo pelningai dirbančių įmonių, bemaž kas antra įmonė didino atlyginimus ir numato tą daryti ateityje, rodo naujausios Lietuvos banko inicijuotos apklausos duomenys. „Apklausa atskleidė, kad įmonės finansiškai stiprėja – daugiau įmonių didina pajamas ir dirba pelningai, jų lūkesčiai yra optimistiški – tikimasi tiek eksporto, tiek ir vidaus paklausos didėjimo.

Lietuvoje veikiantys bankai, pernai uždirbę daugiau pelno, turėtų sumokėti daugiau pelno mokesčio, sako centrinio banko vadovas. „Kalbat apie finansinį rezultatą, galiu pasakyti, kad taip, 2015 metai buvo pelningi ir, lyginant trejus krizinio laikotarpio metus ir po to sekusius trejus metus, įskaitant ir 2015 metus, bankai jau konsoliduota prasme viršijo tą (per krizę - BNS) patirtą nuostolį.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė ir naftos produktų krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ dividendams mokėti ketina skirti 50 proc. metinio grynojo pelno, tačiau Vyriausybė ir toliau turės galimybę koreguoti jų dydį. Tai numatyta bendrovės antradienį pristatytoje 2016-2020 metų veiklos strategijoje ir dividendų politikoje.

Augant pardavimams, Švedijos baldų milžinė „Ikea“ rugpjūčio 31 dieną pasibaigusiais 2014–2015 finansiniais metais padidino grynąjį pelną 5 proc. iki 3,5 mlrd. eurų (3,8 mlrd. JAV dolerių). Pardavimai išaugo 11,2 proc. iki 31,9 mlrd. eurų. Tačiau pardavimų prieaugis, apskaičiuotas neatsižvelgiant į valiutų kursų svyravimų poveikį, buvo kiek mažesnis ir sudarė 8,9 procento. Įskaitant pajamas iš nuomos, bendros įplaukos padidėjo 11,5 proc. iki 32,7 mlrd. eurų.

Iš dešimties 2014 metais pelningiausių žiniasklaidos įmonių, kurios tiesiogiai valdo Baltijos šalyse populiariausius laikraščius, žurnalus, radijo ir TV kanalus bei interneto portalus, daugiau kaip pusė veiklą vykdo Lietuvoje. Tokius duomenis pateikia UAB „Creditreform Lietuva“, kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos surinkusi ir išanalizavusi duomenis apie visų trijų Baltijos šalių žiniasklaidos rinkos dalyvius.

Klaipėdos jūrų uostas per tris šių metų ketvirčius uždirbo 18,987 mln. eurų grynojo pelno - 9,2 proc. daugiau nei 2014 metų sausį-rugsėjį, kai jis buvo 17,389 mln. eurų. Uosto pajamos per metus išaugo 11,6 proc. iki 40,654 mln. eurų, teigiama veiklos ataskaitoje. Uosto rinkliavos per metus ūgtelėjo 12,7 proc. iki 34,955 mln. eurų, žemės nuomos pajamos - 5,2 proc. iki 5,451 mln. eurų, veiklos sąnaudos ūgtelėjo 13,5 proc. iki 19,8 mln. eurų.

Dujų skirstomojo tinklo operatorė „Lietuvos dujos“ šiemet per devynis mėnesius iš tęsiamos dujų skirstymo veiklos uždirbo 6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno - 73 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai įmonė iš šios veiklos buvo uždirbusi 3,5 mln. eurų pelno. Įmonės pardavimo pajamos šiemet, palyginti su devyniais 2014-ųjų mėnesiais, padidėjo 4 proc. iki 36,8 mln.

Prieš ketverius metus priimta įstatymo nuostata draudžianti prekybą alkoholiu degalinėse turėtų įsigalioti vos už 8 savaičių. Turėtų. Šio draudimo veiksmingumas, mažinant su alkoholiu susijusias eismo nelaimes ir mirtis, nekelia abejonių mokslininkams ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

 Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas per devynis šių metų mėnesius uždirbo 50,6 mln. eurų grynojo pelno - 19,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pelnas siekė 62,7 mln. eurų. Bankas pranešė, kad grupės pelnas siekė 46,8 mln. eurų - 26,4 proc. mažiau nei pernai, kai pelnas siekė 63,6 mln. eurų. SEB banko grupės pajamos šiemet sumažėjo 11 proc. iki 115,4 mln. eurų. Pasak banko vadovo, labiausiai jos mažėjo dėl euro įvedimo.

