nt

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, panašu, kartais persistengia viliodami pirkėjus. Lietuviams užkliuvo kai kurių projektų pavadinimai ir reklaminis pateikimas: kvartalo pardavėjai šalia stovintį paminklą holokausto aukoms laiko privalumu ir siūlo laisvalaikį leisti gamtoje, kur žuvo 50 tūkst. žmonių. Vienas iš aptariamų NT projektų reklamuoja butus šalia Kauno IX forto, kuriame ragina džiaugtis gamta ir poilsiauti su šeima.

Statybininkai prognozuoja, kad jų paslaugų ir medžiagų kainos toliau augs. Tad būsto iš brėžinio šiuo metu veikiausiai nepavyks nenusipirkti. Vystytojai laukia ir skaičiuoja, kiek jiems kainuos statybos. Tada kainą nustatys ir pirkėjams. Tuo metu dėl valstybinių statybos projektų kainos buvo sutarta iš anksto. Tačiau dėl kainų augimo statybų bendrovės prašo kainas indeksuoti, didinti. Anot jų, to nepadarius sulauksime statybų krizės.

Finansų ministerijos pasiūlytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis buvo pristatytas itin keistai, tai yra kaip galimybė padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, tačiau visuotinis mokestis neatneštų daug lėšų savivaldybėms, o turtingiausi nekilnojamojo turto savininkai netgi išloštų – tai yra mokėtų mažiau nei dabar.

Milijoną du šimtus tūkstančių lietuvių nauju mokesčiu apkrauti sugalvojusi Finansų ministerija užrūstino ne tik kai kuriuos nekilnojamojo turto savininkus, bet ir koalicijos partnerius. Seimo komiteto posėdyje susikibo viceministrė ir Laisvės partijos narys, esą liberalai apie planuojamą mokestį sužinojo tik iš žurnalistų. Valdantieji neslepia, kad iki politinio susitarimo dar toli.

Įsibėgėjant šiltajam metų sezonui daugelis ima svarstyti apie vasarnamio įsigijimą. Daug gyventojų dėmesio sulaukia moduliniai namai. Šių namų statytojai tikina, kad juos pagaminti, pastatyti užtrunka vos porą mėnesių, moduliniams nereikia statybų leidimo, o jų kaina prasideda nuo 30 tūkst. eurų.  Įmonės „Statida Modular“ vadovas Mindaugas Andriušis sakė, kad žmonės modulinius namus įsigyja dėl skirtingų priežasčių.

Finansų ministerija pristatė naują nekilnojamo turto mokestį, kurį privalės mokėti beveik visi butus ir namus turintys Lietuvos gyventojai. Kuo būstas brangesnis, tuo mokėti tektų daugiau: per metus gali tekti pakloti ir daugiau nei 100 eurų. Šiuo metu Lietuvos gyventojams, kurių nekilnojamojo turto bendra vertė neviršija 150 tūkstančių eurų, papildomai mokėti už butą ar namą nereikia, tačiau valdžia planuoja įvesti rinkliavą kiekvienam šalies namui ar butui.

Vyriausybei ketinant keisti gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokestį, neturėtų nukentėti labiausiai pažeidžiami gyventojai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Visuotinis mokestis turi būti toks, kad nuo jo nenukentėtų tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami.

Ketvirtadienį Finansų ministerija pristatė naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį. Pagal jį, kitaip nei dabar, apmokestinamas jau būtų pirmas gyvenamasis būstas ir visi kiti žmogui priklausantys NT objektai. Kiek reikėtų mokėti mokesčio už kiekvieną butą, namą, sodo namelį, garažą ar pirtelę priklausytų nuo to, kokia yra to turto mokestinė vertė ir toje vietovėje esančių NT vertė. Kitaip nei yra dabar, Finansų ministerija siūlo apmokestinti ir pagrindinį žmonių gyvenamąjį būstą.

