pandemija

Vyriausybei patarančių ekspertų grupės narys Paulius Skruibis sukritikavo Vyriausybės veiksmus dėl karantino laisvinimo.  Pasak P. Skruibio, šiuo metu duotas pažadas, kad prekybos centrai, sporto klubai, lauko kavinės, kino teatrai vėl galės atnaujinti savo veiklą, tačiau didžioji dalis moksleivių ir toliau mokysis nuotoliniu būdu.  „O tuo metu didžioji dalis mokinių, net ir pradinukų „juodose savivaldybėse“, lieka nuotolyje.

Vakcinavimo centrai antra bendrovės „AstraZeneca“ sukurtos „Vaxzevria“ vakcinos doze žmones gali skiepyti ir anksčiau nei po 12 savaičių, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, tokia  galimybė pirmiausia turėtų būti taikomas, pavyzdžiui, mokytojams ir abiturientams, kad skiepijimas antrąja doze nesutaptų su egzaminais. „Pagal gamintojo rekomendacijas „Vaxzevria“ antrąja doze asmenys gali būti skiepijami tarpe tarp 4 ir 12 savaitės.

Vyriausybei svarstant vadinamojo galimybių paso koncepciją, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vienas pagrindinių klausimų – užtikrinti testavimo pajėgumus, nes jo apimtys neabejotinai išaugtų.  „Pajėgumų klausimas yra vienas iš pagrindinių, ties tuo reikia dar atskirai padirbėti, kad būtų pajėgumai, kurie galėtų šitą papildomą srautą testavime aptarnauti“, – Vyriausybės pasitarime sakė premjerė.

Danija trečiadienį paskelbė, kad apskritai nebenaudos „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso dėl įtariamo reto, bet rimto šalutinio poveikio, ir taps pirmąja tai padariusia Europos valstybe. Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijų tęsti skiepijimą šia vakcina, „Danijos vakcinacijos kampanija tęsis be „AstraZeneca“ vakcinos“, per spaudos konferenciją sakė Danijos sveikatos apsaugos valdybos direktorius Sorenas Brostromas.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, kad žmogiškieji resursai yra didžiausias masinio vakcinavimo nuo COVID-19 iššūkis, tačiau žadama imtis priemonių – telkti savanorius, optimizuoti procesą. „Tai yra ne ką mažesnis, o kai kuriais aspektais ir didesnis iššūkis nei apsisprendimas dėl patalpų, jų įrengimas ir tolesnė eksploatacija.

Prieš savaitę atšaukusi planus atidaryti visas parduotuves prekybos centruose, Vyriausybė trečiadienį iš esmės nutarė juos atverti, tačiau jie negalės veikti savaitgaliais.  Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti ketvirtadienį.    Pirmiausia būtų atnaujinta parduotuvių, veikiančių dideliuose prekybos centruose ir neturinčių įėjimo iš lauko, veikla, tačiau jie negalės veikti šeštadienį ir sekmadienį. Kiek vėliau galėtų pradėti veikti uždari turgaviečių paviljonai.

Estijos premjerė Kaja Kallas pripažino, kad pasaulyje vyksta įnirtinga kova dėl kiekvienos vakcinos dozės, o ji pati „dieną ir naktį ieško, iš kur gauti skiepų“. Kovo mėnesį Estijoje prasidėjo antroji kovonaviruso banga, pagal sergamumą estai šovė į pirmąją vietą tarp Europos šalių ir teko įvesti griežtas karantino priemones.

Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, per tris šių metų mėnesius jiems bus išmokėta apie 180 mln. eurų – visa šių metų biudžete numatyta suma.   Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, už balandį reikės išmokėti dar apie 36-56 mln. eurų, priklausomai nuo to, kiek veiklų bus atlaisvinta. Pasak jo, subsidijos už balandį bus mokamos, panaudojant laisvas ligoms išmokoms skirtas lėšas.

Dėl karantino valdymo trūkumų Lietuvoje fiksuojami rekordiniai perteklinių mirčių skaičiai – mirė net 10 tūkst. daugiau asmenų. Tokią statistiką pateikęs Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas ragino Vyriausybę kuo skubiau „atkimšti“ medicininių paslaugų „kamštį“ tiems žmonėms, kurie kenčia nuo lėtinių ligų ir įsisenėjusių problemų.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių. Ligoninėse gydoma 1040 COVID-19 pacientų, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 453. * Svarstoma ateityje ilginti laiką tarp „Pfizer“ vakcinos dozių.

