parama

Lietuviškos aprangos gamintojai kaltina paramą skirstančią „Invegą“ diskriminacija – rūbų gamintojams, kurie nuomojasi parduotuves, valstybė atsisakė kompensuoti nuomos išlaidas. Tuo metu užsienyje pagamintos aprangos pardavėjai tokią kompensaciją gavo, rašo portalas 15min.lt. „Invegos“ teigimu, tokioms įmonėms parama nepriklauso, nes jie karantino metu veiklos nenutraukė, tačiau Vyriausybėje jau svarstomi pokyčiai.

Spaustuvės vos spėja gaminti baltarusišką atributiką. Esą darbo tiek, kiek buvo per Lietuvos 100-metį. Mūsų tautiečiai ruošiasi ir sekmadieniui. Baltijos kelio minėjimui, per kurį šiais metais bus ne tik prisiminti prieš tris dešimtmečius vykę įvykiai, bet ir išreikštas palaikymas Baltarusijai. Spaustuvėje, esančioje Kaune, vyksta intensyvus darbas. Vienas po kito vyksta užsakymų atsiėmimas. Spausdinimo staklės nesustoja dirbusios, gamindamos istorines baltarusių vėliavas.

Reikšdamas solidarumą su Baltarusijos tauta ir remdamas kaimyninės valstybės piliečių demokratiškumo siekius, Vilniaus universitetas (VU) gabiausiems stojantiesiems iš šios šalies nusprendė įsteigti „LDK stipendijas“, kurios sudarytų galimybę studijuoti universitete nemokamai bei suteiktų papildomas finansines paskatas. Kartu VU siūlys galimybę perstoti dėl pilietinių ir politinių priežasčių persekiojamiems baltarusių studentams. Anot VU rektoriaus prof.

Vyriausybė trečiadienį paskirstė apie 190 mln. eurų paramai nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui bei darbuotojams. 11 mln. eurų numatoma skirti savivaldybėms – jos galės kompensuoti įvairias išlaidas, patirtas dėl koronaviruso. Didžiausia lėšų dalis – 177,9 mln. eurų – bus skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui. 20 mln. eurų iš šios sumos numatoma kompensuoti darbdaviams už darbuotojų prastovos laiką, 94,9 mln.

Po didžiausio nuo balandžio naujų koronaviruso atvejų šuolio specialistai prašo gyventojų imtis dar negirdėtų priemonių – vesti dienoraštį. Per vakar dieną Lietuvoje registruoti 38 susirgimai. Tokio šuolio nebuvo nuo koronaviruso pandemijos įkarščio. Prezidentas Gitanas Nausėda jau žeria kritiką valdžiai – esą nėra iš anksto parengto plano, kaip artėjant antrajai koronaviruso bangai bus apsirūpinta apsaugos priemonėmis.

Lietuva žada kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo 2,2 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. Vyriausybė dėl to spręs trečiadienį.  EK birželio 16 dieną priėmė sprendimą, kuriuo 2,186 mln. eurų Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 metų ir  2007-2013 metų programų priemonės „Ankstyvas išėjimas į pensiją“ išlaidų nuspręsta nefinansuoti ES lėšomis.

Lietuva skirs 50 tūkst. eurų paramą nukentėjusiesiems nuo pražūtingo sprogimo Libano sostinėje Beirute, pranešė Užsienio reikalų ministerija.   „Yra sprendimas skirti 50 tūkst. eurų per Raudonojo Kryžiaus organizaciją.

Užimtumo tarnybai pirmadienį pradėjus priimti paraiškas savarankiškai dirbančiųjų paramai keičiant veiklą, visa tam skirta 4 mln. eurų suma „išgraibstyta“ per rekordiškai trumpą laiką – 25 minutes.  Tarnyba pranešė, kad per šį laiką gauta apie 760 paraiškų už 5,09 mln. eurų.  Pasak tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, paraiškų gavėjai buvo itin aktyvūs ir gerai pasiruošę.

Užimtumo tarnybai pirmadienį pradėjus priimti paraiškas savarankiškai dirbančiųjų paramai keičiant veiklą, visa tam skirta 4 mln. eurų suma „išgraibstyta“ per rekordiškai trumpą laiką – 25 minutes.  Tarnyba pranešė, kad per šį laiką gauta apie 760 paraiškų už 5,09 mln. eurų.  Pasak tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, paraiškų gavėjai buvo itin aktyvūs ir gerai pasiruošę.

