nepriklausomybė

Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, paneigė Vakarų nuogąstavimus, kad čia atgimė nacionalizmas, kuris yra nepakantus kitoms mūsų šalyje gyvenančioms tautinėms grupėms. Dabar Lietuva susilaukia vis didesnio dėmesio šiuo klausimu. Tai kas gi pasikeitė? Akivaizdu, kad pasikeitė ne tiek pati situacija, bet požiūris į ją. Tiksliau pasakius, net ne pasikeitė, bet tik įgavo viešas formas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Lietuvos Respublikos trispalves išradingiausiai Valstybės atkūrimo dieną šventusioms bendruomenėms. Prie Prezidentės inicijuotos akcijos „Vasario 16-ąją švęsk išradingai" prisijungė apie 250 iniciatyvių bendruomenių iš visos Lietuvos ir užsienio. "Išradingai paminėdami savo Valstybės gimtadienį dar kartą parodėme, kad esame kūrybinga ir vieninga tauta, kuri vertina savo laisvę ir moka ją švęsti.

Saulius Lapėnas Vasario 16-oji – apie ką ši šventė? Ko ji mus moko? Palikim formalias šventines kalbas ir oficialų toną nuošalyje. Žvilgtelėkim į įvykių esmę. Bet koks žmonių susijungimas – šeimoje, partijoje, valstybėje – grindžiamas laisvų piliečių aktyvios valios išraiška. Jei nėra tokios valios – nebus laisvės siekio ir tikslo vystytis.

1918 m. vasario 16 d. atsikūrusi jauna Lietuvos valstybė patyrė daug sunkumų nepriklausomybės įtvirtinimo kelyje. O 1941 m. prasidėjęs Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas mūsų valstybę, jau okupuotą sovietų, įtraukė į pražūtingą kovų sūkurį ir jau pirmosiomis dienomis pareikalavo ištikimiausių, sąmoningiausių jos piliečių aukų. Siekė nuslėpti nusikaltimus Vokiečių kariuomenei įžengus į Lietuvos teritoriją, sovietiniai okupantai siekė nuslėpti mūsų žemėje įvykdytus savo nusikaltimus.

Juras Jankevičius, LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Prezidentas Valdas Adamkus sako matantis Lietuvą po kelių dešimtmečių stipriai pažengusią į priekį, susitvarkiusią ir atsikračiusią šiuo metu slegiančių bėdų. „Nors sunku ištarti, šiandien dar maudomės savotiškame politiniame liūne, kuris yra nepateisinamas. Bet jaunoji karta ateina matydama atvirą ir skaidrų pasaulį ir siekdama gėrio Lietuvos žmogui“, – interviu LRT televizijai penktadienį sakė V. Adamkus.

Algirdas Acus, LTR televizijos naujienųtarnyba, LRT.lt  Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas kreipėsi į tautą, ragindamas įtikinti Jungtinės Karalystės sudėtyje esančią Škotiją referendume dėl nepriklausomybės rudenį balsuoti prieš pasitraukimą. „Turime septynis mėnesius išsaugoti šią unikalią šalį“, – kalbą pradeda D. Cameronas. Škotijos parlamentas referendumą suplanavo rugsėjo aštuonioliktąją, kai šalis minės 700 Bannockburn mūšio metines, kuriame škotai sumušė anglus.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) penktadienį perspėjo škotus, kad tapę nepriklausomi jie atsidurtų už Europos Sąjungos ribų ir prarastų įtakingumą pasaulinėje arenoje. Be kita ko, anot W.Hague'o, Škotija būtų priversta įsivesti eurą ir pasirašyti ES Šengeno atvirų sienų sutartį.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seime prisimintos vieno iš dramatiškiausių ir tragiškiausių Azerbaidžano tautos istorijos įvykių metinės. Prieš 24-erius metus sovietų kariai žudė taikius gyventojus, taip norėdami sustabdyti prasidėjusias demonstracijas dėl nepriklausomybės. Vytautas Landsbergis teigia, kad įvykiai Baku, o po metų įvykę kruvini Sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje turi daug bendro.

