pandemija

Vyriausybei penktadienį atnaujinus vidaus kelionių draudimą, opozicija sako pasigendanti nuoseklaus koronaviruso pandemijos valdymo plano. Opozicijos lyderis ekspremjeras Saulius Skvernelis teigė manantis, kad Vyriausybė neturi jokios strategijos, todėl imasi pavienių veiksmų. „Galiu tik paantrinti, kad iš tikrųjų nėra jokios strategijos, daroma pripuolamai, tikintis, kad tai duos kokį nors rezultatą“, – BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.

Škotų mokslininkai nustatė, kad rinovirusai – vieni iš pagrindinių peršalimo sukėlėjų – geba neutralizuoti COVID-19 ir apsaugoti žmogaus organizmą nuo koronaviruso. Mokslininkai pažymi, kad tai nėra tas pats, kas įgytas imunitetas, tačiau tam tikrą laikotarpį, kol rinovirusai yra žmogaus organizme, jis tampa atsparesnis pandemiją sukėlusiam „kovidui“. Nosies, gerklės ir plaučių ląsteles siūloma įsivaizduoti kaip eilę namų.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą nustatyti 769 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi žmonės. Naujų atvejų rodiklis per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 279 ir yra aukščiausias nuo vasario vidurio. Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu atvejus yra 21-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą išlieka 14-ta. Vyriausybė penktadienio rytą žada svarstyti galimą karantino griežtinimą.

Seimo narys Paulius Saudargas pranešė, kad VUL santaros klinikoms dėl didėjančio pacientų skaičiaus srauto ir vėl reikia savanorių pagalbos. Kaip rašė politikas, ligoninės „jau tvinsta“, todėl visų žmonių prašo suprantingumo ir naudoti visas saugumo priemones, kad būtų išvengta skaudžios trečiosios bangos pasekmių. „Deja, mes vėl čia. Šiandien paskambino – nuo šio vakaro vėl reikia didesnių mūsų pajėgų kovidiniuose RITS‘uose. Vieną kartą mes TAI jau išgyvenome.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė papasakojo, kokia šiuo metu yra epidemiologinė situacija, kuomet yra stengiamasi atsekti sparčiai plintančius koronaviruso židinius.

Nuo sekmadienio kiekvienas asmuo, norintis atvykti į Vokietiją lėktuvu, prieš lipdamas į lėktuvą privalės parodyti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, pranešė Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija, vyriausybei nerimaujant, kad per Velykas į Maljorką plūstels minios vokiečių turistų. Naująjį dekretą dar turi patvirtinti kanclerės Angelos Merkel kabinetas. Manoma, kad tai įvyks per artimiausias 24 valandas, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė ministerija.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 21-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva išlieka 14-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 20-ta ir 14-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia kiek daugiau nei 247 atvejus 100 tūkst.

Kredito rizikos vertintojai skaičiuoja, kad Lietuvoje ant bankroto slenksčio atsidūrė kas antra maitinimo ištaiga ir kas trečias viešbutis, todėl ekspertai ragina atsakingai vertinti kiekvieną finansinį žingsnį ir ypatingą dėmesį skirti savo partnerių ir klientų stebėsenai, rašo „Verslo žinios“.  Draudimo brokerio „Aon Baltic“ kreditų draudimo grupės vadovas Baltijos šalims Darius Klemka sako, kad bankrotų skaičius šiemet neabejotinai išaugs: „Praėjusių metų bankrotų skaičiai neatspindi re...

Vyriausybė ketvirtadienį tarsis dėl tolesnių karantino priemonių. „Ministrai renkasi į neformalų pasitarimą, kuriame diskutuos dėl tolesnių karantino priemonių“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Trečiadienį ministrai prieš kassavaitinį posėdį taip pat rinkosi į neformalų pasitarimą dėl koronaviruso situacijos, tačiau sprendimų dėl karantino režimo pakeitimų nepriėmė.

Kitą mėnesį, kaip žadama, Lietuvą turėtų pasiekti ketvirtoji – „Johnson & Johnson“ gamintojo – vakcina nuo COVID-19. Nors kai kurie ją jau lygina su kitais skiepais ir svarsto dėl pastarosios vakcinos pakankamo efektyvumo, kiti pabrėžia jos privalumus.

Bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį paneigė pranešimus, kad ji kaupia Europos Sąjungoje savo vakcinos nuo koronaviruso atsargas, ketindama eksportuoti jas į Jungtinę Karalystę, italų inspektoriams pranešus, kad vienoje gamykloje rasta 29 mln. dozių šio preparato.

Estija planuoja balandį įsivesti skaitmeninius vakcinacijos nuo koronaviruso sertifikatus, trečiadienį pranešė Elektroninės valdžios akademija. „Vakcinacijos pasus, bendradarbiaujant su estų technologijų kompanija „Guardtime“, planuojama įvesti balandžio mėnesį.

Jau metus laiko ieškome būdų, kaip pažaboti pavojingo viruso plitimą ir braižome pandemijos valdymo planus, tačiau elementariausiai stokojame tam būtinų specialistų. Šiuos įspėjamuosius signalus jau kurį laiką siunčia patyrę šalies infektologai. O statistika nedžiugina – per metus paruošiamas vos vienas kitas infekcinių ligų gydytojas, o kas penktas visuomenės sveikatos specialistas renkasi dirbti ne visuomenės sveikatos institucijose.

Vilniuje trečiadienį „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso pasiskiepijo dar per 20 politikų. Kaip BNS sakė vakcinaciją sostinės savivaldybės pastate vykdančios Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras, iki 18 val. vakaro paskiepijo 19 Seimo narių ir trys ministrai.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina koronavirusu užsikrėtusius gyventojus neslėpti turėtų kontaktų nuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologų.

Didžiojoje Britanijoje yra svarstoma priimti net 5 tūkst. svarų siekiančias bausmes už atostogas pažeidžiant karantino sąlygas. Tuo pačiu žmonėms turėtų būti suteikta daugiau laisvės protestuoti. Jeigu JK parlamentarai ketvirtadienį patvirtins naują koronaviruso pandemijos ribojimų įstatymų projektą, tai atostogos svečiose šalyse britams gali netikėtai gerokai pabrangti.

Situacija sostinėje dėl COVID-19 toliau kaista – trečiadienį jau ne tik Vilniaus rajonas, bet ir miestas iš „raudonosios“ C žengė į „juodąją“ D koronaviruso plitimo zoną. Šiuo metu čia naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų per 14 d., siekia 516, o teigiamų tyrimų procentų dalis – 8,6. Duomenų mokslininkai jau nuo savaitgalio skambino pavojaus varpais, kad situacija Vilniaus regione visą mėnesį stabiliai blogėjo ir tik laiko klausimas, kada taps labai bloga.

Pernai pasaulį sukaustę pandemijos apribojimai sukčių nesustabdė, o kai kurioms sukčiavimo schemoms net atvėrė daugiau galimybių. Per praėjusius metus „Swedbank“ užfiksavo beveik ketvirtadaliu daugiau sukčiavimo atvejų nei 2019 m., o bendra gyventojų ir įmonių prarasta suma išaugo iki daugiau nei 1,8 mln. eurų. „Per praėjusius metus pastebimai išaugo gyventojų patirti nuostoliai susiviliojus netikrais pasiūlymais investuoti, taip pat padaugėjo romantinio sukčiavimo atvejų.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą šalyje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo sausio, mirė 12 žmonių. Ligoninėse gydoma 820 COVID-19 pacientų, iš jų 93 – reanimacijoje. Vilniaus regiono ligoninėse paskutines kelias savaites stebimas hospitalizuojamų žmonių augimas, didinamas COVID-19 lovų skaičius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį buvo privačiai paskiepytas pirmąja skiepų nuo COVID-19 doze, pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tačiau nenurodė, kuri vakcina jam suleista. „Putinas paskiepytas nuo koronaviruso. Jis jaučiasi gerai.

Vokietija dėl augančio naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiaus įveda griežtą penkių dienų karantiną Velykų laikotarpiui, antradienį nusprendė kanclerė Angela Merkel ir regionų lyderiai, vyriausybei sulaukiant vis daugiau kritikos dėl kovos su pandemija.

