pandemija

Nepaisant ES vadovybės raginimo vieningai atstovauti vakcinacijos politiką, kad būtų sustiprintas visuomenės pasitikėjimas skiepais, šalys renkasi skirtingus kelius. Ypač aiškiai tai matyti po paskutinio EVA pranešimo apie „AstraZeneca“ vakciną. Kai kurių Europos šalių kovos su pandemija politikoje pokyčiai atsirado po kovo 7-osios Europos vaistų agentūros (EVA) pareiškimo apie „galimą ryšį“ tarp vakcinos nuo koronaviruso ir retų kraujo krešumo problemų.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 102 žmonės, antrą – 1001, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 415 tūkst. 942 asmenys, abiem – 180 tūkst. 563. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyti 48,2 proc. 70–79 metų gyventojų ir 41,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų. Lietuva iki šiol yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudotos 596 tūkst. 505 dozės.

Sveikatos apsaugos ministras dėl savo priimamų sprendimų sulaukia nemažai kritikos. Jo pandemijos valdymo strategijas, sprendimų priėmimą kritikuoja jau ir savi. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad Arūnas Dulkys vėluoja priimti sprendimus.  Tokią mintį jis išreiškė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, kur jį kalbino žurnalistas Artūras Anužis.  Į vakcinaciją dedama daug vilčių, tačiau vakcinacijos procesas sulaukia ir daug kritikos.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po du mirusiuosius priklausė 90–99 metų, 80–89 metų, 70–79 metų ir 60–69 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo nuo 50 iki 59-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1067 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 9958 molekuliniai (PGR) ir 6444 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 404,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,7 procento.

Vakcinuotis nuo koronaviruso (COVID-19) gali įmonės, turinčios ne mažiau kaip šimtą darbuotojų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM pranešė, kad siekdama plėsti vakcinavimo apimtis suteikia dar daugiau galios savivaldybėms. Nuo ketvirtadienio didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, galės vakcinuotis. SAM pažymi, kad vakcinavimas yra nemokamas ir vyksta laisva valia.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį pristatė savo išvadas dėl galimo ryšio tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso ir kraujo krešulių susidarymo. Pasak specialistų, kraujo krešumo sutrikimai tėra labai reti šalutiniai efektai. Pasak jos, „realus retų kraujo krešėjimo atvejų paaiškinimas“ yra imuninis atsakas į vakciną. Ateityje bus skelbiamos tolesnės rekomendacijos, ir toliau bus stebimas vakcinos saugumas bei veiksmingumas, pranešė EVA.

Vyriausybei trečiadienį atidėjus planuotą visos prekybos atvėrimą, smulkiųjų verslininkų atstovė sako, kad mažesni prekybininkai jaučiasi apgauti ir reikalauja konkrečių atsakymų iš valdžios. Pasak Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, Vyriausybė turėtų aiškiai identifikuoti problemas, kylančias dėl smulkaus verslo veiklos, ir pasakyti, kaip jas išspręsti.

Europos vaistų agentūros (EVA) Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas (CHMP) priėmė keletą svarbių rekomendacijų, padidinsiančių COVID-19 vakcinų gamybos pajėgumus ir tiekimą Europos Sąjungos (ES) šalims.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 23 143 testus – daugiausiai per vieną dieną – nustatyti 643 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė devyni anksčiau užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną skelbta apie 309 naujus COVID-19 atvejus ir trijų pacientų mirtį. Naujausios COVID-19 aukos patenka į 40–99 metų amžiaus grupes.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 14 910 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, dar 638 anksčiau užsikrėtę žmonės mirė, visuomeninis radijas trečiadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Ankstesnę dieną skelbta apie 8 245 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 60 pacientų mirtį. Sveikatos apsaugos ministerijos naujausi duomenys rodo, kad nuo pandemijos pradžios šalyje iš viso patvirtinta 2 471 617 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 55 703 užsikrėtę žmonės mirė.

