neįgalieji

Seimas antradienį balsuos dėl pataisų, numatančių paramą įdarbinant neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje.  Jei pataisos bus priimtos, bus atsisakyta socialinės įmonės statuso, visos įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant įteisinamu darbo asistentu, darbinės aplinkos pritaikymu ir kitais būtinais dalykais.

Seimas priėmė pataisas, kad neįgalų asmenį lydintis asistentas į teatrus bei kino teatrus, muziejus ir renginius įeitų nemokamai. Tokios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisos šią savaitę priimtos vienbalsiai, už buvus 121 parlamentarui. Numatyta, kad jos įsigalios nuo 2023 metų sausio 1 dienos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Susisiekimo ministerija trečiadienį pristatys viešojo transporto pertvarką iki 2027-ųjų, labiau pritaikant jį neįgaliesiems. Bus kalbama apie siekį sudaryti sąlygas viešuoju transportu naudotis asmenims, turintiems regos, klausos, fizinę ar intelekto negalią, taip pat keleiviams, turintiems individualių poreikių – vaikams vežimėliuose, senyvo amžiaus žmonėms, nėščiosioms, pranešė ministerija.

Viešojo transporto paslaugų teikėjai nuo lapkričio galės įsigyti tik neįgaliesiems pritaikytus autobusus, troleibusus bei kitas transporto priemones. Taip siekiama didinti neįgaliųjų bei sunkiai judančių žmonių galimybes naudotis viešuoju transportu.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.

Seimas apsispręs, ar įpareigoti viešojo transporto paslaugų teikėjus nuo lapkričio įsigyti tik tokius autobusus, troleibusus bei kitas transporto priemones, kurios būtų pritaikytos neįgaliesiems.   Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl tokių Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisų. Jos numato, kad viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius ne tik automobilių, bet ir vidaus vandenų keliais, turės būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo žmonėms.

Lietuva turi didinti paslaugų neįgaliesiems ir juos slaugantiems artimiesiems apimtis, kad šie būtų kuo savarankiškesni, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ketvirtadienį minint Europos savarankiško gyvenimo dieną, pasak ministrės, negalima apsimesti, kad viskas šioje srityje yra gerai. „Jie yra vis dar labiausiai socialiai pažeidžiami ir patiria didžiausią skurdo riziką. Sakyti, kad problemos arba kad ji yra išspręsta, tikrai negalime“, – LRT sakė ministrė.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo nustatyti, kad neįgalų asmenį lydintis asistentas į teatrus bei kino teatrus, muziejus ir renginius įeitų nemokamai. Laisvės frakcijos atstovė sako, kad nuo liepos mėnesio žmonėms su negalia pradėjus teikti individualią asmeninio asistento pagalbą jie gali aktyviau dalyvauti bendruomenėje – mokytis, dirbti, pramogauti, tačiau juos dažnai riboja finansinės galimybės, nes eidami į mokamus renginius turi pirkti du bilietus.

Seimo Laisvės frakcijos atstovai siūlo didinti baudas už automobilių statymą neįgaliesiems skirtose vietose. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, sustojimas ir stovėjimas neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietose, neturint sustojimą ar stovėjimą tokiose vietose pagrindžiančio dokumento, vairuotojams užtrauktų 60–180 eurų baudą. Šiuo metu už tai baudžiama bendrąja tvarka kaip už automobilių sustojimą ir stovėjimą nustatančių Kelių eismo taisyklių nesilaikymą – nuo 30 iki 90 eurų.

Pernai pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje darbą turėjo daugiau kaip 44 000 žmonių su negalia, didžioji jų dalis dirbo atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse – apie 10 proc. Siekiant pagelbėti negalią turintiems žmonėms įsidarbinti ir sėkmingai dirbti, suteikiamos darbo rinkos paslaugos, taip pat pagalba kuriant darbo vietą sau, o darbdaviams teikiamos subsidijos įdarbinant žmones su negalia.

Nuo 2022 metų pradžios padidėjo baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės pensijos neįgaliesiems, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Šiemet žmonės su negalia sulauks didesnių jiems priklausiančių pensijų, dalis jų gaus ir vienišo asmens išmokas.

Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinė gruodžio 4-12 d. Ispanijos sostinėje Madride sieks to, kas iki šiol mūsų šalies komandai dar nebuvo pavykę. Minimalus nacionalinės komandos tikslas – išsaugoti vietą Europos čempionato A divizione. Į elitinį diviziną Lietuvos ekipa sėkmingo pasirodymo B diviziono pirmenybėse dėka, lietuviai pateko tarp turnyro prizininkų ir užėmė antrą vietą. „Nuotaikos kovingos, nepaisant to, kad žinome, į kokį lygį patekome. Jis visai kitoks nei B divizione.

