nt

Per pirmą šių metų pusmetį „Luminor“ banko klientai vartojimui skolinosi beveik 70 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų pusmetį, rašoma pranešime spaudai. Nors vartojimo paskolų rinkoje pirmąjį pusmetį stebėtas žymus augimas, tačiau skirtingais mėnesiais situacija labai keitėsi. Mažiausiai lietuviai skolinosi kovą, kai prasidėjus karui Ukrainoje tvyrojo nežinomybė ir gyventojai stengėsi išlaidauti kuo mažiau bei turėti grynųjų pinigų.

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė, rašoma pranešime spaudai.

Statybos darbų Lietuvoje birželį atlikta už 398,5 mln. eurų to meto kainomis – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 1,7 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei gegužę (nepašalinus – 0,2 proc.). Pastatų statybos darbų atlikta 2,9 proc. mažiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 0,1 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 2,5 proc. mažiau ir 2,7 proc. daugiau), pranešė Statistikos departamentas.

Vyriausybė linksta prie sprendimo nuo 2024-ųjų visuomeninius pastatus Lietuvoje iš dalies (bent 50 proc.) statyti iš medienos ir organinių medžiagų – tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir daugiaaukščiai pastatai, antradienį rašo portalas vz.lt.

Lietuvoje šių metų sausį-liepą įregistruota 77,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Registrų centro teigimu, tokiam NT rinkos lėtėjimui įtakos turi išaugusios pirmojo būtinumo prekių kainos, staigus NT kainų augimas, geopolitinis neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje.

Nors nuosavo sklypo privalumai daugelį gyventojų žavi privatumu ir galimybe įgyvendinti savo idėjas, visgi specialistai primena, kad ne viską savo teritorijoje galima atlikti be apribojimų. Pavyzdžiui, nupjovus medį, už tai dar galima susilaukti ir nemenkos baudos. Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė gyventojams primena, kad dėl Lietuvoje galiojančio Želdynų įstatymo net ir nuosavoje žemėje reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad nepaisant infliacijos, augančių palūkanų, būsto kainos toliau auga ir siekia rekordus. Tuo metu NT ekspertai siūlo žiūrėti ne į kainas, bet į sandorių skaičius, kurie mažėja. Tad prognozuoja, kad netrukus būsto kainos gali ir mažėti. NT bendrovė „Citus“ skelbia, kad liepą Vilniuje užfiksuota aukščiausia istorijoje vidutinė kvadratinio metro kaina.

Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų tiesiog nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose. Praėjusiais metais, pardavus beveik 270 paveldėto turto objektų, gauta per 3,2 mln. eurų įplaukų. Šiuo metu aukcione galima nusipirkti, pavyzdžiui, pusę 47 kv.

Augant kainoms, trečdalis šalies gyventojų linkę atidėti naujo būsto įsigijimą, rodo naujausia apklausa. Taip pat pastebima, kad beveik pusę (46 proc.) Lietuvos gyventojų domina nauji būsto projektai, o 11 proc. butą viename iš jų norėtų įsigyti nieko nelaukdami. Latvijos banko „Citadele“ iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa rodo, kad trečdalis (35 proc.) lietuvių yra linkę atidėti naujo būsto įsigijimą ir palaukti, jų manymu, galimo kainų kritimo. Dar 15 proc.

Liepą Vilniuje parduoti 64 būstai (89 nauji susitarimai, 25 atšaukimai) – tris kartus prastesnis rezultatas nei prieš mėnesį (185 pardavimai, 214 susitarimų, 29 atšaukimai), daugiau nei aštuonis kartus prastesnis nei prieš metus (550, 565, 15) ir prasčiausias rezultatas per dešimtmetį, rašoma nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ pranešime spaufai. Pagrindinės priežastys, įmonės teigimu, yra smarkiai pakilusios būsto kainos ir pastatyto būsto trūkumas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto. Paskolas turintys asmenys sukluso, tačiau panikos jausti nereikėtų, teigė Arnoldas Antanavičius. NT rinkos ekspertas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad tai turėtų padėti atvėsinti vis kylančią infliaciją. Kartu su A. Antanavičiumi laidoje diskutavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje nepaliaujant augti kainoms, gyventojai butui ar namui pirkti skolinasi vis didesnes sumas, rašoma pranešime spaudai. Kita vertus, pačių sandorių sudaroma kiek mažiau, rodo 2022 metų pirmo pusmečio SEB banko būsto paskolų statistika. Suteiktų paskolų suma išaugo 16 procentų „Nekilnojamojo turto rinka pirmą šių metų pusmetį buvo gana aktyvi, nors pastaraisiais mėnesiais stebime šiokį tokį sulėtėjimą.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Jai šiais metais skirta 10 mln. eurų iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos, pranešime žiniasklaidai nurodo APVA.