Negaliu nesižavėti lietuvišku folkloru: kartais anekdotai taikliai, nors ir hiperbolizuotai, atspindi šalies realijas ar vyraujančias žmonių nuotaikas. Net į vieną sakinį galima sutalpinti daugybę informacijos: ir faktų, ir jausmų, ir prognozių bei lūkesčių. Antai vienas pažįstamas pasidalino Lietuvoje sklandančiu, tikriausiai per ekonominį sunkmetį gimusiu juokeliu : „70 procentų lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji 30 proc.

Kas būtų ištikę Seimo rūmus bei juose buvusius žmones, jeigu sovietų tankai tąnakt nebūtų sustoję po to, kai užgrobė Televizijos bokštą?

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Škotijos vyriausybė paskelbė planą, kokia turėtų būti nuo Didžiosios Britanijos nepriklausanti šalis. Pirmiausia rugsėjį referendume rinkėjai turės atsakyti į klausimą, ar Škotija turi būti savarankiška valstybė. Jei atsakymas bus teigiamas, 2016-ųjų kovą Škotija turėtų tapti nepriklausoma, bet pasiliks valiutą svarą ir monarchę – Elizabeth II.

Premjeras Algirdas Butkevičius kol kas neprognozuoja, ar elektros kaina vartotojais kitąmet mažės. Pasak jo, bus ieškoma būdų, kaip užtikrinti pigesnę elektrą rinkoje, kad jos kainos vėl nepakiltų iki rekordinių aukštumų. „Matot, jeigu paprognozuosiu (elektros kainą - BNS), jeigu po to kitaip atsitiks, bus nesmagu“, - BNS telefonu iš Rygos sakė A.Butkevičius.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, uždraudęs užsienio delegacijoms rodyti filmą apie Lietuvos nepriklausomybę, sulaukė ne tik opozicijos rykščių, bet ir saviškių kritikos. Socialdemokratai atsiribojo nuo B. Bradausko. Tačiau politikas dėl to nesigraužia ir toliau tikina pasielgęs teisingai bei iš pareigų trauktis neketina.

Nors dauguma Škotijos gyventojų pasisako prieš atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos, per 11 mėnesių, likusių iki referendumo, padėtis dar gali kardinaliai pasikeisti. Tuo įsitikinę Škotijos nacionalinės partijos (ŠNP) konferencijos dalyviai. Tačiau pergalei 2014 metais vyksiančio referendumo metu jiems teks rasti tvirtų argumentų ginčuose su ekonomistais, kurie įspėja, kad nepriklausomybės paskelbimas atsilieps škotų piniginėms, rašoma kommersant.ru.

Nėra korektiška lyginti Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją su situacija Ispanijoje, Ispanija pajėgi demokratinėmis, teisinėmis priemonėmis spręsti visas savo vidaus problemas, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). URM sekmadienio vakarą pranešė esanti susirūpinusi Ispanijos spaudoje tendencingai ir klaidingai interpetuota Lietuvos pozicija Katalonijos klausimu. "Didžiuojamės Lietuvos žmonių nueitu keliu į nepriklausomybę.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Katalonija teigia esanti pasiruošusi tapti dar viena Europos valstybe, nes turi savo kalbą, kultūrą, istoriją. O politologai įsitikinę, kad pagrindinis Katalonijos motyvas ekonominis – katalonų manymu, neteisinga tai, kiek į bendrą Ispanijos biudžetą jie įneša ir kiek gauna atgal. Pasak politologo A. Rivero, Katalonija galėtų tapti nepriklausoma, jei ir ji, ir Ispanija būtų tuo suinteresuotos.

