nepriklausomybė

Psichologė Danutė Gailienė – atvira: okupacijos sukelta trauma lietuvius dar vis veikia, o ypač tuos, kurie jos patys nėra patyrę, palikuonis. Pasak ekspertės, ją gydyti padėtų autoironija, vertėtų ir atsisakyti jausmingumo.  Pasak knygos „Ką jie mums padarė“ autorės, Vilniaus universiteto profesorės D. Gailienės gilinantis į lietuvių elgesį, būtina prisiminti, kad esame traumuota visuomenė. O traumos, pasak jos, keliauja iš kartos į kartą.

Prieš 106-erius metus 20 signatarų pasirašė Nepriklausomybės aktą, kuris šiandien vyraujant įtemptai geopolitinei situacijai įgyja dar didesnę reikšmę. Vasario 16-oji, primenanti lietuvių vienybę ir sunkų kelią nepriklausomybės link, verčia atsigręžti į lietuvių tautos istoriją bei prisiminti, koks kruopštus ir ilgas darbas sekė iki to, kad galėtume būti laisvi.

Sekmadienį sukanka 33 metai, kai Islandija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, tą ji padarė pirmoji iš Vakarų valstybių. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jau 33 metus vasario 11-oji Lietuvai yra dėkingumo Islandijai diena, simbolizuojanti drąsą. Patvirtinimas, kad tada pasirinkome geriausia, ką galėjome, – laisvę. Ir priminimas, jog istorijos pamokas reikia nuolat kartoti.

Ukrainoje kilo skandalas po to, kai šalies Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojas Andrijus Vasylenka viešai pasišaipė iš Ukrainos ir Baltijos šalių nepriklausomybės, taip pat suabejojo ukrainiečių noru palikti Sovietų Sąjungą 1990-ųjų pradžioje.

Vilniuje, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, penktadienį nepriklausomos Lietuvos gynėjams bus įteikti specialūs pažymėjimai ir ženklai. Juos gaus per 200 Lietuvos laisvės gynėjų, BNS informavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Ženklus ir pažymėjimus įteiks pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovas atsargos pulkininkas leitenantas Artūras Skučas, Aukščiausiosios Taryb...

Latvija ketvirtadienį mini 33-iąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. 1990 metų gegužės 4-ąją Latvijos tuometė Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“, kurioje buvo skelbiama, jog atkuriamas 1922 metų konstitucijos galiojimas.

Minint 33-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines ir solidarizuojantis su Ukrainos tauta, kuri šiuo metu kruviname kare kovoja už savo laisvę, šimtai Lietuvos švietimo įstaigų dalyvaus nacionalinėje pilietinėje iniciatyvoje „Gyvasis tautos žiedas“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jau dešimtą kartą vykstančios tradicinės akcijos metu mokyklų ir darželių bendruomenių nariai žaismingai ir patraukliai paminės vieną svarbiausių valstybės istorinių datų.

Vasario mėnesį, antrą kartą istorijoje buvo pristatyta 1949 metų partizanų vadų vasario 16 d. pasirašyta deklaracija. Specialiai surengtoje konferencijoje – minėjime Lietuvos istorinio aukso fondo dokumentą buvo galima pamatyti iš arti. Istorinės atminties žinovai skaitė pranešimus ir pabrėžė ypatingą šio dokumento bei visos Lietuvos Laisvės kovų judėjimo svarbą.

Estijoje penktadienį minimos šalies nepriklausomybės paskelbimo 105-osios metinės. Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. Parlamento pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) per šią ceremoniją sakė, kad nors vasario 24-osios prasmė pasikeitė, pernai Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ši data visada simbolizuos laisvę. „Putinas pradėjo plataus masto užkariavimo karą, kokio XXI amžiuje dar nebuvo.

 Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas antradienį pradėjo svarstyti, ar Škotijos žingsnis rengti referendumą be vyriausybės Londone sutikimo būtų teisėtas. Škotijos pirmosios ministrės Nicolos Sturgeon vadovaujama vyriausybė nori naujo balsavimo dėl klausimo „Ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė?“. Per ankstesnį referendumą Škotija 55 proc. balsų atmetė nepriklausomybę.