Vienas Lietuvos bankininkystės lyderių bankas „Swedbank“ šiemet per devynis mėnesius uždirbo 59 mln. eurų grynojo pelno - 30 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Tam didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir didėjusios išlaidos atidėjiniams. „Veiklos rezultatai atspindi finansinio sektoriaus aplinką ‒ jiems įtakos turėjo vis dar rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos ir smarkiai susitraukusios pajamos iš tarptautinių pavedimų ir valiutos keitimo operacijų.

 2015 m. antrąjį ketvirtį visoje bankų paskolų rinkoje vyko pagyvėjimas: daugiau suteikta paskolų ir namų ūkiams, ir įmonėms. Būsto paskolų rinkoje kreditavimas per ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 m. pabaigos. Bankuose laikomų indėlių suma nuosaikiai augo. Žemų palūkanų aplinka ir mažėjančios pajamos iš paslaugų ir komisinių lėmė bankų pelno mažėjimą. „Kredito rinkos pagyvėjimas sietinas su augančia paklausa.

 Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai pirštu baksnoja į esą pelnus besikraunančius prekybininkus. Pieno gamintojai prekybininkus vadina „šventa karve“, kurių esą negali pažaboti jokie įstatymai. Ūkininkai, atsidūrę aklavietėje, prašo valdžios pagalbos ir reikalauja priimti bent laikiną pieno kainų reguliavimo įstatymą.

 Per pirmuosius bendros veiklos metus Lietuvos oro uostų efektyvumas, palyginti pirmus penkis 2014 ir 2015 metų mėnesius, išaugo 11 proc. Sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai skaičiuoja išaugusius keleivių ir skrydžių kiekius, didėjančius pardavimus, EBITDA* ir grynąjį įmonės pelną. Lietuvos oro uostų aviacinių ir neaviacinių paslaugų pardavimai per pirmus penkis 2015 m. mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 13 proc.

 Vilniaus miesto savivaldybės administracija sustabdė buvusių UAB „Start Vilnius“ vadovų vykdytus turto pardavimus - buvę įmonės vadovai miesto nekilnojamąjį turtą savavališkai parduodavo pusvelčiui. Šis vertingas savivaldybės turtas buvo naudojamas „Air Lituanica“ kapitalui formuoti.

Birželio 13-14 dienomis Kaune įvykęs Europos moterų regbio-7 čempionatas dar kartą įrodė, kad tarptautinių šios sporto šakos renginių organizavimas yra pelningas. Kaune 12 Europos šalių komandų varžėsi dėl 13-24 vietų Europoje ir dėl kelialapio į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atrankos turnyrą. Varžybose triumfavo Belgijos komanda, o Lietuvos ekipa liko paskutinė.

 Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išmokės 187 tūkst. eurų dividendų iš paskirstytojo pelno. Praėjusiais metais Lietuvos paštas uždirbo 233 tūkst. eurų grynojo pelno. „Viena iš pagrindinių kelių užduočių valstybės valdomoms įmonėms – dirbti efektyviai ir duoti naudą akcininkui, t. y. valstybei. Šio tikslo siekia ir Lietuvos paštas. Bendrovės finansiniams rezultatams gerėjant, jau pastaruosius kelerius metus akcininkui išmokame dividendus.

2014-ieji Rusijos valstybiniam dujų koncernui „Gazprom“ nebuvo patys geriausi. Kompanija paskelbė, kad jos grynasis pelnas, palyginti su ankstesniais metais, susitraukė net septynis kartus. „Gazprom“ 2014-iais uždirbo tik 2,8 mlrd. eurų, kai, pavyzdžiui, 2013 metais ši suma buvo 20 mlrd. eurų.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

 Prekės ženklo žinomumas apibūdina vertę, kurią gali gauti jo valdytojas turėdamas gerai atpažįstamą ir žinomą prekės ženklą. Tokiais prekės ženklais pažymėti produktai generuoja daugiau pelno, nei niekam nežinomi, neretai vartotojas žinomą prekės ženklą susieja su pasitikėjimu, tam tikru pažadu.

