nepriklausomybė

Iki Vasario 16-osios likus kelioms dienoms tautiečiai tiesiog šluoja tautišką atributiką. Perkamos ne tik didžiulės trispalvės,  bet ir įvairūs pakabukai, ženkliukai. Prekybos centrų atstovai tikina, jog pardavimai išaugę kelis ir net keliasdešimt kartų. O artėjant valstybės atkūrimo dienai iškelta ir didžiausia šalyje trispalvė. Prieš Vilniaus televizijos bokšto plevėsuoja sodo sklypo dydžio vėliava.

Į Signatarų namus Vilniuje pirmadienį grąžintas Vasario 16-osios Akto originalas. Jis nuo pernai lapkričio 15 dienos saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės, po ekspozicijos Lietuvoje dokumentas į archyvą turės keliauti ilgesniam laikui. „Dokumentas pabuvęs šviesoje, jis porą mėnesių „pailsi“, bet tą daryti galima tik tam tikrą metų skaičių.

Pirmieji nepriklausomybės metai kaimo žmonėms buvo audringi ir kupini nežinios. Griuvo viskas, prie ko jie buvo pratę: kolūkiai, santvarka, nyko santaupos, o dažnam ir tikėjimas teisingumu. Kolūkių griūtis, pasak amžininkų ir istorikų, buvo skubi ir mažai apgalvota, didelė dalis žmonių liko prie suskilusios geldos, o praturtėjo tik saujelė.

Nepriklausomybės šventė Meksikoje baigėsi baisia nelaime. Turėjusi būti graži šventė su nuostabiais fejerverkais, sužalojo mažiausiai 12 žmonių. Apie 20 tūkstančių gyventojų susirinko minėti Nepriklausomybės, tačiau specialieji efektai, turėję vainikuoti šventę, pasisuko netikėta linkme. Vietoje nušvitusio dangaus įvairiomis spalvomis, kai kurie iš fejerverkų lėkė tiesiai į susirinkusią minią. Netrukus žmonės puolė į paniką ir ieškojo saugios vietos pasislėpti.

Tautiečiai kaip kas gali mini 30-ą Baltijos kelio sukaktį. Kas bėgte, o kas ratuoti, šiandien skuba į Rygą ir net Taliną švęsti Baltijos šalių vienybės ir laisvės. Ši grupė bėgikų, nešini Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavomis, iš Vilniaus Katedros aikštės pradeda šventinį bėgimą iki pat Talino. Švęsdami Baltijos kelio 30-metį, estafetiniu bėgimu kas 10 kilometrų pasikeisdami ir pailsėdami, vyrai ir moterys per tris dienas pasiryžę įveikti 600 km atstumą.

Nuo Katalonijos separatistų iki Honkongo demokratų aktyvistų, prieš tris dešimtmečius nuo Sovietų Sąjungos padėjusi atsiplėšti Baltijos šalims gyva žmonių juosta vis dar įkvepia laisvės siekiančius žmones visame pasaulyje, rašoma „France 24“. „Baltijos kelias buvo įkvepiančiu įvykiu ne vieniems kovotojams už laisvę visame pasaulyje. Tai demonstruoja solidarumo ir nesmurtinių judėjimų jėgą“, – AFP cituojamas vienas iš Honkongo demokratinio judėjimo lyderių Joshua Wongas.

Vilniuje prasidėjo Baltijos kelio 30 metų jubiliejaus žygis per tris šalis. Šiam įvykiui skirtas tarptautinis automobilių ir motociklų žygis. Jis prasidėjo ir Vilniuje, ir Taline. Lietuviška atributika pasipuošę automobiliai pajudėjo iš Vilniaus, Katedros aikštės, link Talino. Ceremonijoje dalyvavo gausus būrys susirinkusių, o kalbą sakė ir Lietuvos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis bei Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Tarpukario Lietuvoje mirties nuosprendis buvo dažnai taikoma bausmė politiniams ir kriminaliniams nusikaltėliams. Šaudyti, karti ir dujų kameroje nuodyti ne tik žudikai, plėšikai ar prievartautojai, bet ir Lenkijos ar Sovietų Sąjungos šnipai, komunistuojantys jaunuoliai ir protestuojantys Suvalkijos ūkininkai. Visuomenė mirties bausmėms nesipriešino, jos buvo naudojamos bauginimui, o kartais – politiniam susidorojimui.