Sveikindami Ukrainą 31-ųjų nepriklausomybės metinių proga Lietuvos vadovai jai linki pergalės ir įsitvirtinti Europos šalių šeimoje. „Šią prasmingą dieną minint tokiu įtemptu metu, besitęsiant Rusijos karui, linkiu Jums, Jūsų šaliai ir visiems jos gyventojams kuo didžiausios stiprybės ir susitelkimo. Ukraina nugalės. Lietuva visada buvo ir bus su Jumis“, – rašoma trečiadienį paskelbtame prezidento Gitano Nausėdos sveikinime Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui.

Estijos europarlamentaras Riho Terras ir dar 56 Europos Parlamento nariai paragino Europos Sąjungą nutraukti diplomatinius santykius su Rusija, jei bus priimtas Valstybės Dūmoje registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. 14 ES valstybių narių europarlamentarai laiške Bendrijos diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui išreiškė didelį susirūpinimą dėl šios iniciatyvos.

Pekinas „nedvejodamas pradės karą“, jei Taivanas paskelbs nepriklausomybę, penktadienį po Kinijos gynybos ministro ir jo kolegos iš JAV susitikimo pareiškė Gynybos ministerijos atstovas spaudai. „Jei kas nors išdrįs atskirti Taivaną nuo Kinijos, Kinijos kariuomenė neabejotinai nedvejodama pradės karą, kad ir kiek tai kainuotų“, – Wu Qianas citavo gynybos ministro Wei Fenghe žodžius, pasakytus per susitikimą su Lloydu Austinu.

Rusijos Dūmos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Jevgenijus Fiodorovas užsimojo atšaukti SSRS Valstybės Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo 1991-aisiais. Jo įsitikinimu, priimtas sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžia SSRS Konstitucijos straipsnių reikalavimus. Kokią reikšmę tai turi Lietuvai? „SSRS Valstybės Tarybos 1991 m. rugsėjo 6 d. dekretas Nr.

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) vadovė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė desperacija vadina Dūmos deputato registruotą projektą, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. „Aš manau, kad čia veikiama iš desperacijos, matyt, situacija tiek įtempta ir tiek kyla nervai tam tikriems politikams, kad imamasi tokių absurdiškų pareiškimų, jau nebe pirmą sykį.

Rusijos Valstybės Dūmoje registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. „Tai traktuočiau daugiau kaip bandymą erzinti, bauginti, kelti galbūt kokią nors diskusiją lygioj vietoj, bet nėra jokios diskusijos“, – teigia Lietuvos politologas Vytis Jurkonis. Minėtą projektą Maskvoje registravo valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausantis deputatas Jevgenijus Fiodorovas.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį vienbalsiai pritarė naujoms sankcijoms Rusijai, pripažinusiai Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę ir planuojančiai pasiųsti ten savo pajėgas, pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Ukrainos parlamentas antradienį paragino kitas šalis ir tarptautines organizacijas nepripažinti Donbaso regione įsitvirtinusių prorusiškų separatistų nepriklausomybės, pasmerkti ankstesnę dieną tai padariusią Rusijos ir įvesti naujų griežtų sankcijų Maskvai. Aukščiausioje Radoje, turinčioje 450 vietų, ši rezoliucija buvo priimta 336 deputatų balsais.

Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skirti valstybinę signataro rentą Nepriklausomybės Akto signatarui, buvusiam premjerui Aleksandrui Algirdui Abišalai. Renta skiriama, kai signataras negauna kitų pajamų, išskyrus už kūrybinę veiklą arba jam priklausančią senatvės pensiją. Singnataro rentos dydis siekia 38,79 proc. nuo pareiginės Seimo nario algos. Šiuo atveju tai sudarytų apie 1,3 tūkst. eurų per mėnesį. Renta A. Abišalai būtų skaičiuojama nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

Kinija penktadienį pagrasino nubausti „užkietėjusius“ Taivano nepriklausomybės šalininkus ir nurodė, kad uždraus keliems tokiems politikams lankytis žemyninėje šalies dalyje, įtampai tarp Pekino ir Taibėjaus pasiekus aukščiausią lygį per daugelį metų. Kinija autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors sugrąžins jame savo kontrolę, prireikus – karine jėga.