Liūdnos žinios prieš 9-erius metus už 1,7 mlrd. dolerių „Google“ kompanijos nupirktam „Youtube“ kanalui, nepaisant milijardo vartotojų, internetinė kompanija pastaruoju metu nieko neuždirba, rašoma dailymail.co.uk.  Sakote erzina ne vietoje „įsipaišančios“ reklamos? Patikėkite, tai tikrai ne tas reklamos kiekis, kuris turėtų nervinti. Pasirodo, „Youtube“ neklesti dėl to, kad vartotojai šią paslaugą gana retai perka, o šlamšto čia daugiau nei turėtų būti.

Tomas Kavaliauskas, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Regionų verslas skundžiasi, kad gauti pinigų iš bankų jiems tampa prabanga. Esą inkasavimo įmonės pelnosi iš euro įvedimo, nors viešai deklaruojama, kad euras – ne priežastis kainoms kelti. Inkasatoriai tvirtina, kad inkasavimo paslaugos nebrangsta, tačiau eurų išvežiojimas – papildoma paslauga ir todėl kainuoja ir jiems, ir pinigus gaunančiam verslui.

Kredito unija „Vilniaus kreditas“ trečią 2014 metų ketvirtį sėkmingai tęsė veiklą: uždirbo pelno, didino vertybinių popierių portfelį, vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos rizikos ribojimo normatyvus. Per tris šių metų ketvirčius kredito unija „Vilniaus kreditas“ uždirbo 431 tūkst. litų pelno. Šių metų spalio 1 dieną kredito unijos turtas sudarė 111,54 mln. litų, o pajinis kapitalas – 5,734 mln. litų.

Kai verslas, rodos, pasiekia viską, kas įmanoma, arba nebėra kur plėstis, reikia nepabijoti keisti jo krypties, net jei tenka imtis visiškai naujos veiklos. Tai kur kas naudingesnis sprendimas nei stebėti, kaip neauga pelnas ar net kaupiasi nuostoliai. Šiandien net ir mažas verslas gali imtis ryžtingų veiksmų ieškodamas finansavimo savo verslo idėjoms.

Daiva Trečiokaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vertingiausias austrų prekinis ženklas – energinių gėrimų gamintojas „Red Bull“ – skaičiuoja sumažėjusį pelną. Pirmą kartą nuo 2008 m. „Red Bull“ pelnas smuko, nors kasoje vis tiek guli apie 0,5 mlrd. eurų. Investicijos į „Formulės“ lenktynes, futbolą ir įvairias kitas sporto šakas daug kainuoja. Pagal paskelbtus naujausius įmonės duomenis, pernai pelnas siekė beveik 400 mln. eurų, dar prieš metus buvo daugiau nei 400 mln.

Mįslingas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) įsteigimas, dar mįslingesnis privačių fizinių ir juridinių asmenų šioje bendrovėje atsiradimas, neskaidri „Klaipėdos energijos“ ir „Klaipėdos vandens“ uždirbto pelno dalybų tvarka tėra dėsningas „liberalios“ politikos, kuri prasidėjo Klaipėdos miesto savivaldybės meru tapus idėjiniam liberalų tėvui Eugenijui Gentvilui, rezultatas.

Šiandien Vyriausybės posėdyje buvo pristatyta 2013 metų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) metinė veiklos ataskaita, kurioje pateikiami audituoti praėjusių metų VVĮ finansiniai rezultatai, bendra VVĮ portfelio apžvalga, atskirai aptariami energetikos, susisiekimo, miškininkystės sektoriai, pateikiami svarbiausių ir didžiausių valstybės valdomų įmonių ir jų grupių aprašymai, VVĮ valdybų narių apžvalga.

Kredito unija „Vilniaus kreditas“ antrąjį metų ketvirtį sėkmingai tęsė veiklą: uždirbo pelno, buvo vykdomi visi Lietuvos banko nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai. Antrąjį 2014 metų ketvirtį kredito unija „Vilniaus kreditas“ uždirbo 798 tūkst. litų pelno. Daugiausiai pajamų gauta iš vertybinių popierių pardavimo operacijų ir palūkanų. Kredito unijos turtas šių metų liepos pirmai dienai sudarė 112,71 mln. litų, pajinis kapitalas – 6,409 mln. litų.

 Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 2,6 mln. Lt grynojo pelno. Per 2013 m. tą patį laikotarpį bendrovė patyrė 4,5 mln. Lt nuostolių. „Pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos paštui buvo išties sėkmingas. Pastaruosius kelerius metus nuosekliai didiname pardavimo pajamas, siekiame kuo didesnio veiklos efektyvumo, todėl šių metų pasiekti finansiniai rezultatai buvo gerokai didesni nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Dėl nepalankių sąlygų – sausros ar krušos – augintojai prarado nemenką dalį derliaus, tačiau nuostoliai dar gali išaugti. Daržovių supirkimo kainos taip pat mažėja. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sakė, kad permainingi orai sumenkino daržovių derlių. Manoma, kad jis bus apie 30 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Derliaus neprognozuoja Pasvalio rajono ūkininkas Vaidutis Gegieckas augina bulves, morkas, kopūstus.

Investuotojas, galintis tiksliai numatyti laiką, kuomet vienas investicijas pakeisti kitomis yra pelningiausia, bemat taptų milijonieriumi. Deja, atspėti rinkų krypties pasikeitimo metą išties sudėtinga, o atsakymo į klausimą, ar artimiausiu metu akcijų rinkos pakeis kryptį, šiuo metu ieško daugelis investuotojų. Bandant išsiaiškinti, ar dar ilgai rinkos kils, o gal jau reikia pasitraukti iš rizikingų investicijų, galima apžvelgti svarbiausius veiksnius, būtinus apsisprendimui.

    Pasaulinė mobiliųjų inovacijų ir dizaino lyderė HTC paskelbė antrojo šių metų ketvirčio konsoliduotus finansinius rezultatus: bendrovės ketvirčio pajamos siekė apie 2,16 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas – 76,6 mln. JAV dolerių arba 0,09 JAV dolerių pelno vienai akcijai. Grynoji pelno marža siekė 22,2 proc., o veiklos pelno marža – 3,7 proc.

Pelno mokesčiu siūloma apmokestinti jų pelną, gaunamą už paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), rašo „Lietuvos žinios“. Pasak dienraščio, pataisomis Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijos siekia panaikinti iki šiol daugiausia privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms taikomą mokesčių lengvatą.

„Sony Computer Entertainment Worldwide Studios“ generalinis direktorius Shuhei Yoshida pareiškė, kad bendrovė palaiko ir ateityje palaikys kaip įmanoma daugiau kūrėjų, nors vos trys keturi žaidimai iš dešimties atneša pelno. Tai rašo svetainė „DualShockers“. „Kalbant apie studijų valdymą ir finansavimą, reikia paminėti, kad mes nuolat ieškome talentų ir palaikome juos.

Didelė pinigų pasiūla kapitalo rinkose lėmė palūkanų normų mažėjimą, todėl apie 10 proc. ribą viršijančias palūkanas šiandien galime tik pasvajoti. Akivaizdu, kad palūkanų normos ir artimiausiu metu išliks mažos ir vers investuotojus permąstyti investavimo strategiją bei pasukti galvą ieškant pelningesnių finansinių priemonių.

Pirmąjį šių metų ketvirtį estiško kapitalo banko „Bigbank” konsoliduotas paskolų portfelis išaugo 2,5 proc. ir pasiekė 7 mln. eurų. Labiausiai prie paskolų portfelio augimo prisidėjo banko filialai Švedijoje ir Ispanijoje. Per šį laikotarpį „Bigbank“ grupė uždirbo 2,6 mln. eurų – 54 proc. daugiau nei atitinkamu periodu praėjusiais metais. Pirmąjį šių metų ketvirtį banko palūkanų pajamos pasiekė 14,6 mln. eurų, arba 15 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Lietuvos įmonės susikoncentravusios į pardavimų augimą ir tik nedidelė dalis skaičiuoja, kaip sutaupyti perkant prekes. Pasaulinė praktika rodo, kad kai kuriais atvejais sumažinus pirkimų išlaidas įmonės pelnas gali padidėti iki 10–20 proc. daugiau nei padidinus pardavimus. Šalies įmonės to neišnaudoja“, – įžvalgas apie situaciją šalies įmonėse pateikia pirkimų valdymo specialistas Julius Dargis.

