pandemija

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 10 tūkst. 270 žmonių, antrą – 4339, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 580 tūkst. 875 asmenys, abiem – 215 tūkst. 134. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59,8 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 38,9 proc. 60–69 metų gyventojų. Statistikos departamento teigimu, šalyje paskiepyta 54,7 proc. vyresnių nei 65-erių metų gyventojų.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1113 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 14 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 516,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 236 tūkst. 533 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 14 tūkst. 40 asmenų. Pasveikusiųjų – 213 tūkst.

Seimas nesileis į diskusiją, ar įpareigoti darbdavį su nuotoliniu būdu dirbančiais darbuotojais ne vėliau kaip per mėnesį susitarti dėl kompensacijos už namuose dirbant patiriamas išlaidas.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1138 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 10 tūkst. 260 molekulinių (PGR) ir 8873 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Ženkliai sumažėjo kas trečio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys prasčiau nei per pirmąjį karantiną – rodo nevyriausybinių organizacijų užsakymu atlikta apklausa, rašoma pranešime spaudai. Lyginant su pirmuoju karantinu, 7 proc. gyventojų finansinė padėtis pagerėjo, dviejų trečdalių (65 proc.) išliko panaši, tačiau 28 proc. nurodė, kad jų finansų būklė per antrąjį karantiną, lyginant su praėjusių metų pavasariu, pablogėjo.

Įtariama, kad Lazdijų rajono savivaldybei priklausančios viešosios įstaigos „Lazdijų sporto centras“ patalpose vyko treniruočių salės veikla, nors tai iki šiol draudžiama dėl karantino reikalavimų, rašo portalas Delfi.lt. Pasak portalo, prisidengiant švietimo įstaigos veikla, į treniruoklių salę sportuoti galėjo rinktis buvusį Lazdijų sporto klubą „Sakalas“ lankę lazdijiečiai, tarp jų – ir vietos konservatorių partijos lyderis, Lazdijų rajono vicemeras Audrius Klėjus.

Pirmadienį po keturių mėnesių pertraukos veiklą atnaujinusių didelių prekybos centrų valdytojai teigia, jog daugelis juose veikiančių parduotuvių atsidarė. Vis dėlto, nors ir nedaug, keli nuomininkai bankrutavo arba nepratęsė sutarčių, tačiau jų vietą užėmė kiti.  Pasak prekybininkų, nuomininkams kilo iššūkių dėl logistikos ir prekių pristatymo bei žmonių saugumo užtikrinimo.

Šią savaitę sulaukus 14 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų siuntos, Vilnius šia vakcina kviečia skiepytis 65 metų ir vyresnius senjorus, mokytojus, abiturientus. Galite registruotis patys arba registruoti kitą asmenį adresu vakcina.vilnius.lt ir 19002. Kitas prioriteto grupes, registracijos laikus ir informaciją apie vakcinavimą galite rasti vakcina.vilnius.lt.

Pirmadienį veiklą leidus atnaujinti iki šiol neveikusioms didelių  prekybos centrų parduotuvėms, tik atsidarius prie kai kurių jau driekėsi nedidelės eilės. Prekybininkai džiaugiasi, kad po keturių mėnesių pertraukos vėl gali dirbti, tikisi pritraukti pirkėjų ir žada dirbti saugiai.

Per praėjusią savaitę COVID-19 virusas buvo diagnozuotas daugiau kartu negu kada nors anksčiau nuo pat pandemijos pradžios. Pasaulyje užfiksuota 5,2 mln. naujų atvejų – o labiausiai koronaviruso apimtose šalyse prognozės ir toliau niūrios. Vos kelios dienos po to, kai buvo užfiksuota, kad nuo koronaviruso mirė 3 mln. žmonių (per visą pandemijos laikotarpį), užfiksuotas naujas rekordas. Johns Hopkinso universiteto duomenys rodo, kad praėjusią savaitę COVID-19 susirgo net 12 proc.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasiūlė santykių su Rusija krizės sprendimą: uždrausti įvažiavimą į ES visiems Rusijos gyventojams. Jo teigimu, tai yra reikalinga siekiant užtikrinti Europos saugumą. „Galbūt mums reikalinga „pertraukėlė“ visiems – aš turiu omenyje bet kokiems – vizitams iš Rusijos. Iki įsiveržimo į Krymą tie žmonėms iš aukšto reikalavo bevizio režimo su ES. Paprasčiausiai įšaldykite vizas, išskyrus išskirtines šeimynines aplinkybes.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, keturiems – nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 50 iki 59-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3770 žmonių.

Pirmadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 592 COVID-19 atvejai ir 10 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 501,1. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 234 tūkst. 232 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 14 tūkst. 292 asmenys. Pasveikusiųjų – 211 tūkst.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame septyni asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų. Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, pirmadienį pranešė FNTT.

Viešojoje erdvėje vis drąsiau kalbama, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojamas koronaviruso atvejų augimas reiškia tik vieną – trečioji COVID-19 banga jau įsibėgėjo. Ekspertai dalijasi palyginimais, kaip skirtingos bangos paveikė Lietuvą. Dar sekmadienį mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo savo mintimis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad trečioji banga Lietuvą paveikė nevienodai. „Įsibėgėjus trečiai bangai galima pradėti lyginti ją su antrąja.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija:  * Lietuvoje šeštadienį pranešta apie 1193 naujus COVID-19 atvejus bei 12 mirties atvejų. Sekmadienį paskelbta apie 726 naujus atvejus ir dar šešias mirtis. Sekmadienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2 atvejo.

Vieni į pajūrį, kiti – į maldos namus. Nuo šiandienos bažnyčiose vėl gali vykti pamaldos dalyvaujant tIkintiesiems. O šie į mišias patraukė nuo ankstaus ryto, sako išsiilgę bendruomenės ir Dievo žodžio ne per kompiuterio ar telefono ekraną. Saulėtas ankstus rytas, o į sostinės Šv. Juozapo bažnyčią vienas po kito jau traukia žmonės. Šiandien – pirmoji diena, kai tikintiesiems mišių metu bažnyčių durys vėl atsiveria.

Jeigu manėte, kad 2020-ieji buvo labai prasti metai, tai džiugių naujienų dėl ateinančių dešimtmečių ekspertai taip pat nežada. JAV žvalgybos tarnybos, kurios dar 2017-aisiais buvo numačiusios galimą pandemiją, perspėja dėl „chaotiškų ir nestabilių“ 2030-2040 metų, kurie pasižymės neramumais ir bado protrūkiais. JAV žvalgybos tarnybos išleido 150 puslapių ataskaitą, kurioje buvo pateiktos prognozės, kas nutiks pasaulyje per artimiausius kelis dešimtmečius.

Vokietijoje sekmadienį pagerbiamas beveik 80 tūkst. nuo koronaviruso mirusių žmonių atminimas, šaliai siekiant suvaldyti dar vieną susirgimų skaičiaus šuolį.

Vladimiras Putinas, kaip ir visa valstybinė Rusijos propaganda, dažnai giriasi, kad Rusija sėkmingai įveikė koronaviruso pandemiją. Ne tik įveikė, bet ir atliko tai geriau nei JAV ar ES. Tačiau Rusijos perteklinio mirtingumo lygis rodo visai priešingą rezultatą – šalis yra viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių valstybių pasaulyje.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 4 801 testą nustatyti 337 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Naujausios COVID-19 aukos patenka į 60–89 metų amžiaus grupes. Ankstesnę dieną skelbta apie 654 naujus COVID-19 atvejus ir šešių pacientų mirtį. Sergamumas koronavirusine infekcija per pastarąsias dvi savaites šalyje siekia 378,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 89 metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, po vieną mirusį asmenį buvo 50-59 ir 80-89 metų grupėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3760 žmonės.

Per praėjusią parą pirmąją COVID-19 skiepo dozę gavo 1 tūkst. 452 žmonės, antrąją – 181, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 563 tūkst. 463 asmenys, abiem – 209 tūkst. 572. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 37,6 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 726 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 8  tūkst. 460 molekuliniai (PGR) ir 5 tūkst. 449 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2 atvejo, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Ukrainoje per pastarąją parą patvirtinti 10 282 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 250 anksčiau užsikrėtusių žmonių, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas. Ankstesnę parą buvo skelbta apie 14 984 naujus COVID-19 atvejus ir 440 užsikrėtusiųjų mirtį. Per praėjusią parą buvo hospitalizuoti 4 274 COVID-19 pacientai, 6 523 šia infekcija persirgę žmonės pasveiko, nurodė ministras.

Brazilijoje niekaip nenurimstanti koronaviruso banga kelia nerimą ir mokslininkams. Tuo metu, kai kitose galimai masinį imunitetą įgijusiose šalyse jau atidaromi barai, kai kurie Brazilijos regionai, taip pat gausiai persirgę koronavirusu, ir toliau kovoja su klastinga liga. Urugvajus ir Paragvajus taip pat pastaruoju metu registruoja naujus COVID-19 sergamumo ir mirtingumo rekordus.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. Vakcinavimas nuo COVID-19: * Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę jau yra gavę beveik penktadalis Lietuvos gyventojų. * Kauno vakcinavimo centras tris dienas nedirbs, nes jau yra išskiepijęs visas gautas vakcinas. Pasak savivaldybės atstovų, panaši situacija gali susidaryti ir kitą savaitę.

