neįgalieji

Paslaptingas biržietis, norintis išlikti anonimas, kaimuose gyvenantiems ir sunkiai judantiems senukams tyliai daro tikrus stebuklus. Jau dviem nevaikštantiems senoliams iš Vabalninko jis ėmė ir padovanojo elektrinius ratukus. Nors senukus lanko socialiniai darbuotojai ir jie turi stogą virš galvos, geradario manymu, to negana. Ypač vyrą sujaudino ant kojų nebepastovinčios ir po namus bei kiemą tiesiogine prasme ropojančios močiutės situacija.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ iniciatyva prezidentūroje surengtame susitikime su prezidento komandos nariais – Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovu, vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta ir patarėja socialinės politikos klausimais Irena Segalovičiene – aptarti neįgaliesiems aktualūs klausimai, akcentuojant požiūrio į neįgaliųjų teises svarbą.  Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie gerovės valstybę, atskirties mažinimą.

Vakar pasibaigusioje didžiausioje pasaulyje Briuselyje vykusioje parodoje „Busworld Europe“ tradiciškai daug dėmesio skirta negalią turintiems žmonėms. Su liftu neįgaliesiems – 2020-ųjų „Metų autobusu“ nominuotas turistinis „MAN Lion’s Coach“. Vis dėlto bene įdomiausia parodos naujovė – net 14-ai neįgaliųjų vežimėliais judančių žmonių vežti pritaikytas „VDL Futura“.  Per visą autobuso ilgį įrengti specialūs bėgeliai ir tvirtinimo taškai neįgaliojo vežimėliams.

Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje vyko 11-asis negalią turinčių žmonių šokių maratonas „Mes kartu – mes tvirti“. Šį renginį Mažeikių ir aplinkinių rajonų neįgalieji jau pamėgo ir visus metus laukia, kada vėl galės susiburti ir parodyti savo ištvermę bei grakštumą ant parketo. Senas tradicijas turintis neįgaliųjų šokių maratonas iš pradžių buvo skirtas neįgaliųjų vežimėliais judantiems žmonėms. Iš visos Lietuvos susirinkę jie šokdavo iki paryčių – tol, kol likdavo tik stiprieji.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC) pristatyta iš norvegų į lietuvių kalbą išversta pedagogės Liv Holmen parengta knyga „Valia ir šviesa“. Jos pristatyme dalyvavo ir pagrindinės herojės kurčneregės Kajos tėtis, Norvegijos universiteto psichologijos profesorius Peras Lorentzenas.

Rankos, kojos sveikos, akys mato, kodėl tada kurtieji darbo rinkoje konkurencingumu neprilygsta negalių neturintiems? Štai kas liko nesuprasta net ir, atrodytų, po gana išsamaus Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro (VKRC) prisistatymo sostinės bendruomenei.  Jeigu toks klausimas kirbėjo jautriai į kito rūpesčius įsiklausančiai Vilniaus miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisijai (NRK), tai ką jau kalbėti apie visuomenę.

„Kiekvienos šeimos istorija individuali ir ypatinga, bet visas neįgalius vaikus auginančias šeimas sieja negalios faktas, kuris yra lūžis, šeimos gyvenimą padalijantis į du etapus: prieš negalią ir po to, kai ji nustatoma“, – teigia ukmergiškė socialinės iniciatyvos „Galių dėžutė“ įkūrėja Dalia Kuliešienė.  Vis dėlto, jos manymu, dar blogiau nei pats negalios faktas yra pavėluotas ligos ar negalios diagnozavimas.

Lietuvoje socialinių paslaugų sektorius yra viena mažiausiai išvystytų sričių, o daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių socialinėms paslaugoms skiriama gerokai daugiau dėmesio. Daugelyje jų nuolat formuojama nuostata, kad socialinių paslaugų srityje veiktų nevyriausybinės organizacijos, kad būtų bendradarbiaujama įvairiuose sektoriuose. Nuo 2000 metų ES socialinių paslaugų sektoriuje sukurta 4,2 mln. naujų darbo vietų, ši sritis pagal augimo tempą užima penktąją vietą.

