parama

Sekmadienį per Lietuvą praskriejo žinia apie Šiaulius sukrėtusį sprogimą – sprogo gyvenamasis namas, namuose buvę asmenys už savo gyvybes kovoja reanimacijoje, vieno jų būklė kritinė. Sprogimo metu sužalotų sutuoktinių vaikai kreipiasi į visuomenę su pagalbos prašymu. Pavojuje – dviejų jaunų vaikų, 24-erių Luko ir 20-ies Samantos Vigelių, tėvų gyvybė. Pasak L. Vigelio, namuose šeima gyveno vos ketverius metus, kai netikėtai nugriaudėjo sprogimas.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas sako, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų baltarusiškų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. eurų valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui. Mantas Bartuška tvirtina, kad maždaug tiek pajamų „Lietuvos geležinkeliai“ neteks dėl prarastų „Belaruskalij“ trąšų bei kitų krovinių iš Baltarusijos, o visos Lietuvos logistikos grandinė neteks per 100 mln. eurų.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Vyriausybės sprendimą nuo rugsėjo vidurio nepasiskiepijusiems žmonėms leisti apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse vadina šiokia tokia parama smulkiam verslui.  „Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.  „Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės.

Įmonėms, kuriančioms inovatyvius produktus ar technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, šiemet bus skirta 2 mln. eurų paramos. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui negali viršyti 1 mln. eurų, skelbia Aplinkos ministerija.  „Remiami projektai apimtų visą procesą – nuo prototipo sukūrimo, iki galutinio produkto“, – teigiama pranešime.  Bus dengiama 25 proc. projekto išlaidų, tačiau vidutinėms įmonėms finansavimas gali būti didinamas 10 proc.

Elektrėnuose bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Projektui skirta beveik 360 tūkst. Europos Sąjungos (ES) paramos – įsakymą dėl finansavimo šią savaitę pasirašė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad taip siekiama plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takus visoje šalyje.

Kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali, tačiau Vyriausybė gali imtis sprendimų ir kai kurioms gyventojų grupėms kompensuoti dalį šilumos sąskaitų, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, šilumos kainų augimą lėmė padėtis tarptautinėse rinkose, sudėtinga žiema Europoje ir ekonomikos atsigavimas bei dėl to padidėjusi energijos išteklių paklausa.

Rugpjūčio mėnesį nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais ketvirtoji pagalba maisto produktais, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Sunkiau besiverčiantiems gyventojams bus dalinamas devynių maisto produktų krepšelis, kurį sudarys grikių kruopos, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, kiaulienos ir vištienos konservai, konservuota raugintų agurkų sriuba, saldintas sutirštintas pienas, keptos pupelės pomidorų padaže, rapsų aliejus ir avižiniai sau...

Europos Komisija (EK) leido suteikti 10,25 mln. eurų valstybės pagalbą Palangos oro uostui, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Lėšos bus skirtos oro uosto kilimo-tūpimo bei riedėjimo takų ir pietinių bei šiaurinių orlaivių peronų rekonstrukcijai ir inžinerinių tinklų atnaujinimui. Pasak EK, investicijos pagerins susisiekimą su Palanga, palengvins regiono vystymąsi ir neturėtų daryti neigiamo poveikio kitų oro uostų toje pat pasiekiamumo zonoje padėčiai.

Jau šeštus metus iš eilės labdaros ir paramos fondas „Gėrio trupinėlis“ renka paramą šeimoms, kurios negali įsigyti visko, kas reikalinga vaikui einant į mokyklą. Šiemet pagalba taip pat reikalinga – reikia nuo pieštuko iki sportinės aprangos. Kaip sako fondo įkūrėja Rūta Filejeva, per tiek metų pastebėjo, jog toli gražu ne visi išgali nusipirkti mokyklinių priemonių, kurios taip reikalingos, norint išleisti vaiką į mokyklą.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Lietuvai kovojant ne tik su koronaviruso pandemija, bet ir su jos pasekmėmis, pristatyta nauja priemonė verslui skatinti, tai – kūrybiniai čekiai. Pokalbis apie šią naują iniciatyvą, kas joje gali dalyvauti ir kokių rezultatu su ja tikimasi pasiekti su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų planavimo skyriaus vedėja Olga Celova ir Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovu dr. Artūru Jakubavičiumi.