  Latvija šeštadienį mini nepriklausomybės atkūrimo 29-ąsias metines, per kurias visoje šalyje organizuojami šventiniai renginiai.   1990 metų gegužės 4-ąją 138 iš 201 tuometės Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputato nubalsavo už deklaracija „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“. Tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Anatolijus Gorbunovas pasiuntė Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui laišką, informuojantį, kad Latvija pradeda pereinamąjį laikotarpį...

Londonas trečiadienį atmetė galimybę organizuoti dar vieną referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės, remdamasis Dauningo gatve pranešė laikraštis „The Guardian“. „Kaip jau ne kartą sakėme, Škotija 2014 metais jau buvo surengusi referendumą ir ryžtingai nubalsavo už tai, kad pasiliktų (JK sudėtyje). Abi šalys turi gerbti referendumo rezultatus“, – nurodė britų premjerės kanceliarija.

Škotijos vyriausybė „neužilgo“ pateiks parlamentui įstatymų projektus, laikomus pirmuoju žingsniu ruošiantis 2021 metais surengti antrą referendumą dėl šios Jungtinės Karalystės provincijos nepriklausomybės, trečiadienį paskelbė škotų pirmoji ministrė Nicola Sturgeon. „Neužilgo pateiksime teisės aktus, kuriuose bus numatytos bet kokio referendumo taisyklės“, – Edinburge įstatymų leidėjams sakė Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderė.

Šiandien, Kovo 11-ąją, Seimo rūmuose iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasidžiaugė, kad šiandien Lietuva švenčia reikšmingų permainų liudijimą. „Lietuva yra žmonės – čia ir visur. Lietuva yra žinia aplink pasaulį. Lietuva buvo tas lūžio taškas devyniasdešimtaisiais ir tapo nuolatinio progreso valstybe“, – pažymėjo Seimo vadovas.

Trispalvėmis ir dainomis pasitinkame Kovo 11-ąją. Ateinančiais metais minėsime Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Trys laisvos ir nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai – kokie jie buvo akliesiems? Sovietų Sąjungoje neįgaliųjų, ypač turinčių judėjimo ar proto negalią, oficialiai nebuvo, bent jau niekas ar beveik niekas jų nematė. Šia prasme aklieji buvo „privilegijuoti“: turėjo savo organizacijas, įmones, galėjo plėtoti šiokią tokią veiklą.

 Lietuvos šeštadienį švenčia valstybės atkūrimo 101-ąsias metines metinės. Rasų kapinėse šalies vadovai tradiciškai pagerbs signatarų atminimą, o Prezidentūroje vyks Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija. Vilniaus televizijos bokšte šia proga 150 metrų aukštyje suplevėsuos didžiausia šalyje Trispalvė, kurios bendras plotas – 540 kvadratinių metrų.

Katalonija „nepasiduos dėl jokių kelių į nepriklausomybę“, pirmadienį pareiškė regiono separatistų prezidentas Quimas Torra, pirmą kartą susitikęs su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu, abiem priešpriešos šalims siekiant mažinti įtampą. Ispanijos vicepremjerė Carmen Calvo Poyato savo ruožtu pareiškė, kad „šiuo klausimu nedaug ką galima pasakyti“, nes vyriausybė neleis rengti nepriklausomybės referendumo, kurį laiko prieštaraujančiu konstitucijai.