Gyventojai nesustoja šluoti gyvenamųjų būstų, o kai kurie jų perka namus tiesiog iš statybos brėžinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kad net ir nauji pastatai turi statybos brokų. Specialistai paaiškina, kas tokiu atveju turi atlyginti nuostolius – statytojai ar naują gyvenamąjį būstą įsigiję asmenys. Būsto kainoms stiebiantis aukštyn, gyventojai, nors ir kukliau nei ankstesniais mėnesiais, nesustoja pirkti gyvenamojo būsto.

Nepaisant augančių palūkanų normų ir kainų, kalbų apie artėjantį sunkmetį, nekilnojamo turto (NT) vystytojai gyventojams siūlo įspūdingus namus 30 metrų aukštyje ar su garažais lėktuvams pasistatyti. Jų kaina siekia daugiau nei 1 mln. eurų. NT specialistas abejoja, ar lietuviai šiuos namus pirks. Tuo metu ekonomistas tikina, kad panašių, drąsių projektų reikėtų daugiau.

Kinijos nekilnojamojo turto (NT) vystytojų akcijos pirmadienį pabrango, kai šalies premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) pažadėjo paremti įmones ir per ministrų kabineto posėdį užsiminė apie galimą finansavimą valstybės lėšomis. Dėl pandemijos sukelto ekonominio neapibrėžtumo vyriausybei sumažinus finansavimo šaltinius ir paklausai atvėsus, įsiskolinusios NT vystytojos patiria vis didesnį spaudimą.

Brokeriai dalinasi patarimais, ką verta ir ko neverta atnaujinti prieš parduodant būstą ir kokie dalykai lemia nekilnojamojo turto (NT) kainą. Jie atskleidžia, kad investavimas į naują interjerą – dažna klaida, nes tai gali neatitikti pirkėjų skonio. Kita vertus, cheminis valymas, švarūs langai, tvarkingos ir neatsilupusios sienos – didelis pliusas. Taip pat parduodant NT svarbu suprasti, kad labai daug lemia vieta – jeigu ji nepatraukli, modernus ir naujas buto įrengimas neatsipirks.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas neturėtų keisti Vyriausybės planų įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. „Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Pirmą kartą po 11-os metų pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas. Tai reiškia, kad gyventojams toliau brangs dauguma paskolų, o didžiausius nuostolius patirs stambiausių būsto paskolų turėtojai. Priklausomai nuo pasiskolintos sumos dydžio: vieniems per metus gali tekti papildomai primokėti ir 500-us, kitiems net ir tūkstantį eurų.

Buto išsinuomoti ieškantys gyventojai skundžiasi, kad auga ne tik nuomos kainos, bet ir nekilnojamo turto (NT) brokerių tarpininkavimo mokesčiai. Daugelis jų skelbimuose nurodo, kad jeigu butas tiks nuomai, dar papildomai teks susimokėti iki  300 eurų. Pačių brokerių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni šį mokestį vadina neteisėtu ir prašo gyventojų papildomai brokeriams nemokėti. Tuo metu kiti nemato nieko blogo, kad nuomininkas susimoka radęs tinkamą būstą.

Būstų kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu siekia neregėtas aukštumas. Šiuo metu norint įsigyti būstą Vilniuje reikia sukaupti 19,5 metinių atlyginimų, kas yra daugiau nei Rygoje, Taline ir net Niujorke. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vien 2021 m. palyginti su 2020 m. būstų kainos Europos Sąjungoje (ES) pakilo 10 proc., kas yra didžiausias kainų pakilimas ES nuo 2006 m. O tuo metu Lietuvoje būstai pabrango dvigubai – 19,8 proc. Su būstų įperkamumu situacija kitokia.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), prašydama įvertinti daugiabučio Naujamiestyje, S. Konarskio g. 6A, teisėtumą. Bendrovės „Vingio apartamentai“ pastatytas statinys pasikeitė, palyginti su techniniu projektu, kuriam statybos leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybė.

Kiekvieną vasarą išauga susidomėjimas sodybomis. Dažnas gyventojas jų ieško nebe nuomotis, bet pirkti. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendencija, kad žmonės dažniau perka nebe sodybas, bet sklypus ir stato modulinius namelius. Sodyboms gyventoja išleidžia 100–300 tūkst. eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Evelina pasakojo, kad dažnai su šeima mėgsta leisti laiką sodybose.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.