Šalčininkuose pradėtas įmonių darbuotojų skiepijimas nuo COVID-19 išjudins ir senjorų vakcinavimą, teigia šios savivaldybės administracijos direktorius. „Kalbant su savo senjorais po tris-keturis kartus, tai jie labiau bijo skiepo nei ligos. Apie koronavirusą kažką girdėjo, kad jis kažkur toli, jų  kaimuose niekas nesirgo, nemirė. Jie atideda tą procesą: ateis pavasaris, atvažiuos vaikai, anūkai iš miesto ir tada bus skiepas“, – antradienį lrt sakė Josifas Rybakas.

Antradienį Lietuvą pasiekė dešimtoji „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, joje – 9,6 tūkst. dozių. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, vakcina per kelias dienas bus paskirstyta savivaldybėms. Iki šiol Lietuva iš viso yra gavusi 192,5 tūkst. šios vakcinos dozių, gyventojams skiepyti sunaudota 170,2 tūkstančio. „AstraZeneca“ vakcina skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4–12 savaičių pertrauką.

Farmacijos kompanijai „Janssen Pharmaceutica NV“ pradėjus tiekti vakcinas nuo koronaviruso (COVID-19) Europos Sąjungos (ES) šalims, pirmąją siuntą antradienį gavo ir Lietuva. Tai yra pirmoji vakcina nuo COVID-19, kurios pakanka vienos dozės imunitetui susiformuoti, rašoma pranešime. Skiepyti šia vakcina savivaldybės galės pradėti artimiausiomis dienomis.  Pirmąją „Janssen“ vakcinos siuntą sudaro 4800 dozių, kurių užteks paskiepyti tiek pat žmonių. Iš viso Lietuva yra užsakiusi 700 tūkst.

Naujas tyrimas parodė, kad Pietų Afrikos koronaviruso atmaina galimai yra atspari „Pfizer“ skiepui. Mokslininkai atliko tyrimą su dviem grupėmis. Pirmoje – 400 žmonių, kurie užsikrėtė koronavirusu praėjus bent 14 dienų po pasiskiepijimo pirmąja arba antrąja doze. Antrąją grupę sudarė 400 virusu sergančių asmenų, kurie nebuvo pasiskiepiję. Palyginus su nepasiskiepijusiais asmenimis, abi skiepo dozes gavę žmonės Pietų Afrikos atmaina sirgo 8 kartus dažniau. Virusu užsikrėtė 5,4 proc.

JAV aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnai rekomendavo sustabdyti skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19, „imantis perteklinių atsargos priemonių“, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo, antradienį pranešė vaistų reguliavimo tarnybos.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Nustatyti 597 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 445 – paskutinį kartą jis toks buvo sausio pabaigoje. * Sostinės meras Remigijus Šimašius pranešė, kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užimtos beveik visos COVID-19 lovos, pusė pacientų – jaunesni nei 65-erių.

Mokykliniais geltonaisiais autobusais skiepytis nuo COVID-19 galima vežti gyventojus, kurie patys neturi galimybės atvykti į vakcinavimo centrus, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tokia galimybė sudaryta ministrei Jurgitai Šiugždinienei pakeitus tvarkos aprašą dėl mokinių vežimo mokykliniu autobusu. „Šiuo svarbiu metu turime susitelkti ir išnaudoti visas galimybes, kad senjorai turėtų visas galimybes pasiskiepyti.

Koronaviruso pandemija pasiekė kritinį tašką, eksponentiškai augant užsikrėtimo atvejų skaičiui, nepaisant plačiu mastu taikomų priemonių infekcijai suvaldyti, pirmadienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Visame pasaulyje nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei 2,9 mln. žmonių, o užsikrėtė beveik 136 mln. asmenų. PSO atsakui į COVID-19 protrūkį vadovaujanti Maria van Kerkhove pareiškė, kad „šios pandemijos trajektorija auga.

Europos Sąjungai pirmadienį pradėtas bendrovės „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 tiekimas, pirmieji 55 mln. šios vakcinos dozių Bendrijai turėtų būti pristatyti iki birželio pabaigos. Europos Komisijos atstovas sveikatos apsaugos reikalams Stefanas de Keersmaeckeris patvirtino, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos pristatymas „tikrai vyksta kaip susitarta“.  Per pirmąjį šių metų ketvirtį ES sulaukė maždaug 105 mln. dozių vakcinų nuo koronaviruso.

