nepriklausomybė

Katalonijai minint Nacionalinę dieną, beveik pusė milijono žmonių suplūdo į minėjimą regiono sostinėje Barselonoje. Masiniai susibūrimai vyko ir kituose Katalonijos miestuose. Čia atiduota duoklė ne tik turtingai regiono kultūrai, bet ir Katalonijos nepriklausomybės idėjai. Į šventę susibūrę žmonės reikalauja Ispanijos valdžios surengti referendumą dėl atsiskyrimo.

Vilnius solidarizuojasi su Ukraina, švenčiančia Nepriklausomybės dvidešimt penktųjų metines – šia proga Trijų Kryžių paminklas Vilniuje ir Rotušės kolonos šįvakar nušvito Ukrainos vėliavos spalvomis. Paminklas ir Rotušė žydra-geltona spalvomis švies per visą naktį. „Lietuva ir Ukraina visada buvo bendros istorinės lemties valstybės, lietuviai ir ukrainiečiai – bendros istorinės lemties tautos.

Šiandien Vilniuje pieva prie Baltojo tilto visai dienai pasipuošė milžiniška 60x30 metrų Gruzijos vėliava, o danguje sklandė įspūdingo dydžio Gruzijos šalies vėliava bei aitvarai. Lietuvos trispalvės bei aitvarai taip pat pakilo danguje kaip draugiškumo ir palaikymo šaliai simbolis. Taip buvo pagerbta Gruzija, kuri šiandien švenčia savo Nepriklausomybę. „Šiandien ypatinga diena ne tik Gruzijai, mininčiai savo nepriklausomybės dieną, bet ir Lietuvai.

Energetinių išteklių kainos jau nustojo būti vien ekonominiu reiškiniu. Energetinis karas, kaip poveikio priemonė, yra įsitvirtinęs šiuolaikinėje geopolitinių procesų sampratoje. Tačiau kartu atsiranda ir supratimas bei sutarimas, kaip reaguoti į šį iššūkį.

1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas antradienį pradeda kaltinamųjų apklausas. Teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Kiti daugiau nei 60 kaltinamųjų su teismu bendradarbiauti atsisako ir į posėdžius Lietuvoje neatvyksta. Manoma, kad pirmasis parodymus duos Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas. Trečiadienį planuojama apklausti suimtą laikomą Rusijos pilietį Jurijų Melį.

Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, džiaugiamės laisve ir nepriklausomybe, reiškiame meilę Tėvynei. Tačiau to nebūtų be tų žmonių, kurie anksčiau ir dabar daro Lietuvą šalimi, kurioje gera gyventi. Šiemet jau 11-ąjį kartą "Lietuvos garbe" apdovanojami žmonės, kurie savo kilniais ir tyliais darbais, didvyriškais poelgiais, drąsa ir begaliniu pasiaukojimu keičia mūsų gyvenimą, mūsų šalį ir net pasaulį. Jų istorijos – ypatingos ir išskirtinės visos Lietuvos manymu.

Kurdama laisvą, konkurencingą valstybę, Lietuva praleido per daug progų, o pastaruoju metu labiausiai nuvilia politikavimas, persikeliantis net į verslą ir ekonomiką, sako Kovo 11-osios Akto signataras Stasys Kropas. „Baigdamas norėčiau pasakyti, kas mane labiausiai stebina ir nuvilia pastaruoju metu. Politikavimas. Sąjūdžio metais mes visi buvome politikai, tačiau politika buvo nukreipta viena kryptimi – Lietuvos naudai.

Eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis per iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą Seime ragino gerbti žmogaus teises ir laisves, nebeskaičiuoti, kas daugiau, o kas mažiau nusipelnė laisvei.