Škotijos regiono vyriausybė antradienį pažadėjo iki 2023 metų pabaigos surengti naują referendumą dėl nepriklausomybės, nepaisant stipraus Londono prieštaravimo. Pirmoji ministrė Nicola Sturgeon dėstydama vyriausybės ateinančių metų strateginį planą sakė, kad vėl bus pradėtas rengti išsamus „prospektas“ dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės.

Antradienį anapilin išėjęs Kazimieras Motieka buvo vienas svarbiausių Lietuvos valstybės architektų, inteligentiškas, sąžiningas ir drąsus žmogus bei savo srities profesionalas, sako jo kolegos Kovo 11-osios Akto signatarai. „Aš jį prisimenu kaip žmogų, išsiskiriantį Sąjūdžio veikloje ir vadovybėje.

Baltijos kelio simbolikos neištrins jokios istorinės peripetijos, o tuomet parodyta lietuvių, latvių ir estų bendrystė nėra mitas, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. Pirmadienį minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio dieną Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukas bei prisiminti Baltijos kelio akciją.

Lietuvos vadovai penktadienį sveikina Estiją su nepriklausomybės atkūrimo 30-osiomis metinėmis. Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Estijos vadovę Kersti Kaljulaid ir Estijos žmones, pabrėžė bendros istorinės patirties svarbą. „Mūsų žmones sieja nuoširdi draugystė, užgrūdinta bendros istorinės patirties – žinome laisvės kainą, todėl branginame sunkiai iškovotą nepriklausomybę.

Vos atkurtą Lietuvos nepriklausomybę gynę asmenys galės gauti laisvės gynėjo statusą. Ketvirtadienį Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą. Už jį balsavo 105  parlamentarai, prieš nebuvo, susilaikė du.

Baltarusija mini nepriklausomybės dieną, kurią diktatorius Aliaksandras Lukašenka švęsti griežtai draudžia. Nepaisant to, baltarusiai, nešini baltos ir raudonos spalvų vėliavomis, traukia į Minsko ir kitų miestų gatves. Baltarusijos Laisvės diena paminėta ir Vilniuje, kur Sviatlana Cichakouskaja pareiškė, kad anksčiau ar vėliau režimas kris. Naktį fejerverkai. O dieną ir vėl į gatves išėję baltarusiai. „Šiandien laisvoji Baltarusija mini valios dieną.

Ketvirtadienį Lietuvoje bus paminėta Baltarusijos nepriklausomybės diena.  Ta proga su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ryte susitiks prezidentas Gitanas Nausėda. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir S. Cichanouskaja popiet Rasų kapinėse Vilniuje pagerbs kovotojus už Baltarusijos laisvę. Per ceremoniją bus padėtas vainikas koplyčioje, kur palaidoti 1863 metų sukilimo dalyviai ir jų vadas Konstantinas Kalinauskas.

Ketvirtadienį minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines tradicinė Nepriklausomybės stipendija įteikta istorikui Mariui Ėmužiui. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas M. Ėmužis stipendiją gavo už projektą „Penktoji kolona nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 m.: komunistinis pogrindis ir jo tinklaveika“. Jo tyrimo tikslas – ištirti konfliktus tarp Lietuvos komunistų partijos lyderių, blokų susidarymą bei jo įtaką sovietų Lietuvos administracijos formavimuisi ...

Iš Lietuvos ir viso pasaulio tolimiausių kampelių: Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos Respublikos ir net Taivano gražiausi linkėjimai ir dainos šiandien skirtos nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai. Ir net pandemija negali užkirsti kelio užlipti ant aukščiausio kalno ir iškelti savo Tėvynės trispalvę. Įspūdingame aukštyje Kovo 11-osios proga Lietuvos trispalve puošiasi Garni tarpeklio bazaltinės kolonos.

Lietuva švenčia gimtadienį – nepriklausomybės atkūrimo dieną Kovo 11-ąją. Nors dėl galiojančio karantino masinių renginių atsisakyta, žmonių noro švęsti tai nesumažino. Žmonės laiką leido lauke, būriavosi pagrindinėse miestų aikštėse. Prezidentas Gitanas Nausėda tautai palinkėjo neprarasti kovo 11-osios dvasios, nepasiduoti neigiamai pendemijos įtakai ir kantriai sulaukti geresnių laikų.