Tarptautinės organizacijos seniai priekaištauja, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuva per mažai apmokestina nekilnojamąjį turtą (NT). Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalyje vyrauja didelė turtinė nelygybė, nuolat trūksta lėšų socialinei, sveikatos apsaugai ar švietimui. Tačiau, panašu, kad ši vyriausybė galų gale ryšis bent pabandyti gyventojų ir verslo NT apmokestinti labiau. Ketvirtadienį naujausius pasiūlymus dėl NT mokesčio pakeitimo pristatė Finansų ministerija.

Lietuvoje pradėta svarstyti, kur galėtų pasislėpti šalies gyventojai kilus neramumams, mat esančių slėptuvių užtektų ne visiems, o daugelio iš jų būklė šiuo metu yra itin prasta. Opozicijos atstovai dėl dabartinės situacijos žeria kritiką valdantiesiems, o ministerijos žadami pokyčiai nekilnojamojo turto (NT) vystytojus privertė susimąstyti, iš kur bus paimta pinigų naujiems statiniams.

Nekilnojamas turtas (NT) ir toliau išlieka populiariausia investicija, kurią dar labiau skatina nuomos paklausa. Gyvenamuosius būstus perka ne tik gyventojai, bet ir įmonės. NT specialistai pastebi, kad palūkanų augimas gali sumažinti pirkėjų skaičių ir spaudimą augti kainoms. Taip pat paaiškina, kodėl fiksuotos palūkanos Lietuvoje nėra populiarios.

Lietuvoje per keturis šių metų mėnesius įregistruota dešimtadaliu mažiau nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių, o vien balandį – penktadaliu mažiau nei prieš metus. Manoma, kad pardavimus paveikė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, pranešė Registrų centras.  „Paprastai metų pradžia NT sandorių prasme būna rami, tačiau pavasarį įsivažiuoja.

Situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje įtempta. Žmonės aktyviai ieško būstų tiek pirkti, tiek nuomoti. Statytojai įspėja apie kainų augimą ir mažesnę pasiūlą. Šiemet būstų bus pastatyta mažiau, o juos rezervuoti bus galima nebe brėžiniuose, o jau pastatytus. Tik tada vystytojai žinos, kiek kainavo statybos ir kiek paprašyti už būstą.

Gyventojai skaičiuoja, kad brangsta kone viskas, tiek prekės, tiek paslaugos. Tačiau ekonomistai įspėja, kad jau vasara gali imti didėti ir būsto paskolų palūkanos. Tad mėnesinė paskolos įmoka irgi augs. Skaičiuojama, kad ji didės nuo kelių dešimčių eurų iki  200 eurų.

Artėjant vasarai, nemažai lietuvių pradeda dairytis sodybų toliau už miesto, tačiau praūžusi pandemija ir prasidėjęs karas Ukrainoje smarkiai paveikė ekonomiką: kito paklausa, pasiūla, kainos ir net sodybų įsigijimo priežastys.

Lietuviai vis dažniau perka nekilnojamąjį turtą užsienyje. Būstai užsienyje tarp lietuvių populiarėja jau kurį laiką, nuo tada, kai Lietuvoje nekilnojamasis turtas ėmė sparčiai brangti. Tačiau, anot brokerių, nuo karo Ukrainoje pradžios, pasigirstant kalboms, kad Lietuva gali tapti kitu Kremliaus taikiniu, kai kuriuose Ispanijos regionuose būstų paklausa tarp lietuvių išaugo dar 1,5 karto.

