pabėgėliai

 Penki žmonės buvo sužeisti antradienį kilus muštynėms tarp daugybės afganų ir albanų viename prieglobsčio ieškotojų centre Vokietijos šiauriniame Hamburgo uostamiestyje, pranešė vietos policija. Tos riaušės tapo dar vienu ženklu, atskleidžiančiu didėjančią įtampą tarp pabėgėlių Vokietijos perpildytuose migrantų registravimo centruose.

 Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūros vadovas paragino radikaliai keisti tai, kaip Europa tvarkosi su migrantų krize, informavęs, kad nuo metų pradžios į Bendriją nelegaliai atvyko jau apie 630 tūkst. žmonių. „Iki rugsėjo galo užregistravome apie 630 tūkst. nelegalaus sienos kirtimo atvejų“, - interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri.

Rusijos propaganda, rodos, nusprendė paaitrinti ir „Islamo valstybės“ (IS) teroristų baime persmelktų europiečių fantazijas, ir pakelti tautiečių kovinę dvasią – „RIA Novosti“, remiantis neįvardintu šaltiniu, praneša apie 3 tūkst. pasprukusių iš Sirijos teroristų. Iš Sirijos į Jordaniją pabėgo apie 3 tūkst.

 Lietuvos delegacija pirmadienį pradeda vizitą Graikijoje, kur aptars pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą klausimus. Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus vadovaujamoje Lietuvos delegacijoje taip pat bus Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento atstovai.

 NATO šalių žiniasklaida per kelias dienas išplatino jūros bangų į Turkijos paplūdimio krantą išmesto nuskendusio Sirijos Kurdų pabėgėlio Aylano Kurdi nuotrauką, kuri daugeliui žmonių sukėlė užuojautos pabėgėliams jausmą. Tačiau nuotrauka paskelbta Turkijos laikraštyje yra paprasčiausias falsifikatas. TV kanalai ta pačia dvasia dešimtis kartų rodė reportažus apie dešimtis tūkstančių iš Sirijos pėsčiomis plūstančių pabėgėlių į Europą.

Diskusijos apie pabėgėlių krizę ir jos sprendimo būdus šią savaitę iš Europos persikėlė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinę asamblėją, kurioje daugelio šalių vadovai kalbėjo apie konfliktų Sirijoje ir Irake sprendimus bei kovą prieš tarptautinį terorizmą. Daug dėmesio susilaukė JAV ir Rusijos vadovų pasisakymai bei jų susitikimas. Kai kurie politikai, įskaitant ir Vokietijos socialdemokratų atstovus, jau parėmė poreikį bendradarbiauti su Rusija ir gal net Sirijos režimu.

 Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) ketvirtadienį pranešė, kad šiemet per Viduržemio jūrą į Europą turėtų atvykti 700 tūkst. pabėgėlių bei migrantų, ir maždaug tiek pat 2016 metais. „UNHCR dabar remiasi prielaida, kad Europoje 2015 metais prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos ieškos iki 700 tūkst. žmonių, o 2016 metais šis skaičius gali būti net didesnis“, – paskelbė agentūra, pateikusi pataisytą finansavimo prašymą.

  Pabėgėlius priimti sutinkančių savivaldybių skaičius išaugo iki 16, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketvirtadienį BNS pateikti duomenys.

Vokietijos Hamburgo mieste esančiame perpildytame pabėgėlių centre naktį kilus susirėmimams tarp maždaug 200 sirų ir afganų pabėgėlių, keli žmonės buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė policija. Tai jau trečias toks incidentas šalyje per kelias dienas.

Prieš mėnesį Vokietijoje dėl pabėgėlių buvo didžiulis entuziazmas: kokie mes visi vieningi, kokie mes atviri įvairioms kultūroms, o dabar visi atslūgo, „Žinių radijui“ sakė aštuonerius metus Miunchene, Vokietijoje, gyvenanti lietuvė Karolina Matutytė.   „Šita tema yra kalbama labai subtiliai arba iš viso nekalbama. Kol kas šoko būsenos nelabai ir matau.

 Prieglobsčio perkėlimas – viena aktualiausių problemų ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, todėl Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Raimondas Šukys susitikę su Vidaus reikalų (VRM) viceministru Elvinu Jankevičiumi susipažino su prieglobsčio prašytojų perkėlimo į Lietuvą procedūra, aptarė kitus su prieglobsčio prašytojų perkėlimu susijusius klausimus.

 Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo Lietuvoje, Pilietinės visuomenės institutas domėjosi, kiek ir kokiais būdais Lietuvos visuomenė nusiteikusi padėti atvykstantiems. Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliktos apklausos metu 29 proc. respondentų teigė, jog vienaip ar kitaip asmeniškai prisidėtų priimant pabėgėlius Lietuvoje. 18 proc. visų apklaustųjų teigė, jog prisidėtų skatindami aplinkinius būti tolerantiškais atvykusiųjų atžvilgiu, 12 proc.

Antradienio vakarą Vilniuje, V.Kudirkos aikštėje, maždaug šimtas žmonių protestavo prieš pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos priėmimą Lietuvoje. Mitingą organizavo Tautininkų sąjunga, tačiau į jį atvyko ir keletas pabėgėlių priėmimą remiančių asmenų.

Šiais metais Lietuva gali parsivežti pirmuosius pabėgėlius iš karo apimtų šalių Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje – 40-50 žmonių. Pirmieji migrantai Lietuvą galėtų pasiekti jau lapkričio mėnesį, paaiškėjo antradienį per tarpžinybinės komisijos posėdį. „Esame pasirengę priimti kol kas nedidelį skaičių šiais metais.

Latvija priims tik tuos pabėgėlius, kurie pareikš norą čia atvykti, antradienį sakė vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis interviu televizijos LNT laidai „900 sekundžių“ (900 sekundes). Ministras pabrėžė, kad niekas nebus prievarta vežamas į Latviją. Pasak R.Kozlovskio, pirmiausia pabėgėlis bus supažindinamas su Latvija, jos politine sistema, valstybine kalba ir t.t., ir tik tuo atveju, jei to norės, bus atvežtas į šalį.

Į Lietuvą atvyksiantys prieglobsčio prašytojai pabėgėlių priėmimo centre turėtų praleisti ne ilgiau kaip 3 mėnesius, o jiems susiradus darbą valstybės išmokų mokėjimas turi būti sustabdomas. Tai įtvirtinančius pasiūlymus šiandien Seime užregistravo Liberalų sąjūdžio frakcija. Liberalai siūlo atitinkamai pakoreguoti šiuo metu Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. „Pabėgėliams turime ir galime padėti.

Pabėgėlių srautai į Europą auga kasdien –  įvairių šalių sienas kerta tūkstančiai ieškančiųjų geresnio ir ramesnio gyvenimo. Europos Sąjungos šalys vos pajėgia susitvarkyti. O kai kurios prisipažįsta ir iš viso sunkiai kontroliuojančios padėtį. Džiaugsmas, kad Europos Sąjungos šalys narės sutarė pasidalinti 160 tūkstančių migrantų dar jaučiamas Briuselyje. Tačiau situacija kas dieną augančiose migrantų stovyklose ir pasieniuose prastėja.

Prie Turkijos krantų nuskendus į Graikijos Leros salą plaukusiai valčiai, žuvo 17 migrantų sirų, pranešė vienos provincijos gubernatorius. Muulos gubernatorius Amiras Cicekas valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė, kad Turkijos pakrančių apsaugos pareigūnai anksti sekmadienį išgelbėjo kitus 20 sirų pabėgėlių. Dingusiais laikomų žmonių nėra. Pasak A.Ciceko, 37 sirai įsėdo į tą valtį Giumiušliuko kurorte Bodrumo pusiasalyje. Ji nuskendo netrukus po išplaukimo.

JAV žvalgyba nuogąstauja, kad nuo 2011 metų į Siriją ir Iraką nuvyko beveik 30 tūkst. užsienio kovotojų, daugelis – prisidėti prie grupuotės „Islamo valstybė“ (IS), šeštadienį rašė laikraštis „The New York Times“. Šis skaičius, kuris, kaip nurodoma, apima daug vakariečių, tarp jų – galbūt 250 amerikiečių, yra dvigubai didesnis nei praėjusių metų JAV vertinimas ir privers sunerimti JAV karo planuotojus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį paragino savo visuomenę prisiminti šalies pakartotinio suvienijimo 1990 metais dvasią, kuri galėtų padėti įveikti dabartinį iššūkį – integruoti šimtus tūkstančių pabėgėlių ir migrantų. „Vokietijos vienybė savaime buvo labai ypatinga“, – A.Merkel sakė savo savaitiniame garso įraše, artėjant šalies suvienijimo 25-osioms metinėms, kurios bus minimos spalio 3 dieną.