„Vaikai, turintys judėjimo problemų ir sėdintys vežimėliuose (laikinai dėl traumos ar dėl negalios), gali tik didelėmis akimis stebėti, kaip kiti vaikai lauke ar kitose viešose erdvėse žaidžia, bet dalyvauti patys niekur negali, nes jos tiesiog jiems nepritaikytos.

Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, prieš mėnesį duris atvėrė Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Šis skyrius, siekiantis ateityje tapti atskiru konsultaciniu centru, teikia įvairiapusę pagalbą švietimo įstaigoms, dirbančioms su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, taip pat konsultuoja tėvus. Apie tai, kuo šis skyrius gali būti naudingas, kalbamės su jo vedėja Gintare Šate.

„Esame orūs, stiprūs ir matomi!“ – toks pagrindinis vakar Briuselyje vykusių „Freedom Drive“ (iš angl. „Laisvės žygis“) protesto eitynių šūkis. Eitynėse dalyvavo per 400 savarankiško gyvenimo judėjimo aktyvistų iš visos Europos kartu su asmeniniais asistentais ir neįgaliųjų reikalavimus palaikančių nevyriausybinių organizacijų atstovais.

„Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“ – taip pavadinta praėjusią savaitę vykusi tarptautinė konferencija, pradėjusi Tarptautinės kurčiųjų savaitės minėjimą Lietuvoje. Į Vilnių pasidalyti patirtimi atvyko svečių iš Suomijos ir Nyderlandų – valstybių, kurioms tam tikrose srityse pavyko nuveikti daugiau.  Štai Suomija viena pirmųjų pasaulyje gestų kalbą prilygino sakytinei suomių kalbai ir jos statusą įtvirtino šalies konstitucijoje.

Diuseldorfe kasmet vykstančioje tarptautinėje parodoje „Rehacare“, kurioje pristatomos reabilitacijos ir slaugos naujienos, šiemet savo gaminius eksponavo per 750 įmonių iš 43 šalių. Joje apsilankė daugiau nei 38 tūkst. žmonių. Parodoje dalyvavęs Seimo narys Justas Džiugelis sako, kad labiausiai jį įkvėpė ne pamatytos naujovės, kurios netgi labai išsivysčiusiose šalyse bus prieinamos dar negreit, bet sutikti žmonės.

Šiandien ir rytoj (rugsėjo 27 ir 28 d.) Kaune, laipiojimo centre „Miegantys drambliai“, vyks spektaklio-pokalbio „Supergalios“ premjera. Jo herojės – trys skirtingas negalias turinčios merginos Ernesta Žemaitytė, Aistė Krušinskaitė ir Irma Jokštytė – žiūrovams atskleis, ką reiškia gyventi be vaizdo, judėti rateliais ir kodėl šokti lengviau nei eiti.  „Supergalios“ – tai naujausias režisierės, Auksinio scenos kryžiaus laureatės, „Pojūčių teatro“ įkūrėjos Karolinos Žernytės darbas.

Skaitytojų klausėme, kas, jų nuomone, nustato asmeninio asistento pagalbos poreikį. Dalyvavo 390 žmonių. Dauguma – 63,4 proc. – įsitikinę, kad šį poreikį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, 5 proc. mano, kad už tai atsakinga „Sodra“. Teisingą atsakymą pasirinko trečdalis dalyvavusiųjų apklausoje – 31,6 proc. – asmeninio asistento pagalbos poreikį nustato miesto ar rajono savivaldybė.

„Kai apima liūdesys, kai nežinai, ką daryti, nes išsėmei visas kompiuterio galimybes, pasiklydai eilių ar mokslo labirintuose arba tiesiog viskas nusibodo, ateik ten, kur galima ką nors kurti. Pasinerk į kūrybą, būk laisvas, būk kitoks, nes panirę į kitą erdvę, į kitą pasaulį, tampame visai kitokie“, – sako keramikas Gvidas Raudonius. Jis įsitikinęs, kad menas, kūrybinė veikla ne tik išlaisvina kūrybines galias, bet ir padeda spręsti socialines problemas.