Ekonomistai prognozuoja, kad karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos prislopins tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikų augimą, tačiau nuosmukio ar stagnacijos kol kas nežadama. Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 1,7 procento. Pagrindinė daugelio šalių ekonominė problema išlieka infliacija. Prognozuojama, kad kainų augimas piką pasieks šių metų viduryje. „Nespėjus pasidžiaugti pandemijos pabaiga ir didesnėmis laisvėmis, pasaulį sukrėtė Rusijos karinė invazija į Ukrainą.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai ir daug kitų produktų bei medžiagų. Ne išmintis ir nekilnojamasis turtas (NT), kuris, pasak Arvydo Avulio, gali tik brangti.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai, maisto produktai ir taip toliau. Ne išimtis ir Lietuva. Tačiau kokia situacija su nekilnojamojo turto (NT) rinka? Kaip karas Ukrainoje paveiks NT rinką? Ar būsto kainos šoks į viršų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu ir NT analitiku Arnoldu Antanavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Karas Ukrainoje kelia nerimą ir Lietuvos gyventojams. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pastebi, kad žmonės nutraukia būsto pirkimo sutartis ir laukia geresnių laikų.  NT specialistai ir ekonomistai teigia, kad sumažėjus paklausai būstai gali atpigti arba NT vystytojai ims taikyti įvairias nuolaidas ar akcijas, pavyzdžiui, dalins nemokamas automobilių stovėjimo vietas ar sandėliukus.

Dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos šiemet laukia pokyčiai, metai bus neaktyvūs – gali būti mažiau įsigijimų, dėl žaliavų trūkumo gali strigti statybos, sako ekonomistai.  „Aktyvumo prasme nekilnojamojo turto srity bus labai neaktyvūs metai.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 1,6 proc. (2021 metų gruodį buvo fiksuojamas 1,1 proc/ augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,6 proc. (2021 metų gruodį metinis augimas siekė 22,4 proc.), rašoma pranešime spaudai.

Praėjusiais metais Lietuvoje baigti statyti 7,2 tūkst. naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų – 3,1 proc. mažiau nei 2020 metais. Baigtuose statyti 6,6 tūkst. naujų gyvenamųjų namų įrengta 10,95 tūkst. būstų. Gyvenamųjų namų per metus sumažėjo 3,2 proc., būstų juose skaičius – 21,1 proc., o būstų naudingasis plotas – 15,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Pernai taip pat baigti statyti 598 nauji negyvenamieji pastatai. Jų bendrasis plotas buvo 16,8 proc.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje pernai atliko 3,8 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 4,3 proc. daugiau nei 2020 metais.  Pastatų statybos darbų pernai atlikta 12,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių – 4,9 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų atlikta 8,6 proc. daugiau, negyvenamųjų pastatų – 14,8 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Vien pernai gruodį statybos darbų atlikta už 393,1 mln. eurų to meto kainomis – 7,2 proc.

Praėjusiais metais „Swedbank“ išduotų būsto paskolų suma, palyginti su 2020 m., padidėjo 23 proc. iki 711 mln. eurų, ir pranoko ikipandeminių 2019-ųjų rezultatus. Būsto finansavimo ekspertai išskiria dvi pastaraisiais metais išryškėjusias tendencijas – tai išaugusios individualių namų pirkėjų gretos ir didesnė vidutinė būsto paskolos suma, rašoma pranešime spaudai.

Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?  Lietuvos banko vertinimu, gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje šiuo metu yra kiek pervertinta.

Estijos žemės tarnybos duomenimis, praėjusiais metais šalies nekilnojamojo turto rinkoje buvo sudaryta 71 718 nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, iš kurių 60 725 – pirkimo–pardavimo sandoriai, o bendra sandorių vertė, palyginti su 2020 metais, išaugo perpus ir siekė beveik 6 mlrd. eurų. Ta buvo naujas rekordas nekilnojamojo turto rinkoje. Palyginti su 2020 metais, sandorių skaičius išaugo penktadaliu, o didelė paklausa pakėlė kainas visuose rinkos sektoriuose, praneša Žemės tarnyba.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas mano, kad Lietuvoje reiktų įvesti ne visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o mokestį už NT pardavimo sandorius. Jo teigimu, tokia priemonė padėtų suvaldyti pernai ir šiemet šalyje sparčiai augančią infliaciją. „Gruodį matome, kad kainos viršijo 10 proc., o sausį – ir 12 proc., lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai bei ekspertai iš esmės teigiamai vertina Aplinkos ministerijos parengtas Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų pataisas, kuriomis žemės valdymą ketinama perduoti savivaldybėms.

