parama

Remdama dėl koronaviruso krizės uždarytą ar apribotą verslą, Vyriausybė pasirinko netinkamą „dizainą“, sako finansų viceministras. Mindaugo Liutvinsko teigimu, reikia konstruoti naujus paramos būdus, kurie mažintų tiesioginį poveikį valstybės biudžetui. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažįsta, kad valstybė skolina ar kitaip remia nukentėjusį verslą, užuot perdavusi šią funkciją bankams ir jiems suteikdama garantijas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iki pirmadienio įvertino ir patvirtino 9,6 mln. eurų paramą labiausiai nuo karantino nukentėjusiam verslui. Pusšešto šimto paraiškų perduota vertinti Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA).  VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė BNS informavo, kad, naujausiais duomenimis, iš viso pateiktos 1822 paraiškos vienkartinei subsidijai, iš jų 973 VMI jau įvertino: 552 patvirtino, o 421 atmetė.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui šiemet jau paskirstyta 104 mln. eurų valstybės paramos. Iki pirmadienio subsidijoms skirta 69,4 mln. eurų (visas paketas – 100 mln. eurų), lengvatinėms paskoloms – 28,2 mln. eurų (30 mln. eurų), turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,99 mln. eurų (2 mln. eurų), o savarankiškai dirbantiems žmonėms – 4,47 mln. eurų subsidijų (20 mln. eurų). Beveik 27 mln. eurų papildomai gavo daugiau nei 8 tūkst. įmonių, patyrusių daugiau nei 30 proc.

Vienas didžiausių Klaipėdos darbdavių, japonų kapitalo „Yazaki“ iš darbo atleidžia beveik pusę tūkstančio darbuotojų ir traukiasi iš Lietuvos. Įmonė sako, kad pasaulinė pandemija smogė itin skaudžiai, todėl gamybą perkelia į Serbiją. Tačiau tiek valdžia, tiek ir ekspertai ramina – nors laikai ir nelengvi, užsienio įmonės vis dar dairosi į Lietuvą, vien šiemet ketina į mūsų šalį įžengti keliolika naujų bendrovių.

Nepasiturintiems ir rizikos grupei priklausantiems asmenims savivaldybės paramą gali skirti specialiomis socialinėmis kortelėmis. Už jose esančias lėšas nepasiturintieji gali įsigyti maisto ir kitų būtinųjų prekių, išskyrus alkoholį, tabaką ir loterijos bilietus. Tačiau žmonės tikina užfiksavę, kaip paramą gaunantys asmenys pergudrauja sistemą.

Vyriausybei penktadienį paviešinus planą, kaip leisime Briuselio skiriamus du milijardus, prezidentas stoja į priešpriešą su Ingridos Šimonytės ministrų kabinetu. Valdantiesiems priminė, kad pinigai yra ne dešiniųjų Vyriausybės programai, o visai Lietuvai ir išsakė nusivylimą, kad planą paviešinus taip vėlai, besitikintis tik patenkinamos jo kokybės. Opozicija svaidosi įtarimais, kad dešinieji ketina pinigus dalinti saviškiams.

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, ruošiasi pokyčiams, susijusiems su importo PVM mokestinėmis naujovėmis. Nuo šių metų liepos 1 dienos visos įsigyjamos ir siuntose iš trečiųjų šalių atsisiunčiamos prekės nuo 0,01 euro vertės bus apmokestintos importo PVM, o siuntų vežėjai arba gavėjai privalės deklaruoti šias siuntas pateikdami elektronines muitinės deklaracijas.

Nuo liepos sunkaus šlapimo nelaikymo diagnozę turintys pacientai, drausti privalomuoju sveikatos draudimu, galės gauti ketvirtadaliu daugiau kompensuojamų sauskelnių, šią savaitę pranešė Valstybinė ligonių kasa. Jos teigimu, tam antrąjį pusmetį numatyta 1,2 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei dar 400 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Lietuvoje kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pernai naudojo 171 tūkst.

Konservatorių Vyriausybės finansų ministrė pristatė, kaip Lietuva naudos daugiau nei 2 milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija (EK) skirs šalies ekonomikai gaivinti. Daugiau nei pusė sumos planuojama priemonėms, mažinančioms aplinkos taršą ir valdžios įstaigų paslaugų perkėlimui į internetą. Nors ekonomistai ir verslininkai sako, kad lozungai gražūs, tačiau neaišku, kaip planas bus įgyvendintas, mat ministerija iki šiol per daug neatviravo.

Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo. Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki balandžio 16 dienos patvirtino 41,2 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, lengvatinėms paskoloms skirta 23,2 mln. eurų, o turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,89 mln. eurų. Savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 2,1 mln. eurų subsidijų. Bendra visų šių priemonių suma siekia 68,4 mln. eurų.  Subsidijos paskirstytos 15 171 įmonei, o lengvatines paskolos suteiktos 575 įmonėms.

Braziliją ir toliau „talžo“ koronaviruso pandemija. Dešimtys tūkstančių žmonių serga, tūkstančiai – miršta, o intensyvios terapijos lovos – perpildytos. Nors šalis – viena svarbiausių žemės ūkio produktų gamintojų pasaulyje, šiandien ir pačiai stinga maisto. Dėl griūvančios ekonomikos gyventojai sulaukė pagalbos. Susirinkę aikštėje ir sustoję į eiles gavo tai, ko atėjo – maisto davinį. Ši parama – būtina, tačiau gyventojams morališkai sunku ją priimti.

Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino 120 mln. eurų vertės pagalbos labiausiai nukentėjusioms įmonėms paketą, kad įmonės kuo greičiau galėtų teikti paraiškas.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė posėdyje teigė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija yra pasiruošusi paraiškas priimti nuo balandžio 21 dienos.

Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. eurų Lietuvos pagalbą įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Paramą galės gauti apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos labiausiai nukentėjusios įmonės.   Vyriausybė kovo pabaigoje padidino antrą pagalbos paketą 50 mln. eurų iki 120 mln. eurų. Šios lėšos buvo skirtos iš pirmojo pagalbos paketo, kurio vertė siekė 180 mln. eurų, tačiau bent 30 proc.

Konkurencijos tarybai nusprendus, jog Kauno miesto savivaldybės parama M.A.M.A. apdovanojimams gali būti laikoma neteisėta valstybės pagalba, savivaldybė teigia, kad finansavimas skirtas projektinei veiklai, o taryba galėjo būti suklaidinta.

Konkurencijos taryba antradienį išplatino atsiprašymą, kad anksčiau pranešusi apie Kauno miesto savivaldybės neteisėtą paramą, netinkamai įvardijo jos gavėją. Pasak tarybos, tai buvo ne asociacija „Metų muzikos apdovanojimai“, kuri buvo įvardyta tarybos pranešime, o viešoji įstaiga „M.A.M.A. pramogos“.  „Atsiprašome asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ dėl netikslios informacijos pateikimo“, – rašo Konkurencijos taryba. Vis dėlto ji pabrėžia, vertinimas, jog 45 tūkst.

Šiemetinis pajamų deklaravimas Mokesčių inspekcijoje jau įpusėjo, o kartu galite dalį savo mokesčių skirti įvairioms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams, nevyriausybinėms organizacijoms, partijoms. Ir štai valdantieji jau rezga čia reformą. Siūlo nebeleisti gyventojams paramą skirti valstybinėms mokykloms, darželiams, sveikatos priežiūros įstaigoms, kariuomenei.

Nuo karantino ribojimų nukentėjusioms įmonėms subsidijomis ir lengvatinėmis paskolomis šiemet suteikta 58,4 mln. eurų paramos.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pradėjusi skelbti išsamią paramos statistiką, teigia, kad iki ketvirtadienio įmonėms paskirstyta 37,4 mln. eurų subsidijų ir suteikta beveik 21 mln. eurų paskolų. Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nuo šiol duomenys apie išdalintą paramą yra ne tik vieši, bet ir atnaujinami realiu laiku.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija per savaitę nuo priemonės starto patvirtino 1,02 mln. dydžio paramą nuo karantino nukentėjusiems savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims, rašoma pranešime.  Parama iš viso paskirstyta 4523 asmenims, o jos dydis vienam pareiškėjui vidutiniškai siekia nuo 100 iki 1000 eurų. „Patvirtinę naujas pagalbos priemones, skubame teikti pagalbą individualiai dirbantiesiems, kurių veikla suvaržyta karantino metu ir jie liko praktiškai be jokių pajamų.