Rugsėjo 20-ąją vilniečiams pristatytos unikalios transporto priemonės – pirmieji Lietuvoje elektriniai autobusai „Karsan Jest Electric“. Penkias naujas, tik ką nuo gamyklos Turkijoje konvejerių nuvažiavusias transporto priemones buvo galima apžiūrėti sostinės širdyje, Katedros aikštėje. Vis dėlto autobusus įvertinęs asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas pastebėjo ir jų trūkumų.

Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas vetuoti praėjusią savaitę Seime priimtas Socialinių įmonių įstatymo pataisas.

Kultūros paveldas – kiekvienos šalies pasididžiavimas. Tik ar visi juo galime grožėtis? Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) organizuotos meninės-socialinės interakcijos „Angelų judėjimas“ dalyviai pakvietė apsilankyti trijuose šalies miestuose – Ukmergėje, Vilniuje ir Kėdainiuose, ir patiems tuo įsitikinti.

Alpakos – ne tik taikūs ir gražūs gyvūnai. Jos gali tapti puikiu metodu neįgaliems vaikams lengviau priimti juos supantį pasaulį ir padidinti savo jaučiamų emocijų spektrą. Bent jau taip teigia ekskursijas organizuojanti pirmojo alpakų ūkio Lietuvoje įkūrėja, ir tikina, kad gydymas alpakomis populiarėja visame pasaulyje. „Susipažinkite. Mano rankose – Bembis. Ir jam tik trys dienos. Štai šalia jo mamytė. Iš tikrųjų alpakos savo vaikučio laukiasi net vienerius metus, kiek ilgiau nei žmogus.

Tris dienas Lietuvos kelius drebinę tarptautinio ralio „Aplink Lietuvą“ dalyviai sekmadienio popietę iškilmingai pasitikti sostinėje, S. Daukanto aikštėje. Čia jų laukė ne tik karinis orkestras, bet ir garbingi apdovanojimai – ralio nugalėtojams skirta Lietuvos Respublikos Prezidento taurė bei nemažai kitų, tarp kurių – ir socialinės apsaugos ir darbo ministro taurė absoliučiam neįgaliųjų klasės nugalėtojui. Trečią kartą iš eilės ji įteikta Algimanto Kojo ir Vytauto Barecko ekipažui.

Skaitytojų klausėme, kiek sporto šakų sudaro Pasaulio kurčiųjų žaidynių programą. Apklausoje dalyvavo 113 žmonių. Dauguma – 59,3 proc. – pasirinko teisingą atsakymą: Pasaulio kurčiųjų žaidynių programą sudaro 21 sporto šaka. 23,9 proc. manė, kad žaidynių programą sudaro 15, o 16,8 proc. – 31 sporto šaka.

„Nerealu! Raginu visus leisti sau pabandyti! Išdrįsti buvo baugoka, bet emocijos viską atperka“, – sakė akcijoje „Mane veža“ pirmą kartą dalyvavusi Marina Dinda. Žodžiai „nerealu, netikėta, nelaukta“ tą dieną skambėjo ne kartą. Savaitgalį trečią kartą Lietuvoje surengta neregių ir motociklininkų akcija „Mane veža 2019“ sulaukė rekordinio skaičiaus dalyvių ir iki paskutinių minučių išlaikė nedidelę intrigą.

Tarp trečią kartą Birštone surengto diskusijų festivalio „Būtent!“ aktualių temų buvo ir švietimo klausimai. Niekaip neįsibėgėjanti švietimo reforma, stringantys sisteminiai pokyčiai, mokytojo kaip prestižinės specialybės siekis – pastaruoju metu garsiai skambančios temos. Lietuvos negalios organizacijų forumo iniciatyva diskusijų festivalyje kalbėta ir apie taip pat labai svarbų dalyką – mokyklos visiems kūrimą. „Per dešimt metų, kai mokiausi namuose, klasiokus mačiau vieną kartą.

Mums įprasta, kad kasdienio gyvenimo ir svarbesnius sprendimus suaugusieji priima patys, tačiau tai gali daryti ne visi. Jei asmeniui nustatytas neveiksnumas, jis pats sprendimų priimti nebegali, pavyzdžiui, jam gali būti panaikinta teisė balsuoti rinkimuose, neleidžiama sudaryti darbo sutarčių ir taip toliau.

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), įgyvendindamas institucinės globos įstaigų pertvarką Lietuvoje, planuoja ES lėšomis įgyvendinti projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Projekto metu konkurso būdu atrinkti projekto partneriai teiks bendruomenines paslaugas Vilniaus, Kauno, Tauragės, Marijampolės, Šiaulių ir Telšių regionuose.

Ar žinojote, kiek daug gerų emocijų sukelia tiesiog pabūti šalia žirgo, o ramūs, dėmesingi, kruopščiai atrinkti žirgai gali lengvinti net pačias sunkiausias negalias? Vilniaus neįgaliųjų dienos centro lankytojai šią vasarą lankėsi Lietuvos žirgyne Riešėje. Šio centro socialinė darbuotoja Rūta Čepienė ir lankytoja Rimutė Mereckaitė dalijasi patirtais įspūdžiais.

Piešimas, tapyba – mėgstamiausi klaipėdiečio Romualdo užsiėmimai. Jis piešia akvarele, pieštukais. „Visas mintis užima kūryba. Vaikštai po kambarį ir galvoji, ką čia sukurti. Įsijungi į procesą kaip į elektros tinklą, tada blogų minčių nelieka. Dabar suprantu: nors ir atrodo, kad nesiseka gyvenime – klystkeliai, liga, bet vis dėlto sekasi. Ankstesnių blogųjų draugų gyvenimas baigėsi liūdnai. Vieni mirė, kitiems nutiko kas nors bloga. Aš radau gyvenime savo kelią.

Tęsiant institucinės globos pertvarką Lietuvoje, intensyviai ruošiamasi teikti naujas paslaugas neįgaliesiems. Pagal šiuo metu Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) rengiamą projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ bus vystomos bendruomeninės paslaugos žmonėms, turintiems proto ar psichikos negalią, siekiant jiems sudaryti sąlygas gyventi savarankiškai neišvykstant iš bendruomenės.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai padėtų pasiekti, kad Žiežmarių istorija nepasikartotų kitose Lietuvos vietovėse. Apklausoje dalyvavo 206 respondentai. Apklausos dalyvių nuomonės išsiskyrė, vis dėlto daugiausiai – 24,5 proc. – atsakiusiųjų mano, kad labiausiai padėtų savivaldybių inicijuoti bendruomenių susitikimai su neįgaliųjų organizacijomis. 21,6 proc. mano, kad situaciją pakeistų nuoseklus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas. 18,6 proc.

Šiemet lėšas sporto projektams skirsto Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Centrinės projektų valdybos agentūros administruojamas Sporto rėmimo fondas, kuris pakeitė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą. Viena esminių naujovių – ne mažiau kaip 10 proc. fondo lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Kornelijos Tiesnesytės, bendra Sporto rėmimo fondo suma – 13,2 mln.

Skambant orkestrui ir Baltijos kelio himnu tapusiai dainai „Bunda jau Baltija“ iš Vilniaus, Katedros aikštės, į unikalų Baltijos kelio 30-mečiui skirtą žygį išlydėti automėgėjai, bėgikai, dviratininkai ir vežimėliais judantys neįgalieji.

Austrijoje mirė neįgaliųjų irklavimo čempionatui ruošęsis baltarusių atletas Dmitrijus Ryškevičius, apvirtus jo valčiai, ketvirtadienį pranešė irklavimo sportą kontroliuojanti organizacija. „World Rowing“, remdamasi policijos paskelbta informacija, pranešė, kad 33 metų sportininko valties vadinamojo pontono, turinčio neleisti jai apvirsti, tvirtinimo kronšteinas buvo pažeistas.

Minėdami prieš 30 metų įvykusį Baltijos kelią prisimename visus sujungusį bendruomeniškumo jausmą – dauguma jautėsi vienas už kitą atsakingi, pasitikėjo vienas kitu, dalijosi tuo, ką turi. Tuo metu, ko gero, niekam nebūtų atėję į galvą, kad Lietuvoje po 30 metų įvyks tai, kas neseniai atsitiko Žiežmariuose ir Biržuose.

Šiemet Lietuvoje jau 19 įstaigų įteiktas EQUASS kokybės sertifikatas. Šis ženklas įkūnija pagrindines vertybes – orientaciją į paslaugų gavėją, teisių įgyvendinimą, lyderystę, partnerystę, kuriomis būtina vadovautis kasdienėje veikloje siekiant geresnės senolių, vaikų, neįgaliųjų, socialinę riziką patiriančių šeimų ir visų kitų socialinių paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės.

Liesti įvairių statinių, architektūros paminklų reljefinius atvaizdus ar maketus – akliesiems ne naujiena. Tačiau tai, ką šią vasarą sugalvojo ir įgyvendino kauniečiai architektai, Lietuvoje vyko, ko gero, pirmą kartą. Vadovaujami architektės Rasos Chmieliauskaitės, kauniečiai sumanė akluosius supažindinti su savo gimtojo miesto architektūros istorija – svarbiausiais jos stiliais, jų kaita, būdingiausiais aptariamo stiliaus bruožais.

Naminukai – taip švelniai savo globotinius vadina bendrijos „Jonavos viltis“ tarybos pirmininkė Olga Traskauskienė. Šis žodis Jonavoje jau tapo bendriniu – taip suaugusius žmones, turinčius intelekto negalią, vadina ir savivaldybės vadovai, ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojai. „Didžiajai daliai žmonių, turinčių intelekto sutrikimų, „Jonavos viltis“ – vienintelė vieta, kur jie gali leisti laiką, būti kartu, bendrauti, užsiimti mėgstama veikla. Be mūsų jie sėdėtų namuose.

Lenktynininko Benedikto Vanago sumanytas velomaratonas dviračių sporto entuziastus šiemet sukvietė jau 10 kartą. Didžiausiame Lietuvoje ir Baltijos šalyse ne vien masinį sportą, bet ir ekologines idėjas populiarinančiame jubiliejiniame renginyje dalyvavo per 10 tūkstančių žmonių. Kartu su dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis, riedučiais važiuojančiais renginio dalyviais į trasą išvažiavo ir neįgaliųjų vežimėliais su varytuvais judantys žmonės.

Negalią turintys žmonės ir kariuomenė? Atrodytų, nesuderinami dalykai. Tačiau būrelis paralimpiečių įrodė, kad tai – tik dar vienas stereotipas. Negalią turintys žmonės gali daug daugiau nei dažnai įsivaizduojama, o šiuolaikinė kariuomenė – daug atviresnė nei paprastai manoma. „Ypatingas būrys“ – taip vadinasi bendras LRT, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir judėjimo „Parateam Lietuva“ projektas.

Lietuvos neįgalieji Klaipėdos paplūdimiuose jaučiasi diskriminuojami ir teigia negalintys pasiekti jūros. Tuo metu Klaipėdos pajūrį prižiūrinti įmonė patikina, kad prieiga neįgaliesiems iki Baltijos sukurta ne vienoje vietoje. Portalo tv3.lt skaitytojas Germanas dalinasi nuotraukomis bei vaizdo įrašais, kaip neįgalus asmuo su vėžimėliu Klaipėdoje negali pasiekti jūros, nes nusileidimas iki pajūrio nepritaikytas neįgaliesiems.

Viena populiariausių vasaros poilsio ir pramogų vietų – Balžio ežeras – jau kitąmet vilniečius ir miesto svečius pasitiks atsinaujinęs. Šiuo metu savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ projektuoja naują paplūdimį, kuris bus pritaikytas ir neįgaliųjų poilsiui bei patogumui. Tai bus pirmoji tokia poilsio zona Vilniuje su specialiu mediniu taku, vedančiu iki pat tilto ir nuovaža (pandusu) saugiam nusileidimui į vandenį.

Besipriešinančius neįgaliųjų ar be globos likusių vaikų kaimynystei socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kviečia tiesti tiltus, o ne „bijoti nežinomų dalykų“. Taip pat trečiadienį viešai paskelbtame laiške ministras teigia, kad gyventojų pasipriešinimas negali būti vertinamas kaip kliūtis neįgaliųjų ar vaikų bendruomeninių globos namų kūrimui suplanuotoje vietoje.

Negalia netrukdo spindėti – įsitikinę labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ darbuotojai. Bendradarbiaujant su UAB „Editos kastingas“ paskutinėmis liepos dienomis surengta būtent taip pavadinta akcija, kurios metu „pasimatuoti“ modelio darbą į atranką buvo kviečiami įvairių negalių turintys žmonės. Juos fotografavo ir filmavo profesionalūs modelių fotografai.

Šiaulietė Vijolė Sinkevičienė augina tris sūnus, kurie turi vienokią ar kitokią negalią. Moteris dalijasi Lietuvos neįgaliųjų draugijos surengtoje stovykloje „Superherojus“ praleistos savaitės įspūdžiais ir neslepia, kad tai jos šeimai didelė dovana – į mokamą stovyklą išleisti savo vaikų neįstengtų. Gyvenimas nepašykštėjo išbandymų Vijolei gyvenimas išbandymų nepagailėjo – 5 vaikus pagimdžiusi moteris vieną sūnų jau palaidojo, o trys vaikai turi įvairių specialiųjų poreikių.

Liepos 15–18 dienomis Pietų Korėjoje, Pjongčange (180 km nuo šalies sostinės Seulo), vyko VII tarptautinis Pjongčango specialusis muzikos ir meno festivalis (Pyeongchang Special Music and Art Festival), į kurį kviečiami negalią turintys vaikai ir jaunimas iš viso pasaulio. Festivalyje vyksta ne tik koncertai, bet ir organizuojamos meistriškumo pamokos, dailės, šokio užsiėmimai ir net sporto varžybos.

Prie Vilniaus miesto savivaldybės susirinkę asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ nariai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Techninės pagalbos neįgaliesiems centro darbuotojai turėjo progą susipažinti su naujove Lietuvoje – laiptais kopiančiu ir žemyn besileidžiančiu neįgaliojo vežimėliu. „Caterwil GTS“ pavadintas vežimėlis praplečia negalią turinčių žmonių galimybes.

Organizacijos „Unikalus šokis“ įkūrėja Rita Žogelė jau dveji metai negalią turinčius vaikus moko pajusti šokio laisvę. Unikalios šokių mokyklos idėją Rita parsivežė iš Estijos, o ją įgyvendinti padėjo pasaulinė organizacija „Reach for change“. Šios organizacijos skelbtame konkurse „Talentas keisti“ zumbos šokių mokytojos R. Žiogelės socialinio verslo idėja pateko tarp trijų geriausių, o konkurso organizatoriai padėjo ją išplėtoti. Šokių pamokos kol kas organizuojamos Vilniuje ir Alytuje.

Jau 15 metų vežimėliais su varytuvais po Lietuvą keliaujantys neįgalieji šiemet prisijungė prie maratono „Visi Dzūkijos piliakalnių keliu“. Šįkart jie domėjosi universalaus turizmo idėjomis ir dalijosi įžvalgomis, ką reikėtų padaryti, kad visi galėtų grožėtis šio krašto lankytinomis vietomis. Tauragiškis Petras Kasanavičius neseniai dalyvavo Portugalijos kalnuose vykusiame orientavimosi sporto takais pasaulio čempionate.

Ryte – saulės pasveikinimas, mankšta, pusryčiai. Po pusryčių – išvyka į baseiną, botanikos sodą ar tiesiog prie jūros. Po pietų vėl išvyka arba svečiai. Po vakarienės – sportiniai ir meniniai žaidimai, vakaronės. Klaipėdos regos ugdymo centras (RUC) jau beveik dešimtmetį rengia vaikų vasaros stovyklą „Pažinimo stebuklas“. Prasidėjusi kukliai 2011 metais, 2015-aisiais stovykla tapo tarptautine. Tokia ji yra iki šiol.