Šalčininkų rajone skiepijimo nuo COVID-19 tempai ir toliau išlieka patys lėčiausi šalyje, čia nemažai žmonių, net ir senjorų, nėra linkę vakcinuotis, o ligos sako nebijantys. Nepaisant lėto vakcinavimo tempo, reklamų, kviečiančių žmones registruotis vakcinacijai, nėra daug – viena jų kabo aukštai ant savivaldybės sienos, tačiau elektroninėje lentoje, kai šviečia saulė, sunku įžiūrėti, kas parašyta.

Jau 85 proc. Butano suaugusiųjų gavo pirmąją skiepų nuo COVID-19 dozę. Analogiškais rezultatais pasaulyje gali džiaugtis tik Izraelis ir Seišelių salos, tačiau ten tam prireikė trijų mėnesių. Valstybė Himalajuose tai sugebėjo įgyvendinti per 8 dienas, labai nestandartiniu būdu. Nedidelė budistinė karalystė dar prieš kelias dienas skelbė, kad 470 tūkst. iš 770 tūkst. jos gyventojų sulaukė pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės. Balandžio 9-ąją jau buvo paskiepyta daugiau nei 61 proc.

Ketvirtadienį viename Šiaurės Karolinos vakcinavimo punkte buvo sustabdytas skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina nuo koronaviruso. 18 asmenų patyrė stiprias nepageidaujamas reakcijas. Keturi asmenys buvo paguldyti į vietines ligonines. „Reakcijos, kurias patyrė kai kurie pasiskiepiję asmenys, atitinka dažnus šalutinius vakcinos poveikius“, – teigė Veiko apygardos atstovai pranešime apie nepageidaujamas reakcijas Rolio miesto „PNC arena“ skiepijimo centre.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skelbiami 12–13 savaičių duomenys, palyginti su praėjusių 2 savaičių duomenimis. Situacija išlieka įtempta, bet matoma stabilizavimosi požymių: daugelyje šalių susirgimų skaičius stoja augti, tačiau nerimą kelia besitęsiantis naujų atvejų augimas Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. O Lietuva antrą savaitę paeiliui yra grupėje šalių, kuriose naujų užsikrėtimų skaičiai augo sparčiausiai.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas perspėjo savo šalies gyventojus ruoštis „sunkiam žygiui“, skelbia BBC. Retas šiai valstybei pranešimas iš vadovo lūpų nuskambėjo valdančios partijos konferencijos metu, o dabartinė situacija buvo prilyginta praėjusio amžiaus pabaigos badui. Pchenjano oficialūs asmenys „sunkus žygis“ terminą naudoja apibūdinant praėjusio amžiaus 90-ųjų badą, kuomet dėl maisto trūkumo mirė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. šiaurės korėjiečių.

Naujų COVID-19 atvejų pasaulyje augimas šią savaitę padvigubėjo – iki 11,6 proc. nuo 5,9 proc. ankstesnę savaitę, tačiau mirčių dėl šios ligos prieaugis sumenko nuo 12,3 iki 5,5 proc., rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbti duomenys. Antrojo rodiklio kritimą galima paaiškinti tuo, kad naujų susirgimo atvejų augimas ankstesnę savaitę buvo sulėtėjęs triskart. Per šią savaitę pasaulyje nustatyta 4,535 mln. naujų COVID-19 atvejų, 77 tūkst. mirčių dėl šios ligos.

Lenkijoje tęsiasi koronaviruso košmaras. Šią savaitę kaimyninėje šalyje sumušti ir naujų užsikrėtimo atvejų, ir mirčių paros rekordai. Šalies medikai, sako kol kas prošvaisčių nematantys. Iranas skelbia apie šalį užklupusią jau ketvirtą koronaviruso bangą, o Jungtinėse Valstijose skiepai dalijami tiesiog beisbolo varžybų metu. Prie Lenkijos ligoninių nusidriekusios greitųjų pagalbos automobilių eilės.

Didmiesčiai intensyviai skiepyja gyventojus nuo koronaviruso ir savaitgalį. Vilniuje tūkstančiai gyventojų- senjorai, pedagogai, pareigūnai, studentai skuba skiepytis ir stovi eilėse, kad pagaliau pasiskiepytų taip laukta vakcina. Poilsio diena, tačiau Vilniuje vakcinacijos centrai dirba visu pajėgumu. Eeilė nuo pat ryto prie Vilniaus savivaldybės. Vis nauji ir nauji vilniečiai čia ateina skiepytis nuo koronaviruso.