Paprastai daugelis įsivaizduoja, kad tiesiai iš ūkininkų Lietuvoje galima nusipirkti tik bulvių, morkų, kitų daržovių, pieno produktų ar mėsos gaminių. Tačiau tiesiai vartotojams pristatomos ir apdorotos sraigės, kuriomis gali mėgautis ne tik gurmanai ar mėgstantys svečiuotis užsienio šalyse. Nedidelio Panevėžio rajono Trakiškio kaimo gyventoja Janina Krištaponienė sraiges augina jau seniai – dabar jų turi per 200 tūkst.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patikslintai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtai subsidijų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms koncepcijai. Patikslinimai leis išplėsti galimų paramos gavėjų skaičių ir padidins maksimalią išmokos sumą įmonėms, kurių veikla buvo iš esmės paralyžiuota karantino metu, praneša ministerija. Nuo šiol į paramą galės pretenduoti verslai, kurių vieno mėnesio vidutinė apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. krito 50 proc.

Nuo pandemijos nukentėję verslai prašo didesnės vyriausybės paramos. Jau pirmadienį 4 tūkst. smulkiųjų verslininkų suskubo prašyti papildomų išmokų. Na, o po protestų viešbučių ir restoranų valdytojai jau girdi iš vyriausybės naujus didesnės paramos pažadus. Vyriausybė žada ne tik didesnes paramos sumas, bet ir mažinti reikalavimų naštą. Grožio salonas Šiauliuose per antrąjį karantiną prieš mėnesį vos leidus vyriausybei vėl dirbti skubiai atnaujino veiklą.

Prieš kelis mėnesius aktorės Aleksandros Metalnikovos 34-erių broliui Aleksejui diagnozuota sunki liga – smegenų vėžys. Šeimai pagalbos teko prašyti iš žmonių, tačiau dabar aktorė neslepia džiaugsmo – žmonių gerumas padėjo surinkti nemažą dalį gydymui reikalingos sumos. Apie ligos gydymui surinktą sumą ir Aleksejaus sveikatą A. Metalnikova sutiko pasidalinti su tv3.lt portalu. Šiuo metu surinkta suma siekia 95 tūkstančius eurų, kad lėšų pakaktų visam gydymui, trūksta dar 55 tūkstančių.

Parama labiausiai nuo krizės nukentėjusiam verslui – viešbučiams, restoranams, kavinėms, turizmo bei kitoms įmonėms – turėtų būti padidinta nuo 70 mln. iki 130 mln. eurų, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė. Susitikime su premjere Ingrida Šimonyte dalyvavusi Evalda Šiškauskienė teigia, kad dar 60 mln. eurų gali būti skirta iš pirmojo pagalbos paketo, kuriam kol kas pateikta tik kiek daugiau nei 50 mln. eurų paraiškų. „Šiai dienai yra išdalinta truputį virš 50 mln.

Epidemiologinei situacijai Lietuvoje vis dar neleidžiant iki galo atverti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, svarbu peržiūrėti valstybės pagalbą labiausiai nukentėjusiam  verslui, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.  Tai ji pirmadienį aptarė su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei kitais turizmo verslo atstovais. Susitikime sutarta, kad Vyriausybė padidins subsidijų lubų kartelę, kuri dabar siekia 100 tūkst.

Individualiai dirbantys gyventojai nuo pirmadienio gali teikti paraiškas papildomai vienkartinei išmokai. Tam iš valstybės biudžeto numatyta 20 mln. eurų.  Visi norintieji gauti vienkartinę subsidiją Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapyje turi užpildyti nuo Covid-19 nukentėjusio individualią veiklą vykdančio asmens subsidijos paraišką.  Subsidija pareiškėjui, vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, sudarys 100 proc.

Paramos dalybos iš naujo 150 mln. eurų valstybės subsidijų paketo kol kas lūkesčių nepateisina, sako kai kurie analitikai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šią savaitę skelbė, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms jau paskirstyta 27 mln. eurų subsidijų, o paraiškų, pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, gauta už 52 mln. eurų. „Lūkesčiai buvo didesni, ypač turint omenyje pirmojo karantino metu išmoktas pamokas. Matome, kad vis tik procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip galėtų vykti.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, kurią svarstoma suteikti nuo pandemijos itin nukentėjusiam maitinimo sektoriui, galėtų būti taikoma ir panašiai nukentėjusiems kultūros atstovams – atlikėjams bei kūrėjams, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Ekologiško transporto, įskaitant paspirtukus, įsigijimui, šiemet planuojama skirti 58 mln. eurų. Tai numatyta Vyriausybei pateiktame Klimato kaitos programos sąmatos projekte. Klimato kaitos suvaldymo priemonėms šiais metais siūloma skirti iš viso 161,6 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija.  4 mln. eurų numatyti mažai taršioms transporto priemonėms įsigyti (pernai 2762 žmonėms išmokėta 2,5 mln. eurų) ir 5 mln.