Europos Sąjunga pasiruošusi skirti papildomų lėšų migrantų antplūdį iš Baltarusijos patiriančiai Lietuvai, penktadienį pranešė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson. Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su reikšmingai išaugusia neteisėta migracija – iš viso šiemet per Baltarusiją į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,4 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių.

Su finansiniais sunkumais susiduriančios šeimos, auginančios priešmokyklinukus ir moksleivius, gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Pateikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams kviečiama jau dabar. Taip pat, nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio be atskiro prašymo pateikimo nemokamus pietus gaus visi priešmokyklinukai ir pirmokai bei antrokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų.

Pastaruoju metu vis daugiau darbdavių kalba apie tai, kad sunku ar net neįmanoma surasti darbuotojų. Kita vertus ir toliau nedarbo lygis Lietuvoje išlieka gana nemažas. Siekiant paskatinti bedarbius imtis darbo, jiems teikiama reikšminga parama.

Pandemija ir su ja susiję ribojimai pamažu atsitraukia, tačiau per pastaruosius metus dėl jų nukentėjo ne tik apgyvendinimo ar viešojo maitinimo įstaigos. Nuostolių taip pat patyrė bene populiariausios Lietuvoje mėsos augintojai. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad kiaulių kiekis mūsų šalyje ir toliau mažėja. Šių metų pradžioje apie 10 tūkst. šalies augintojų turėjo kiek daugiau nei 550 tūkst. kiaulių – tai yra per 20 tūkst. mažiau nei ankstesniais metais.

Vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai nuo ketvirtadienio gali kreiptis į „Sodrą“ dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad šią išmoką gali gauti asmenys, gaunantys šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), šalpos kompensaciją (jeigu ją gauna senatvės pensijos amžiaus asmuo ar netekęs 60 proc.

Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pirmadienį pasipiktino regioninius rūmus vienijančios asociacijos vadovo Rimo Varkulevičiaus parama lošimų sektoriui. Pasak jo, lošimų verslo protegavimas asociacijoje nebuvo derintas ir diskutuotas. Taip S. Leonavičius reagavo į BNS savaitgalį paviešintus lošimų sektoriuje veikiančių verslininkų ir lobistų prašymus politikams sušvelninti ambicijas griežtinti lošimų rinkos reguliavimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 14 d. iš viso yra patvirtinusi 155,2 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Subsidijoms skirta 116 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,49 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,14 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų.  Daugiausiai subsidijų (28,6 proc.

Lietuva suteiks humanitarinę pagalbą su COVID-19 pandemija kovojančiam Nepalui. Vyriausybė pirmadienį leido šiai šaliai perduoti medicininės įrangos iš valstybės rezervo: penkis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus „Weinmann Medumat Standard“ ir 20 deguonies inhaliatorių „Oxygen plus“. Šios įrangos bendra vertė siekia beveik 50 tūkst. eurų. Humanitarinės pagalbos siuntos nugabenimą pavesta organizuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Nuo karantino nukentėjusiam verslui iki pirmadienio patvirtinta 148,1 mln. eurų paramos. Subsidijoms iki birželio 7 dienos skirta 109,1 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,3 mln., turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,1 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims – 5,6 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Daugiausiai subsidijų (28,5 proc.) skirta prekybos sektoriaus bendrovėms, kurioms paskirstyta 30,6 mln. eurų. Antroje vietoje (27,6 proc.

Apie 186 tūkstančiai nepasiturinčių žmonių birželį gaus paramą maisto produktais ir higienos priemonėmis, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Maistas nepasiturinčius gyventojus jau pasiekė vasario ir balandžio mėnesiais, dalijimas šiemet vyks dar keturis kartus: birželį, rugpjūtį, spalį ir gruodį. Birželį kartu su maisto produktais nepasiturinčius pasieks ir pirmoji parama higienos priemonėmis. „Pandemija paveikė nepasiturinčius ar mažas pajamas gaunančius žmones.