Finansinių sandorių mokestis (FSM) pakenktų ne tik Jungtinės Karalystės (JK), bet ir visos Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvai, per Vilniuje vykstantį neformalų ekonomikos ir finansų ministrų susitikimą Ekonomika.lt pasakojo tapatybės nepanoręs atskleisti JK finansų ministerijos atstovas. „Kartais susidaro įspūdis, kad oficialiajam Londonui rūpi tik Sičio problemos, tačiau reikia suprasti, kad iš šio finansų centro koordinuojama visos šalies ekonomika“, – pasakojo britas.

Katalonai trečiadienį suformavo didžiulę gyvąją grandinę, kuri palei Viduržemio jūrą nusidriekė šimtus kilometrų, ir reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos, kurios vyriausybė jų siekiui kategoriškai nepritaria. Akcijoje, kurios metu Ispanijos šiaurės rytų regione susikabinus rankomis buvo suformuota 400 km grandinė, dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių, daugelis – geltonais marškinėliais. Buvo skanduojama „Nepriklausomybė!“, pranešė organizatoriai.

Justė Navickaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt 1993-iųjų Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vizitas neseniai nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje tapo ne tik svarbiu dvasiniu, bet ir politiniu įvykiu. „Šalyje dvi politinės jėgos konfrontavo, o štai atvažiavo jis ir sako: „Susitaikom“, – mena tuometis užsienio reikalų ministras Povilas Gylys.

Formaliai Lietuva savo Nepriklausomybę atkūrė 1990 m. kovo 11 d., tačiau čia tebešeimininkavo okupacinė kariuomenė, pasaulio valstybės mūsų Nepriklausomybę pradėjo pripažinti tik po 1991 m. Sausio įvykių. Rusija Lietuvos Nepriklausomybę pripažino 1991 m. liepos 29 d., tačiau jos kariuomenė iškart nebuvo išvesta.

Matas Jakaitis Šiemet Baltijos valstybės švenčia savo nepriklausomybės atstatymo judėjimų, įsikūrusių 1988 m. Sovietų Sąjungoje pradėjus aktyviau įgyvendinti Gorbačiovo „perestroikos ir viešumo“ politiką, 25-mečius. Pavasarį savo jubiliejus atšventė buvusių Estijos ir Latvijos Liaudies frontų atstovai, vasaros pradžioje – Lietuvos Sąjūdis. Tai buvo didelio daugumos Baltijos šalių gyventojų dvasinio pakilimo metai.

2012 m. minėjome 400 metų Biržų Dubingių kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612–1655) gimimo sukaktį. Jis buvo galinga vidaus ir užsienio politikos asmenybė, vienas iš įtakingiausių Lietuvos valstybės pareigūnų: nuo 1646 m. buvo lauko etmonas, nuo 1653 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1654 m. – didysis etmonas. Visų pirma Jonušas Radvila buvo kariūnas. Galbūt taip lėmė aplinkybės, tačiau daug reiškė ir šeima.

Skiriama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmečiui Gyvename modernioje valstybėje, kuri apskritai nėra natūralus žmonių kūrinys. Kitaip negu antikos ir viduramžių politijos, moderni valstybė yra ypatingas mechanizmas arba dirbtinė mašina. Ji sukonstruota vadovaujantis principais, kuriuos jau prieš keletą šimtmečių apmąstė ir atskleidė modernioji politinė filosofija. Šie principai buvo sėkmingai įgyvendinti praktiškai ir šiandien grindžia mūsų politinę būtį.

 Šeštadienį Vilniuje, Islandijos gatvėje, rengiama padėkos šventė Islandijai, pirmajai pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybę. Kadangi vieni iš šventės rengėjų - Islandijos gatvėje įsikūrę barai ir kavinės - renginys prasidės nuo virtuvės šefo Deivydo Praspaliausko pasakojimo apie XX-XXI amžiaus Islandijos virtuvę.

