parama

Daugiabučių namų administratoriai ir bendrijos gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą dujų balionų keitimui. Kad žmonės galėtų gaminti maistą elektrinėmis viryklėmis arba naudoti gamtines dujas, valstybė sistemų pertvarkai ir naujoms viryklėms skiria 10 mln. eurų.  „Skatindami gyventojus daugiabučiuose namuose atsisakyti dujų balionų, investuojame į mūsų žmonių saugumą“, – pranešime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje – nuo penktadienio gali kreiptis paramos naujo 150 mln. eurų subsidijų paketo. „Penktadienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paleidžia paraiškų sistemą ir pagaliau galės pretenduoti tos įmonės, kurios yra susijusios, galės pretenduoti į paramą“, – sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu trečiadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė paramą šaliai siekiant taikaus konflikto Donbase sprendimo. Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, susitikime su Ukrainos vadovu G. Landsbergis pabrėžė  „nuoseklią Lietuvos paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenumui“, taip pat Europos ir euroatlantinei integracijai bei reformų procesui.

Vyriausybė trečiadienį perpus sumažino valstybės paramos savarankiškai dirbantiems ir nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems žmonėms lubas – dabar ji sieks 18 minimalių atlyginimų (MMA), arba 10 tūkst. eurų iki mokesčių (skaičiuojant pagal 2019 metų MMA). Anksčiau buvo numatytos 36 MMA lubos.  „Kad pagalba būtų proporcinga, tikslinamos galimos subsidijos lubos, siūloma 18 MMA vietoj 36 MMA“, – pasitarime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Nuvargintiems koronaviruso pandemijos ar prislėgtiems karantino, atsaką turi Lietuvos Laisvės gynėjai – garbaus amžiaus sulaukę šalies partizanai. Anot jų, kovoti su priešu sėdint sau šiltai namuose, besikarantinuojant – daug paprasčiau, nei šalti ir alkti bunkeryje, kai kraujas stingsta išgirdus priešo žingsnius.

Per nepilną mėnesį nuo subsidijų skirstymo pradžios daugiausiai paramos gavo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo bei apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonės – jos sudarė daugiau kaip pusę (55 proc.) visų paramos gavėjų, o šių sektorių įmonėms išmokėta 61 proc. visos paramos. Duomenų analizė rodo, kad pagal gautų subsidijų sumą pirmoje vietoje yra didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus įmonės: per nepilną mėnesį 2 875 bendrovėms paskirstyta 5,2 mln. eurų paramos.

Siekdama padėti šeimoms, kaimyninės Latvijos vyriausybė nusprendė už kiekvieną vaiką šalies šeimoms sumokėti po 500 eurų. Jie pasieks visus vaikus iki 15-kos metų ir tuos, kurie dar nesulaukė 20-ties, bet tęsia mokslus. Kiekviena Latvijos šeima, auginanti vaikus, už kiekvieną iš jų jau netrukus turėtų gauti  500 eurų išmoką. Šalies vyriausybė taip siekia paremti nuo koronaviruso nukentėjusius šalies gyventojus. Vienkartinės išmokos išviso sulauks apie 360 tūkstančių šalies vaikų.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime nuspręsta, kokia bus papildoma finansinė pagalba nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms. Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą koncepciją, į naujas subsidijas galės pretenduoti įmonės, kurių apyvarta nuo koronaviruso sumažėjo bent 60 proc. ir kurių 2020 m. pelnas, palyginti su 2019 m. pelnu sumažėjo ne mažiau kaip 60 proc.

Valstybės finansinė parama globojamiems vaikams netrukus bus didesnė, sako socialinės apaugos ir darbo ministrė. Pasak Monikos Navickienės, sprendimai dėl konkrečios paramos apimties dar nepriimti.   „Įvertinus ekonomikos plėtrą, dabar nustatyta išmoka netenkina globojamų vaikų poreikių“, – teigė ministrė trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.      „Dabar vyksta inventorizacija, ką turime. Spręsime, kiek galėsime pakelti finansiškai“, – pridūrė ji.