Šiemet gegužę Lietuvoje atlikta statybos darbų už 395,8 mln. eurų to meto kainomis – 1,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei balandį (nepašalinus – 16,6 proc.). Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pastatų statybos darbų atlikta 11 proc. daugiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 9,8 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 15,8 proc. ir 17,7 proc. daugiau), penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Visoje šalyje šiais metais mažėjant būsto pardavimams, daliai šalies kurortų pavyko atsispirti tokiai tendencijai, o kai kuriuose jų fiksuoti įspūdingi pardavimų šuoliai. Registrų centro analitikai išanalizavo būsto pardavimų tendencijas šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose: Anykščių, Ignalinos, Trakų ir Zarasų rajonuose, Birštone, Druskininkuose ir Palangoje.

Nekilnojamojo turto rinka dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir prastų ekonominių prognozių kiek sulėtėjo, o būsto pirkėjai vis dažniau atsigręžia į pigesnį senesnės statybos būstą. Specialistai pataria, į ką atsižvelgti perkant tokį būstą, kad įsigytas turtas vėliau nepareikalautų didelių investicijų, rašoma pranešime spaudai.

Antstoliui įšaldžius dalį vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) lėšų įmonė tikisi greitai taikiai susitarti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl Konkurencijos tarybos įmonei skirtos milijoninės baudos mokėjimų.  Antstolio įšaldytų bendrovės lėšų banko sąskaitose suma lygi nesumokėtai baudos sumai, pranešė PST. Bendrovės teigimu, VMI pateikus prašymą lėšų areštas turėtų būti panaikintas artimiausiu metu.

Lietuvoje pristatytas naujausias „Tech Zity“ projektas – „Tech Spa“. Tai galimybė dirbti ir kartu gyventi Druskininkų kurorte, kitaip tariant, naudoti „co-working“ ir „co-living“ erdves miesto centre, prie Druskonio ežero. „Tech Spa“ įsikūrė rekonstruotame banko pastate, kur 1000 kv. m ploto erdvėse įrengti 26 apartamentų tipo kambariai su bendra pusryčių erdve bei 26 hostelio tipo kapsulinės vietos.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusį mėnesį nepakito, o per pirmąjį pusmetį pakilo 8 proc. iki 974 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Nuo metų pradžios butų kainos išaugo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose, o didžiausias kainų šuolis – 13 proc. – užfiksuotas pigiausiuose rajonuose – Vecmilgravyje ir Bolderajoje.

Lietuvos gyventojai butui įsigyti šiuo metu vidutiniškai skolinasi apie 90 tūkst. eurų, o namui – 99 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ pirmojo šių metų ketvirčio būsto finansavimo duomenys. Tarp Baltijos šalių gyventojų didžiausias sumas ir buto, ir namo įsigijimui skolinasi Estijos gyventojai, atitinkamai, 95 tūkst. ir 118 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai. Remiantis banko duomenimis, mažiausios vidutinės paskolos butui įsigyti suteikiamos Latvijoje – apie 65 tūkst. eurų.

Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat metu, sumažėjo 15 proc. Mažesnį šių metų rezultatą lėmė dėl karo Ukrainoje tebesitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas, taip pat objektyvios ekonominės priežastys: infliacija ir sumažėję gyventojų lūkesčiai, teigia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančio Registrų centro analitikai.

Pastaraisiais metais išaugo lietuvių susidomėjimas dvarais. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad susižavėję pastatų istorijomis, šalia jų esančiais įspūdingais parkais, alėjomis ir vandens telkiniais, žmonės dvarus perka vietoj sodybų, visuomeninei veiklai ar originalioms verslo idėjoms įgyvendinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 29,7 proc. didesnė nei pernai birželį – 2961 euras. Per mėnesį butai Taline atpigo vidutiniškai 0,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį pakilo 2,2 proc., per metus – 33,3 proc. iki 2899 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 9,5 proc., per metus padaugėjo 18 proc. iki 929, o bendra sandorių vertė atitinkamai sumenko 7,8 proc.

Brokeriai pataria, ką daryti ir ko nedaryti perkant ar parduodant būstą, kokios didžiausios klaidos ir į ką svarbu atkreipti dėmesį tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Su nekilnojamo turto (NT) pardavimu ar pirkimu anksčiau ar vėliau tenka susidurti kone kiekvienam. Tačiau, brokerių teigimu, labai mažai kalbama apie esminius dalykus: kaip aprašyti parduodamą NT, ką daryti su nuotraukomis, kaip parinkti kainą, vykdyti tinkamas apžiūras ir valdyti jų srautus.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. IV-ąjį ketvirtį palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, būsto kainos euro zonoje pakilo 9,4 proc.