Prezidentas Valdas Adamkus apie priimtą Kovo 11-osios aktą paskelbė daugiau kaip 800 žmonių auditorijai Čikagoje, atsiminė jis per interviu „Žinių radijui“. „Drebančiu balsu išėjau aš ir paskelbiau tą žinią. Sunku nusakyti, kas ten salėje darėsi – bučiavosi, džiaugėsi, didžiausios ovacijos. Žinoma, skambėjo Lietuvos himnas“, – laidoje „Globali, bet Lietuva“ pasakojo V. Adamkus. Po pasitraukimo prezidentas pirmąsyk į Lietuvą grįžo po 27 metų – 1972-aisiais.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ketvirtadienį sakydamas kalbą pirmajame Seimo pavasario sesijos plenariniame posėdyje, vykstančiame Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, pasveikino parlamentarus su švente ir pristatė Vyriausybės siūlymus Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programai. „Lietuva su kiekvienais nepriklausomybės metais tampa vyresnė už mūsų prieškario valstybę. Džiaugdamiesi galimybe gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje, nepamirškime klausyti pasaulio pulso.

Antradienį po sunkios ligos eidamas 89-uosius metus mirė buvęs Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius, teistas už bandymą įvykdyti valstybės perversmą Mykolas Burokevičius. M.Burokevičiaus namų Vilniuje telefonu atsiliepusi moteris, prisistačiusi „tiesiog pažįstama“, BNS trečiadienį patvirtino, jog M.Burokevičius mirė antradienį. Rusijos naujienų portalas newsbalt.ru pranešė, jog M.Burokevčius mirė ligoninėje dėl širdies nepakankamumo.

 Iš Briuselio atvykęs į Vilnių pas Seimo rinkimams jau besirengiančius partiečius, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis ragina Laisvės premijos neskirti Vytautui Landsbergiui, nors taip siūlo pats partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius ir siūlė premijos komisija. Andriukaičio nuomone, jubiliejinės premijos labiau nusipelno Lietuvos disidentai ir politiniai kaliniai. “6000 laisvės kovų dalyviai yra Lietuvoje. Jų gyvenimas kovojant už laisvę buvo didžiulės grėsmės akivaizdoje.

Lietuva, pernai pirmoji iš Baltijos valstybių pasistačiusi suskystintų gamtinių dujų terminalą ir atsikračiusi priklausomybės nuo Rusijos „Gazprom“ dujų, žengia antrą labai svarbų žingsnį link energetinės nepriklausomybės - baigiamos statyti ir testuojamos naujos elektros jungtys į Lenkiją ir į Švediją. Kitą pirmadienį Valdovų rūmuose įvyks iškilminga simbolinė jungčių įjungimo ceremonija.

Sekmadienį, spalio 18-ąją, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, Kovo 11-osios Akto signataras, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas Vytautas Landsbergis švenčia gimtadienį – jam sukanka 83-eji. V. Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas.

 Visiems buvo žinoma, kad Baltarusijos prezidento rinkimai bus įdomiausi ne skaičiais, o tuo, kokį poveikį rinkimai padarys Baltarusijos santykiams su Vakarais ir, ar dar liks Baltarusijoje kažkokia opozicija, „Žinių radijui“ sakė politologas Vadimas Vileita.   „Iš esmės, Baltarusijos valdžia savo tikslą jau pasiekė šiuose rinkimuose – ne tik užsitikrino elegantišką pergalę <...>, tačiau dar ir pavyko išvengti didesnių protestų.

Apie pusė milijono katalonų, reikalaujančių savo regiono nepriklausomybės, penktadienį užplūdo Barselonos gatves, artėjant regiono valdžios rinkimams, kurie laikomi netiesioginiu referendumu dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos. Mojuodami raudonos ir geltonos spalvos Katalonijos vėliavomis, demonstrantai ėjo pagrindiniu miesto prospektu, skanduodami „Nepriklausomybė!“ Kai kurie formavo gyvąsias piramides pagal katalonų liaudišką tradiciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras Linas Linkevičius, politikas Vytautas Landsbergis, meras Remigijus Šimašius, ministras Juozas Olekas, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir kiti politikai bei visuomenės veikėjai dalyvavo Sumnerio Welleso deklaracijos 75-mečio minėjime „Kartu mes Tikime Laisve!“ Vašingtono skvere Vilniuje. Ši deklaracija žymi JAV vykdytos Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politikos pradžią.

 Lietuvos ambasadorius Maskvoje Remigijus Motuzas propaganda vadina šią savaitę Rusijos žiniasklaidoje paskelbtą žinią apie tyrimą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo 1991 metais. „Aš manau, kad tas paskelbimas spaudoje buvo tam tikrais, suinteresuotos žmonių grupės iniciatyva, propagandiniais tikslais“, - interviu BNS sakė diplomatas.