Antradienį Lietuvoje vėl užfiksuotas koronaviruso atvejų šuolis. Per parą nustatyta virš 850 naujų COVID-19 užsikrėtimų. Tokie skaičiai neramina specialistų, o kai kurie ministrai jau pradėjo kalbėti ir apie galimą ribojimų grąžinimą.  Tuo tarpu Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame pateikta informacija, kaip su koronavirusu tvarkosi kitos valstybės.

Premjerei Ingridai Šimonytei įspėjant apie prastėjančią epidemiologinę situaciją Vilniuje, sostinės meras Remigijus Šimašius ragina Vyriausybę didinti Vilniui skiriamų COVID-19 vakcinų kvotą. Pasak jo, augantys COVID-19 atvejų skaičiai Vilniuje rodo, kad karantinas veikia, tačiau „jau nepasiekia savo tikslų“. „Reikia ir kitų priemonių – spartesnis vakcinavimas ir išmanūs sprendimai galėtų būti išeitis.

Šiandien Sveikatos apsaugos ministerijos nuotolinio susitikimo su miestų ir rajonų merais, savivaldybių koordinatoriais ir vakcinavimą organizuojančių sveikatos priežiūros įstaigų atstovais metu sutarta, kad gyventojų vakcinacija vyktų ir savaitgaliais, rašoma pranešime. Tai reiškia, kad vakcinacijos tempai išaugtų, o tai paspartintų visuomenės imunizacijos procesą ir leistų greičiau pradėti karantino atlaisvinimus ar net grįžti į normalų gyvenimą.

Farmacijos bendrovė  „AstraZeneca“ galimai įtraukė pasenusius duomenis per jos vakcinos nuo COVID-19 klinikinius tyrimus Jungtinėse Valstijose, pirmadienį vakare paskelbė viena priežiūros institucija. Duomenų ir saugumo priežiūros valdyba „išreiškė susirūpinimą, kad „AstraZeneca“ galėjo įtraukti pasenusią tų bandymų informaciją, o tai galėjo pateikti ne visą vaizdą apie veiksmingumo duomenis“, sakoma JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto pranešime.

Šiaulių meras Artūras Visockas antradienį pasidžiaugė, kad mieste kovo 21 d. nebuvo užfiksuota nė vieno Covid-19 atvejo. Šiaulių miesto meras vylėsi, kad tokia statistika bus vis dažnesnė. „Kartais nulis t.y nieko yra labai labai labai gera žinia! Po ilgo laukimo, kovo 21 dieną, mūsų mieste buvo užfiksuotas nulis susirgimų. Kaip norėčiau tą nulį pamatyti dar ir dar kartą!“ – rašė jis. Tiesa, kovo 22 d. statistika pasikeitė – mieste nustatyta 14 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų.

Imuniteto pažymėjimą Lietuvoje kurs Registrų centras, jį ketinama turėti iki vasaros. Kaip BNS antradienį sakė Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė, paciento duomenys apie skiepą, persirgimą ar neigiamą COVID-19 testą iš e.sveikatos bus užkoduojami QR (Quick Response – greito atsakymo) kode. QR kodas – grafinis kodas, šifruojantis tam tikrą skaitmeninę informaciją. Jame taip pat bus užkoduotas specialus privatus šifravimo raktas.

Lietuvoje nustatyti dar 39 „britiškosios“ koronaviruso atmainos atvejai, antradienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Santaros klinikose šią savaitę atliktos sekoskaitos duomenys rodo, jog tarp 95 ėminių nustatytas ir 31 atvejis, sukeltas „britiškos“ atmainos. Ji sudaro 53 proc. (arba 17 iš 32) Vilniaus, 23 proc. (10 iš 44) Kauno, po du iš keturių Marijampolės ir Alytaus apskričių ėminių.

Pietų Afrikos atmaina užsikrėtusių žmonių susirgimo aplinkybės nėra žinomos, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Primenama, kad ši atmaina yra laikoma atsparesnė skiepams. Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, pirmasis atvejis nustatytas Kėdainių rajone gyvenančiam asmeniui. „Liga patvirtinta kovo 2 dieną. Asmuo jautė COVID-19 būdingus simptomus. Šiuo metu jis jau yra pasveikęs.