Nuo pirmadienio, balandžio 19 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Argentinos, Čilės, Puerto Riko, o atvykstantiems iš Belgijos, Palestinos ir Seišelių galios įprasti izoliacijos reikalavimai, rašoma pranešime. Izoliacijos taisyklėse nustatytas izoliacijos išimtis galima rasti ČIA.  Paveiktų šalių sąrašas yra skelbiamas kiekvieną penktadienį, įsigalioja pirmadienį ir galioja savaitę.

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc., rašoma pranešime spaudai. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį buvo paskiepyta pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso doze, praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai vokiečių pareigūnai rekomendavo šiais skiepais skiepyti tik 60 metų ir vyresnius žmones. „Džiaugiuosi, kad šiandien buvau paskiepyta savo pirmąja „AstraZeneca“ doze. Dėkoju visiems, dalyvaujantiems vakcinacijos kampanijoje, ir visiems, kurie skiepijasi.

Nuo COVID-19 paskiepyta 5,4 tūkst. arba 36 proc. Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių pareigūnų. Penktadienį ministerijos skelbiamais duomenimis, bent vieną skiepą gavo apie 3 tūkst. policininkų, per 1,1 tūkst. ugniagesių ir panašus skaičius pasieniečių, 69 Finantinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir 95 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Pasak VRM, nors norėtųsi, kad paskiepytų pareigūnų dalis būtų didesnė, tačiau suprantama, kad yra ir kitų prioritetinių grupių.

Gyventojus neigiamai veikia nepalanki informacija apie skiepus nuo koronaviruso, trūksta bendros registracijos sistemos ir pačių vakcinų, sakė BNS kalbinti kelių savivaldybių vadovai. Kauno miesto savivaldybė kaip didžiausią problemą nurodo vakcinų kiekį ir siekia artimiausiu metu paskiepyti mažiausiai 70 proc. senjorų. Šiauliai teigia pasigendantys bendros registracijos sistemos. Savivaldybės meras įspėja, kad tai gali tapti rimtu iššūkiu pradėjus masinę vakcinaciją.

Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (NVSI) rekomendavo šalies vadovybei sustabdyti „AstraZeneca“ vakcinos („Vaxzevria“) naudojimą koronaviruso imunizacijos programoje. Pagrindiniai argumentai: didesnė rizika jauniems žmonėms mirti nuo skiepo negu nuo koronaviruso, o vyresnio amžiaus žmonės jau suskiepyti. Valdžia tvirtina, kad kol kas nėra surinkta pakankamai įrodymų „AstraZeneca“ atsisakymui.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.

Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę jau yra gavę beveik penktadalis Lietuvos gyventojų – 19,5 proc., rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Pirmąjį skiepą yra gavę 546,3 tūkst. žmonių. Paskiepyta 58,3 proc. 70-79 metų gyventojų, 46 proc. žmonių, kuriems yra 80 ir daugiau metų, 36,5 proc. žmonių, priklausančių 60-69 metų amžiaus grupei. Kitose amžiaus grupėse paskiepyta po kelis ar keliolika procentų gyventojų. Antrąją dozę yra gavę 204,5 tūkst. arba 7,3 proc. gyventojų.

Praėjusį mėnesį Indijoje aptikta atmaina pasižymi dviem mutacijomis, kurios buvo pirmą sykį aptiktos kartu. Manoma, kad tai leis koronavirusui plisti greičiau ir lengviau išvengti susiformavusio ar skiepų suformuoto imuniteto. Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos atstovai paskelbė aptikę naujos COVID-19 atmainos išplitimą Jungtinėje Karalystėje.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3739 žmonės.