Verslininkų įžūlumui nebėra ribų, teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kalbėdama apie valstybės paramą, kurią dalis verslų išleido prabangiems automobiliams, jachtoms ir kateriams.  Į tokią moters mintį tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, kuris atskleidė ir pačių verslų pusę.

Milijonus eurų pandemijos paramos gavusių įmonių, kurios prisipirko prabangių automobilių, skandalas įgauna pagreitį. Vienų įmonių vadovai pripažįsta pasielgę nekorektiškai, kiti mėgina teisintis, kad mašinas pirko dar prieš pandemiją arba kad jos nenaujos ir nebrangios.

Aiškėja, kad dalis valstybės paramą pandemijai išgyventi gavusių verslininkų galėjo ją panaudoti prisipirkdami prabangių automobilių, sąrašuose ir „Bentley“, „Maserati“ ar net „Lamborghini“. Dešimtis ir net šimtus tūkstančių kainuojančius automobilius įsigijo pusantro šimto paramą gavusių įmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija tirs galimus piktnaudžiavimo atvejus.

Sekmadienį Alytaus rajone esančiame Užupių kaime įvyko skaudi nelaimė – gaisro metu šeima liko be nieko, o ugnis pasiglemžė svečiuose buvusios moters gyvybę. Įvykus nelaimei Užupių kaimo bendruomenė neliko abejinga ir kreipėsi pagalbos į žmones. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi kaimynė Rita pasakojo, kad gaisrą patyrusi šeima namą nusipirko tik prieš kelias savaites. Jame kol kas tvarkėsi tik moteris, padedama savo mamos, nes vyras vis dar dirba užsienyje.

Tūkstančiams šalies bendrovių Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė laiškus, kuriuose ragina patikslinti deklaracijų duomenis, kitam jos teks grąžinti paramą, gautą dėl Covid-19. Kaip portalą tv3.lt informavo VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresn. patarėja Rūta Giedrienė, inspekcija  atliko įmonių gavusių subsidiją, paraiškoje pateiktų duomenų korektiškumo vertinimą.

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo dar 355 mln. eurų padengti padidėjusias valstybės išlaidas, skirtas per pandemiją išsaugoti darbo vietas. Lėšos išmokėtos pagal praėjusiais metais patvirtintą SURE programą, skirtą Europos Sąjungos (ES) šalims atsigauti po koronaviruso pandemijos. Iš viso EK pagal septintąją SURE programos išmokų dalį skyrė 14,1 mlrd. eurų 12-ai ES valstybių narių, teigiama EK atstovybės Lietuvoje pranešime.

Nuo karantino nukentėjusiam verslui iki pirmadienio patvirtinta 138,9 mln. eurų paramos. Subsidijoms iki gegužės 24 dienos skirta 101,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,6 mln., turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,08 mln.,  savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims – 5,38 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Daugiausia subsidijų (29,7 mln.

Romų tautybės Kristinos namai sudegė per gaisrą. Moteris neturi, kur gyventi, o socialinio būsto laukia jau 10 metų. Kristina nebežino, ką daryti ir kur gyventi, todėl pagalbos kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“.  Didžiulė nelaimė – gaisras Kristinos gyvenime įvyko neseniai. „Kažkas sudegino namą, jau antrą kartą sudegino. Šitas namas buvo duotas savivaldybės, seniai buvo duotas jos mamai.

Nuo šių metų gegužės 3 iki birželio 30 d. ūkininkai, auginantys daržoves, prieskonius, gyvulius, uogas ar kitus žemės ūkio produktus bei juos perdirbantys, kviečiami modernizuoti ir plėsti savo ūkį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Nurodytu laikotarpiu galima kreiptis ne tik paramai gauti, bet ir dėl lengvatinės paskolos.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui iki pirmadienio jau patvirtinta 122,7 mln. eurų paramos. Subsidijoms skirta 86 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,4 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,01 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,25 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Daugiausiai subsidijų (31 proc.) skirta prekybos sektoriaus įmonėms, kurioms paskirstyta 26,7 mln. eurų. Antroje vietoje (26 proc.