TV3 „Išsipildymo akcijos“ herojui už žmonių suaukotas lėšas nupirkus du aparatus, Kauno klinikų medikai atliko unikalią operaciją ir grąžino paaugliui pilnavertę klausą. Implantavo du poodinius aparatus, tad dabar garsai jam atsklis iš abiejų pusių. Iki šiol jis girdėjo tik viena puse, o ir implantai kėlė problemų.  Keturiolikmetis Gvidas su mama ruošiasi užkąsti, keps kiaušininę. Tik pleistrai ir juosta ant galvos išduoda, kad jam atlikta operacija.

Pradėdama verslo atlaisvinimus, vyriausybė žada naują paramą savarankiškai dirbantiems smulkiems verslininkams. Per pandemiją nukentėję individualią veiklą vykdantys gyventojai galės gauti subsidijas nuo 100 iki 16 tūkst. eurų per mėnesį. Išmokos tiesiogiai priklausys nuo to, kiek verslininkai sumokėjo gyventojų pajamų mokesčių. Tiesa, valdininkai pripažįsta, kad išmokas gali gauti ir nenukentėję verslininkai, mat visus tikrinti esą būtų per brangu.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 4012 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,089 procento. Ši emisija pradėta platinti 2020-ųjų vasario 10 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione lapkričio 23 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,186 procento.

Socialdemokratai išmoką dirbantiems savarankiškai siūlo didinti iki 390 eurų. Socialdemokratai savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu skiriamą išmoką, kuri dabar siekia 260 eurų per mėnesį, Seimui siūlo didinti iki 390 eurų. Tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas registravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Gintautas Paluckas ir Tomas Bičiūnas.

Vyriausybės atstovai sako, kad paramos skyrimas nuo karantino nukentėjusiam verslui užtrunka, nes valdžios institucijos turi atidžiai tikrinti paraiškas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Ekonomikos viceministras Vincas Jurgutis teigia, kad yra pasitaikę atvejų, kai paramos siekė „įspūdingus rezultatus“ parodžiusios įmonės.

Vyriausybė pirmadienį iš esmės sutarė turgavietės mokesčio kompensacijoms skirti 2 mln. eurų. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, parama vienam prekybininkui sieks 300 eurų. „Suprantame, kad dalis ne maisto produktais prekiaujančių turgaus prekeivių turi mokėti turgavietės mokestį, nors negali vykdyti prekybos, dėl to norime kompensuoti tai“, – pasitarime sakė ministrė.

Smulkieji verslininkai ir grožio specialistai neapsikentė – laidoja savo darbus. Perkeltine prasme – įvairiuose miestuose jie surengė protesto akciją, kurioje degė žvakeles, prie valdžios įstaigų nešė laidotuvių vainikus ir net kryžių. Taip verslininkai protestuoja prieš valdžios sprendimą ir toliau neleisti veikti kirpykloms ir smulkioms parduotuvėms. Kai kurie su ašaromis pasakoja, kad už 260 eurų išmoką neišgyvena. Visgi ekspertai atremia, kad pirmiausia reikia galvoti apie žmonių gyvybes.

Atsižvelgdama į besitęsiančius ūkinės veiklos ribojimus ir siekdama paremti dėl COVID-19 protrūkio nukentėjusią ekonomiką, Europos Komisija (EK) iki 2021 m. gruodžio 31 d. pratęsė valstybės pagalbos laikinąjį komunikatą ir padidino paramos priemonėms taikomas ribas.  Įmonėms, vykdančioms pirminę žemės ūkio produktų gamybą, didžiausią gautinos valstybės pagalbos ribą EK padidino nuo 100 tūkst. iki 225 tūkst. eurų, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms – nuo 120 tūkst.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios žemės ūkio ir žuvininkystės įmonės ir ūkininkai vėl gali gauti lengvatinių paskolų – jiems papildomai skirta 44,8 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) administruojamą priemonę pernai suteikta 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų beveik 700 augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, akvakultūros, daržininkystės, pienininkystės ūkių bei ūkininkų, mišrių ūkių, kailinių žvėrelių augintojų.

Socialiniams partneriams ir Ekonomikos ministerijai pradėjus pokalbius dėl naujo paramos labiausiai nukentėjusioms įmonėms modelio, verslo atstovai sako, kad dar diskutuojama dėl apyvartos kritimo, tuo metu ministerija linkusi leisti susieti paramos dydį su fiksuotais kaštais. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia praėjusią savaitę vykusiame susitikime kėlusi klausimą, kodėl norima pasirinkti 60 proc. apyvartos kritimo kriterijų.