Jungtinė Karalystė trečiadienį pradėjo skiepijimą trečiąja vakcina nuo pandeminio koronaviruso – JAV farmacijos bendrovės „Moderna“ sukurtu preparatu, padaugėjus klausimų dėl pagrindinės šalies vakcinų tiekėjos „AstraZeneca“ skiepų saugumo.  „Moderna“ preparatas, jau tiekiamas Europai ir Jungtinėms Valstijoms, papildys Britanijos skiepų nuo COVID-19 arsenalą, kuriame jau yra „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu sukurti skiepai ir „Pfizer-BioNTech“ vakcina.

Dar antradienį sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui įspėjus, kad per 7–10 dienų visa Lietuva gali atsidurti „juodojoje zonoje“, trečiadienį Statistikos departamento teikiami duomenys leidžia konstatuoti niūrią žinią. Nors 14 d. naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų vidurkis dar neperkopė 400, vertinant praėjusios paros rodiklius, Lietuva jau patenka į „juodąją zoną“. Skelbiant kasdienius naujus koronaviruso duomenis departamentas informaciją pateikia įvairiais pjūviais.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 116 testų nustatyti 984 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 13 anksčiau užsikrėtusių žmonių, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 899 naujus COVID-19 atvejus ir 14 užsikrėtusiųjų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 952,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pernai kibernetinių incidentų skaičius išaugo ketvirtadaliu, o tai didele dalimi nulėmė COVID-19 pandemija, kai dėl suvaržymų įprastinė veikla persikėlė į virtualią erdvę, skelbiama 2020-ųjų Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje. Trečiadienį Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame dokumente rašoma, jog Lietuvoje esančios infrastruktūros pažeidžiamumus išnaudoja ir su Rusija siejamos kibernetinės grupuotės, rengdamos išpuolius prieš COVID-19 vakcinos gamintojus.

Lietuva yra tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose pernai, lyginant su metais anksčiau, labiausiai sutrumpėjo gyvenimo trukmė. Trečiadienį paskelbti Eurostato duomenys rodo, kad labiausiai gyvenimo trukmė pernai, lyginant su 2019 metais, sutrumpėjo Ispanijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 1,6 ir 1,5 metų. Toliau rikiuojasi Lietuva, Lenkija ir Rumunija, kur gyvenimo trukmė sumenko 1,4 metų.

Sveikatos apsaugos ministerija rengiasi keisti vakcinacijos nuo COVID-19 tvarką, pagal kurią liekant vakcinų nuo aukščiau sąraše esančių prioritetinių grupių būtų iškart leidžiama skiepyti pareigūnus, kasininkus, po jų – ir didesnius nei 250 asmenų kolektyvus.

Lietuviškasis imuniteto pasas pradės veikti tuomet, kai vakcina bus prieinama visiems gyventojams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Manau, kad tas laikas sutaps – tą dieną, kai turėsime vakcinas ir galėsime pasiūlyti visiems Lietuvos žmonėms, imuniteto pasas pradės veikti. (...) Jis leis mums laisviau žiūrėti į naujas veiklas ir naujų veiklų atidarymą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.

Pusė Lietuvos šiuo metu yra eksponentinio augimo fazėje, rodo naujausia COVID-19 situacijos Lietuvoje apžvalga. Kaip atskleidžia Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio pateikti duomenys, daugiau pusėje savivaldybių pandemijos pagreitis didėja, auga užimtumas Vilniaus ir Kauno ligoninėse. Epidemiologinė situacija šalyje blogėja – vakar užregistruota daugiau nei 1 000 naujų atvejų.