 Lietuvoje vykęs „eksperimentas“ su generalinio prokuroro Dariaus Valio paskyrimu į atsakingas pareigas baigėsi skaudžiausiu smūgiu Lietuvai ir šalies žmonėms, – „omonininkų“ išteisinimo istoriją vertina Seimo narys Vitalijus Gailius.

Aurelija Žutautienė, Akistata Prieš šešetą metų susibūrę į profesinę bendruomenę – Apylinkių teismų teisėjų sąjungą (ATTS) – šalies apylinkių teismų teisėjai parodė, kad tokia sąjunga gali konstruktyviai ir rimtai dirbti. Ir nors pastaruoju metu siūloma jungtis su kita teisėjų profesine organizacija, kol kas apylinkių teisėjai ketina išlikti nepriklausomi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, būtų laidojami valstybės biudžeto lėšomis. Tam būtų skiriama vienkartinė 40 bazinių socialinių išmokų dydžio (1520 eurų) pašalpa, kurią išmokėtų mirusio nepriklausomybės gynėjo buvusios deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija.

 Nuo šiol valstybei priklausančių įmonių valdybos bus sudaromos kitaip. Bent trečdalį didžiųjų įmonių valdybų turės sudaryti ne valstybės tarnautojai, o išoriniai fiziniai asmenys. Dar didesni yra naujojo Vilniaus mero siekiai – kad du trečdaliai valdybos narių savivaldybės įmonėse būtų nepriklausomi. Nepriklausomi išoriniai valdybos nariai turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą, profesionalumą ir kontrolę. Kaip rodo tyrimai, tokių mišrių valdybų darbas žymiai efektyvesnis.

Šie, 2015-ieji, metai Lietuvos Respublikai ypatingi. Juos pasitikome su nauja valiuta – įsivedėme eurą, galima sakyti, visiškai integravomės į ES šalių bendruomenę. Kovo 11-ąją šventėme 25-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Lietuvos piliečiai jau ketvirtį amžiaus gyvena laisvoje ir nepriklausomoje demokratinėje šalyje.

Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

Vėlų kovo 11-osios vakarą, 22 val. 44 min., Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę, o jau kitą rytą –kovo 12-ąją Maskvoje prasidėjo TSRS liaudies deputatų suvažiavimas. Pasak kai kurių balsas.lt pašnekovų – Lietuvos respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT) narių, paskelbti nepriklausomybę Vilniuje buvo skubama dėl to, kad Maskvoje galėjo būti priimta nauja konstitucija, kuri gerokai apsunkintų Lietuvos išstojimą iš TSRS.

Vėlų kovo 11-sios vakarą, 22 val. 44 min. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba absoliučia balsų dauguma priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Iš 130 jau išrinktų deputatų (antrasis rinkimų turas dar nebuvo pasibaigęs – red. past.) „taip“ tarė 124. Susilaikė 6, o prieš nebalsavo nė vienas.

Kai 1990-ųjų kovo 10 d. nauji deputatai susirinko į pirmąjį, tuomet dar LTSR Aukščiausiosios Tarybos posėdį, rinkimai į ją dar nebuvo pasibaigę – laukė antrasis turas, kuriame turėjo būti išrinkti trūkstami deputatai. Tačiau 130 jau išrinktų vėlų kovo 11-sios vakarą, 22 val. 44 min. absoliučia balsų dauguma priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.

Per nepriklausomybės metus lietuviai tapo mandagesni, jaunoji karta dažniau šypsosi, į viską žiūri paprasčiau ir nėra prisirišusi prie materialių dalykų, pastebi psichologas psichoterapeutas Olegas Lapinas ir LRT televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė. Be to, jauni lietuviai nesijaučia prastesni nei vakariečiai, o netgi atvirkščiai – pranašesni. „Kai jie išvažiuoja į Vakarų valstybes, supranta, kad mūsų – rytiečių – alkis ir plėšrumas yra didžiulis pranašumas“, – tikina E. Mildažytė.