Policijai pranešama apie iš vežimėlio iškritusį ir ant kelio gulintį žmogų. Į pagalbą neįgaliajam nuskubėjo pareigūnų ekipažas ir juos lydintis „Farų“ operatorius. Pranešimas pasitvirtino. Kelkraščio žolėse pareigūnai aptiko snaudžiantį vyriškį. „Miegot noriu“, – sumurmėjo policininkų žadinamas vyras. Pareigūnai įsodino vyriškį į vežimėlį. Šis dar pilnai nebuvo pabudęs, todėl nieko dorai nepaaiškino.

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė tęsia pergalingą pasirodymą Turkijoje vykstančiame Europos čempionate. Valdo Gecevičiaus treniruojama nacionalinė komanda antrose B grupės rungtynėse 11:5 įveikė Rusijos ekipą ir iškovojo antrą pergalę iš tiek pat galimų. Tai garantavo vietą ketvirtfinalyje.  Antra dvikova Samsuno miesto arenoje lietuviams klostėsi ne taip sklandžiai kaip pirmas B grupės mačas su ispanais, kuriame mūsų komandos pranašumas nekėlė abejonių nuo susitikimo pradžios.

Seimo narys Justas Džiugelis siūlo įteisinti šunis pagalbininkus, kurie padėtų neįgaliesiems. Parlamentaras įregistravo pataisas, kuriomis būtų įtvirtintas šuns pagalbininko statusas, numatyta neįgaliojo teisė su šunimi pagalbininku vykti viešuoju transportu, patekti į visuomeninės paskirties statinius. Taip pat pataisomis būtų nustatyta šunų pagalbininkų rengimo tvarka, numatyta, kad teikdamas pagalbą neįgaliajam šuo pagalbininkas turėtų būti pažymėtas skiriamaisiais ženklais.

Viena prancūzų kompanija jau dešimtmetį bando palengvinti gyvenimą neįgaliesiems – kuria jiems robotizuotus kostiumus, padedančius vaikščioti. Vadinamųjų egzoskeletų kūrėjai tiki, kad po dar dešimties metų žmonėms vis rečiau prireiks neįgaliojo vežimėlių. Lyg fantastiniuose filmuose vaizduojami karo šarvai – tik šie padeda 16-mečiui prancūzui Oskarui kovoti už galimybę būti savarankišku. Oskaras gimė su genetine nervų liga, kuri neleidžia jam pačiam vaikščioti.

Mokyklos baigimas dažnu atveju turėtų kelti tik šilčiausias emocijas, tačiau neįgalią dukrą auginančiai moteriai tai – baisi diena. Mat po mokyklos baigimo sunkią negalią turintys pilnamečiai dažniausiai lieka be veiklos – taigi, be priežiūros, kuri jiems yra būtina. Neradus dienos centro, kur negalią turintis vaikas galėtų leisti dienas, jį prižiūrėti turi tėvai. Tokiu atveju tėvams laiko dirbti ir išlaikyti šeimą tiesiog nebelieka.

Seimas nuo liepos 1 dienos įteisino tokią paslaugą kaip nuolatinę, kuri, pasak parlamentarų padės neįgaliesiems ne tik integruotis į visuomenę, bet ir sukurs darbo vietas – asmeniniai asistentai galės užsidirbti 900 eurų, o neįgaliųjų artimieji sugrįš į darbo rinką. Cerebriniu paralyžiumi sergančiai Vidmantei iš autobuso padeda išlipti jos asmeninis asistentas Kristijonas.

Nuo šiol negalią turintys žmonės galės turėti savo asmeninį asistentą. Seimas nuo liepos 1 dienos įteisino tokią paslaugą kaip nuolatinę, kuri, pasak parlamentarų, padės neįgaliesiems ne tik integruotis į visuomenę, bet ir sukurs darbo vietas – asmeniniai asistentai galės užsidirbti 900 eurų, o neįgaliųjų artimieji sugrįš į darbo rinką. Cerebriniu paralyžiumi sergančiai Vidmantei iš autobuso padeda išlipti jos asmeninis asistentas Kristijonas.