Kurį laiką buvo teigiama, kad COVID-19 vakcinos apsaugo nuo sunkių šios ligos formų. Tai reiškia, kad žmogus vis tiek gali užsikrėsti, tačiau jo imuninė sistema yra pasiruošusi susidoroti su SARS-CoV-2 virusu. Dabar aiškėja, kad nuo COVID-19 paskiepyti žmonės ne tik neserga, bet ir neplatina ligos, o tai yra labai gera naujiena. Ilgą laiką buvo kalbama apie vadinamąjį bandos imunitetą.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta iš viso 14 tūkst. 345 žmonės, rodo trečiadienio Statistikos departamento duomenys. 11 tūkst. 483 iš jų gavo pirmąją vakcinos dozę, 2862 – antrąją. Iš viso pirmąją skiepo dozę iki šiol gavo 404 tūkst. 477 žmonės arba 14,47 proc. šalies gyventojų, abi – 179 tūkst. 386 žmonės arba 6,42 proc. gyventojų. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyti 47,7 proc. 70-79-erių metų gyventojų ir 41,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų.

Nustatyta 1116 naujų COVID-19 atvejų, mirė 10 sirgusiųjų, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo sausio 26 dienos. Atlikta 8642 molekulinių (PGR) ir 6126 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 394,1 atvejo. Teigiamų tyrimų dalis per septynias dienas šiuo metu siekia 7,7 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 222 tūkst.

Jungtinėse Valstijose visi suaugę gyventojai po dviejų savaičių įgis teisę būti paskiepyti nuo koronaviruso, antradienį paskelbė prezidentas Joe Bidenas. Jungtinės Valstijos yra užregistravusios užsikrėtimo koronavirusu ir COVID-19 pacientų mirties atvejų daugiau negu bet kuri kita šalis, bet dabar jos taip pat yra pasaulinės vakcinų platinimo lyderės.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį aptars COVID-19 pandemijos valdymo klausimus, Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bei šių metų valstybės biudžeto peržiūrą, BNS informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  Vyriausybė praeitą savaitę skelbė, kad prekybos centrų parduotuvės galėtų pradėti veiklą balandžio 12 dieną.

Nesulaukdami skiepų nuo COVID-19 policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų Vilniuje trečiadienį rengia protesto akciją. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija pranešė, kad ženklą „Stop“ pareigūnai iš postų, kur tikrino tarp savivaldybių vykusius gyventojus, perkels prie Vyriausybės. „Šiandien dalis pareigūnų skiepus gauna, tik jeigu lieka savivaldybėse ir merai priima sprendimą paskiepyti. Dėkui jiems.

Indonezija pranešė apie pirmąjį naujos atmainos koronaviruso atvejį šalyje, kuris gali būti atsparesnis vakcinoms. Valdžia pažymi, kad dabar naudojamos vakcinos yra pajėgi sulaikyti mutaciją.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pacientai, persirgę COVID-19 liga, gydytojo siuntimu gali gauti stacionarinės arba ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas. Reabilitacija persirgusiems bus suteikta ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare. COVID-19 ligos atveju pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų, prieš skiriant medicininę reabilitaciją, teikti nereikia.

Praėjusios savaitės pabaigoje gydymo įstaigose buvo fiksuoti 22 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai protrūkių skaičius buvo kone dvigubai didesnis – 42, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Kone daugiausiai streso ir nežinomybės atnešusi pirmoji koronaviruso banga jau liko praeityje. Dabar, praėjus kiek daugiau nei metams nuo pirmosios bangos pradžios, tuo metu už epidemijos valdymą buvusios atsakingos institucijos atsisuka atgal: kaip sekėsi suvaldyti pirmąją koronaviruso bangą? Atsakymas vienas – pirmoji banga suvaldyta sėkmingai, tačiau yra ir pamokų, kurias reikėtų išmokti.