Vienos Stambulo alkoholinių gėrimų parduotuvės savininkas Menderesas Yildirimas (Menderesas Jildirimas) labiau susirūpinęs ne dėl pastaraisiais vakarais vykusių riaušių, per kurias policija leido ašarines dujas, o dėl alaus skardinių savo šaldytuve. Kaip ir protestuotojai, jis piktinasi viena iš vyriausybės reformų, grasinančių sužlugdyti jo verslą, jeigu bus uždrausta pardavinėti alkoholį naktimis.

Goda Raibytė, LRT.lt „Norėčiau pabrėžti, kad beveik visi pokyčiai teigiami. Lietuva yra nepriklausoma valstybė, atitinkanti beveik visus europietiškus standartus. [...] Žinoma, akivaizdu, šalis vis dar susiduria ir su problemomis. Pavyzdžiui, mažumų teisių nepaisymu, įtarimų kelia ir rinkimų sistema“, – naujienų portalui LRT.lt sakė Lietuvoje viešintis Europos tarybos (ET) generalinis sekretorius, Nobelio premijos komiteto pirmininkas Thorbjornas Jaglandas.

Sąjūdžio pradžia buvo neįtikėtina. 1988 ir 1989-ieji buvo tarsi ilga virtinė rizikingų eksperimentų, kurių kiekvienas baigdavosi sėkmingai. Kai 1988-ųjų pradžioje Lietuvos komunistų partijos organizuojama „darbo liaudis“ visomis įmanomomis priemonėmis piktinosi „užjūrio balsų“ raginimais švęsti Vasario 16-ąją, o „liaudies draugovininkai“ kiekviename miestelyje budėjo, stebėdami, ar kur nors nesibūriuoja daugiau kaip po 3 žmones, beveik niekas nedrįso apie jos šventimą nė pagalvoti.

Vladimiras Laučius, LRT.lt Lietuvos valstybė tampa valdininkiška, o didžiausia dabartinio politinio elito yda – išpuikimas. Taip naujienų tinklalapiui LRT.lt Sąjūdžio 25-mečio išvakarėse teigė buvęs Sąjūdžio Seimo tarybos narys Mečys Lurinkus. „Geras vadovas ar tarnautojas turi mokėti bendrauti žmogiškai, o dabar vis daugėja tuščiai pasipūtusių. Žmonės, nepasižymintys vadovų savybėmis, vaidina generolus“, – stebėjosi M. Laurinkus. – Daug ginčijamasi dėl nuopelnų Lietuvos nepriklausomybei.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas yra geopolitinis stebuklas, teigia buvusi parlamento vadovė Irena Degutienė. Sveikindama su Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiu, politikė paragino, kad Sąjūdis netaptų politinių kovų vieta. "Nebijokime jaunajai kartai nuolat priminti, jog nepriklausomos Lietuvos atkūrimas - geopolitinis stebuklas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 26 d. pasveikino Gruzijos užsienio reikalų ministrę Mają Pandžikidzę (Maia Panjikidze) ir Gruzijos žmones nacionalinės šventės - Nepriklausomybės dienos – proga. “ Lietuviai ir gruzinai visada tikėjo teise patiems priimti sprendimus dėl savo likimo. Mus siejantis laisvės troškimas ir pasišventimas kurti demokratiškas ir modernias valstybes niekada nebuvo išblėsęs.

87 metų Verpenos kaimo gyventojas Juozas Urbonas matė keturias santvarkas. Augo Smetonos laikais. Jaunystė prabėgo per karą – patyrė vokiečių okupacijos laikotarpį. Didžioji gyvenimo dalis praėjo tarybiniais laikais. Senatvėje pajuto atgautos nepriklausomybės skonį. Šviesaus proto ilgaamžis turi progos palyginti keturias santvarkas, prie kurių gyveno Lietuva. „Gyvenu už tuos, kur atgulė prie Varšuvos“ 87 metų sulaukęs Juozas Urbonas – dar visiškai žvalus ir energingas.

Lygiai prieš du dešimtmečius, gegužės 14-ąją, Europos Taryba pirmoji atvėrė duris nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai ir padėjo jaunai šaliai įgyvendinti esmines demokratijos, įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinančias reformas.