Gyventojai vis dažniau įvairių vaisių, daržovių, pieno ar mėsos produktų užsisako tiesiai iš ūkininkų. Tokiu pačiu keliu eina ir vis daugiau maitinimo įstaigų. Esą taip klientai ne tik gauna skanesnį maistą, bet ir paremiami ūkiai. Kita vertus, dėl tokio bendradarbiavimo galima gauti ir papildomų pinigų. Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ baro „Būsi trečias“ puslapyje pasirodė įrašas, kuriuo buvo bandoma atkreipti smulkiųjų ūkininkų ar juos pažįstančių dėmesį.

Pasaulyje ir toliau daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, kai kurie Lietuvos turizmo verslo atstovai sako, kad keliautojų yra, tačiau sektoriaus padėtį apsunkina valstybės paramos trūkumas. Tuo metu kiti tikina, jog keliaujančių su kelionių agentūromis beveik nėra, o padėtis verčia galvoti ir apie veiklos pokyčius. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė pripažįsta, jog turizmo sektoriui yra sunku, tačiau tikina, kad visos suplanuotos pagalbos priemonės teikiamos laiku.

„Sodra“ ketvirtadienį pradeda mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems. Pinigai iki mėnesio pabaigos pasieks apie 900 tūkst. žmonių, kuriems bus išmokėta 182 mln. eurų.  Kaip BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič, lėšos bus mokamos kartu su įprastomis pensijomis, tačiau nebūtinai tą pačią dieną, kaip iki šiol.    „Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis.

Įmonėms, kurių veikla dėl koronaviruso krizės buvo sustabdyta ar apribota, jau išmokėta iki šiol išmokėta beveik 5,6 mln. eurų nuomos subsidijų. Vien liepą išmokėta 3,97 mln. eurų, BNS informavo paramą administruojanti „Invega“. Per mėnesį „Invega“ gavo 2,1 tūkst. paraiškų. 183 paraiškos grąžintos tikslinti. Per mėnesį patvirtintos 907 paraiškos, pagal jas bus išmokėta 6,6 mln. eurų, o vidutinė vienos kompensacijos suma – apie  7,7 tūkst. eurų.

Valstybinis plėtros bankas ateityje kur kas geriau skirstytų paramą nei per koronaviruso krizę tai darė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), sako prezidento patarėjas.  Anot Simono Krėpštos, „Invega“ krizės pradžioje nebuvo pasiruošusi tokioms užduotims.  „Prezidentas ne kartą minėjo, seržantas negali per naktį pradėti vadovauti kariuomenei, taip pat ir „Invega“ yra kita institucija ir turėjusi kitus tikslus, per naktį turėjo būti vos ne epicentras pagalbos teikimo verslui.

Į savivaldybes pirmadienį pradedama vežti parama maisto produktais, ją gaus per 172 tūkst. vargingai gyvenančių žmonių, pranešė Europos socialinio fondo agentūra (ESFA). Šio dalijimo metu gyventojus pasieks grikių kruopos, rapsų aliejus, vištienos konservai, konservuota burokėlių sriuba, keptos konservuotos pupelės pomidorų padaže, avižiniai sausainiai su šokolado gabaliukais, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis ir saldintas sutirštintas pienas.

Briuselyje suderėjęs rekordinę ES paramą Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda jau grūmoja Vyriausybei ir tikina, kad akylai stebėsiąs, kam bus dalinami europiniai milijardai. Prezidentas vyriausybės reikalauja remti tuos verslus, kurie skaitmenizuos Lietuvą ir išsaugos žalią aplinką. Prezidentas užsimojo apriboti paramą stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministras tokiu pasiūlymu nesižavi, o Ramūnas Karbauskis sako, kad sprendimai dar rengiami. Vilniuje pastatyta atliekų rūšiavimo gamykla.

Vienas JAV verslininkas už lėšas, kurias valdžia išskyrė jo verslui gelbėti nuo koronaviruso epidemijos pasekmių, įsigijo sportinį „Lamborghini Huracan“. Tačiau pirkiniu ilgai džiaugtis jam neteko – atvykę federaliniai agentai atėmė prabangią mašiną, įšaldė sąskaitas, o paties prabangos mėgėjo laukia teismas. Iš pradžių Majamyje gyvenantis 29-erių Davidas T. Hinesas pateikė prašymą valstybei kompensuoti jam 13,5 mln. dolerių nuostolių, tačiau bankas patenkino tik 3,9 mln.