Vos tik Seimas atmetė automobilių taršos mokesčio idėją, Finansų ministerija jau kurpia kitą – visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėją. Tarifų valdžia dar nesugalvojo, tačiau jau aišku, kad susimokėti už butą, namą ar sodo namelį turėtų visi be išimties savininkai. Premjerė aiškino, kad taip Lietuva pagaliau įsivestų „normalų europietišką“ mokestį. Tiesa, kartojasi taršos mokesčio scenarijus – idėjos ne tik nepalaiko, bet ir apie ją nieko nežino koalicijos partnerė Laisvės partija.

Neringos valdininkai, muziejininkai, paveldosaugininkai bei Finansų ministerija įsitraukė į tikras lenktynes. Ir varžosi jie ne dėl kokio nors prizo, o dėl nekilnojamojo turto Nidoje likimo. Švyturio kompleksą sudarančius pastatus neringiškiai norėjo paversti muziejumi, kai netikėtai išvydo statinius Turto banko parduoti planuojamųjų objektų sąraše.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ į gyvenamųjų namų kvartalą šalia Vilniaus geležinkelio stoties, Panerių gatvėje, ketina investuoti apie 15 mln. eurų. „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad butai bus skirti jaunimui, o nedidelę dalį nedidelių, iki 20 kv. metrų ploto butų ketinama įrengti nuomai. „Čia nėra nei prestižinė klasė, nei ekonominė, tai yra vidurinė klasė. Projektas yra Naujamiestyje, tai čia daugiau orientuojamės į jaunus žmones.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.

Finansų ministerija nuo kitų metų siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Specialistai tikina, kad tokių mokesčio pakeitimų reikėjo jau seniai, tačiau didesnės įtakos rinkai jis esą nedarys, nes žmonės ir toliau pirks būstus. Tuo metu ekonomistas NT mokesčio nauda abejoja. Anot jo, mokesčio administravimas kainuos daugiau nei iš jo bus surenkama pinigų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė NT mokestį siūlo įvesti jau kitais metais.

Finansų ministrei siūlant nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė Ingrida Šimonytė tam pritaria ir sako, kad Lietuvoje turėtų galioti  europietiškas NT mokestis, o dėl jo taikymo galėtų spręsti vietos valdžia. „Galėtų būti siūloma Lietuvoje numatyti galimybę turėti normalų europietišką nekilnojamojo turto mokestį.

Pernai situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje buvo įtempta, kainos sparčiai augo, o būstų mažėjo. Tuo naudojosi ir sukčiai. Policija suskaičiavo, kad pernai sukčiavimo atvejų buvo kelis kartus daugiau nei užpernai. O NT specialistai pastebėjo, kad tai atspindi dabartinę NT rinką: žmonės skuba pirkti, dažnai būsto net neapžiūrėję, nesusipažinę su jo savininku. Todėl pirkėjams patariama atidžiau skaityti skelbimus ir neskubėti mokėti pinigų.

Namo statybų pradžia – itin svarbus ir atsakingas procesas, tačiau ne ką mažiau galvą tenka pasukti ir ruošiant apdailos detales, pavyzdžiui, dažant pastato vidų ar išorę. Specialistas patarė, kokius dažus bei teptukus geriausia pasirinkti, kad atliktas darbas taptų ne tik kokybiškas, bet ir kur kas lengvesnis. Laidos „Starkus stato“ vedėjui Martynui, susidūrus su statybų iššūkiais, beveik visą laiką prireikia skirtingos srities specialistų patarimų.