Gavusi Užsienio reikalų ministerijos specialų raštą Užimtumo tarnyba praneša nutraukianti karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu teikiamą valstybės finansinę paramą VŠĮ sanatorijai „Belorus“ – subsidijas už darbuotojus, esančius prastovose. Sprendimas priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo pakeitimu sausio 20 d. ir Užsienio reikalų ministerijos dokumentu dėl ribojamų priemonių įmonei, kuriai taikomos tarptautinės finansinės sankcijos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog per pirmąją savaitę savarankiškos įmonės pateikė per 9,7 tūkst. paraiškų negrąžintinai vienkartinei subsidijai gauti. Apie 7,1 tūkst. paraiškų VMI jau perdavė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai. Preliminari subsidijų suma šioms įmonėms siekia 16,5 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Įmonės, kurios pateikė paraišką, tačiau šiuo metu neatitinka nustatytų reikalavimų, apie neatitikimų priežastis bus informuojamos asmeniškai.

Dabar mokama 260 eurų išmoka, kurią kas mėnesį gali gauti nuo koronaviruso ir karantino nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys, yra nepakankama. Todėl jau vasarį bus įvesta nauja išmoka šiems gyventojams. Tiesa, kol kas neaišku, kokio dydžio bus naujos išmokos. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė naują išmoką dirbantiems savarankiškai pažadėjo nuotoliniame susitikime su Seimo Darbo frakcijos nariais.

Vyriausybė pradeda naują nuo pandemijos nukentėjusio verslo paramos etapą. Smulkios ir vidutinės įmonės jau gali teikti prašymus naujoms subsidijoms ir paskoloms. Per pirmąją dieną tokių prašymų jau 3000. Kartu aiškėja, kad šimtai milijonų eurų prastovų subsidijų išdalinta su daugybe piktnaudžiavimų. O štai individualiai dirbantys verslininkai ir toliau priversti išgyventi iš 260 eurų siekiančios mėnesinės išmokas. Kaip jiems padėti išgyventi pandemiją, vyriausybė dar tik svarstys.

Suteikti viltį ir džiaugsmą sunkiai sergantiems vaikams – kilni misija, kurią jau aštuonerius metus vykdo Rimanto Kaukėno paramos grupė. Praėjusį rudenį Kaukėno paramos fondas ir Birštono mineraliniai vandenys suvienijo jėgas bendrai akcijai – rožine etikete pažymėtą vandenį skiria kilniam tikslui – 100 proc. pelno keliaus onkologinėmis ir kritinėmis ligomis sergantiems vaikams, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija svarsto galimybę palengvinti savarankiškai dirbančių asmenų padėtį per pandemiją. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad subsidijos priemonė turėtų būti pasiūlyta vasarį.  „Labai nemažai girdime nuogąstavimų savarankiškai dirbančių. Tarsi ne visai mūsų laukas būtų, bet mes vis dėlto norime prisidėti ir spręsti savarankiškai dirbančių žmonių sunkumus.

Europos Komisija (EK) pranešė patvirtinusi 156 mln. eurų vertės mokesčių atidėjimo schemą, skirtą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms.  Parama bus teikiama mokesčių atidėjimo ir su jais susijusių likvidumo priemonių forma – mokesčio mokėjimas dalimis, laikotarpiai be palūkanų, mokestinės skolos išieškojimo sustabdymas.  EK padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

Septynerius metus trukusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo pratęsta dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, kol bus patvirtintos naujos bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo kryptys. Paramos ir toliau bus alima kreiptis šiais metais – kaip tik patvirtintas šiemetinis paraiškų atskiroms priemonėms teikimo grafikas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad šiemet, pratęsus KPP įgyvendinimo laikotarpį, ūkininkams bus pasiūlyta daugiau paramos lėšų.

Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) ir „Invegai“ kitos savaitės pradžioje planuojant pradėti priimti nuo krizės nukentėjusių įmonių paraiškas naujoms subsidijoms, Vyriausybė penktadienį posėdyje turėtų spręsti dėl 150 mln. eurų subsidijų mokėjimo tvarkos.  Trečiadienį šis klausimas nesvarstytas, nes dar nebuvo gautas Europos Komisijos (EK) suderinimas dėl pakoreguoto apyvartos kritimo termino.