Arūnas Vaikutis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Latvijoje šeštadienį minimos 23-osios Nepriklausomybės atkūrimo metinės. Ši sukaktis minima gana sudėtingu laikotarpiu: aistros verda dėl birželį vyksiančių vietos savivaldybių rinkimų bei galimo euro įvedimo, gausu nesutarimų ir valdančiojoje koalicijoje. Tuo metu beveik trečdalis apklaustų gyventojų teigia šalyje pastebį vis daugiau teigiamų permainų, praneša LRT radijas.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Sociologas: emigrantai tik iš pradžių linkę „nurašyti“ Lietuvą Paprastai emigrantai pirmaisiais metais labiau linkę nuvertinti Lietuvą, bet, pagyvenus užsienyje porą trejetą metų ar ilgiau, grįžta noras išsaugoti tėvynę ir tautinį tapatumą, pastebi grįžtamąją emigraciją tyrinėjantis sociologas Liutauras Labanauskas.

Šiaulių gimnazistai įsitikinę – patriotizmas madingas, o Lietuva suklestės padedama jaunimo. Vakar prie Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų vyko moksleivių akcija „Tautinę giesmę giedokim kartu“, skirta paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vienu metu prie mokyklų sutartinai skambėjo Lietuvos himnas. Šiemet 115 metų sukaktį švęsianti Didždvario gimnazija Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną paminėjo ir tautiškiausios klasės rinkimais.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Mūsų mentalitetas yra keistas, ir nežinia, kodėl esame tokie, kokie esame – kaip išvaryti iš namų. Viena vertus, mes nedrąsūs. Kita vertus, niekuo netikime, esame abejingi, lyg visa, kas vyksta aplinkui ir yra svarbiausia, mūsų nedomintų. Taip teigia architektas Audrys Karalius, svarstydamas apie lietuvių mąstymo ypatumus. Dvidešimt treji metai žmogaus gyvenime – nemažai.

Vytautas Sinkevičius, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Nepriklausomybės atkūrimą lėmė lietuvių tautos troškimas gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.

Du kartus Patriotų premija apdovanotas Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras šiaulietis Dangiras Mačiulis mano, kad kritiškai žvelgti į praeitį ir ja didžiuotis yra suderinami dalykai. „Nebūtinai tas, kuris garsiausiai rėkia ir į krūtinę mušasi, yra didžiausias patriotas“, – sako D. Mačiulis.

Kovo vienuoliktosios akto signataras, Kelmės rajono Garbės pilietis Antanas Račas, prieš kurį laiką balansavęs tarp gyvenimo ir mirties, sako, jog tokios akimirkos padeda kitaip pažvelgti į būtį. Šiuo metu kai kuriuos lietuvius užvaldęs poniškumo sindromas, turtingo gyvenimo propaganda, sekso ir malonumų kultas neturi išmušti iš vėžių doro, tradicinių vertybių besilaikančio žmogaus. Jis privalo išlikti. Nors ir mažuma, bet tvirta.

„Kovo 11 – oji man kaip ir kiekvienam lietuviui – garbinga, brangi ir svarbi šventė. Tačiau devyni iš dešimties Lietuvoje dar likusių gyventojų pasakytų, kad ne tokios Lietuvos norėjo. Išvažiavusieji irgi išreiškia tokią pat poziciją. Juk jie – tarsi pabėgėliai...“ – sakė Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse į redakciją užsukęs ūkininkas iš Skruzdėlynės vienkiemio Marijus ČEKAVIČIUS. Galėjo būti penki milijonai – Jūs domitės tikrąja, nesufabrikuota Lietuvos istorija.

Kovo 11-oji yra stipraus tikėjimo, brandžių lūkesčių išsipildymo diena, sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos žmones sveikindamas su artėjančia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. "Minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-iąsias metines, kai sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys laisvą, demokratiškais pagrindais tvarkomą valstybę. Buvome drąsūs, vieningi ir susitelkę vardan bendro tikslo.