2020-ųjų pabaigoje buvo tikimasi, kad masinė vakcinacija padės žmonijai įgyti viršenybę kovoje su koronaviruso pandemija. Idealiu atveju tikėtasi, kad viruso protrūkiai taps itin reti ir lokalūs, tačiau ekspertai perspėja, kad suvaldyti virusą gali būti ne taip paprasta, net ir paskiepijus ar persirgus didžiajai daliai visuomenių.

Lietuvių noro pakeisti aplinką ir pailsėti nestabdo net ir kasdien šalyje didėjantis koronaviruso atvejų skaičius. Lietuvos kurortuose apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad poilsiautojų srautas, atšaukus judėjimo ribojimus, suintensyvėjo. Daugiausiai poilsiauti vis dar atvykstama savaitgaliais. Visgi duris atverti atvykstantiems pasiruošę ne visi – kai kurie verslininkai sako, kad dėl neaiškios epidemiologinės situacijos šalyje, veiklos pradėti dar neskuba.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 16 852 testus nustatyti 666 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną skelbta apie 658 naujų COVID-19 atvejų ir 18 pacientų mirtį. Naujausios COVID-19 aukos patenka į 50–99 metų amžiaus grupes.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo 70 iki 79-erių ir nuo 90 iki 99 metų. Po vieną mirusįjį priklausė 40–49 ir 50–59 metų grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Šeštadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 995 COVID-19 atvejai ir 9 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 422,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 225 tūkst. 308 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 11 tūkst. 370 asmenys. Pasveikusiųjų – 205 tūkst.

Nors iškart po Velykų šoktelėję naujų nustatomų COVID-19 atvejų skaičiai galėjo pasirodyti kaip galimai neatsakingo šventimo ar karantino nesilaikymo pasekmė, specialistai skuba raminti, kad „švenčių efekto“ dar reikia palaukti. Be kita ko, dabartiniai skaičiai atspindėtų dar ne patį blogiausią scenarijų. Dar trečiadienį pranešus apie vėl virš 1 tūkst. COVID-19 atvejų kai kurie skubiai kėlė raudoną vėliavą primindami, kad tokius skaičius paskutinį kartą turėjome tik sausio pabaigoje.

Lietuvoje nustatyti dar 442 britiškosios ir vienas Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmainos atvejis, penktadienį pranešė sekoskaitos tyrimus koordinuojanti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje ištirti 94 ėminiai – iš jų 27 atvejai priskirti britiškajai atmainai. Ji sudaro 64 proc. (14 iš 22) Vilniaus, vienintelį Kauno, 11 proc.

Lietuvos savivaldybės ruošiasi įmonių ar organizacijų, kuriose dirba per 100 darbuotojų, vacinavimui nuo COVID-19, tačiau pajėgumai net ir tarp didžiųjų miestų skiriasi: Kaunas išnaudojęs tik pusę potencialo, o Klaipėdoje pajėgumai ties išsekimo riba. „Pajėgumų tikrai turime ir esame nusiteikę juos didinti pagal poreikį. Šiuo metu Kauno vakcinavimo centras išnaudoja nepilnai 50 proc.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 519 testų nustatyti 677 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, o mirus dar 16 anksčiau užsikrėtusių žmonių bendras pandemijos aukų skaičius viršijo tūkstantį, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 757 naujus COVID-19 atvejus ir 14 užsikrėtusiųjų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 866,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

2020-ųjų gruodį pasaulis sužinojo apie naujas, pavojingesnes COVID-19 atmainas. Viena jų, „britiškoji“ arba „Kento“ atmaina staiga įsivyravo daugelyje pasaulio šalių, įskaitant JAV ar Estiją. Pastarojo mėnesio tyrimai rodo, kad šios, mirtingesnės ir lengviau užkrečiamos, atmainos atvejų sparčiai gausėja ir Lietuvoje. Masinio vakcinavimo esmė nuo praėjusių metų pakito.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybė nesugeba valdyti skiepijimo proceso ir ragina kuo greičiau keisti visuomenės informavimą apie pandemiją sutelkiant jį vienose rankose, rašoma pranešime. „Reikia turėti geležinę kantrybę, kad sugebėtum suprasti, kieno paskelbta karantino tvarka, kada ir kam galioja, kas dabar turi teisę skiepytis, o kas lauks „masinės vakcinacijos“. Nesibaigiantis chaosas“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Penkiose savivaldybėse bent penktadalis gyventojų jau yra gavę bent vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Daugiausiai gyventojų, 27,8 proc., pirmąja doze paskiepyta Neringoje ir Birštone, Druskininkuose – 21,6 proc., Rokiškio rajone – 20,6 proc., Jurbarko rajone – 20 proc. Mažiausiai gyventojų, vos 6,5 proc., lieka paskiepyta Šalčininkų rajone, Vilniaus rajone – 9,8 proc.