 „Lietuvoje besilankantis budistų dvasinis lyderis Dalai Lama teigia, turintis ypatingą ryšį su Lietuva. Duodamas išskirtinį interviu TV3 žinių žurnalistei vienas ryškiausių religinių autoritetų teigė didžiuojantis tuom, kokiu būdu pasiekėme nepriklausomybę. Didelį įspūdį man paliko tai, kad jūs maža šalis, tačiau pasiekėte laisvę. Ne jėga ar ginklais, bet tiesa. Tai man kelia pasigėrėjimą“, - atskleidė Dalai Lama.

Balandžio 19-ąją sukanka 70 metų Izraelio nepriklausomybei. Ta proga pavakarę Šalomo Aleichemo ORT gimnazijoje rinkosi daugybė iškilių Lietuvos žmonių. Jų tikslas – pasveikinti Izraelio valstybę su nepriklausomybe ir pasidžiaugti glaudžiais ryšiais su Lietuva.

Ramiojo vandenyno pietvakariuose esančios Naujosios Kaledonijos Kongresas pirmadienį dauguma balsų pritarė, kad lapkričio 4 dieną būtų surengtas referendumas dėl nepriklausomybės nuo Prancūzijos, pranešė prancūzų radijas „Europe 1“. Už referendumą balsavo 38 šios Prancūzijos užjūrio bendrijos deputatai, prieš jį – 14, o dar du susilaikė. Referendumas bus organizuojamas pagal Numėjos susitarimą, numatantį laipsnišką virtinės gyvenimo sričių kontrolės perdavimą vietos valdžiai.

Lietuva sekmadienį švenčia nepriklausomybės atkūrimo 28-ąsias metines: po iškilmingo minėjimo Seime Nepriklausomybės aikštėje pakeltos Baltijos šalių vėliavos, tūkstantinė minia dalyvavo kariuomenės orkestro vedamose eitynėse į Katedrą. „Į šią aikštę susirenkame per šventes – kaip į namus, kaip į šeimą. Skambant Tautos giesmei žiūrėsime į vėliavas viena kryptimi, drauge. Ši kryptis yra visada teisinga“, – per vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Sekmadienį sveikindamas Lietuvos žmones su nepriklausomybės atkūrimu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino saugoti valstybę ir nepriklausomybę. „Minėdami valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, pasirašėme „Šimtmečio deklaraciją“, linkėdami Lietuvai amžinai išsaugoti valstybę, nepriklausomybę ir demokratiją. Dabar tai kiekvieno iš mūsų atsakomybė“, – istorinėje Kovo 11-osios salėje sakė parlamento pirmininkas.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šeštadienį pasveikino Lietuvą artėjančios kovo 11-osios proga, nors ir praleis šventinius renginius ligoninėje. Maždaug mėnesį Santaros klinikose Vilniuje besigydantis profesorius pabrėžia, kad nepriklausomybės atkūrimo reikšmę vis labiau supranta vaikai. „Lietuva tikrai graži, net iš ligoninės. Matau visokių šventiškų nuotaikų ir ypatingai mokyklose.

Estijai minint nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, Vašingtono, kur gyvena tūkstančiai estiškų šaknų turinčių amerikiečių, merė Muriel Bowser (Mjuriel Bauzer) paskelbė vasario 24-ąją Estijos diena. Estijos nepriklausomybės šimtmečio proga Vašingtone bus rengiama šventinių renginių. Pavyzdžiui, Naciolinėje meno galerijoje bus eksponuojami Estijos dailininko Michaelio Sittowo (Michaelio Sitovo) darbai. O Johno F. Kennedy (Džono F. Kenedžio) centre vyks Marto Sanderio performansas.