Pandemija didina Lietuvos, o kartu ir kiekvieno iš mūsų skolas. Jau esame valstybės vardu skolingi kiekvienas po 8 tūkst. eurų, tačiau Vyriausybei tai – ne riba, ketina ir toliau skolintis papildomus milijardus eurų. Tuo metu smulkieji ir vidutiniai verslininkai didina spaudimą Vyriausybei. Jau grasina ne tik teismais Lietuvoje, bet ir skundžiasi Briuseliui. Darbdavių konfederacija skundžia Vyriausybę Briuseliui dėl galimai diskriminacinių verslo ribojimų per karantiną.

Socialinių reikalų ir darbo ministerija žada suaktyvinti žmonių su negalia įdarbinimą. Viceministrė Justina Jakštienė sako, kad neįgaliųjų skatinimas dirbti atviroje darbo rinkoje, o darbdavių – juos priimti – bus prioritetinis darbas.  „Šiuo tikslu stiprinsime Užimtumo įstatymą (...) Tai aukšto prioriteto darbas“, – šią savaitę Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje žadėjo J. Jakštienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi nutraukti 1,6 mln. eurų vertės socialinės paramos šeimai informacinės sistemos kūrimo konkursą, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). VPT teigimu, ministerija pernai lapkritį paskelbto konkurso metu pakeitė esmines jo sąlygas, todėl privalo jį nutraukti ir skelbti  iš naujo. Be to, ji pažeidė skaidrumo, nediskriminavimo principus, neracionaliai naudojo lėšas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog daugiau nei 2,6 tūkst. gyventojų per Mano VMI gavo pranešimus apie teigiamą sprendimą jiems skirti negrąžintinas 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijas, rašoma pranešime spaudai.  Turgaviečių prekiautojų sąskaitas per tris darbo dienas iš viso papildys apie 788 tūkst. eurų.

Vyriausybė trečiadienį išplėtė paramos nukentėjusiam verslui gavėjų ratą. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip bus galima padėti daugiau nukentėjusių įmonių.  Pretenduoti į minimalias 500 eurų subsidijas dabar galės visos įmonės, įsteigtos iki 2020 metų lapkričio pabaigos ir dėl karantino netekusios pajamų. Anksčiau įmonių steigimo laikas buvo apribotas 2019 metų lapkričiu.

Pagal šio mėnesio pradžioje startavusią turgavietės mokesčio kompensavimo priemonę, kurios pagalba turgaviečių prekiautojai gali gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją, vien per pirmąją savaitę jau paskirstyta 788,1 tūkst. eurų kompensacijų 2627 turgavietės prekiautojams, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pakartotinai kreipėsi į LR Vyriausybę dėl „Subsidijos nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ priemonės reguliavimo. Nors priemonė skirta skatinti verslų atsigavimą, yra pastebima, jog dėl nustatytų naujų subsidijų lubų, labiausiai nukentės tos įmonės, kurios įdarbino daugiausiai darbuotojų, rašoma pranešime spaudai.  „Viena iš esminių kompensacijų strigimo priežasčių – nelogiški išmokų ribojimai.

Finansų ministerija siūlo išplėsti milijardinio Pagalbos verslui fondo funkcijas, kad jo parama būtų teikiama ne tik vidutinėms ir didelėms įmonėms, o visoms nuo pandemijos nukentėjusioms ir likvidumo problemų turinčioms bendrovėms, negaunančioms jokios valstybės pagalbos.   Vyriausybė siūlymą svarstys trečiadienį.

Praeitų metų lapkričio 7 dieną įvykusi avarija aukštyn kojomis apvertė Julijos Perevezencevos ir jos šeimos gyvenimą. Kaktomuša susidūrusiame automobilyje lemtingą dieną buvo Julija ir jos 12 metų dukra Liza, kuriai avarija atėmė galimybę vaikščioti. Julija su dukra vyko iš Vilniaus į Mažeikius aplankyti senelių, tačiau jos pasiekė tik pusiaukelę.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai antradienį rengiant protesto akciją bei teigiant, jog per metus šis verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pareiškė, kad šiam verslui skiriama penktadalis visos paramos – vien šiemet šio sektoriaus įmonėms paskirstyta beveik 8 mln. eurų.  „Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus gauta pagalba – tik pradžia. Iš viso pirmasis pagalbos verslui paketas siekia 180 mln.

Lietuvos statistikos departamentas kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybės strateginės analizės centru parengė naują švieslentę. Joje skelbiami paramos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos, rodikliai. „Bendradarbiaudamos institucijos gali sukurti vartotojams naujų ir patogių įrankių analizuoti statistinius duomenis.