Lietuva kol kas atlaikė koronaviruso pandemijos smūgį – šalies ekonomika koronaviruso įkarštyje susitraukė mažiau nei buvo prognozuota. Lietuvos ūkis antrąjį ketvirtį palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu smuko beveik 4 procentais, nors buvo prognozuotas juodžiausias scenarijus – dviženklis ekonomikos kritimas. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas tikina, kad skaičiai kol kas maloniai stebina, tačiau atsipalaiduoti nėra dėl ko.

Žadėtasis biudžeto pinigų lietus jau pasiekė dalies žmonių sąskaitas. Į jas jau pradėjo kapsėti vienkartinės – 120 arba 200 eurų – išmokos už vaiką. Rugpjūtį po 200 eurų gaus ir kiekvienas šalies pensininkas. Valdžia aiškina, kad po koronaviruso krizės tai ženkliai prisidės prie žmonių finansinės gerovės, visgi, tuo tiki ne visi gyventojai. O ekonomistai tikina, kad šaukštai apskritai jau po pietų. Pagalbos verslui jeigu ir reikėjo, tai gerokai anksčiau nei dabar.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios, per karantiną parduotuvių duris užvėrusios įmonės atsidūrė biurokratų pinklėse. Smulkios ir vidutinės įmonės teikia paraiškas, nuomos kompensacijoms gauti, tačiau valdininkai vieniems parduotuvėms pinigus išmoka, o kitoms atšauna, kad parama formaliai nepriklauso. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija aiškina, kad pagal dabartinę tvarką nuomos kompensaciją gali gauti prekybininkai, o tie kas yra ir prekybininkas ir gamintojas jau nebe.

Vyriausybė dešimtims tūkstančių šalies medikų dovanoja atostogas – taip bandys ir medikus pamaloninti, ir šalies turizmo verslą gelbėti. Dar šį rudenį kiekvienas sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojas galės gauti 200 eurų nuolaidą savo atostogoms Lietuvoje. „Medikų sąjūdžio“ atstovai sako, kad tai jokios realios naudos neatnešantis politikų triukas prieš rinkimus.

Siekiant, kad gyvenimas po karantino kuo greičiau grįžtų į įprastas vėžes, gyventojams ne tik teikiama įvairi parama – turintiems išieškomų skolų užtikrinama teisė visą gautą paramą pasilikti savo reikmėms. Tačiau labai svarbu žinoti, kad antstolis nežino, kokia jūsų gautų pajamų kilmė, todėl norint, kad parama liktų gavėjui, būtina apie ją antstoliui pranešti.

ES milijardai – ar sugebėsime juos tinkamai panaudoti ir neištaškyti? Pokalbis apie tai su ekonomistu Žygimantu Mauricu. ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti.

ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti. Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad prioritetas būtų žaliajai ekonomikai ir skaitmenizacijai.

Neįgaliųjų sporto įrangai ir inventoriui įsigyti iš Sporto rėmimo fondo paskirstyta beveik 288 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, finansavimą gavo neįgaliųjų sporto organizacijų, klubų, švietimo įstaigų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų projektai. Jie bus įgyvendinami 2020–2023 metais.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki Seimo rinkimų liko trys mėnesiai, o į partijų ir savarankiškų kandidatų rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki žinomų visuomenės veikėjų. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurios partijos ir kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Iki liepos vidurio spalio 11 dieną vykstančiose Seimo rinkimuose registravosi aštuoniolika partijų ir keturiolika savarankiškų dalyvių.

Europos Komisija (EK) patvirtino 47,5 mln. eurų vertės paramos schemą kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktų gamybos bei perdirbimo Lietuvos įmonėms, nukentėjusioms nuo koronaviruso protrūkio. Paramos schema buvo patvirtinta pagal kovo 19 dieną EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, pranešė EK.  Pagal schemą 7,5 mln. eurų parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos, o 40 mln. eurų – subsidijuojamos paskolų palūkanų normos.