Tragiška avarija trečiadienio vakarą Trakų rajone pasiglemžė penkių asmenų gyvybes. Paaiškėjo, kad tarp aukų buvo ir du „Dzūkų Tankų“ bendruomenės nariai – 18-metis Rokas ir 17-metis Deivydas. Bendruomenė renka paramą nukentėjusiųjų vaikinų šeimoms ir prašo prisidėti visus geradarius žmones. Trečiadienį vakare iš Vilniaus į Alytų keliavęs penkių asmenų ekipažas pateko į tragišką avariją, kuri nusinešė visų penkių alytiškių gyvybes.

Žvelgiant į nuotraukose matomą Amelijos veidą, sunku būtų net ir pagalvoti, kad ši šešiametė yra paženklinta gausybės ligų puokšte. Plačiai besišypsanti Amelija pasaulį jaučia ir supranta šiek tiek kitokiu būdu nei visi – mergytė nieko nemato, o kalbėti taip pat nemoka. „Ji yra tarsi mažas tyras angeliukas“, – jautriai kalba vilnietės mama Laima Kliukinaitė. Vilnietės Laimos Kliukinaitės gyvenimas jau šešerius metus sukasi aplink Amelijos rutiną bei poreikius.

Parama dėl koronaviruso pandemijos sunkumų patiriančiam verslui šiuo metu yra teikiama sparčiau, efektyviau ir tikslingiau nei pavasarį buvusio karantino metu, interviu „Verslo žinioms“ sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, kad toks teiginys nėra priekaištas buvusiai Vyriausybei, kuriai reikėjo viską kurti nuo nulio. „Dabar jau tikrai galima tęsti tai, kas veikė gerai, pataisyti tas vietas, kur veikimas buvo prastesnis, panaikinti neefektyvius arba neveikiančius instrumentus.

Vos už 260 eurų prastovose dėl karantino dienas leidžiantys tautiečiai pamažu praranda kantrybę. Dalis neslepia – nebežino, kaip toliau gyventi. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad jau kitą savaitę tikisi nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skirti papildomus 180 milijonų eurų. Dirbantiesiems savarankiškai didesnės išmokos dar nekvepia, geriausiu atveju pinigų padaugės po mėnesio. Grožio specialistai, slidinėjimo centrai į valdžią kreipiasi jau raštu.

Šiandien posėdžiavusi Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam planui didinti 2021 m. finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms ir kitoms sritims. Posėdyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas informavo, kad nuo sausio 1 d. nacionalinių sporto federacijų, tarp jų – ir neįgaliųjų, aukšto meistriškumo programoms vykdyti ir pamainoms rengti papildomai skiriama 1 mln. eurų. Planuojama 30 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žada didesnę paramą smulkiems verslininkams bei individualiai dirbantiems žmonėms, jei jie nekentėjo dėl karantino suvaržymų.

Pradedant nuo sausio 6 d. neturintys darbo ir norintys pradėti dirbti sau dėl nemenkos paramos savarankiško darbo pradžiai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Didžiausia galima paramos suma yra 19921,26 euro. „Tai – puiki galimybė tiems, kurie šiuo sudėtingu metu yra pasiryžę veikti savarankiškai. Tikiu, kad  žmogui galima labiau padėti ne dalijant žuvis, bet davus meškerę ir išmokius žvejoti“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Kelionių organizatoriams bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams gera žinia – iki 2021 m. gegužės 31 d. pratęstas terminas kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“.  „2021 metus pradedame su gera žinia šiam skaudžiai nuo COVID-19 nukentėjusiam sektoriui – nuo 2020 metų liepos mėnesio įsigaliojusi paskolų turizmo ir viešojo maitinimo...

Pandemijai  tęsiantis darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai, būtinybei atsiradus mažus ar negalią turinčius vaikus namuose prižiūrintys tėvai ir kitais metais galės naudotis valstybės pagalbos priemonėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios valstybės paramos nuo pandemijos nukentėję šalies gyventojai sulauks kitąmet. „Vos pradėjusi darbą naujoji Vyriausybė iš karto ieškojo galimybių ir išteklių paremti pandemijos paliestus žmones.