Estijos nepriklausomybės šimtmečio renginiai šeštadienį prasidėjo valstybinės vėliavos pakėlimu Ilgojo Hermano bokšte prie parlamento Talino senamiestyje. Per anksti ryte įvykusią ceremoniją pagerbdamas Estijos Respublikos kūrėjus parlamento pirmininkas Eiki Nestoras (Eikis Nestoras) išvardijo per šimtmetį pasiektus šalies laimėjimus. „Estijos nepriklausomybė dabar apsaugota geriau nei bet kada, nes turime draugų ir sąjungininkų“, – sakė jis.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šalies žmonių vardu oficialiu ir neoficialiu sveikinimu pasveikino Estijos vadovę Kersti Kaljulad ir visus estus Nepriklausomybės 100-ųjų metinių proga. Lietuvos vadovė estams palinkėjo sėkmės ir klestėjimo įžengus į antrąjį valstybės šimtmetį. Prezidentė kartu su populiariais Lietuvos muzikantais taip pat įrašė specialų muzikinį sveikinimą Estijai.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid su Estijos nepriklausomybės šimtmečiu. „Rusijos prezidentas ... nusiuntė Estijos prezidentei ... sveikinimą nacionalinės šventės – Estijos Respublikos nepriklausomybės dienos – proga ir palinkėjo visiems Estijos gyventojams laimės, klestėjimo ir viso, kas geriausia“, – sakoma antradienį išplatintame Rusijos pasiuntinybės Estijoje pranešime. Estija nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį minės vasario 24-ąją.

Estijoje pirmadienį prasideda nepriklausomybės 100-mečio atminimo renginių savaitė, kurios metu įvyks daugiau kaip 650 šventinių renginių šalyje ir užsienyje.

Prieš 43 metus devintokas Vytautas Bogušis parduotuvėje nupirko audeklų Lietuvos vėliavai pasiūti. Savadarbę trispalvę 1975-ųjų vasario 16-osios išvakarėse jo mokyklos draugai iškėlė sovietų okupuotos Lietuvos sostinės Rasų kapinėse. „Na, vėliava tai sunku buvo pavadinti, – juokiasi jis. – Bet spalvos tikrai atitiko“. Trispalvę anąkart pasiuvo jo draugo Rimo mama lenkė. Vėliava ant centrinės kapinių koplyčios plevėsavo ilgiau nei savaitę.

Minint Nepriklausomybės šimtmetį valstybės vadovai sulaukė trijų atrinktų idėjų, ką daryti, kad Lietuva gyventų geriau. Beje, siūlyta ir legalizuoti marichuaną, ir gėjų santuokas. Tačiau atrinktos idėjos ateičiai yra šios: mokytojų profesiją padaryti prestižinę, įvesti dvigubą pilietybę, padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą bei sumažinti biurokratiją. Tuo metu daugumai žmonių rūpi kur kas žemiškesni dalykai - kaip išsiversti šiandien.

  Lietuvos vadovai šeštadienį pasveikino Lenkiją Nepriklausomybės dienos 99-ųjų metinių proga ir palinkėjo šiai valstybei bei žmonėms gerovės, klestėjimo ir vienybės. Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinime Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai pabrėžė, kad ruošdamosi kitais metais minėti savo valstybių nepriklausomybės šimtmečius, Lietuva ir Lenkija kartu išlieka ištikimos tikslui toliau stiprinti ir įtvirtinti šalių ir piliečių nepriklausomybę.

Ispanijos Konstitucinis Teismas antradienį įsakė įšaldyti praeitą savaitę Katalonijos parlamento paskelbtą regiono nepriklausomybės deklaraciją, pranešė vienas teismo šaltinis. „Teismo plenariniame posėdyje ką tik preliminariai suspenduotas nepriklausomybės paskelbimas“, kol bus išnagrinėtas Ispanijos vyriausybės skundas, sakė šaltinis.

Katalonijos įstatymų leidėjai penktadienį susirinko į sesiją svarstyti pasiūlymo skelbti savo regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos, kai tuo pačiu metu Madridas linkęs skelbti tiesioginį centro valdymą Katalonijoje ir neleisti jos nepriklausomybei realizuotis.

  Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) ketvirtadienį vakare nepaskelbė pirmalaikių rinkimų savo regione, kad sušvelnintų įtampą, kai Madridas imasi priemonių perimti Katalonijos valdymą.