Pagal 14 d. tenkančius naujus COVID-19 atvejus Lietuvai jau beveik įžengus į „juodąją zoną“, Vyriausybei patariantys ekspertai siūlo ieškoti ir naujų kelių pandemijai valdyti ir daugiau atsakomybės perkelti pačiam verslui.  Vyriausybės ekspertų grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius priminė, kad trečiosios bangos kilimas neišvengiamas, nors ji ir nebus tokia didelė kaip antroji.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 1088 COVID-19 atvejai ir 7 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 493,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 231 tūkst. 601 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 13 tūkst. 706 asmenys. Pasveikusiųjų – 209 tūkst.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas, apžvelgdams epidemiologinę situaciją šalyje, taip pat įvertindamas karantino atlaisvinimą, pastebi, kad jau penktadienį Lietuva gali įžengti į juodąją zoną.  Kaip rašė profesorius, gegužės mėnesį Lietuvoje gali būti fiksuojama ir 3 tūkst. naujų Covid-19 atvejų.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Atlaisvinimų planas. Vyriausybė pritarė tolesniam atlaisvinimų planui: * Nuo balandžio 19 dienos: konsultacijos ne daugiau 10 abiturientų; galės veikti teatrai, vykti renginiai iki 50 žmonių; dabar nedirbančios prekybos centrų parduotuvės galės veikti darbo dienomis. * Nuo balandžio 22 dienos gali atsidaryti lauko kavinės, nuo balandžio 26 dienos – sporto klubai.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites pakilo į 13-ą vietą Europos Sąjungoje (ES), pagal mirtingumą šalis yra 15-oji Bendrijoje, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal abu šiuos rodiklius Lietuva buvo 17-ta ES. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia kiek daugiau nei 444 atvejus 100 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai įvertino Lietuvos ruošimąsi pretenduoti į 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą, skirtą atsigauti šalies ekonomikai po pandemijos.  „Veiksmas vyksta už uždarų durų. Tie, kurie turėtų dalyvauti rengiant šio fondo politiką ir paskirstymą, jame nedalyvauja arba beveik nedalyvauja.

Braziliją ir toliau „talžo“ koronaviruso pandemija. Dešimtys tūkstančių žmonių serga, tūkstančiai – miršta, o intensyvios terapijos lovos – perpildytos. Nors šalis – viena svarbiausių žemės ūkio produktų gamintojų pasaulyje, šiandien ir pačiai stinga maisto. Dėl griūvančios ekonomikos gyventojai sulaukė pagalbos. Susirinkę aikštėje ir sustoję į eiles gavo tai, ko atėjo – maisto davinį. Ši parama – būtina, tačiau gyventojams morališkai sunku ją priimti.

Latvijoje šį savaitgalį „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 galės pasiskiepyti visi norintieji visuose vakcinacijos centruose Rygoje, Daugpilyje, Liepojoje, Rėzeknėje, Jelgavoje, Jūrmaloje ir Cėsyje, pranešė Vakcinacijos biuro atstovė Agnesė Strazda. Žmonės galės ateiti į vakcinacijos centrus nurodytuose miestuose ir gauti bendrovės „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso dozę.

Indiją užgriuvo antroji COVID-19 banga, ligoninės vos per kelias savaites persipildė sunkios būklės ligoniais. Per parą fiksuojama net iki 200 tūkst. naujų atvejų – šioje šalyje to dar nebuvo. Mokslininkai tuo pat metu aptiko ir naują mutavusią atmainą, tačiau valdžia kaltina karantino taisyklių nesilaikančius gyventojus. Paskutinių kelių savaičių rezultatai Indijoje kelia nerimą vietos epidemiologams. Dar kovo 14 d. (vos prieš mėnesį) šalyje buvo užfiksuota vos 26 tūkst.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Vyriausybės siūlymai. Vyriausybė apsvarstė galimus tolesnius atlaisvinimus, dėl jų žadama apsispręsti ketvirtadienį, jie įsigaliotų etapais per dvi savaites. Svarbiausi siūlymai: * Galimybių pasas, suteikiantis daugiau laisvių turintiems imunitetą. Diskutuojama, ar į jį įtraukti ir neigiamą testo rezultatą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė apžvelgė epidemiologinę situaciją šalyje ir paaiškino, kas kelia didžiausią susirūpinimą. „Kaip ir geresnių pavasario orų, taip ir palankesnių epidemiologinių tendencijų, panašu, teks palaukti. Tą rodo ir praėjusios savaitės Vilniaus epidemiologinės diagnostikos duomenys. Trumpai apie praėjusią savaitę Kuo verta pasidžiaugti? Praėjusią savaitę mažiau atvejų epidemiologai fiksavo ugdymo įstaigose.

Belgija nuo gegužės 8 dienos leis restoranams ir kavinėms vėl siūlyti klientams maistą ir gėrimus lauke, nusprendus atšaukti dėl koronaviruso įvestą ribojimą, galiojusį daugiau nei pusmetį, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje. Ministras pirmininkas Alexander'as De Croo per spaudos konferenciją, kuri surengta po susitikimo su federaliniais ir regioniniais pareigūnais, sakė, kad nuo pirmadienio nebegalios nebūtinų kelionių į užsienį draudimas.