Prieš 31 metus išsivadavusi iš svetimųjų valdžios Lietuva turi vaduotis iš kitos okupacijos, sako pirmasis faktinis valstybės vadovas. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad valstybė – tai ir dvasia, kurią privalu kultivuoti kaip dirvą, kurti ir puoselėti, nepaisant geresnio ar blogesnio oro.

2021 m. kovo 11-oji – 31 kartas, kuomet Lietuva švenčia nepriklausomybės atkūrimo gimtadienį. Šią dieną savo sveikinimais jau pasidalijo šalies vadovės: Ingrida Šimonytė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen. Savo sveikinimo žodžiu pasidalijo ir Gitanas Nausėda, kuris kreipėsi į žmones. Pateikiame visą prezidento sveikinimą. „Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Nepriklausomybės atkūrimo diena! Kovo 11-oji mums yra svarbus atskaitos taškas. Tai – ne tik pavasario diena.

Su Nepriklausomybės atkūrimo diena sveikinantys šalies vadovai gyventojus ragina iš kovo 11-osios semtis įkvėpimo, kovoje su koronaviruso pandemija prisiminti tų laikų susitelkimą bei nepamiršti svajoti. Prezidentas Gitanas Nausėda sveikinime teigia, kad kovo 11-oji tapo šaknimis, į kurias atsirėmusi Lietuva galėjo kurti laisvą gyvenimą. „Ir šiandien vis dar esame Kovo 11-osios Lietuva – stiprių, kantrių ir atsakingų žmonių šalis.

Ketvirtadienį Lietuva mini 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Ta proga tradiciškai bus padėta gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.  Dėl epidemiologinės situacijos kasmetinio iškilmingo minėjimo Seime nebus.

Prieš 31 metus Lietuvos istorijoje buvo atverstas naujas lapas. 1990 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuris tapo viena iš paskutinių vinių Sovietų Sąjungos (SSRS) karste.  Nors gali pasirodyti, kad Lietuvos valstybės nepriklausomybė atkurta pakankamai greitai, link to eita kone pusę amžiaus.

Vasario 11 dieną minimas 30 metų jubiliejus, nuo tada, kai Islandija tapo pirmąja šalimi pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę. Nepriklausomybės Akto Signataras Emanuelis Zingeris ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pastebėjo, kad toks Islandijos elgesys pranoko kitų valstybių poziciją. „Tai ne tik dėkingumo diena mūsų sesei Islandijai, drąsiai sesei, kuri pirmoji ir viena stojo prieš gąsdinančią Maskvos diktatūrą, bet ir pamokanti diena.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui jau beveik 31-eri. Tačiau už tą nepriklausomybę 1991 metais valstybei teko sumokėti krauju. Kokiomis nuotaikomis Lietuva gyveno prieš 30 metų? Apie kokią Lietuvą svajojo šalies gyventojai? Apie tai – pokalbis su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu. Prieš 30 metų visa Lietuva stovėjo arba prie Aukščiausiosios Tarybos, arba prie Televizijos bokšto.

Energetikos sektorius pastarąjį dešimtmetį buvo asmeniškai valdomas Prezidentės D. Grybauskaitės ir čia tik ji priminėdavo sprendimus, todėl natūralu kad jai tenka ne tik visa garbė bet ir atsakomybė. Premjerai ir ministrai buvo tik uolūs jos valios vykdytojai. Kas bandė netikėti tuo, kuo tikėjo D. Grybauskaitė, buvo negailestingai persekiojami.

Vilniuje šeštadienį minima JAV Nepriklausomybės diena. Ta proga Rotušės aikštė virs Holivudu, skelbia Vilniaus miesto savivaldybė. „Čia bus galima išvysti Holivudo raudonąjį kilimą, senovinių amerikietiškų automobilių parodą, JAV gimusį energingąjį lindihopą ir pasiklausyti roko šlagerių koncerto“, – rašoma pranešime.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad šalį norima palaužti, ir paragino neversti jo rinktis drastiškų sprendimų. „Ant kortos pastatyta net ne stabili Baltarusija – švarutė ir jauki – o šalies nepriklausomybė. Paprasčiausiai norima palaužti šalį“, – per vieną pasitarimą pareiškė A. Lukašenka, kurio žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“. Prezidentas paragino šioje situacijoje neversti jo rinktis.