Pernai nekilnojamo turto (NT) kainos ir sandoriai pasiekė rekordines aukštumas. Anot ekonomistų, gyventojai jau pernai prisipirko būstų, tad šiemet jų tiek daug nebepirks. Vystytojai taip pat sako, kad metai NT sektoriuje bus ramesni. Tuo metu NT brokeriai skaičiuoja, kad jau pernai sandorių skaičius mažėjo. Tačiau pridūrė, kad pernai ne visi gyventojai rado svajonių būstą, nes trūko pasiūlos.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia. Mirė žinoma verslininkas, „Centro kubo“ NT agentūros įkūrėjas Arūnas Strolis. Vyrui buvo 55-eri. Šią žinią „Facebook“ paskyroje pasidalijo pats „Centro kubas“. „Mūsų įmone savo istorija pradėjo nuo 1993 metų ir šiemet jau skaičiuos 29 metus, buvo nemažai visokių posūkių ir transformacijų, bet Centro kubo įkūrėjas ir daug metų jam vadovavęs buvo Arūnas Strolis.

Svarbiausia 2021-ųjų tendencija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo statybų kainų augimas, kas privertė rinkos dalyvius persvarstyti kai kurių vystomų projektų biudžetus, teigia BNS apklausti NT rinkos atstovai. Tarp svarbiausių šių metų įvykių taip pat buvo minimas Vilniaus bendrojo plano bei valstybinės žemės nuomos pakeitimų priėmimas, būsto rinkos aktyvumas, permainos biurų rinkoje.

Šiuo metu būsto paklausa didžiulė. Gyventojai ieško būsto tiek sau, tiek investicijai. Nekilnojamo turto (NT) skelbimų taip pat galima rasti įvairių. Pavyzdžiui, galima įsigyti būstą jau kartu su ten gyvenančiais nuomininkais. NT specialistai sako, kad tokie skelbimai sumažina potencialių pirkėjų ratą. Anot jų, vieni pirkėjai nori patys gyventi naujame būste, o jei perka investicijai, nori patys susirasti nuomininkus. Štai NT skelbimų portale Aruodas.

Ar kas būtų prieš 30 metų pagalvojęs, kad lietuviams taps taip paprasta įsigyti namą prie vandenyno prabangiame JAV Santa Barbaros mieste? Ekonomistas suskaičiavo, kad šiame mieste būstas pigesnis nei Palangoje.

Ne pirmą kartą parduodami butai Lietuvoje lapkritį kainavo 22,4 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Lietuvos banko (LB) skaičiuojamas šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas (PSBKI).  Anot LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, metinio kainų augimo tempo spartėjimas pastebimas visoje Lietuvoje, o didesnis jų augimas paskutinį kartą fiksuotas 2008 metų balandį.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Išnagrinėję per 11 tūkst. 638 mln. eurų vertės pirkimo ar įsigijimo sandorių pareigūnai skaičiuoja, kad grynaisiais atsiskaityta už 169 mln. eurų.

Statybų darbams prasidėjus, naujų išbandymų netrūksta – čia tenka pasukti galvą ne tik, kaip nepadaryti grubių klaidų statant pastatą, bet ir kokią techniką bei įrankius naudoti tam, kad darbas vyktų kur kas greičiau ir paprasčiau. Tačiau nusivilti neverta – net ir sudėtingose situacijose galima rasti išeitį.  Namo statybos – rimtas iššūkis kiekvienam statybininkui, o kiekviena atliekamo darbo akimirka reikalauja itin didelio kruopštumo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad iki šios dienos 7,2 tūkst. Nekilnojamojo turto (NT) savininkų jau deklaravo daugiau kaip 3 mln. eurų NT mokesčio. 25,6 tūkst. gyventojų pateikti NTM deklaracijas ir sumokėti mokestį turi dar savaitę laiko – iki gruodžio 15 d. Deklaracijas pateikti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), o sumokėti prisijungus prie Mano VMI ar kitu gyventojui patogiu būdu, rašoma VMI pranešime.

Finansų ministerijai baigiant analizuoti naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas, Prezidentūra mano, kad dėl jo reikia išsamios diskusijos siekiant apsaugoti mažiausiai uždirbančius žmones. Tačiau, pasak prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, prioritetas turėtų būti teikiamas kitoms mokesčių iniciatyvoms.  „Vertinant nekilnojamojo turto apmokestinimą, reikalinga labai plati diskusija.