JAV veikiančiam „Lietuvos pagalbos fondui“ buvo liepta išsiskirstyti ir grąžinti 7 mln. dolerių nedeklaruotų ir, galimai, pasisavintų lėšų. Patys fondo atstovai tvirtina, kad ilgus metus vykęs tyrimas jau išspręstas taikiai, o minimos lėšos pasieks tuos, kam jų labiausiai reikia.

Negalią turinčių žmonių sporto renginiams organizuoti iš Sporto rėmimo fondo paskirstyta beveik 228 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot ministerijos, lėšos paskirstytos penkiems renginiams, kurie bus įgyvendinami 2020–2023 metais. Jie atrinkti konkurso būdu, finansavimas skirtas geriausiai Sporto rėmimo fondo reikalavimus atitikusiems projektams.

Siekiant persiorentuoti į inovatyvias veiklas ir taip prisitaikyti prie koronaviruso krizės sukeltų aplinkybių, 325 turizmo paslaugas teikiančios įmonės ir turizmo verslo asociacijos prašo 9 mln. eurų paramos inovatyvioms veikloms. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, prašomų finansuoti išlaidų suma jau viršijo numatytą biudžetą – 6 mln. eurų. „Karantinui pakeitus visų gyvenimo būdus, turizmas tapo vienu labiausiai paveiktų sektorių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Viešųjų pastatų atnaujinimui finansuoti prašoma beveik 100 mln. eurų, nors šiuo kvietimu buvo numatyta mažesnė – apie 24 mln. eurų – ES parama.  Energetikos ministerija praneša, kad per du mėnesius planuojama baigti paraiškų vertinimą ir nustatyti galutinį lėšų poreikį. Kartu ieškoma lėšų visoms pateiktoms paraiškoms finansuoti. „Sukūrėme naują finansinį modelį viešojo sektoriaus pastatams atnaujinti, kuris davė akivaizdų teigiamą rezultatą.

Lietuviai masiškai keičia savo senus automobilius į elektrinius paspirtukus bei dviračius. Tokią tendenciją pastebėjo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Esą nauji elektriniai paspirtukai žmones vilioja daug labiau nei galimybė gauti 1000 eurų naujam automobiliui ar dėvėtam elektromobiliui. Tiesa, automobilių rinkos specialistai kritikuoja šias pinigų dalybas ir sako, kad seni automobiliai iš gatvių dingsta tik šalies didmiesčiuose.

Pensijų kaupimo reforma baigta. „Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus. Gyventojams, kurie dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, sukauptus pinigus nuo šiol išmokės ne tik privatūs pensijų fondai, bet ir „Sodra". Kaip ir kokio dydžio pensijas gausite, priklausys nuo sukauptos sumos dydžio ir anuiteto rūšies.  Konsultantė kaunietė Viltė dirba bendrovėje, kuri gilinasi į finansinius gyventojų ir verslo klausimus.

Vyriausybė gyrėsi, kad per karantiną verslui kompensuos pusę nuomos išlaidų. Tačiau be subsidijų iki šiol vargsta dešimtys tūkstančių turgaus prekeivių. Po ilgų ginčų Vyriausybė nusileido ir jau žada padalinti turgaus prekeiviams vienkartines išmokas po 300 eurų. Valdininkai nusprendė nebesigilinti, kiek prekeiviai iš tiesų išleidžia nuomai ir visiems skirti vienodas išmokas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį padėkojo rinkėjams po nacionalinio balsavimo, per kurį dauguma pritarė prieštaringai vertinamoms konstitucijos reformoms, leidžiančioms, be kita ko, jam likti valdžioje iki 2036 metų. „Labai jums ačiū už jūsų paramą ir pasitikėjimą“, – pareiškė prezidentas, kurio kalbą transliavo televizija, Rusijos rinkimų komisijai paskelbus, kad beveik 78 proc. rinkėjų pritarė šalies pagrindinio įstatymo pataisoms.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Nuo karantino pradžios per nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) aministruojamas valstybės pagalbos priemones verslui paskirstyta daugiau kaip 210 mln. eurų. Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – 116 mln. eurų, 25 mln.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.

Siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iš Klimato kaitos programos numatyta 37 mln. eurų skirti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriams. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį paskelbė kvietimus teikti paraiškas paramai, pranešė Aplinkos ministerija.  15 mln. eurų numatyta skirti transporto priemonių įsigijimui, kurios naudoja elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną arba vandenilį. Subsidijos sieks iki 40 proc.

Energetikos ministerija trečiadienį paskelbė kvietimą beveik 4,5 mln. eurų paramai nuotolinėms saulės elektrinėms įsigyti. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad saulės energetikos plėtra Lietuvoje pastaruoju metu yra sparti – per metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo maždaug triskart ir pasiekė beveik 6 tūkst., instaliuotų saulės elektrinių galia padidėjo nuo 30 megavatų (MW) iki 60 MW.

Šiandien taikią ir džiaugsmingą akciją sostinės senamiestyje surengę šalies gidai po gera nuotaika slepia milžinišką baimę dėl ateities. Esą tokios prastos padėties turizmo sektoriuje jie dar neregėjo, o ir perspektyvų, kada ir kaip ji gali atsistatyti, kol kas dar toli gražu nematyti. Su skėčiais ir šypsenomis Vilniaus senamiestyje savo protestą prieš susidariusią situaciją turizmo sektoriuje pradeda šalies gidai. Šiandien panašios akcijos vyksta ir daugelyje kitų Europos miestų.

Seimas apsispręs dėl paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Maždaug 30 tūkst. ūkininkų, kurie neturi pajamų iš darbo santykių arba yra užregistravę bedarbiais, siūloma mokėti vienkartinę 200 eurų išmoką. Už visus tris karantino mėnesius po 200 eurų subsidijas siūloma skirti 9 tūkst. ūkininkų, kurie turi darbą ir gauna pajamų, bet ne daugiau kaip minimalią algą.

Nuo koronaviruso nukentėję kelionių organizatoriai šią savaitę jau galės teikti paraiškas gauti lengvatines paskolas, skirtas padengti nuostolius dėl atšauktų kelionių. Laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas sako, kad lengvatinėms paskoloms bus skirta 14-15 mln. eurų. „Šią savaitę kaip tik turėtų pradėti veikti paskolų priemonė kelionių organizatoriams. Tai yra maždaug 14-15 mln.

Seime skinasi kelią valdančiųjų siekis skirti paramą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams – ir dirbantiems, ir bedarbiams. Tam biudžete reikės rasti apie 12 mln. eurų.  Seimas penktadienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms: už balsavo 64 Seimo nariai, o susilaikė septyni.

Europos Komisija (EK) patvirtino 50 mln. eurų vertės Lietuvos priemones, skirtas dėl koronaviruso COVID-19 krizės nukentėjusioms kelionių sektoriaus įmonėms remti. Priemonės patvirtintos pagal kovo 19 dienos EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais balandžio 3 ir gegužės 8 dienomis, teigiama EK pranešime.

Valdantieji nusiteikę beveik per pusę sumažinti siūlomą paramą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Jeigu Seimas priims naująsias Užimtumo įstatymo įstatymo pataisas, biudžete ūkininkams reikės rasti apie 12 mln. eurų, o ne 20 mln. eurų, kaip buvo planuojama anksčiau. Šiems siūlymams ketvirtadienį pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Dabar maždaug 30 tūkst.

Vyriausybei skyrus 6 mln. eurų per krizę nedirbusių turgaus prekeivių nuomos mokesčio kompensacijoms, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas sako, kad parama nepadengs visų patirtų nuostolių, tačiau tai „geriau negu nieko“.  „Palyginti su tuo, kiek daug žmonių, Lietuvoje gal 80–90 tūkst. žmonių dirba sezono metu (turgavietėse – BNS), tai suma yra maža, bet tai geriau negu nieko“, – BNS sakė Vytenis Butkevičius.

Lietuvos kultūros taryba skyrė dar 103 vienkartines kompensacines išmokas savarankiškai dirbantiems kūrėjams, tai yra ketvirtadalis per antrąjį etapą išmokų prašiusių kūrėjų. Antrasis etapas priimant savarankiškai dirbančių kūrėjų, nukentėjusių nuo koronaviruso sukeltos krizės, paraiškas vyko gegužės 28 dieną. Paraiškų priėmimas netruko nė dienos, jis sustabdytas sulaukus 422 prašymų.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad Lietuva, pasinaudojusi  Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo parama nuo krizės nukentėjusiai ekonomikai, šią naštą perkels ant ateities kartų pečių.   Ji pabrėžė, kad daugiau nei 6 mlrd. eurų, kuriuos gautų Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.  „Turime nepamiršti, kad viską atstatinėjame skolintomis lėšomis.