Hanna Yussefas svajoja sekti tūkstančių kitų Irako krikščionių pėdomis ir siekti prieglobsčio Europoje, atsisakius pavojingo egzistavimo Jordanijoje, kur jis apsigyveno pabėgęs nuo islamistų smurto savo šalyje. Bet kol kas jam tenka likti čia, nes neturi pinigų pavojingai kelionei per jūrą, o be to, ir tai svarbu, jis nemoka plaukti. Kaip ir daugelis kitų Irako krikščionių, šis 45-erių tėvas yra pabėgėlis iš Irako šiaurinio miesto Mosulo, kurį pernai rugpjūtį užėmė „Islamo valstybės“ grupuotė.

Lietuvai sutikus priimti daugiau negu 1000 pabėgėlių, Valstybės saugumo departamentas (VSD) iš valstybės prašo papildomo finansavimo savo veiklai. VSD pageidavimą nagrinėję politikai tikina, kad didesnės lėšos saugumiečiams reikalingos, mat pabėgėlių krizės akivaizdoje Lietuva gali susidurti su naujais iššūkiais. VSD finansavimas pastaruosius trejus metus pastebimai augo. 2013 m. valstybė VSD skyrė apie 18, 08 mln. Eur, 2014 m. finansavimas augo iki daugiau 23,5 mln. Eur.

Kiekviena Lietuvos aukštoji mokykla planuoja priimti nuo kelių iki keliolikos pabėgėlių, kurių studijas finansuos. „Mes sutarėme, kad priimsime tam tikrą skaičių – kiekviena mokykla nuo kelių iki keliolikos pabėgėlių nemokamai. Kalbama apie 2016 metus“, – BNS penktadienį sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Lietuvos totoriai žada padėti valdžiai integruoti į šalį atvyksiančius pabėgėlius ir ragina visuomenę nebijoti musulmonų bei netapatinti jų su ekstremistinėmis grupėmis. „Galime prisidėti prie tų žmonių integracijos, padėti pareigūnams vykti į pabėgėlių centrus, pasakoti apie musulmonų bendruomenės istoriją, apie toleranciją tarp religijų, kuri Lietuvoje susiklostė prieš 600 metų“, - BNS sakė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.

 Vilniaus valdžioje svarstoma galimybė pabėgėlius apgyvendinti veiklą stabdančiame „Šarūno“ viešbutyje. Sostinės vicemeras Linas Kvedaravičius BNS ketvirtadienį patvirtino, kad savivaldybės vadovybė aptarė tokią jo pristatytą idėją. „Kiek žinau, „Šarūno“ viešbutis yra prie uždarymo ribos, tad galbūt apsimokėtų prieš uždarant jį kažkam padėti socialiai“, - BNS sakė vicemeras. L.Kvedaravičius anksčiau yra buvęs viešbutį valdančios įmonės direktoriumi.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, jog pabėgėlių priėmimas yra ne tik valstybės institucijų, bet ir pilietinės visuomenės egzaminas. Ministro vertinimu, viešojoje erdvėje vykstanti diskusija pabėgėlių klausimu yra buitinio lygio, keliamos nepagrįstos baimės.

Marijus Velička Kartais politikų noras pasirodyti žiniasklaidos puslapiuose stebina: nesuprasdami klausimo esmės, paviršutiniškai tesuvokdami keliamos problemos gylį, jie pradeda komentuoti tai, į ką nėra įsigilinę.

Į Kroatiją antradienį atvyko beveik 9 tūkst. migrantų - tai rekordinis dienos skaičius nuo tada, kai jie prieš savaitę pradėjo kirsti šios ES narės sieną, kad patektų į Vakarų Europą, trečiadienį pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. Iš viso, kaip nurodė ministerija, į šią šalį antradienį atvyko 8 750 migrantų. Ministerija pridūrė, kad iki 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku iš Serbijos į Kroatiją atvyko jau daugiau kaip 44 tūkst.

Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros atstovė siūlo Lietuvai steigti pabėgėlių ir visuomenės susitikimo centrus, siekiant palankesnio gyventojų požiūrio į atvykėlius.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vykusiame skubiame susitikime dėl pabėgėlių krizės sutarė padidinti pagalbą Sirijos kaimyninėms šalims, įskaitant 1 mlrd. dolerių mobilizavimą per Jungtinių Tautų agentūras, taip pat stiprinti savo sienų apsaugą, siekiant pažaboti migrantų antplūdį. Senąjį žemyną užklupusi rimčiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išprovokavo ginčus ir įtampą tarp Bendrijos valstybių, dalis kurių nebespėja tvarkytis su plūstančiais migrantais.

 Europos Sąjungos lyderiai turi padėti Europai „susigrąžinti savo išorės sienų kontrolę“, kai „milijonai“ potencialių pabėgėlių stengiasi patekti į šį žemyną, perspėjo trečiadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Aktualiausias klausimas, kurį turime užduoti sau šįvakar, – kaip susigrąžinti mūsų išorės sienų kontrolę“, – pasakė D.Tuskas žurnalistams prieš pat Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje.

 Trečiadienį vykusioje neeilinėje Europos Vadovų Taryboje (EVT) priimti strateginiai sprendimai, leisiantys migracijos krizės imtis iš esmės, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Sprendžiant migracijos krizę Europai trūko ne vienybės, o išminties. Nors ir labai pavėluotai, pagaliau supratę, kad pasyvus pabėgėlių pasidalijimas ES viduje nėra panacėja, migracijos krizės imamės išmintingai ir iš esmės.

 Europos Sąjungos šalys skirs papildomai vieną milijardą eurų Jungtinių Tautų agentūroms, turinčioms reikalų su pabėgėliais, numatyta skubiai trečiadienį sušaukto Bendrijos lyderių susitikimo pareiškimo projekte. ES lyderiai tvirtina „reaguosią į neatidėliotinus pabėgėlių poreikius, padėdami JT Pabėgėlių Komisaro ir Pasaulio maisto programos tarnyboms, taip pat ir kitoms agentūroms, mažiausiai vienu papildomu milijonu eurų“, – nurodoma pareiškime, kurio tekstą gavo naujienų agentūra AFP.

 Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį atmetė tai, ką jis pavadino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „moraliniu imperializmu“ sprendžiant pabėgėlių krizę.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo fondo skyrė 50 tūkst. eurų Europą užplūdusių pabėgėlių iš Sirijos maitinimui. Lėšos bus pervestos Jungtinių Tautų Pasaulinei maisto programai. „Europos Vadovų Tarybos vadovas Donaldas Tuskas neseniai kreipėsi į valstybes nares su prašymu dėl sudėtingos Sirijos pabėgėlių padėties“, - per Vyriausybės posėdį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Europos Sąjunga susiduria su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bus steigiami užsieniečių integracijos centrai, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ji paskelbė konkursą nevyriausybinėms organizacijoms dėl šių centrų įsteigimo. Anot SADM, centrai bus steigiami miestuose, kur užsieniečių skaičius yra didžiausias. Numatoma projektų trukmė – nuo 3 iki 3,5 metų. Jie bus finansuojami Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos lėšomis.

Nepaisant dalies Vidurio ir Rytų Europos šalių pasipriešinimo, Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį nubalsavo už planą paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių.  Lietuva, kaip ir dauguma šalių, pasisakė už. Prieš kvotas balsavo Vengrija, Čekija, Slovakija ir Rumunija, o Suomija susilaikė, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Priimti pabėgėlius kol kas sutinka 12 Lietuvos savivaldybių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį informavo, kad Alytaus miesto, Birštono miesto, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kauno rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Pakruojo rajono, Raseinių rajono, Šiaulių miesto ir rajono bei Skuodo rajono savivaldybės sutinka apgyvendinti po vieną ar dvi 3-5 asmenų pabėgėlių šeimas. Birštono savivaldybė savo ruožtu nurodė galinti pasiūlyti darbo vietų pabėgėliams.

Vengrijos parlamentas dviejų trečdalių dauguma pirmadienį pritarė siūlymui suteikti kariams ir policijai daugiau galių, siekiant išvengti neteisėto migrantų brovimosi per sieną; dabar karinėms pajėgoms jau leidžiama panaudoti ir ginklus.

 Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį paragino Europą perkelti pabėgėlius tiesiai iš krizės ištiktų regionų ir taip padėti jiems išsiversti be žmonių kontrabandininkų, kurie už pavojingą kelionę į Senąjį žemyną reikalauju didžiulių sumų.

Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą bus perkelti iš Italijos, jie gali atvykti dar šiemet, sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. „Gali būti, kad šių metų gale pirmieji pabėgėliai jau bus. Pirmieji bus iš Italijos - šitą galime patvirtinti tikrai“, - BNS pirmadienį sakė E.Jankevičius. „Pirmojo vežimo norėtumėme nedaryti labai didelio, tai būtų nuo 50 iki 100 žmonių. Priežastys suprantamos - pirmas kartas būna sunkesnis“, - pridūrė jis.

  Jokia Europos šalis negali išvengti pareigos priimti pabėgėlių, kurie turi teisę į prieglobstį, sekmadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, netylant ginčams, kaip reikėtų spręsti teisingo migrantų, dideliu srautu plūstančio į Europą, paskirstymo problemą.

 Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks su savo kolega iš Liuksemburgo, kuris šiuo metu pirmininkauja Bendrijai, kad aptartų migrantų krizę, sekmadienį pranešė Lenkijos diplomatijos vadovas Grzegorzas Schetyna. „Pirmadienį ryte mūsų laukia Višegrado ketverto susitikimas Prahoje su Liuksemburgo ministru. Antradienį susitiks vidaus reikalų ministrai“, – žurnalistams sakė G.Schetyna.

 Plūstančius pabėgėlius ir migrantus ašarinėmis dujomis vaikyti ėmė ne tik Vengrija, bet ir Slovėnija. Tuo metu Kroatija pabėgėlių klausimą sprendžia juos siųsdama į kitas šalis. Šengeno zonos narės Slovakijos pareigūnai iš Kroatijos plūstančius migrantus naktį pasitiko nesvetingai. Maždaug 500-ai į Slovakiją patekti norėjusių pabėgėlių ir migrantų ne tik atremti riaušių policininkų skydais, bet ir apipurkšti ašarinėmis dujomis.

 Šeštadienį Rokiškyje vykstančioje kasmetinėje Baltų vienybės dienos šventėje susitikusios Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė aptarė aktualius pastarojo meto politinius klausimus bei pabėgėlių problemą. „Šiandieną mes aptarėme problemą dėl pabėgėlių ir kitus aktualius klausimus, susijusius su sudėtinga geopolitine situacija. Tai temos, kurios svarbios ir Lietuvai, ir Latvijai. Tai mūsų bendri rūpesčiai.

Miunchene šeštadienį prasideda didžiausia pasaulyje alaus šventė „Oktoberfest“, kurioje, kaip tikimasi, apsilankys 6 mln. žmonių, tačiau ji vyks šiam Vokietijos miestui išgyvenant rekordinį pabėgėlių antplūdį. Tradicinės Bavarijos kultūros festivalis, neįsivaizduojamas be pučiamųjų orkestrų muzikos ir putojančio gėrimo, prasidės vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku, kai miesto meras Dieter Reiteris atidarys pirmąją alaus statinę ir pripils pirmąjį bokalą.

 Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sudarė darbo grupę, kuri turėtų aiškintis problemas, susijusias su į Lietuvą planuojamų perkelti pabėgėlių švietimu. Kaip BNS sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, ši grupė spręs mokyklinio ugdymo ir suaugusiųjų švietimo problemas. Rūpintis pabėgėlių neformaliuoju ir ikimokykliniu ugdymu, anot ministrės, yra savivaldybių funkcija. „Ministerijoje sudarėme darbo grupę, kuriai vadovauja kancleris.

Vilniaus savivaldybė dėl kitąmet į sostinę atvyksiančių pabėgėlių integravimo tariasi su Lietuvos jėzuitais bei Vilniaus „Caritas“ atstovais, o vilniečių pagalbos tikimasi nuomojant pabėgėliams būstą, sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. Anot jo, šiuo metu jau rengiamas susitarimo projektas, kurį netrukus ketinama pasirašyti - jame bus numatytas funkcijų pasidalijimas tarp šių organizacijų ir savivaldybės, taip pat bus laukiama privačių iniciatyvų.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, kurios nėra linkusios sutikti su migrantų perskirstymo kvotomis, gali būti priverstos tai padaryti, jeigu už tą planą nubalsuos dauguma 28 bloko narių.