  Katalonai sekmadienį pradėjo balsuoti simboliniame balsavime dėl to, ar jų regionas turėtų būti nepriklausomas nuo Ispanijos, nepaisant kategoriško vyriausybės Madride nepritarimo.   Prie rinkimų apylinkių, kurios darbą pradėjo 9 val. (10 val. Lietuvos laiku), susidarė visų amžiaus grupių rinkėjų eilės, pranešė reporteriai. Oficialaus rinkėjų sąrašo nėra, bet regiono vyriausybė sako, kad balsuoti gali 5,4 mln. katalonų ir čia gyvenančių užsieniečių nuo 16 metų amžiaus.

Škotai nubalsavo prieš nepriklausomybę, rodo oficialūs rezultatai Škotų rinkėjai ketvirtadienį vykusiame referendume pasisakė prieš atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės, rodo penktadienį paskelbti oficialūs rezultatai. Duomenys, gauti rezultatus paskelbus 31-ai iš 32-jų apygardų, rodo, kad 55,42 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš nepriklausomybę, o 44,58 proc. - už daugiau nei 300 metų gyvuojančios sąjungos su Anglija nutraukimą.

Edvardas Špokas, Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ketvirtadienį škotai sprendžia visos Didžiosios Britanijos likimą. Apklausos rodo, kad nepriklausomybės šalininkus ir norinčius likti Didžiojoje Britanijoje skiria tik du procentiniai punktai. Tad atrodo viską lems nepasisprendusieji. Dar vyksta paskutiniai bandymai įtikinti škotus balsuoti už nepriklausomybę. Neapsisprendusių išvakarėse dar buvo maždaug dešimtadalis. Ir, matyt, būtent tyliausieji viską nulems.

Iki Škotijos nepriklausomybės referendumo laiko liko visai nedaug – nerimsta finansų pasaulis, aštriai diskutuoja politikai ir visuomenė ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir už jos ribų.

Algirdas Acus, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Prieš daugiau nei 300 metų Škotija pabandė vytis Europos šalis kuriant kolonijas ir pradėjo Kaledonijos avantiūrą, steigdama koloniją Panamoje. Projektas žlugo, ir Škotija, kuri ir taip buvo skurdi valstybė be kelių tinklo, pramonės ar rimto laivyno, atsidūrė ant bankroto slenksčio. Istorikai aiškina, kad dėl šios priežasties Škotijos karalystė susijungė su Anglijos karalyste ir sukūrė Didžiąją Britaniją.

Škotijai besirengiant balsuoti referendume dėl nepriklausomybės dalis londoniečių išreiškė savo norą pasekti Vatikano pavyzdžiu ir Londoną paskelbti nepriklausoma valstybe. Naujas tyrimas atskleidė, kad vienas iš penkių Britanijos sostinės gyventojų mano, jog Londonui būtų geriau, jei jis atsiskirtų nuo Anglijos. Tam pritarė 19,9 procentai iš 2001 apklaustų žmonių.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. ai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Gabrielė Valaitytė, LRT.lt Baltijos kelyje vienybė pasireiškė tobuliausiu pavidalu, po to tokių pakilimų nebebuvo, sako Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Ozolas. LRT.lt pašnekovo teigimu, tik praėjus 25-eriems metams po Baltijos kelio, žmonės pradeda suprasti, kas iš tiesų yra laisvė ir nepriklausomybė. „Dar iki Sąjūdžio sakiau, kad mūsų kelias iki nepriklausomybės bus ilgas ir sunkus, bet kad jis bus toks skausmingas visiems žmonėms, tikrai negalvojau.

Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje Baltijos kelio 25-metį pasitinka šventiniais renginiais. Vietos lietuvių bendruomenes kartu prisiminti Baltijos šalių kelią į nepriklausomybę kviečia Lietuvos atstovybės Airijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Estijoje, Japonijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Ukrainoje. Dubline rugpjūčio 23 dieną Baltijos kelio 25-metį kartu minės Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados bei Airijos lietuvių, latvių ir estų bendruomenės.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje atidaryta paroda „Tauta prabilo“. Parodoje, skirtoje Baltijos kelio 25 metų sukakčiai paminėti, eksponuojamos fotonuotraukos ir dokumentai iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių. Kolektyvinė atmintis 1939 m. rugpjūčio 23 d. saugo kaip blogio, užklupusio jauną Lietuvos valstybę, pradžią. Tai savotiškas atskaitos taškas, lėmęs skaudžius padarinius mūsų kraštui.