COVID-19 tyrimams sveikatos ir švietimo srityse bus skirta beveik 3 mln. eurų, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak ministerijos, ši suma skiriama iš 2021-2027 metų Europos Sąjungos finansavimo lėšų, iš viso pinigai bus skirti 12 projektų, kurie laimėjo Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą – penkioms sveikatos ir septyniems švietimo bei ugdymo srities iniciatyvoms.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos kilo jau trečią mėnesį iš eilės. Kaip ir tikėtasi, kovą paspartėjo metinė infliacija. Palyginti su balandžio mėnesiu kovą ji pasistiebė 1 proc. punktu ir siekė 1,6 proc. Nuo pernai balandžio neigiamoje zonoje lindėjusi metinė prekių infliacija išsiropštė į teigiamą zoną ir siekė 0,6 proc., o paslaugos buvo 4 proc. brangesnės nei prieš metus, rašoma pranešime.

Slovakijos farmacijos priežiūros agentūrai ketvirtadienį pareiškus, kad praeitą mėnesį iš Rusijos gautos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ sudėtis negali būti patvirtinta, Maskva pareikalavo grąžinti visas įsigytas preparato dozes. 5,4 mln. gyventojų turinčioje Slovakijoje sergamumas COVID-19 pastaruoju metu buvo vienas didžiausių pasaulyje. Ankstesnis premjeras Igoris Matovičius praeitą savaitę buvo priverstas atsistatydinti, kilus skandalui dėl Bratislavos sprendimo įsigyti 2 mln.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 13 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 50 iki 59-erių metų. Po du mirusiuosius priklausė 60–69 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 40 iki 49-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1155 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 10 tūkst. 89 molekuliniai (PGR) ir 6073 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 415,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su nevyriausybinių organizacijų atstovais aptars senjorų skiepijimo nuo COVID-19 procesą. Jis nuotoliniu būdu susitiks su senjorų ir jiems talkinančių organizacijų atstovais. Bus kalbama apie pagrindines kliūtis spartesniam senjorų skiepijimuisi, BNS informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Ketvirtadienį valstybės vadovas išplatino specialų kreipimąsi, ragindamas vyresnio amžiaus žmones skiepytis, nes koronavirusas jiems pavojingiausias.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 17-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – taip pat 17-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 20-ta ir 16-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia kiek daugiau nei 389 atvejus 100 tūkst.

Didėjant ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičiui ir augant stacionaro lovų užimtumo rodikliui, nuo šiandien, balandžio 8 d., Kauno regiono gydymo įstaigose didinamas covid lovų skaičius. Iš viso nuo šiandien skiriama 70 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu, skirtų COVID-19 liga sergantiems pacientams. 50 papildomų lovų įsteigiama LSMU Kauno ligoninėje, po 10 – Kėdainių ir Jurbarko ligoninėse.

Vokietija gali pradėti derybas su Rusija dėl vakcinos nuo COVID-19 ligos „Sputnik V“ tiekimo, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas. „Privalome suprasti, kada vakcinų partijų galėtume tikėtis“, – sakė jis. Ministro žodžiais, Europos vaistų agentūra (EVA) išvakarėse pareiškė, jog centralizuotų tiekimų iš „trečiųjų“ šalių vakcinų gamintojų negali būti, todėl reikia suprasti, kada galima tikėtis rusiškų vakcinų nuo koronaviruso siuntų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) papildė vakcinuojamų prioritetinių grupių sąrašą įmonėmis, turinčiomis bent 100 darbuotojų, prioritetą taikant toms įmonėms, kuriose buvo COVID-19 ligos protrūkiai, židiniai, rašoma pranešime spaudai. Vilnaius miesto savivaldybės atstovai pabrėžia, kad šis SAM įsakymas nereiškia, jog bus skiepijamos visos įmonės, kuriose yra bent 100 darbuotojų. Detalesnė informacija žemiau.