Judėjimo ribojimas tarp savivaldybių nebus pratęstas ir nustos galioti naktį iš antradienio į trečiadienį, tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė priminė, kad reikalavimai bendrauti tik vieno namų ūkio rate vis dar galioja. „Nuo rytojaus nebegalioja judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. Tačiau reikalavimai bendrauti tik vieno namų ūkio rate tebegalioja. Tad labai svarbu vengti kontaktų ir saugoti labiausiai pažeidžiamus mūsų visuomenės narius.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 413 testų nustatyti 899 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 14 anksčiau užsikrėtusių žmonių, antradienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 383 naujus COVID-19 atvejus ir devynių užsikrėtusiųjų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 995,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų, po vieną mirusįjį priklausė 60–69 metų ir 70–79 metų amžiaus grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 686 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 3699 molekuliniai (PGR) ir 1795 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 382,3 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,5 procento.

Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Covid-19 galimai yra susijęs su ūžimu ausyse, klausos praradimu ir galvos svaigimu. Žurnale „International Journal of Audiology“ buvo publikuotas Mančesterio universiteto ir Mančesterio biomedicinos tyrimų centro Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, kurio metu mokslininkai peržiūrėjo daugybę tyrimų, ieškojusių ryšio tarp koronaviruso infekcijos ir klausos simptomų. Iš tyrimuose dalyvavusių Covid-19 sirgusių žmonių, maždaug 7,6 proc.

Restoranų tinklas Vilniuje seka kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu ir jau pasiskiepijusius nuo koronaviruso siūlo nemokamai pavaišinti kava. Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad toks žingsnis – puiki priemonė skatinti gyventojus pasiskiepyti, tik siūlo su tuo nepersistengti.

Portugalijoje nuo pirmadienio darbą atnaujino muziejai, mokyklos ir lauko kavinės, sušvelninus du mėnesius šalyje galiojusius griežtus suvaržymus dėl koronaviruso pandemijos, pranešė visuomeninis transliuotojas RTP. Sergamumas koronavirusine infekcija COVID-19 Portugalijoje pradėjo sparčiai didėti po Kalėdų ir Naujųjų metų, kai šalyje šventiniu laikotarpiu buvo sušvelninti epidemiologiniai apribojimai. Sausio viduryje vyriausybei teko grąžinti suvaržymus.

Nauji labiau užkrečiami SARS-CoV-2 variantai daugelyje pasaulio vietų užvirė pragarą ir greitai tapo vienomis iš labiausiai dominuojančių viruso atmainų. Pasirodo, šie subtiliai mutavę virusai gali sukelti problemų ir daugybei kitų gyvūnų, ne tik žmonėms. Mokslininkai atrado galimą ryšį tarp kačių bei šunų, užsikrėtusių JK B.1.1.7 variantu, ir padidėjusios miokardito, širdies raumens uždegimo, rizikos.

Tūkstančiai lietuvių Velykas nusprendė praleisti ne namie, o šiltuose kraštuose. Kelionių organizatoriai sako, kad žmonės išgraibstė bilietus į Turkijos kurortus, Tenerifę ir, žinoma, Egiptą. Pastarasis lietuvių, beje, laukia išskėstomis rankomis – net už vizą mokėti nebereikia. Atostogautojai sako, kad kurortuose net pamiršta apie koronavirusą – kaukių dėvėti nereikia, vakarėliai vyksta, ekskursijos organizuojamos. Vilniaus oro uoste sujudimas ir vaizdas lyg prieš pandemiją.

Visiškai nuo COVID-19 paskiepyti žmonės gali vėl pradėti keliauti, bet turėtų laikytis atsargumo priemonių, įskaitant kaukių dėvėjimą ir socialinio atstumo laikymąsi, penktadienį pranešė JAV sveikatos apsaugos tarnybos. Keliaudami Jungtinėse Valstijose paskiepyti žmonės neprivalėtų karantinuotis arba darytis COVID-19 testų, sakoma Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) pranešime.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad nustatyta dar 216 B.1.1.7 (iš Jungtinės Karalystės kilusio) viruso linijos atvejų. O taip pat nustatyti 2 nauji B.1.351 („Pietų Afrikos“) viruso linijos sukelti atvejai.  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) laboratorijoje šią savaitę ištirti 37 ėminiai, iš kurių – 29 priklauso B.1.1.7 atmainai.