Nors kasmet Lietuvoje tendencingai kyla minimalus atlyginimui, tačiau nepasiturinčiųjų gretos nemažėja. Karantino metu į savivaldybes ir socialines organizacijas kreipiasi ir tie, kuriems anksčiau žemiau skurdo ribos neteko atsidurti. Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus paramos maistu gavėjų skaičius išaugo daugiau nei 10 tūkstančių.

Vyriausybė penktadienį patikslino pagalbos priemones nuo pandemijos nukentėjusiam verslui ir darbuotojams – siūloma ilgiausiai iki rugsėjo pabaigos tęsti subsidijas už prastovas, tačiau keičiamas jų dydis, be to, vėliausiai iki liepos pabaigos subsidijos bus mokamos ir po prastovų. Įstatymo pakeitimams turės pritarti Seimas. Visoms subsidijoms papildomai reikėtų 67 mln. eurų.

Vienišų senjorų pensijos jau greitai gali ūgtelti – valdžia ruošia naują išmoką. Tiesa, ne visiems iš karto. Skurdžiausiems pensininkams ir neįgaliesiems išmokos gali didėti jau nuo liepos – 28 eurais. O visiems likusiems po vieną gyvenantiems pensininkams išmokos didėtų nuo Naujųjų – 32 eurais. Tai esą mažintų skurdą. Tiesa, ekspertai kartoja, kad žymiai geriau būtų tiesiog didinti pačias pensijas ir atsisakyti aibės dabartinių mažų priedų ir kompensacijų, kurių vis daugėja.

Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį išvyksta oficialaus vizito į Ukrainą. „Svarbiausias tikslas – parodyti mūsų paramą Ukrainai“, – kelionės išvakarėse žurnalistams sakė parlamento vadovė. „Mes esame aktyvūs, esame ta šalis, kuri nuolat rodo paramą Ukrainai. Puikiai suvokiame, kokia yra jautri situacija dabar. Manau, kad vizitas šiuo laiku yra ypač svarbus“, – teigė ji. Praėjusį mėnesį Rusija pasienyje su Ukraina ir Kryme buvo sutelkusi apie 100 tūkst.

Dar emigracijoje Rimvydas Šimkus ėmė kurti limuzinų veislės galvijų ūkio viziją. Grįžęs ją įgyvendino ir net minčių neturėjo savo pagamintus produktus patikėti perpardavinėtojams. Jis tikino, kad pats tapęs pardavėju yra laisvas ir nepriklausomas. O pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja kokybiškus, šviežius produktus už gerą kainą. 80 limuzinų veislės galvijų ūkio savininkas Rimvydas Šimkus pasakojo, kad su šeima 6 metus praleido emigracijoje.

Remdama dėl koronaviruso krizės uždarytą ar apribotą verslą, Vyriausybė pasirinko netinkamą „dizainą“, sako finansų viceministras. Mindaugo Liutvinsko teigimu, reikia konstruoti naujus paramos būdus, kurie mažintų tiesioginį poveikį valstybės biudžetui. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažįsta, kad valstybė skolina ar kitaip remia nukentėjusį verslą, užuot perdavusi šią funkciją bankams ir jiems suteikdama garantijas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iki pirmadienio įvertino ir patvirtino 9,6 mln. eurų paramą labiausiai nuo karantino nukentėjusiam verslui. Pusšešto šimto paraiškų perduota vertinti Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA).  VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė BNS informavo, kad, naujausiais duomenimis, iš viso pateiktos 1822 paraiškos vienkartinei subsidijai, iš jų 973 VMI jau įvertino: 552 patvirtino, o 421 atmetė.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui šiemet jau paskirstyta 104 mln. eurų valstybės paramos. Iki pirmadienio subsidijoms skirta 69,4 mln. eurų (visas paketas – 100 mln. eurų), lengvatinėms paskoloms – 28,2 mln. eurų (30 mln. eurų), turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,99 mln. eurų (2 mln. eurų), o savarankiškai dirbantiems žmonėms – 4,47 mln. eurų subsidijų (20 mln. eurų). Beveik 27 mln. eurų papildomai gavo daugiau nei 8 tūkst. įmonių, patyrusių daugiau nei 30 proc.