Lietuvos nepriklausomybės 30-ųjų metinių išvakarėse pagerbti Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai – 12 menui savo gyvenimą paskyrusių žmonių. Tarp jų – ir daugybės parodų autorė ir bendraautorė dailininkė Audronė Petrašiūnaitė.  „Kultūros ir meno žmonės yra tie, kurie mąsto kritiškai, kurie formuoja kritiškai mąstančius žmones, o to kiekvienai stipriai visuomenei ypač reikia.

Šiais metais švęsti Kovo 11-osios tradiciškai jau ketvirtą kartą sportinio šaudymo klubas „Leičiai“ kvietė įvairių profesijų moteris į miškuose įrengtą šaudyklą. Nepaisant lietaus, purvo ir žvarbaus pavasariško oro čia netrūko šventiškos nuotaikos ir geros energijos.  Kovo 11-osios minėjimas iššūkius mėgstančioms moterims  „102 šūvis už Lietuvą“ – Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas iššūkius mėgstančioms moterims.

Vasario pabaigoje Nepriklausomos Lietuvos 30-mečio proga pakvietėme tv3.lt skaitytojus bendram tikslui – išrinkti 30 žmonių, kurie labiausiai prisidėjo prie laisvos Lietuvos, kokioje dabar gyvename, sukūrimo.  Šiandien ne tik skelbiame žmones, kurie, jūsų nuomone, labiausiai verti mūsų padėkos, bet ir pristatome šios prasmingos iniciatyvos autorių – verslininką Andrių Tričių iš Ukmergės.

Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.

Antradienį vakare Kalnų parke, ant istorinio Stalo kalno kariūnams kurstomas laužas – tai laukimo, budrumo ir lojalumo šaliai simbolis, suburiantis visus ir kartu primenantis, kaip prieš 30 metų Lietuvos žmonės laukė nepriklausomybės. „Ir mūsų įžiebiami Nepriklausomybės laužai suteikia visiems galimybę pajusti, kad esame vieningi ir stiprūs, – sako kariūnai. – Todėl tradicija taip minėti Kovo 11-ąją sėkmingai gyvuoja ir įkvepia kiekvieną naują kariūnų laidą, kelia jos dvasią.

Liaudies daina, šimtmečiais saugojusi lietuvybę, turėjo poveikio atbundančiai tautinei kultūrai. Lietuvai, netekusiai laisvės ir nepriklausomo gyvenimo, daina įgavo naują prasmę, prabilo kovos su okupantais paveldo tematika. Ši tematika įsiliejo į tautos paveldo aruodą, kaip stipri nepalaužiamo lietuvio dvasios jėga, paguoda ir motyvacija.

Išsvajotą mokslininko karjerą kuriantis Lietuvos valstybei Aleksandras Abišala laikinai iškeitė į politiko kelią, galiausiai trumpam tapo Lietuvos premjeru, tačiau neslepia, kad politika niekada nebuvo jo pašaukimas. Sudėtingu ir įtemptu Lietuvai metu ministru pirmininku tapęs A. Abišala prisimena, su kokiais iššūkiais jam teko dorotis – tai ir iš visų pusių tvyrojęs spaudimas, ir pinigų stygius valstybėje, ir dalies gyventojų nepasitenkinimas.

Pirmą kartą už Vyriausybės vairo Gediminas Vagnorius stojo 1991 metais, kai jam tebuvo 33-eji. Iki šiol už jį nebuvo jaunesnio ministro pirmininko, kuriam, žinoma, teko dirbti ypač sudėtingomis sąlygomis – Lietuvai paskelbus apie savo nepriklausomybę ir bandant tapti visapusiškai savarankiška. Buvęs premjeras pripažįsta, kad į politiką įžengė chaoso metu, kai teko dorotis ne tik su ekonominėmis blokadomis, sovietinėmis provokacijomis, bet ir nežinia, kaip klostysis Lietuvos ateitis.