Pirmaisiais atgimusios valstybės metais Lietuvoje nebuvo nei pradinio kapitalo, nei bankų kreditavimo sistemos, maža to – siautėjo reketas, o įmonių vadovai jau dėliojo įvairias schemas, kaip privatizuoti įmones, užuot svarstę apie gamybą. Taip LRT televizijos laidoje „Mūsų laisvės metai“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, verslininkas Robertas Dargis.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Estijos Respublikos Prezidentą Tomą Hendriką Ilvesą (Toomas Hendrik Ilves) Nepriklausomybės paskelbimo 95-ųjų metinių proga. "Vasario 16 dieną Lietuva taip pat minėjo 95-ąsias Valstybės atkūrimo metines.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pirmadienį paskelbė teisininkų nuomonę, kad atsiskirdama nuo Jungtinės Karalystės Škotija netektų narystės Europos Sąjungoje (ES) ir kitose tarptautinėse organizacijose, praneša "Reuters". Už nepriklausomybę pasisakanti Škotijos nacionalinė partija, kuri vadovauja Škotijos vyriausybei, planuoja kitais metais surengti referendumą dėl Škotijos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės.

Škotijos vyriausybė nustatė galimą įvykių scenarijų, jei škotų rinkėjai 2014 metais vyksiančiame referendume ištars „taip“ nepriklausomybei, skelbia BBC. Nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės Škotija ketina skelbti 2016 metų kovo mėnesį, o pirmuosius rinkimus į nepriklausomą parlamentą – gegužę. Pirmasis ministras Alexas Salmondas pareiškė, kad toks grafikas nustatytas atsižvelgus į ankstesnę tarptautinę patirtį.

Viešojo saugumo tarnybai šiuo metu vadovaujantis Sergejus Madalovas išskirtinė asmenybė. Nuo 1991-ųjų jis tapo Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vadu. Būtent šios pareigos iš Čečėnijos kilusį karininką ilgam susiejo su Lietuva. - Kokią Lietuvą atsimenate, kai tik čia atvykote? – Balsas.lt pasiteiravo S. Madalovo. - Man labai patiko Lietuvoje. Patiko tuo metu tvyrojusi dvasia. Žmonės buvo pasirengę dėl Lietuvos paaukoti savo gyvybes. Niekas tada nekalbėjo apie pinigus.

Praėjus vienai svarbiausių Lietuvos istorijoje dienų, Sausio 13, galima vėl iškelti kontroversišką klausimą – ar Michailas Gorbačiovas žinojo apie šiuos kruvinus įvykius ir kaip apskritai galima būtų vertinti jo politiką Lietuvos atžvilgiu.

Gyvename būtuoju ir būsimuoju laiku. Būtuoju – prisimindami savo gerovę, būsimuoju – tikėdamiesi, kad laimė gyventi Lietuvoje dar ateis. Viltis dar visus guodžia. Ar ilgai? Artėja Vasario 16-oji, Kovo 11-oji. Vėl visokie landsbergiai, buvę ir esami Seimo pirmininkai, premjerai, ministrai, kiti politikai postringaus, kaip atgavome Nepriklausomybę, kokie esami laisvi ir kaip visa tauta turi dėkoti jiems už neva jų iškovotą laisvę. Valio.

„Televizijos eteris yra ne mano eteris ir visada, prieš darydama laidą, aš suderinu temą. Tokios yra taisyklės ir šiuo atveju nenutiko nieko kito. <...> Šiuo atveju buvo persigalvota prieš pat laidą,“ – sako buvusi televizijos TV-3 laidos „Paskutinė instancija“ vedėja Rūta Janutienė, pabrėždama, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė jai ir rinkėjams tebėra „X“. Anot R. Janutienės, jau anonsavus laidą, kurioje buvo užduoti nepatogūs biografiniai klausimai prezidentei D. Grybauskaitei, televizij...