Stringant kiekvienam Lietuvos gyventojui svarbaus Bendrojo pagalbos centro numerio 112 diegimui, verslininkai nevengė pasipelnyti siūlydami privataus ryšio kūrimą. Tai kainavo nei daug nei mažai – beveik 20 milijonų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Verslininkus pristabdyti padėjo Greitosios medicinos pagalbos stočių ir verslininkų susitarimų tyrimai ir viešumas.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Įprasta su pasitenkinimu kalbėti apie stambius užsienio investuotojus Lietuvoje. O štai vokietis Frankas Kulikauskas į Vilnių atvyko prieš keliolika metų ir dabar turi vieną įdomiausių turizmo verslų. „Baltic cycle“ pristatomas kaip socialinis verslas Taline, Rygoje, Klaipėdoje ir Vilniuje, o vietinis padalinys „Velo-City Vilnius“ vysto dviračių kultūrą Lietuvoje.

Šių metų prioritetas – sklandus perėjimas prie euro zonos valiutos Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas per 2014 m. pirmąjį ketvirtį uždirbo 17 mln. litų pelno prieš pelno mokestį. Šių metų pirmojo ketvirčio pelnas prieš atidėjinius siekė 11 mln. litų, o atidėjinių blogoms paskoloms sumažėjimas sudarė 6 mln. litų.

Vilnius, balandžio 29 d. Telekomunikacijų bendrovei „TEO LT“ mažinant įstatinį kapitalą su tikslu išmokėti lėšas akcininkams, smulkiųjų akcininkų gali laukti nemaloni žinia – gyventojų pajamų mokestis net neuždirbus pelno, praneša Investuotojų asociacija. „TEO LT“ akcininkai antradienį balsuos dėl įstatinio kapitalo mažinimo 194,204 mln. litų, šią sumą išmokant akcininkams. Kiekvieno akcininko turimas akcijų kiekis sumažėtų 25 proc.

Kredito unija „Vilniaus kreditas“ metus pradėjo sėkmingai: uždirbo pelno, augo unijos turtas ir pajinis kapitalas, buvo vykdomi visi Lietuvos banko nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai, remiantis Visuotinio narių susitikimo metu priimtais sprendimais – sustiprintas unijos valdymas. Pirmąjį 2014 metų ketvirtį kredito unija „Vilniaus kreditas“ uždirbo 0,5 mln. litų pelno. Daugiausiai pajamų gauta iš vertybinių popierių pardavimo operacijų ir palūkanų.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Lietuvos verslininkai kasdien suka galvą, kaip pagerinti įmonės rezultatus ir gauti didesnį pelną, o Rytų Ukrainoje dirbantys lietuviai apie tai gali tik pasvajoti. Jie kaupia kruopų atsargas, gyvena jausdami nuolatinį nerimą ir net nežino, kurioje šalyje nubus kitą rytą. Prieš mėnesį kalbinome lietuvių verslininkus, kurie, pasibaigus Maidano revoliucijai, rodos, galėjo lengviau atsikvėpti.

Praėjusiais metais Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pasiekė 3,45 mln. litų (1 mln. eurų) pelną. Nors 2012 m. oro bendrovės nuostolis sudarė 93 mln. litų (27 mln. eurų), pelningumą ji pasiekė vieneriais metais greičiau nei buvo planuota – 2013 metais. „2013-ieji „airBaltic“ ypatingi tuo, kad net sunkiais metais pavyko didinti efektyvumą, geriau kontroliuoti išlaidas ir pajėgumus. Pasiekėme 97 mln. litų apyvartą (28 mln. eurų) ir, įgyvendindami persitvarkymo planą, uždirbome pelno.

Seimo liberalų frakcijos nariai su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais aptarė mokestinę valstybės politiką Lietuvai įsivedant eurą. LVK prezidentas politikams priminė, kad neseniai Seimas priėmė naują 5 proc. mokestį privatiems miškų savininkams. Mokestis yra taikomas už parduotą medieną, o surinktas lėšas planuojama skirti miško kelių priežiūrai, tačiau verslininkai nėra linkę tikėti tokiais politikų pažadais.

Pagal audituotus duomenis UAB Medicinos bankas ir jo dukterinės įmonės (grupė*) 2013 metais uždirbo 4,5 mln. litų grynojo pelno. Iš jų Medicinos bankas – 2,38 mln. litų grynojo pelno. Medicinos banko valdybos pirmininko, administracijos vadovo Gintaro Treinio teigimu, 2013-ieji Medicinos bankui buvo sėkmingų finansinių pajamų, kryptingų investicijų ir inovacijų metais. „Bankas didelį dėmesį skyrė modernių technologijų ir naujovių taikymui banko paslaugų sistemoje.