Koronaviruso situacija Lietuvoje negerėja. Antradienį užfiksuota virš 850 naujų COVID-19 atvejų. Nepaisant to, Vyriausybė visai neseniai priėmė naujus karantino atlaisvinimus. Daugelyje savivaldybių panaikinti judėjimo ribojimai, dalis verslų vėl atvėrė duris. Profesorius Vytautas Kasiulevičius antradienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo savo nuogąstavimais apie koronavirusą. Anot jo, vargu ar dar yra kokių nors neįvestų ribojimų, kurie galėtų padėti apsiginti nuo koronaviruso.

Prezidentūra palaiko europinio Žaliojo skaitmeninio imuniteto sertifikato kūrimo idėją, nes manoma, kad tai vienintelis būdas grįžti į socialinį ir ekonominį gyvenimą saugiai. Toks „žaliasis pasas“ Lietuvoje galėtų atsirasti vasaros pradžioje. „Prezidentas palaiko šią idėją ir ragina Europos Komisiją priimti sprendimus kuo greičiau.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad sprendžiant dėl galimų judėjimo suvaržymų per Velykas bus įvertinama lapkričio pradžios patirtis, kai Vėlinių laikotarpiu keliaujant žmonėms virusas galėjo paplisti plačiau. „Kalbant apie visas šventes, galima analogiją paimti į lapkričio pirmą.

„Dviejų greičių Lietuva“ – šis apibūdinimas labiausiai tinka dabartinėms koronaviruso plitimo tendencijoms šalyje apibūdinti. Duomenų mokslininkas konstatuoja, kad ateinančios savaitės nulems, teks susidurti su trečiąja banga ar toliau gyvensime svyruojant sergamumui. Apie tai, kad artimiausiomis savaitėmis laukia išbandymas, užsiminė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Šalies vadovų skiepai. „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso pasiskiepijo šalies vadovai: prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, taip pat sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Taip jie siekė padidinti gyventojų pasitikėjimą šia vakcina.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį griežtai kritikavo didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir neturtingųjų šalių, joms skiepijant vakcinomis nuo COVID-19, ir pavadino tai „moraliniu įžeidimu“. PSO pareiškė, kad turtingosios šalys, šiuo metu skiepijančios jaunesnius žmones, tai daro pažeidžiamų žmonių gyvybių neturtingose šalyse sąskaita.

Nors masinė vakcinacija šalyje bus vėlinama, kai kuriose savivaldybėse ji gali prasidėti ir anksčiau, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Su „AstraZeneca“ mes galime greičiau nueiti į masinės vakcinacijos grupę. Ten jau tų konkrečių prioritetų nėra, jau bus galima kviesti gyventojus registruotis ir skiepytis masinės vakcinacijos būdu.

Ugdymą pradinukams atnaujinusiose Vilniaus mokyklose per praėjusią savaitę nustatyta 10 teigiamų COVID-19 kaupinių, užkratas rastas visose darbą atnaujinusiose įstaigose. Kaip BNS sakė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė, klasės, kurių moksleiviams nustatytas koronavirusas, izoliuotos, o mokyklos darbą tęsia toliau.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad vakcinavimo nuo COVID-19 apimtys netenkinta, todėl artimiausiu metu vakcinavimo centruose žadama skiepyti ir savaitgaliais. „Rytoj mes turime susitikimą su savivaldybėse veikiančiais vakcinavimo centrais, ruošiamės tartis ir jau kviesime pradėti darbą ir šeštadieniais, ir sekmadieniais“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Vis dar negalintys veikti ir leidimo atsidaryti laukiantys didieji prekybos centrai siūlo priemones, kaip jie galėtų dirbti saugiai. Jų atstovai siūlo kiekvieną savaitę testuoti darbuotojus bei atskirti lankytojų srautus.  Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, nebėra priežasčių, kodėl prekyba uždarose patalpose turėtų būti uždaryta.

Vokiečių biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ vadovas Uguras Sahinas mano, kad Europa ir JAV jau iki vasaros pabaigos panaikins ribojimus, kurie buvo įvesti saugantis koronaviruso. „BioNTech“ kartu su amerikiečių „Pfizer“ sukūrė vieną iš pirmųjų rinkoje vakcinų nuo COVID-19 ir kurių gaminys sulaukė didelio pasisekimo. „Daugelyje Europos šalių ir JAV mes, tikėtina, turėsime taikytis su ribojimais iki vasaros pabaigos. Bus protrūkiai, tačiau tai bus foninis triukšmas.