Prasidėjus karui Ukrainoje, statybininkams teko atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų medžiagų, tad statybos pabrango. Statybininkų atstovai įspėja, kad dalis pastatų taip ir liks nebaigti statyti, o išaugusius būstų kainų kaštus įmonės perkels ant pirkėjų pečių. Tačiau vystytojai tikina, kad turi ir gerų žinių – netrukus būstų kainų augimas sustos.  Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikino, kad, dalis statybos projektų bus sustabdyti.

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie artėjančią ekonomikos krizę. Kai pastarąjį kartą išgyvenome kažką panašaus prieš daugiau nei dešimtmetį, tuomet rekordines aukštumas siekusios NT kainos ir jo pardavimas krito 30–50 proc. Dabartinės būsto kainos ir kylančios paskolų palūkanos sunerimti verčia vis daugiau gyventojų.

Lietuvos banko vadovas su Finansų ministre susikirto dėl planuojamo visuotinio NT mokesčio. Lietuvos bankas peikia ministerijos modelį, dėl išimčių ir galimų landų mokesčio nemokėti, esą didmiesčių gyventojams mokestis gali būti net mažesnis už regionų. Tačiau finansų ministrė atkerta, kad banko siūlomi tarifai per dideli ir mokestis grės net skurdžiausiems gyventojams.

Tarp nekilnojamojo turto (NT) skelbimų žmonės neretai randa „perliukų“, kuriais pasidalina soc. erdvėje ir sukelia dideles diskusijas. Šį kartą lietuviai dalinosi Vilniaus miesto savivaldybės viešo aukciono būdu parduodamu NT, kuris nustebino ne tik kaina, bet ir neįprasta būsto būkle. NT specialistas atskleidė, kad savivaldybių pardavinėjami būstai dažnai būna avarinės būklės, taigi nėra kuo stebėtis. Vis dėlto jis sutiko, kad šį kartą prašoma kaina iš tikrųjų yra nemaža.

Moteris, norėdama užsitikrinti, kad įsigys butą, pasirašė preliminarią sutartį su nekilnojamojo turto (NT) bendrove. Ją užtikrino, kad sąlygos ir buto kaina nesikeis, tačiau po pusės metų jai pranešė, kad būstas pabrango net 17 tūkst. eurų. Įmonės teigimu, sutarties įvykdymas tapo „sudėtingesnis ar neįmanomas“ dėl karo pasekmių statybų sektoriuje.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose praėjusį mėnesį pabrango vidutiniškai 1,4 proc., o nuo šių metų pradžios – 8 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Vidutinė jų kaina praėjusį mėnesį buvo 974 eurai už kvadratinį metrą – 21 proc. didesnė nei pernai gegužę. Anot „Arco Real Estate“, butų kainos gegužę toliau didėjo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose.

Lietuvos banko vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, taip pat būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, dėl ko brangtų paskolos. Negana to, jis tikino, kad būtina vėsinti dešimtadaliu pervertintą nekilnojamojo turto rinką.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Pabrango ne tik prekės ir paslaugos, bet ir būsto paskolos. EURIBOR palūkanų normos tapo teigiamos, tad gyventojams auga paskolų įmokos. Ekonomistai tikina, kad gyventojai ims taupyti, atsisakys nebūtinų prekių ar paslaugų arba leis sukauptus pinigus.   Nuo pat 2015 m. 6 mėnesių EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma (t.y. kaina, už kurią bankai yra pasirengę vieni kitiems skolinti pinigus) buvo neigiama.

Naujo modelio visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestis turėtų būti administruojamas centralizuotai, o ne atskirose savivaldybėse, kad nebūtų skirtingo jo vertinimo, mano prezidentas Gitanas Nausėda. „Centralizuotai spręsti šį klausimą ir nustatyti, kokie žmonės, kokios visuomenės grupės galėtų naudotis išimtimis, lengvatomis, kad neatsitiktų taip, kad socialines pašalpas mokėsime vien tik tam, kad susimokėtų nekilnojamojo turto mokestį.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad lankstesnis skolinimasis savivaldai leistų užbaigti kai kuriuos svarbius infrastruktūros projektus.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas sako, kad naujas gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis leis savivaldybėms pačioms spręsti dėl savo biudžeto. Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldos finansinis savarankiškumas šiuo metu yra labai kuklus. „Kalbant apie savarankiškumą, mes visada sutikome su Vyriausybės pozicija, kad nežiūrėkim tik, kaip paskolinti, bet galvokim ir apie pajamų savarankiškumą.