Katalonijos vadovas savo laiške centrinei vyriausybei nepatikslino, ar paskelbė regiono nepriklausomybę, ir pakartojo raginimą vesti dialogą. Praėjusią savaitę Ispanija pareikalavo, kad Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) iki pirmadienio aiškiai pasakytų, ar jis paskelbė, jog Katalonija atsiskiria nuo Ispanijos.

Ispanija trečiadienį suteikė Katalonijos separatistų lyderiui laiko iki kitos savaitės paaiškinti, ar jis ketina toliau siekti savo regiono nepriklausomybės, ir perspėjo, kad Madridas perimtų šios pusiau autonominės teritorijos valdymą, jeigu ji liks užsibrėžusi atsiskirti.

 Katalonijos nepriklausomybės tarptautinė bendruomenė nepripažins, pirmadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė, Katalonijos regiono lyderiui grasinant paskelbti nepriklausomybę. Katalonijos vadovas Carlesas Puigdemontas (Karlesas Pudžemonas) spaudžiamas pasiduoti, kai šimtai tūkstančių protestuotojų praėjusią savaitę susirinko ginti šalies vienybės.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį Madride ir Barselonoje susirinko į mitingus už dialogą, kilus politinei krizei dėl galimo Katalonijos atsiskyrimo. Baltai apsirengę žmonės rinkosi su šūkiu „Pasikalbėkim?“, kuriuo siunčia savo žinią Ispanijos politikams. Mitingų organizatoriai prašė žmonių nesinešti vėliavų, nei Ispanijos, nei Katalonijos, ir vilkėti baltai. Tuo pačiu metu Madride vyko kitas mitingas už Ispanijos vienybę ir prieš Katalonijos nepriklausomybę.

 Ispanijos valdžios už įstatymo ribų paskelbtame Katalonijos referendume nepriklausomybės nuo Ispanijos idėjai pritarė 90 proc. dalyvavusiųjų, paskelbė galutinius balsavimo rezultatus penktadienį Katalonijos vyriausybė. Internete paskelbti galutiniai rezultatai rodo, kad praėjusį sekmadienį 2 044 038 rinkėjai iš 2 286 217 dalyvavusiųjų balsavo už nepriklausomybę; rinkėjų aktyvumas buvo 43 proc.

 Ispanijos Konstitucinis teismas ketvirtadienį nurodė laikinai suspenduoti Katalonijoje pirmadieniui planuotą parlamento sesiją nepriklausomybės klausimu. Teisėjai „nurodė atidėti plenarinę sesiją, kuri rengiama pirmadienį (Katalonijos) parlamente“, kol bus išnagrinėtas dėl jos pateiktas skundas, nurodė teismo atstovė. Konstitucinis teismas taip pat paskelbė savo sprendimą patvirtinantį raštišką pranešimą.

 Katalonija pirmadienį gali paskelbti nepriklausomybę, naujienų agentūrai AFP trečiadienį pranešė šaltinis iš šio regiono vyriausybės. Tuo tarpu Ispanijos centrinė vyriausybė ir nacionaliniai teismai nusprendė, kad Katalonijos nepriklausomybės referendumas yra neteisėtas. Tačiau, pasak Katalonijos lyderių, referendumo rezultatai rodo, kad regionas turi teisę atsiskirti. Jie teigė galintys vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.

Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI) antradienį griežtai pasmerkė Katalonijos lyderių mėginimus pasiekti jų regiono nepriklausomybę ir išreiškė tvirtą palaikymą nacionalinės vyriausybės pastangoms „užtikrinti konstitucinę tvarką“. Tvyrant įtampai tarp Madrido ir Katalonijos Felipe anksčiau stengdavosi sutaikyti abi stovyklas, bet šįkart televizijos transliuotoje trumpoje kalboje perspėjo, kad katalonų lyderių „neatsakingas elgesys gali sukelti pavojų Katalonijos ir visos Ispanijos ekonominia...