Seime minint Gotlando komunikato 25-metį parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad jo iškeltas siekis atgauti nepriklausomybę - įtvirtintas, tačiau agresijos akivaizdoje reikia telktis ją apginti. „Pagrindinis Gotlando komunikate iškeltas tikslas pasiektas – nepriklausoma Lietuvos valstybė atkurta. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, jis kelia naujus uždavinius.

 Klaipėdoje statomam suskystintų gamtinių dujų (SGD) skirtas laivas „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) jau yra netoli Persijos įlankos, kur turėtų pasipildyti gamtinėmis dujomis. Laivų maršrutų duomenis skelbiančio tinklalapio marinetraffic.com duomenimis, laivas šiuo metu stovi netoli prie Hormūzo sąsiaurio, jungiančio Persijos ir Omano įlankas.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Škotijoje įsibėgėja referendumo dėl nepriklausomybės kampanija, bet nuomonių apklausos rodo, kad škotai nesiryš nutraukti daugiau negu 300 metų trunkančios sąjungos su Anglija. Dabar trečdalis rinkėjų linkę balsuoti už Škotijos nepriklausomybę, bet nežinia, ką iki rugsėjo 18-osios nuspręs dvejojantieji. Oficiali agitacija įsibėgėja, laikrodžiai skaičiuoja 16 savaičių, liekančių iki balsavimo. Neapsisprendusiųjų daug.

Ukrainos „Donecko liaudies respublika“ pasiskelbė suverenia valstybe ir pasiprašė į Rusijos Federacijos sudėtį. Apie tai praneša ukrainiečių agentūra UNIAN, remdamasi vienu iš laikinojo „Donecko liaudies respublikos“ ministrų kabineto pirmininkų Denisu Pušilinu. Prorusiški separatistai savo sprendimą grindžia gegužės 11 d. įvykusiu Donecko referendumu, kuriame neva absoliuti dauguma dalyvavusiųjų pritarė srities autonomijai nuo Ukrainos.

  Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai aneksuojant dalį Ukrainos teritorijos, jo antradienio kalba atskleidžia siekius susigrąžinti buvusios Sovietų Sąjungos ribas, teigia neseniai iš vizito Ukrainoje grįžusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Anot jos, Lietuvoje dar stinga suvokimo, kad situacija yra labai rimta, ir Lietuvai ją būtina vertinti ne vien verslo ar energetinių interesų, o valstybės nepriklausomybės išsaugojimo kontekste.

Gerbti ir didžiuotis tuo, ką turime. Vienas iš sakinių šovusių į galvą einant į susitikimą su muzikos kūrėju, atlikėju, fotografu Andriumi Mamontovu. Visada paprastas ir turintis savo nuomonę – kartais tai atrodo taip neįprasta Lietuvoje. „Mūsų galvose verda chaosas.

„Atsimenu, kad visą naktį su draugais kalbėjomės, diskutavome ir šventėme“, - paprašytas prisiminti dieną po Kovo 11-osios Akto pasirašymo sakė legendinės roko grupės „Antis“ vokalistas Algirdas Kaušpėdas. - O kitą dieną nieko ypatingo neįvyko, paprasčiausiai, viskas atrodė labai spalvotai“. Paklaustas, kokiomis spalvomis viskas nusidažė, atlikėjas nė kiek nesuabejojo: „Tautinėmis, bičiuli, ryškiai geltona, žalia, raudona.

Įžengėme į 25-tuosius nepriklausomybės metus. Ukraina, kaip prieš šešerius metus Gruzija, šią šventę dar labiau suaktualino. Priminė, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra garantuota, ir dėl jos reikia stengtis. Taika nėra viskas, bet be taikos viskas gali tapti niekuo. Ką šiandieniniame kontekste reiškia stengtis dėl taikos? Pirmieji siūlymai buvo tokie – kaip įmanoma greičiau krašto apsaugos sistemai skirti 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kas sudaro apie 2,5 milijardų litų.