Penktadienį atnaujintą COVID-19 paveiktų šalių ir regionų, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, sąrašą papildė Belgija, Nyderlandai, Bosnija ir Hercogovina, Moldova, Bermuda, Kiurasao. Sąraše nebeliko – Maltos. Siekiant sumažinti COVID-19 mutacijų plitimo Lietuvoje riziką, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.  Kaip ir praėjusią savaitę išlieka tie patys reikalavimai ekipažų ir įgulų nariams.

Jau pirmoji karantino banga parodė, kad socialinių paslaugų teikimas pandemijos metu yra tiesiog būtinas – poreikis gauti socialines paslaugas dar labiau išaugo. Dėl šios priežasties socialinių paslaugų srities darbuotojų vakcinacija tapo prioritetine. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kovo mėnesį surinktais duomenimis, šiuo metu yra paskiepyta daugiau nei 50 procentų socialinių paslaugų srities darbuotojų.

Per praėjusią savaitę nuo koronaviruso paskiepyta 76,9 tūkst. žmonių, bent vieną skiepą iki šiol yra gavę 13 proc. šalies gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Pirmąja skiepo doze per savaitę nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio vidutiniškai paskiepyta 7,5 tūkst. žmonių – šis vidurkis keliais tūkstančiais lenkia pastarųjų kelių savaičių atitinkamus vidurkius. Daugiausiai žmonių pirmąjį skiepą gavo ketvirtadienį – 14,4 tūkst.

Mokslininkai perspėja, kad tose valstybėse, kuriose yra prasti vakcinavimo rodikliai, išauga tikimybė atsirasti naujoms COVID-19 atmainoms. „The Guardian“ skelbiamoje epidemiologų, virusologų ir infekcinių ligų specialistų apklausoje skelbiama, kad „galimai turime metus ar mažiau, kol pirmosios kartos vakcinos nuo koronaviruso nustos veikusios mutavusį koronavirusą“. Mokslininkai jau seniai perspėja, kad norint neutralizuoti COVID-19 teks imtis globalių vakcinacijos pastangų.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 14 tūkst. 365 žmonės, antrą – 2489, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 364 tūkst. 930 asmenų, abiem – 168 tūkst. 740. Iš viso Lietuva yra gavusi 642 tūkst. 365 vakcinos dozes, 610 tūkst. 365 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 533 tūkst.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 810 COVID-19 atvejų ir 10 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 349,8. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 217 tūkst. 865 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 9 tūkst. 645 asmenys. Pasveikusiųjų – 200 tūkst.

Ukrainoje per pastarąją parą patvirtinti 19 893 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 433 anksčiau užsikrėtę žmonės – šie skaičiai yra didžiausi nuo pandemijos pradžios, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 17 569 naujus COVID-19 atvejus ir 421 mirusį pacientą.

Dėl pandemijos suvaldymo toliau tvyrant neapibrėžtumui, uždarytų barų, restoranų ir kavinių atstovai sako, kad laikantis saugumo reikalavimų dalis sektoriaus galėtų atsidaryti jau dabar, rašo portalas 15min.lt.  „Po pirmo karantino buvo daug apribojimų, prieš jį buvo daug apribojimų ir laikydamiesi jų mes galėjome sėkmingai dirbti. Nebuvo nei vieno patvirtinto židinio.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ketvirtadienį buvo paskiepytas pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 doze, pranešė jo biuras. Tokia žinia nuskambėjo praėjus vos dviem dienoms po to, kai šalies vaistų priežiūros institucija patarė šį preparatą naudoti skiepijant tik 60 metų ir vyresnius žmones. „Pasitikiu Vokietijoje patvirtintomis vakcinomis, – prezidentūros pareiškime cituojamas 65 metų valstybės vadovas.