Vienas didžiausių Klaipėdos darbdavių, japonų kapitalo „Yazaki“ iš darbo atleidžia beveik pusę tūkstančio darbuotojų ir traukiasi iš Lietuvos. Įmonė sako, kad pasaulinė pandemija smogė itin skaudžiai, todėl gamybą perkelia į Serbiją. Tačiau tiek valdžia, tiek ir ekspertai ramina – nors laikai ir nelengvi, užsienio įmonės vis dar dairosi į Lietuvą, vien šiemet ketina į mūsų šalį įžengti keliolika naujų bendrovių.

Nepasiturintiems ir rizikos grupei priklausantiems asmenims savivaldybės paramą gali skirti specialiomis socialinėmis kortelėmis. Už jose esančias lėšas nepasiturintieji gali įsigyti maisto ir kitų būtinųjų prekių, išskyrus alkoholį, tabaką ir loterijos bilietus. Tačiau žmonės tikina užfiksavę, kaip paramą gaunantys asmenys pergudrauja sistemą.

Vyriausybei penktadienį paviešinus planą, kaip leisime Briuselio skiriamus du milijardus, prezidentas stoja į priešpriešą su Ingridos Šimonytės ministrų kabinetu. Valdantiesiems priminė, kad pinigai yra ne dešiniųjų Vyriausybės programai, o visai Lietuvai ir išsakė nusivylimą, kad planą paviešinus taip vėlai, besitikintis tik patenkinamos jo kokybės. Opozicija svaidosi įtarimais, kad dešinieji ketina pinigus dalinti saviškiams.

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, ruošiasi pokyčiams, susijusiems su importo PVM mokestinėmis naujovėmis. Nuo šių metų liepos 1 dienos visos įsigyjamos ir siuntose iš trečiųjų šalių atsisiunčiamos prekės nuo 0,01 euro vertės bus apmokestintos importo PVM, o siuntų vežėjai arba gavėjai privalės deklaruoti šias siuntas pateikdami elektronines muitinės deklaracijas.

Nuo liepos sunkaus šlapimo nelaikymo diagnozę turintys pacientai, drausti privalomuoju sveikatos draudimu, galės gauti ketvirtadaliu daugiau kompensuojamų sauskelnių, šią savaitę pranešė Valstybinė ligonių kasa. Jos teigimu, tam antrąjį pusmetį numatyta 1,2 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei dar 400 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Lietuvoje kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pernai naudojo 171 tūkst.

Konservatorių Vyriausybės finansų ministrė pristatė, kaip Lietuva naudos daugiau nei 2 milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija (EK) skirs šalies ekonomikai gaivinti. Daugiau nei pusė sumos planuojama priemonėms, mažinančioms aplinkos taršą ir valdžios įstaigų paslaugų perkėlimui į internetą. Nors ekonomistai ir verslininkai sako, kad lozungai gražūs, tačiau neaišku, kaip planas bus įgyvendintas, mat ministerija iki šiol per daug neatviravo.

Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo. Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki balandžio 16 dienos patvirtino 41,2 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, lengvatinėms paskoloms skirta 23,2 mln. eurų, o turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,89 mln. eurų. Savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 2,1 mln. eurų subsidijų. Bendra visų šių priemonių suma siekia 68,4 mln. eurų.  Subsidijos paskirstytos 15 171 įmonei, o lengvatines paskolos suteiktos 575 įmonėms.

Braziliją ir toliau „talžo“ koronaviruso pandemija. Dešimtys tūkstančių žmonių serga, tūkstančiai – miršta, o intensyvios terapijos lovos – perpildytos. Nors šalis – viena svarbiausių žemės ūkio produktų gamintojų pasaulyje, šiandien ir pačiai stinga maisto. Dėl griūvančios ekonomikos gyventojai sulaukė pagalbos. Susirinkę aikštėje ir sustoję į eiles gavo tai, ko atėjo – maisto davinį. Ši parama – būtina, tačiau gyventojams morališkai sunku ją priimti.

Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino 120 mln. eurų vertės pagalbos labiausiai nukentėjusioms įmonėms paketą, kad įmonės kuo greičiau galėtų teikti paraiškas.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė posėdyje teigė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija yra pasiruošusi paraiškas priimti nuo balandžio 21 dienos.