SBA koncernas koronaviruso pandemijos metu susidūrė su panašiomis problemomis, kaip ir daugelis verslų, darbuotojus, teko išleisti š prastovas ir stabdyti gamybą. Vėliau praėjus pirmajam šokui, teko ieškoti būdų, kaip padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Tad viena koncerno įmonė ėmė siūti daugkartines apsaugines kaukes, jas ir pardavinėjo, ir dalino gydytojams. Apie pokyčius, kurie koncerno įmonių grupėje liks ir pasibaigus pandemijai.

Lėtai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiama parama nepatenkinta ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį susitiks su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. Ministerijos pranešime nurodoma, kad A. Armonaitė su VMI viršininke Edita Janušiene ir LVPA vadovu Aurimu Želviu aptars, kaip paspartinti paramos procesą ir užtikrinti operatyvią pagalbą verslui.

Nuo pandemijos nukentėjusiems kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams – 12 milijonų eurų, praneša Žemės ūkio ministerija.  Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės (įskaitant kiaušinių gavybą, pakavimą, perdirbimą) sektoriui skirti 7,9 mln. Eur, o kiaulininkystės sektoriui – 4,1 mln. Eur.

Lietuvoje siūloma panaikinti lengvatas degalams, kuriuos naudoja ūkininkai. Tačiau kitos Europos Sąjungos šalys kol kas to nesiima daryti. Tad ekonomistas siūlo ir Lietuvai irgi neskubėti naikinti lengvatų ūkininkams. Socialiniame tinkle „Facebook“ SEB ekonomistas Tadas Povilauskas klausia ir atsako: „Ar reikia visiškai panaikinti lengvatinį akcizo tarifą žemės ūkyje sunaudojamiems degalams Lietuvoje per 3 metus? Ne, jeigu kitos Europos Sąjungos (ES) šalys to irgi nedarys.

Vyriausybė mėgina eurais nuraminti ir nepatenkintus turgaus prekeivius. Kiekvienam žada skirti po 300 eurų turgavietės mokesčiui kompensuoti. Tiesa, išmokas skirs tik tiems, kas prekiauja ne maistu. Tai išgirdę turgaus prekeiviai priekaištauja, kad išmokos dažnam per mažos ir reikalauja verčiau skubiai panaikinti trečią mėnesį tebesitęsiančius prekybos ribojimus. Panevėžio turguje nuotaikos labai slogios.

Valstybės pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems kiaulių ir paukščių ūkiams bei įmonėms Vyriausybė turėtų patvirtinti po savaitės, žada žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Verslininkai priekaištauja, kad parama bus siejama su sumokėtais pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais (GPM), todėl nebus pakankama.   „Pagalbos paketas bus pristatytas (šios – BNS) savaitės pabaigoje socialiniams partneriams, o Vyriausybė patvirtinti turėtų trečiadienį.

Nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms 10,9 tūkst. įmonių iki pirmadienio paskirstyta 23,3 mln. eurų subsidijų, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Anot jos, palyginti su pirmuoju karantinu, dabar didėja paramos dalis viešbučiams, maitinimo ir kelionių įmonėms.  Paramos dalis apgyvendinimo ir maitinimo įmonėms dabar išaugo 14,3 punkto iki 20,3 proc. visų paramos gavėjų: maitinimo įmonėms – 12,4 punkto iki 17,2 proc., apgyvendinimo – 1,8 punkto iki 3 procentų.

Lietuva skirs 100 tūkst. eurų Jemeno humanitarinei pagalbai, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Apie skiriamą pagalbą Lietuva pranešė pirmadienį tarptautinėje Švedijos ir Šveicarijos vyriausybių bei Jungtinių Tautų (JT) surengtoje aukšto lygio donorų Jemenui vaizdo konferencijoje. Parama bus pervesta į JT humanitarinės pagalbos Jemenui fondą.

Aiškėja Vyriausybės planuojamų naujų mokesčių kontūrai. Nusitaikyta į dalį lengvatų – svarstoma, ar branginti šildymą ir iškastinį kurą, didinti mokesčius ūkininkams ir turtingiesiems. Visgi, kalbama ir apie paramą nepasiturintiems. Tačiau tebesitęsiant pandemijai permainų imtis nebeskubama – mokesčių pakeitimus žadėję pateikti jau šį pavasarį, dabar politikai sako, kad šis darbas užtruks iki dvejų metų.