Europos Komisija pirmadienį paragino abi nepriklausomybės referendumo išprovokuotos krizės Katalonijoje šalis „labai greitai“ pradėti dialogą. Šį raginimą Briuselis paskelbė kitą dieną po Madrido uždrausto referendumo, kuriam vykstant susirėmimuose su riaušių policija buvo sužeisti šimtai žmonių.

Ispanija padarys „viską, ką leidžia įstatymas“, kad sutrukdytų Katalonijai paskelbti nepriklausomybę, pirmadienį, kitą dieną po Katalonijos regiono vyriausybės paskelbtos pergalės uždraustame nepriklausomybės referendume, sakė teisingumo ministras Rafaelis Catala (Rafaelis Katala). „Jei kas nors planuoja skelbti Ispanijos teritorijos dalies nepriklausomybę, nors negali, nes neturi tam įgaliojimų, turėsime padaryti viską, ką leidžia įstatymas, kad tam sutrukdytume“, – sakė jis interviu Ispanijos ...

Vyriausybė nusprendė parduoti patalpas sostinės Gedimino prospekte, kuriomis anksčiau buvo leidusi naudotis Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijai. Beveik 170 kvadratinių metrų patalpas, esančias prie pat Seimo, nutarta įtraukti į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Registrų centro duomenimis, patalpas šiuo metu valdo Turto bankas.

Škotijos nacionalinei partijai (SNP) po Didžiosios Britanijos visuotinių rinkimų praradus vietų parlamente, pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžin) gali būti priversta persvarstyti savo nepriklausomybės planus ir strategiją dėl „Brexit“, penktadienį sakė stebėtojai.

Katalonijos vyriausybė penktadienį paskelbė, kad spalio 1 dieną regione bus rengiamas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos. Šis žingsnis neabejotinai pakurstys Katalonijos konfrontaciją su šalies centrine vyriausybe, kuri tokį balsavimą laiko neteisėtu. Regiono prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) sakė, jog katalonų bus klausiama, ar jie nori, kad Katalonija būtų nepriklausoma respublika.

Likus vos dienai, kai Didžioji Britanija oficialiai inicijuos pasitraukimo iš Europos Sąjungos procesą, Škotijos parlamentas antradienį tikriausiai pritars raginimams organizuoti naują referendumą dėl nepriklausomybės. Įstatymų leidėjai Edinburge turėtų išreikšti palaikymą Škotijos vyriausybės vadovės Nicolos Sturgeon (Nikolos Sterdžin) siekiui rengti naują plebiscitą, nepaisydami Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May (Teresos Mei) paskutinę minutę išsakytų prašymų to nedaryti.

Didžiosios Britanijos vyriausybė netikėtai atšaukė planus aktyvuoti sutarties su ES 50-ąjį straipsnį jau šią savaitę, praneša „Independent“. Valdžios atstovai jau buvo paskelbę, kad šią savaitę, galimai jau antradienį, bus paskelbta išėjimo iš ES pradžia – pradėta ruoštis formaliam pasitraukimui iš ES. Tačiau premjerės Theresos May atstovai paskelbė, kad 50-asis straipsnis aktyvuotas bus anksčiausiai tik kitą savaitę.

Estijoje penktadienį švenčiamos šalies nepriklausomybės paskelbimo 99-osios metinės. Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento iškilmingai pakeliama Estijos valstybės vėliava. Ceremonijoje dalyvauja valstybės vadovai, iškilūs visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai, taip pat šalyje dirbantys užsienio diplomatai. Oficialią kalbą turi pasakyti parlamento pirmininkas Eiki Nestoras.

Pabaidytos baidarininkų Kaune žuvo dešimtys į elektros laidus atsitrenkusių gulbių, pranešė Aplinkos ministerija. Paukščiai nukentėjo per viešosios įstaigos „Vandens turistai“ surengtą šventinį plaukimą baidarėmis minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Pasak Aplinkos ministerijos, baidarininkai plaukė Nemunu nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto. Čia šią žiemą susibūrė apie 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių.