neįgalieji

Šiaulių specialiojo ugdymo centre šiuo metu ugdomi 174 skirtingas negalias turintys vaikai ir jaunuoliai nuo 2 iki 21 metų amžiaus. Jaukiose erdviose klasėse ir kabinetuose gausu įvairių priemonių specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kiekvienas po du kartus per savaitę gali paplaukioti suremontuotame, dar dažais tebekvepiančiame baseine. Sunku patikėti, kad prie centro ištakų prisidėjo negalią turinčius vaikus auginančios šeimos.

Reda Aurylaitė ir Rūta Vaitkevičiūtė jau kraunasi lagaminus kelionei į Izraelį. Iki skrydžio į Tel Avivą, antradienį prasidėsiantį „Eurovizijos“ dainų konkursą, beliko kelios valandos.

Tautvydas Piragis, auginantis 4,5 metų Dauno sindromą turinčią dukrelę, pernai visus sužavėjo savo ryžtu minti iš Anglijos į Lietuvą ir Europos keliais nešti žinią, kad kiekvienas žmogus, turintis Dauno sindromą, yra asmenybė, turinti prigimtinę teisę jaustis visaverčiu visuomenės nariu. Pernai Tautvydo ir jo bendraminčių žygis truko dvi savaites, žygio dalyviai finišavo Anykščių rajone, Troškūnų miestelyje.

Neįgalieji yra ne tik nedarbingumo pensijų ar kitų socialinių išmokų gavėjai, bet ir piliečiai, neabejingi tam, kas vyksta jų valstybėje. Su kiekvienais Lietuvoje vykstančiais rinkimais iškyla ir jų prieinamumo įvairių negalių turintiems žmonėms problema. Patys neįgalieji šį klausimą itin aštriai pradėjo kelti po 2016 m. Seimo rinkimų.

Gegužės 1-ąją įsigaliojo nauja Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakcija, kurią Seimas įteisino šių metų pradžioje. Tad kokios pagrindinės priimtos naujovės, kaip jas vertina psichikos sveikatos srityje dirbantys specialistai ir pacientus ginančių organizacijų atstovai? Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo projektą pateikusios Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, juo sudaromos geresnės psichikos sveikatos priežiūros sąlygos, įvedamas aiškesnis teisinis reguliavimas, numa...

Dvi savaitės intensyvių golbolo treniruočių būsimų olimpinių ir paralimpinių žaidynių šeimininkėje Japonijoje! Pažintis su sporto arenų infrastruktūra, šalies kultūra, gyvenimo būdu, draugiškos rungtynės su Japonijos golbolo komanda. Lietuvos vyrų golbolo rinktinė dar neturi kelialapio į Tokijo paralimpines žaidynes, bet tikisi jį iškovoti jau šiais metais ir atsakingai ruošiasi tiek paralimpinio kelialapio „medžioklei“, tiek būsimoms žaidynėms.

Praėjusią savaitę oficialaus vizito į Lietuvą atvykusi ES užimtumo, socialinių klausimų, įgūdžių ir darbo jėgos judumo komisarė Marianne Thyssen rado laiko apsilankyti ir Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre (VKRC). Čia garbi viešnia ir ją atlydėję EK atstovybės Lietuvoje vadovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) atstovai buvo supažindinti su VKRC įgyvendinamu ir ESF finansuojamu projektu „KARTU“. Projektą „KARTU“ SADM ir ESFA ...

Iš sostinės Kudirkos aikštės Seimo link žygiavusi daugiau kaip 200 neįgaliųjų, jų artimųjų ir savanorių eisena traukė vilniečių ir miesto svečių dėmesį. „Laimė galėti“, „Prieš atskirtį, už įtrauktį“, „Savarankiškumas yra jėga“, „Miestas be kliūčių“, „Lygybės su visais!“, „Institucijos – ne sprendimas“ – šie ir kiti plakatai eisenos dalyvių rankose labai tiksliai įvardijo didžiausius neįgaliųjų lūkesčius.

Šiandien dvylikamečio Aleksandro mama vilnietė Vitalija teigia pagaliau galinti atsipūsti ir pradėti naują gyvenimo etapą – prieš savaitę jos sūnui pagaliau diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas (Aspergerio sindromas). Kartu su diagnoze gautos 2 metus prašytos rekomendacijos mokymui namuose gauti. Iki šio status quo mamai ir sūnui teko pereiti pragarą – Lietuvos institucijos, veikdamos pagal įstatymus, vertė socializuoti vaiką per prievartą.

Ar pasitaiko, kad pamatę negalią, ypač ryškiai išreikštą, sutrinkate, nusukate akis? O jei užkalbinę žmogų suprantate, kad jis negirdi? Nubėgate kuo greičiau šalin ar bandote ieškoti būdų pabendrauti? O ką galvojate, sutikę su baltąja lazdele einantį žmogų? Ar puolate pagelbėti, o gal pajuntate gailestį ir nusisukate? Apie tai, kaip jaučiasi tokiose situacijose atsidūrę negalią turintys žmonės, kalbėta Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Švedijos ambasados Vilniuje surengtoje diskusijoje „D...

Balandžio pabaigoje Lietuvos aklųjų bibliotekos iniciatyva surengtas koncertas „Pavasario akvarelė“. Muzikos garsais ją piešė dabartiniai ir buvę muzikos mokyklos „Lyra“ mokiniai. Pirmasis išėjimas prieš publiką, pirmi nedrąsūs akordai, ugningos graikiškos melodijos, džiazo šėlsmas, žemi ir tamsūs prancūzų kompozitoriaus Claude Debussy tonai. Muzika visais laikais aklųjų gyvenime užėmė svarbią vietą.

Nors Lietuvoje netrūksta įvairių tarptautinių ar nacionalinių projektų, kurių tikslas – gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę, atnaujinami įstatymai, aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, tačiau ši asmenų grupė vis dar jaučia atskirtį. Tai liudija nedraugiška aplinka pradedant viešaisiais objektais – gydymo, švietimo įstaigomis, valstybinėmis institucijomis, daugiabučiais namais, gatvėmis, viešuoju transportu, ir baigiant sociokultūrinių negalią turinčių žmonių poreikių tenkinimu.

Šį pavasarį bendrijos „Kauno viltis“ iniciatyva Kalniečių parke iškelta 11 naujų inkilų, įrengtas „Svajonių kalnelis“ ir netgi suorganizuotas „Svajonių paštas“ – tereikia iki gegužės 5-osios lapelį su užrašyta savo svajone įmesti į magišką pašto dėžutę Kalniečių parke. „Kauno viltis“ patikina – jūsų siekiai, svajonės, fantazijos būtinai išsipildys.

Druskininkuose įsikūrusi asociacija „Padėkime vaikams“ įgyvendina socialinės veiklos projektą, kurio tikslas – pagalba savivaldybėje augantiems negalią turintiems vaikams ir jų šeimų nariams. Projekto vykdytojai teikia konsultacijas šeimoms, psichologinę pagalbą, taip pat organizuoja susitikimus su specialistais. Neįgalų vaiką turinti projekto vadovė Laura Gardziulevičienė sako, kad idėja teikti panašias paslaugas jai gimė studijuojant socialinio darbo magistrantūroje.

Gyvenimas tarp keturių namų ar ligoninės sienų, nuolatinis deguonies poreikis ir kiekvieną žingsnį lydintis silpnumas – taip savo kasdienybę apibūdina 28 metų Ruslanas Lyšas, jau ketvirtus metus laukiantis plaučių donoro. Ruslanas apgailestauja, kad negali dirbti ir jaustis naudingas, nes daugiau pajudėjus ima trūkti oro. Vis dėlto jam šiuo metu svarbiausia išlaikyti teigiamas emocijas ir tikėti, kad rytojus bus šviesesnis.

Ar mėgstate kavą? O jei kokybiškos, kvapnios kavos jums siūlo nemokamai? Nenustebkite – būna ir taip. Pamatę automobilį su užrašu „Kavos galia“ drąsiai prieikite ir paprašykite šio kvapnaus gėrimo. Jo jums išvirs intelekto sutrikimų turintys jaunuoliai.

Praėjusiais metais Šiaulių miesto savivaldybės globos namai pradėjo teikti apsaugoto būsto paslaugą. Įstaigos vadovė Danutė Akaveckienė sako, kad įstaigai tai nebuvo naujovė – norvegų nupirktame trijų kambarių bute panašios paslaugos teikiamos jau ne vienus metus. „Maždaug prieš penkiolika metų bendradarbiavome su norvegais. Pastebėję, kad vaikai, išeinantys iš globos namų, negauna socialinio būsto ir neturi kur gyventi, jie nupirko mums Šiauliuose trijų kambarių butą.

Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė pirmadienį išvyko į Japoniją. 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių čempionai Tojohašio mieste surengs treniruočių stovyklą, per kurią rengsis lemiamoms kovoms dėl kelialapio į 2020 m. Tokijo paralimpiadą. Lietuvos ekipos Tojohašyje laukia kontrolinės rungtynės su būsimąja žaidynių šeimininke Japonijos komanda. Lietuvos delegacija antradienio popietę į Japonijos miestą Nagoją iškeliavo skrydžiu per Helsinkį.

Kai joniškietei Agnei Daugėlaitei pagimdžius jaunėlį sūnų paaiškėjo, kad jis turi Dauno sindromą, moteris iš aplinkinių išgirdo visokių patarimų, tačiau klausėsi tik tų žmonių, kurie ją drąsino ir palaikė. Ir neapsiriko – Aušriukas auga aktyvus: šoka, sportuoja, jis jau šeštokas, greitai švęs tryliktąjį gimtadienį. Agnė mielai pasakoja, kaip jai ir sūnums padeda pozityvios mintys ir geri linkėjimai.

Prieš Velykas nedidelis Švėkšnos miestelis Šilutės rajone vėl tapo dėmesio centru – prie Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios trečius metus iš eilės papuoštas Velykų medis. 6 metrų aukščio ąžuolo šakose šiemet supasi 32 099 margučiai. Juo pasigėrėti žmonės plūsta iš visos Lietuvos. Idėja Velykoms sukurti ką nors įdomaus ir nepaprasto priklauso buvusio Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos Švėkšnos padalinio, neseniai pasivadinusio asociacija „Švėkšniškių sambūris“, nariams.

Emocinis kognityvinis konsultavimo (EKK) metodas 2015 m. Lietuvą pasiekė Izraelio ambasados iniciatyva. Jo pradininkė – mokslininkė dr. Maly Danino, 1964 m. įkurtos Izraelio vaikų ir suaugusiųjų, turinčių mokymosi sutrikimų ir aktyvumo arba / ir dėmesio sutrikimų, organizacijos (NITZAN) direktorė. Įdomu, kad Lietuva kartu su Latvija tapo pirmosiomis Europos valstybėmis, pasinaudojusiomis unikalia Izraelio patirtimi. Šis metodas taip pat diegiamas JAV ir Kinijoje.

Kitokių mažylių susilaukę tėvai vis dar turi nueiti kryžiaus kelius, kol jų vaikai gauna tai, kas jiems priklauso pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Vaikai, kuriems reikalingos slaugos paslaugos, dažnai praranda galimybę lankyti ugdymo įstaigas, priversti likti namuose. Kol valdininkai ginčijasi, kuri ministerija privalo užtikrinti panašių paslaugų teikimą ir finansavimą, šeimos už savo vaikų švietimą ir ateitį paliekamos kovoti vienos.

Vilniuje, Žolyno gatvėje, įsikūrę Sutrikusio vystymosi kūdikių namai tampa „Šeimos slėniu“ – pagalbos šeimai centru. Kokias naujas paslaugas teiks ši įstaiga? Kokių paslaugų jau šiandien tėvai ir jų mažyliai gauna šiame centre, kuriame dirba rūpestingi ir puikūs specialistai? Žolyno gatvėje prie pat miško esančio pastato, pažymėto 47 numeriu, kieme žaidžia vaikai, o viduje stoviniuoja ar sėdi tėčiai ir mamos, laukdami susitikimų su specialistais.

Pagyvenęs vyras ant žemės pasideda ramentus, tada nusiima kojų protezus, užsimauna nenaujas pirštines ir, vienoje rankoje laikydamas kastuvą ir kauptuką, kitoje – maišelį su medžių sodinukais ir su šiek tiek maisto, pamažu keliais pradeda kilti į kalną. Po dvidešimties minučių jis pasiekia nedidelį plokščią plotą. Su atsineštais įrankiais gilina duobę, kurią iškasė išvakarėse. Čia sodins medelio sodinuką. Ma Sanksjao neseniai suėjo 70 metų.

Ar turėjote, o gal turite tarp savo feisbuko draugų tikrą literatūros klasiką? Tokį, apie kurį rašoma literatūros vadovėliuose, kurio kūrinius mokiniai analizuoja per pamokas ir dažniausiai vien tik būtinybės verčiami, skaito po pamokų? Neturite – nedidelė bėda, Neįgaliųjų naujasis teatras jums suteiks tokią galimybę, į FB draugus galėsite pasikviesti patį Juozą Tumą-Vaižgantą! Atsiliepdamas į LR Seimo kvietimą paminėti 150-ąsias J. Tumo-Vaižganto gimimo metines, Naujasis teatras balandžio mė...

Geriausias būdas apsisaugoti nuo skurdo ir atskirties – turėti darbą. Nors pastaraisiais metais užimtumo rodikliai didėja, bet vis dar nemažai žmonių dėl įvairių priežasčių negali rasti nuolatinio darbo ir dėl to patiria socialinę atskirtį. Šią savaitę Vilniaus miesto Taryba patvirtino Užimtumo didinimo programą, kuri veiks 2019–2020 metais. Nuo gegužės prasidėsiančiai programai skirta 806,3 tūkst. eurų.

Balandžio 11-ąją minime Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Šią dieną itin daug dėmesio skiriama sergantiems šia liga, jų artimiesiems, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir naujų gydymo metodų svarba, dalijamasi išgyventa patirtimi. Lietuvos Parkinsono ligos draugijos narys, anksčiau žinomas krepšininkas Rolandas Čėsna (54 metų), sergantis Parkinsono liga jau 21-erius metus, sutiko pasidalyti patirtimi.

Balandis – autizmo spektro supratimo mėnuo. Šį mėnesį vienas po kito vyksta prasmingi renginiai, kurių metu dalijamasi patirtimi, susipažįstama su naujais mokslininkų atradimais, padedančiais geriau suvokti, kaip suprasti autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir kaip jiems padėti lengviau integruotis į visuomenę. Į renginį „Diena su autizmu“ praėjusį šeštadienį pakvietė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ nariai. Renginys vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Negalią turintys žmonės tampa vis aktyvesni, jiems norisi būti visaverčiais visuomenės nariais. Deja, galimybes judėti vis dar stabdo nepritaikytas viešasis transportas, netinkama miestų ir miestelių infrastruktūra. Prieš metus įkurta asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ judumo problemų ėmėsi iš esmės. Jos nariai ne tik pastebi negeroves, bet ir deda visas pastangas, kad jų mažėtų.

2019 metų kovo 19-oji Lietuvai buvo ypatinga – tą dieną Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusiose pasaulio vasaros specialiosios olimpiados žaidynėse, Ryčio Šležio treniruojami Lietuvos futbolininkai superfinale nugalėjo Brazilijos rinktinę ir tapo čempionais.

Jau ne vienus metus politikai, žiniasklaida, neįgalieji itin karštai diskutuoja svarbiu klausimu – kaip gerinti negalią turinčių žmonių užimtumą, suteikti jiems realią galimybę dirbti ir užsidirbti? Socialinės įmonės ar atvira darbo rinka, subsidijuojamos neįgaliųjų darbo vietos, privalomos kvotos ar socialinis verslas? Jeigu verslas – tai koks, kas jame etiška ir kas ‒ ne? Atviros darbo rinkos idėją remia Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), būtinybę išlaikyti apsaugotas (socialines)...

Pažymint Autizmo supratimo dieną Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ visus, kuriems rūpi autizmo tema, kvietė kartu sodinti Supratimo medį – išminties, bendrystės ir vilties augti simbolį. Vilniuje gyvenančios autizmo sutrikimą turinčius vaikus auginančios šeimos saulėtą balandžio 2-osios pavakarę rinkosi Ozo parke.

Jonuko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, tėvai dažnai išgirsdavo specialistus sakant: „Jūsų sūnus skaitys tik dviskiemenius žodžius ir mokės suskaičiuoti iki 10. Apie didesnius jo pasiekimus nesvajokite.“ Tačiau berniukas daugina, dalija triženklius skaičius, skaičiuoja iki tūkstančių. Apie Jonuko kelią tokių pasiekimų link pasakoja jo mama Rima (pavardė redakcijai žinoma) ir mokytoja Dalia Minkevičiūtė.

Neseniai buvo rašyta apie 2016 m. sukurtą pagalbos grupę „Klausa“, teikiančią operatyvią pirminę pagalbą šeimoms, kurių vaikui diagnozuotas klausos sutrikimas. Deja, pasinaudoti jos pagalba, kai to labiausiai reikia, dėl biurokratinių kliūčių šiandien vis dar sudėtinga. 3,5 metų Agotos tėtis Daumantas Stumbrys ir 6 metų Kristijono mama Indrė Petkevičienė augina klausos negalią turinčius vaikus.

Kovo 22 dieną prasidėjo po Lietuvą su šūkiu „Kai sustoji – pabunda vaizduotė“ keliaujantis didžiausias šalyje kino festivalis „Kino pavasaris“. Šių metų festivalio programoje – 170 filmų: 113 ilgametražių ir 57 trumpametražiai. Šiais metais „Kino pavasaris“ lankosi ne tik didesniuose ir mažesniuose Lietuvos miestuose, bet atrasti įdomų kiną kviečia ir neįgaliųjų bendruomenes.

Restoranas „Pirmas blynas“ vakar dirbo trumpiau – norinčius pasimėgauti čia kepamais gardžiais ir sočiais blynais pasitiko skelbimas, kad restoranas dirba iki 15 valandos, nes tądien vyksta Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai, kuriuose „Pirmas blynas“ nominuotas gauti „Įveiktos kliūties“ apdovanojimą.

  Neįgalių žmonių darbo jėgos potencialas Lietuvoje vis dar neišnaudojamas, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė.   Pasak Rimantės Šalaševičiūtės, Lietuvoje yra daugiau kaip 100 tūkst. negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių, kurie neranda darbo. „Turime daugiau kaip 100 tūkst. neįgaliųjų, kurie trūkstant darbo jėgos, galėtų papildyti tas gretas, kurių reikia darbdaviams“, – penktadienį diskusijoje Seime teigė socialdarbietė R. Šalaševičiūtė.

Į Markučių dienos veiklos centrą, kurį lanko vyresni nei aštuoniolikos metų proto ir kompleksinę negalią turintys žmonės, užsukame popietę. Darbai čia virte verda: vieni centro lankytojai piešia, kiti lipdo, siuvinėja. Pavargę tiesiog ilsisi ant studijose pastatytų minkštasuolių. Kiekvienam čia sudarytos tinkamiausios sąlygos, stengiamasi, kad visi jaustųsi gerai. Vilnietė Oksana Markučių dienos veiklos centro duris varsto jau daugiau kaip dvi dešimtis metų.

Prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kovo 26-ąją sproginėjo juodi balionai – taip mamos siekė atsisveikinti su stigma, žyminčia negalią turinčius vaikus auginančias šeimas, taip pat su liūdesiu, nerimu, tamsiomis mintimis ir bėdomis, kurios užgriūva sulaukus kitokio mažylio.

Štai jau pustrečių metų dvi suinteresuotos žinybos laužo galvas, kaip prisikalbinti bendradarbiauti trečiąją. Pagal įstatymo raidę pastaroji turi teisę atsisakyti, bet pagal protingumo kriterijų tai – nesuprantama. Naujagimių rega Lietuvoje tikrinama nuo sovietinių laikų. Visuotinė klausos patikra taikoma tik nuo 2014 m. Pašnekovai neslepia: jei ne atkaklios tėvų pastangos, valdžios malonės būtų tekę laukti dar.

Reta liga sergantį vaiką auginanti vilnietė Laura sako, kad anksčiau į Santaros klinikų Neurologijos skyrių periodiniams tyrimams tekdavo gultis bent kartą per metus. „Stengdavomės kartu suderinti keletą svarbiausių konsultacijų su specialistais. Kai reikėdavo apsilankyti Santaros klinikose kitais atvejais, procedūros būdavo tokios pat, kaip ir visiems ligoniukams. Vis dėlto, kai vaikas turi sunkią negalią, toks vizitas yra didelis iššūkis.

Net 28 medalius – 16 aukso, 8 sidabro ir 4 bronzos – Lietuvos specialiosios olimpiados rinktinė parsivežė iš kovo 21 d. pasibaigusių Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Abu Dabyje, vykusių XV specialiosios olimpiados vasaros žaidynių. Lietuvai atstovavę 26 sportininkai varžėsi 7 sporto šakose: lengvosios atletikos, futbolo, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos, bočios, irklavimo. Iš viso Specialiosios olimpiados žaidynėse 24 sporto šakose rungėsi 7,5 tūkst.

Kai Šeiko šokio teatras rodo spektaklį „Piteris Penas“, žiūrovų salėje visada sėdi ir vieno iš šokėjų mama Genovaitė Jurevičienė. Jos sūnus Julius, turintis Dauno sindromą, spektaklyje šoka drauge su profesionaliais šokėjais. Kaip Julius atėjo į šį šokio spektaklį? Kokią patirtį atsinešė? Kodėl jam patikėjo suvaidinti niekada nesuaugantį berniuką Piterį Peną? Sužinoti visa tai padėjo Juliaus mama Genutė ir Klaipėdoje įsikūrusio Šeiko teatro vadovė choreografė Agnija Šeiko.

Šalyje vyksta institucinės globos pertvarka. Ar visi negalią turintys žmonės šiandien nori ir yra pajėgūs integruotis į darbo rinką ir gyventi savarankiškai? Kokios pagalbos labiausiai reikia globos institucijose gyvenantiems žmonėms, kad jie galėtų dirbti, tapti kuo savarankiškesni, gebėtų pasirūpinti savimi? Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos negalios organizacijų forumas ir VšĮ „Rastis“ kartu su kitais partneriais vykdo projektą „Įdarbinimo iniciatyvų žmonėms su negalia skatinima...

Akmenslydis, arba kerlingas – smagi sporto šaka, kurioje derinami fiziniai ir protiniai įgūdžiai. Šis žaidimas žaidžiamas 45 m ilgio ir iki 5 m pločio ledo aikštelėje – susitinka dvi komandos ir paeiliui leidžia akmenis, kurie gaminami iš granito ir sveria maždaug 20 kg. Varžybas laimi komanda, paleidusi daugiau akmenų arčiau centro ir neleidusi to padaryti priešininkui. Tai – viena iš nedaugelio sporto šakų, kurioje varžytis gali visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gebėjimų.

Išmanieji telefonai, bilietų automatai, bankų ir transporto paslaugos netrukus visoje Europoje bus daug prieinamesnės. Tai numatė Europos Parlamento priimtas Prieinamumo aktas, kuriam pritarė 613 europarlamentarų (nepritarė vos 23). Kovo mėnesį priimtas Europos prieinamumo aktas numato, kad visiems turės būti prieinami bilietų ir registracijos aparatai, bankomatai ir mokėjimo terminalai, kompiuteriai ir operacinės sistemos, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir televizijos įranga, ba...

Pakruojo rajono Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centras ir Šiaulių rajono Kuršėnų VšĮ Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuoto projekto „Laikino atokvėpio paslaugos teikimas įstaigoje, namų aplinką atitinkančioje aplinkoje proto ar (ir) psichikos negalią turintiems asmenims, jų šeimos nariams, tėvams ar globėjams“ dalyviai.

Kovo 11 d. Ženevoje (Šveicarija) prasidėjusioje Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komiteto sesijoje antrąją kadenciją pradėjęs Lietuvos atstovas Jonas Ruškus išrinktas vienu iš trijų komiteto vicepirmininkų. J. Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Kauno „Arkos“ bendruomenės narys.

Kaunietė Kristina Antanavičienė ne tik augina spinalinę raumenų atrofiją turintį sūnų Ronaldą – ji įkūrė Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų ir raumenų ligomis asociaciją „Sraunija“ ir tapo jos prezidente. Moteris stengiasi padėti ne tik savo sūnui, bet ir kitoms šeimoms, auginančioms panašius vaikus. Kristinos sūnui dabar jau 17. Iki vienerių metų berniukas vystėsi kaip ir bet kuris kitas vaikas. Jis laiku pradėjo laikyti galvutę, sėdėjo, pats atsistojo.