SBA koncernas antrąją Kalėdų dieną pranešė su COVID-19 pacientų antplūdžiu kovojančioms ligoninėms dovanojęs bemaž 0,5 mln. eurų vertės medicininės įrangos.  Iš viso už 479 tūkst. eurų įmonių grupė ligoninėms nupirko 15 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, devynias didelio deguonies srauto terapijos sistemas, devynis gyvybinių funkcijų monitorius, 16 deguonies koncentratorių, 15 reanimacinių lovų ir vieną portatyvinę rentgeno sistemą.

Pandemija yra iššūkis ir bažnyčioms, ypač pradėjusioms didelius remonto darbus. Kai kurie strigo įpusėję, tad Kaune, kad neliktų kiauras šventovės stogas žmonės socialiniame tinkle raginti aukoti. Esą dideli remontai – galvos skausmas, tad paramos prašoma ne tik valstybinių institucijų, bet ir miesto valdžios, nors šiai tuo rūpintis nepriklauso. O arkivyskupijos atstovai sako, kad maldos namų priežiūra – bendruomenės rūpestis.

Paskutiniame šių metų posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet prastovose esančių įmonių darbuotojai gaus mažesnes subsidijas nei pasiūlė vyriausybė. Tiesa, politikai žada, kad dosniau bus dalinamos ir darbo paieškos išmokos. Kompensacijų sulauks ir daugiau tėvų, kurie per karantiną sutiks neleisti vaikų į darželius, didės ir vaiko pinigai. O pensijos kitąmet didės ne tik dešimtadaliu, bet ir nuo metų vidurio žadamos papildomos išmokos vienišiems senjorams.

Kitų metų valstybės biudžete – geros naujienos pensininkams ir blogos daliai prastovose esančių darbuotojų. Kaip naujoji valdžia aiškina prieštaringai vertinamus sprendimus dėl biudžeto ir verslui didelę įtaką darančių karantino ribojimų? Apie tai pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku. Sumažinote subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną. Žadėjote 100 proc. kompensuoti iki 2 minimalių atlyginimų. Paaiškėjo, kad pinigų bus pusantro karto mažiau.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Seimas leido į paramos gavėjų sąrašą įtraukti gyventojus, daugiausia medikus, gelbstinčius užsikrėtusius koronavirusu.  Tai aktualu ir, pavyzdžiui, Maisto bankui, kuris dabar negali remti medikų, nes jie nėra labdaros gavėjai.   Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas: už balsavo 116, o susilaikė vienas parlamentaras. Pataisas teikė premjerė Ingrida Šimonytė bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

2020 metais įvesti mokesčiai ir valstybės siūlomos subsidijos sukėlė nemažai painiavos, todėl portalas Autoplius.lt apžvelgė ir susistemino pagrindines su automobilių pirkimu, pardavimu ir registravimu susijusias naujoves.  Pagrindinės temos – tai taršos mokestis ir galimybė gauti subsidiją utilizuojant seną, arba perkant naują automobilį.  Pradėkime nuo subsidijų.

Kitų metų valstybės biudžete – beveik 5 mlrd. eurų deficitas. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis jau gąsdina, kad skolai padengti teks didinti mokesčius. Beveik milijardą valdantieji papildomai skirs kovai su pandemija. Naujoji vyriausybė atsigręžia į prastovose dėl karantino atsidūrusius darbuotojus ir jų darbdavius. Jiems išmokos turėtų didėti.

Dėl siaučiančio koronaviruso grėsmės į parduotuvę negalintys ar bijantys koją kelti silpnesni Vilniaus senjorai sulaukė savanorių pagalbos. Kartą per kelias savaites jie užsuka į senolių namus ir palieka būtiniausių negendančių produktų – konservų, kruopų, kavos, miltų ar saldėsių. Savanoriai darbuojasi iki vėlyvo vakaro, o štai akcijos sumanytojai neslepia – papildomų rankų vežioti produktus labai trūksta.

Vėstant orams, kai kuriuose nakvynės ar laikinuosiuose namuose daugėja tautiečių ne tik jau daugelį metų įpratusių gyventi be pastogės, bet ir tų, kas per karantiną neteko pajamų ir pastogės. Nakvynės namų vadovai sako, kad padėtis kontroliuojama, bet neslepia – paruoštas ir vadinamasis planas B – papildomos patalpos, jeigu tokių žmonių daugės masiškai. Tiesa, kai kuriuos nakvynės namus nuolatiniai gyventojai priešingai – per karantiną apleido dėl taikomų itin griežtų reikalavimų.