Pavasarėjant žmonės vis daugiau laiko, ypač per karantiną, nori praleisti lauke – pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. Visgi tokį norą išpildyti šį pavasarį yra gerokai sunkiau. Naujų dviračių ieškantys gyventojai neslepia nuostabos – parduotuvės sandėliuose jų neturi, o laukti užsakyto galima ir mažiausiai kelis mėnesius. Dviračių pardavėjai ir gamintojai atsako trumpai – kalta pandemija, per ją sutrikusi dviračių dalių gamyba ir jų tiekimas.

Antra pandemijos banga didina įtampą darbo rinkoje. Sustojo verslai, vyksta etatų mažinimai ir darbuotojų atleidimai. Tačiau darbo teisės ekspertė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos lektorė Rasa Grigonienė sako, kad nepaisant sudėtingos situacijos kai kuriems sektoriams, Darbo kodekso (DK) reikalavimai nepasikeitė, o net ir atsidūrę sudėtingoje situacijoje dėl etatų mažinimo ar atleidimo, žmonės neturėtų panikuoti.

Izraelio barai, muziejai, restoranai ir teatrai atidaryti jau daugiau nei savaitę, tačiau patekti į juos galima tik turint „žaliąjį pasą“ – taip šalyje vadinami vakcinų pasai. Dokumentas išduodamas praėjus savaitei po antrosios vakcinos dozės gavimo. Vieno iš restoranų savininkas pastebi, kad žmonėms be „žaliųjų pasų“ kyla tam tikrų nepatogumų.

Vyresnio amžiaus persirgę COVID-19 asmenys negali būti tikri, kad turi imunitetą nuo pakartotino susirgimo, skelbiama naujausiame tyrime. Mokslininkai nustatė, kad jaunesni nei 65-erių asmenys yra gerokai mažiau linkę pakartotinai susirgti. Danijoje atliktame tyrime teigiama, kad jaunesni nei 65-erių asmenys turi beveik 80 proc. apsisaugojimo nuo COVID-19 infekcijos tikimybę 6 mėn. nuo pasveikimo po pirmojo susirgimo. Vyresniems nei 65 metai asmenims lieka tik 47 proc.

Nerimas dėl galimo trumpalaikio ar ilgalaikio nepageidaujamo šalutinio vakcinos poveikio dalį gyventojų pristabdo ar išvis atbaido nuo minties skiepytis. Tačiau ar esama atvejų, kai vakcinuotis apskritai negalima ar bent kažkuriam laikui nerekomenduojama? To pasiteiravus gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, šis sakė, kad situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.

Vasario mėnesį pasaulyje mažėjęs naujai užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius vėl pradėjo augti. Didžiulius protrūkius fiksuoja ir rekordinį sergamumą demonstruoja Estija, Lenkija, Čekija ir kitos centrinės Europos šalys. Latvijai dėl kilusių „AstraZeneca“ saugumo klausymų sustabdytas skiepijimas taip pat gali brangiai atsieiti. Šalis ir taip gerokai atsilieka nuo kitų valstybių pagal skiepijimo tempus, o tai gali vėliau atsiliepti ekonomikos atsigavimui.

Lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už kaimynus, rodo penktadienį paskelbtas Pasaulio laimės indeksas. Jame Lietuva užėmė 38 vietą, kai pernai buvo 41. Estija indekse yra 40 vietoje, Lenkija – 44, Latvija – 51, Baltarusija ir Rusija užėmė atitinkamai 75 ir 76 vietas. Laimingiausia pasaulio valstybe pripažinta Suomija, po jos seka Danija, Šveicarija, Islandija ir Nyderlandai. Tiriamas laikotarpis apima 2018-2020 metus.

Atsižvelgiant į COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo kovo 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius, rašoma pranešime spaudai. Tai jau šeštasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 86 lovos, skirtos gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus. Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc. dr.

Prancūzijos sveikatos apsaugos tarnyba penktadienį rekomendavo, kad bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso būtų skiepijami tik žmonės nuo 55 metų amžiaus, atsižvelgiant į pranešimus dėl kraujo krešulių susidarymo rizikos. Leidimas vartoti šį preparatą buvo suteiktas po trumpo sustabdymo.