​​​​​​Negalią turintys žmonės neretai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje – darbdaviai jų nenori, nes bijo dėl darbo rezultatų ar nori išvengti papildomų atsakomybių įrengiant specialiai jiems pritaikytą darbo vietą. Kasmet iš subsidijų skirtų įrengti darbo vietas neįgaliesiems ne maža dalis lieka nepanaudota ir neįgaliųjų įdarbinimo problema išlieka aktuali. Užimtumo tarnybos duomenis,  balandžio 1 d. registruota 18 tūkst. ieškančių darbo negalią turinčių žmonių.

Socialinės paslaugos teikiamos žmonėms su negalia, kuriems dėl skirtingų priežasčių nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu, dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios socialinės paslaugos gali būti skiriamos žmonėms su negalia ar juos prižiūrinčioms šeimoms bei kur kreiptis, jeigu tokios paslaugos reikalingos. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų turėjo negalią – 236 tūkst.

Judėjimo negalią turintį vaiką auginančios šeimos ar suaugę judėjimo negalią turintys žmonės nuo šiol turės mažiau prisidėti patys, pirkdami neįgaliojo vežimėlį, skuterį, pasėstą ar čiužinį praguloms išvengti. Taip pat sudaryta galimybė stovėjimo atramą vaikui įsigyti patiems ir gauti šios priemonės įsigijimo išlaidų kompensaciją. „Nuo šiol valstybė padengs daugiau faktiškai patirtų išlaidų įsigyjant būtiniausias judėjimo negalią turinčių vaikų ar suaugusiųjų techninės pagalbos priemones.

Lietuvoje gyvena 65 tūkstančiai judėjimo negalią turinčių žmonių, bet negali gauti tinkamų pavėžėjimo paslaugų, nes privačios taksi firmos Lietuvoje neturi nevaikštantiems žmonėms pritaikytų automobilių. Dėl to neįgalieji dažnai negali nuvykti pas gydytoją, į darbą ar susitvarkyti kitų svarbių reikalų.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentuoja, kad karantinas tik išryškino jau įsisenėjusias problemas dėl neįgaliųjų teisių Lietuvoje. Ji pastebi, kad karantino metu daug neįgaliųjų negauna reikiamų paslaugų, švietimo ar kitos pagalbos. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija aptarė žmonių su negalia teisių padėtį Lietuvoje.

Neįgalų sūnų auginanti Asta Rekštienė dėmesio ir laiko atranda ir kitiems – intelekto sutrikimų turinčiais žmonėmis ji rūpinasi jau daugiau nei 20 metų. Moteris yra gyvenimo namų sutrikusio intelekto asmenims direktorė, tačiau ji stengėsi ir toliau – gavo paramą socialinių dirbtuvių projektui. Asta už savo pasiaukojimą gavo „Lietuvos garbės“ „Metų atsidavimo“ apdovanojimą ir sakė, kad tai – tik dar viena priežastis tobulėti.

Neįgaliesiems teigiant, kad sveikatos ir reabilitacijos paslaugos jiems praktiškai neprieinamos, Sveikatos apsaugos ministerija ketina situaciją keisti – planuojamos didelės europinės investicijos, žadami „žalieji koridoriai“, kurie suteiktų pirmumo teisę naudotis paslaugomis.

Lietuvoje per pandemiją drastiškai išaugus nedarbui, neįgaliųjų situacija darbo rinkoje tapo dar sudėtingesnė, sako Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) prezidentė. Simonos Kunigonytės teigimu, prie sunkių konkurencijos rinkoje sąlygų prisideda ir neįgaliųjų psichologinė įtampa, nerimas dėl sveikatos.  „Pandemijos laikotarpis iš tiesų labai sudėtingas ir baisus neįgaliesiems. Jie turi konkuruoti ir su sveikaisiais darbo rinkoje, bedarbystė yra labai didelė šiuo metu.

Aplinkos ministerija žada per metus atlikti inventorizaciją, kiek Lietuvoje eksploatuojamų statinių yra pritaikyta neįgaliesiems. Aplinkos viceministro Dariaus Kvederavičiaus teigimu, šiemet ketinama sukurti pastatų prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems žmonėms vertinimo sistemą. Pasak jo, visų pirma būtų aiškinamasi, kokia situacija yra valstybės ir savivaldybių įstaigų sektoriuje.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar nuo kovo 1-osios, kaip siūlo prezidentas Gitanas Nausėda, dar labiau išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Numatoma penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas siūlo taikyti 100 proc. (vietoje 95 proc.

2019 m. balandį Kaune įsteigti bendruomeniniai vaikų globos namai vaikams su negalia, į kuriuos iš Vilijampolės socialinės globos namų persikėlė 5 berniukai, turintys autizmo spektro sutrikimų. Jie patys dalyvavo kuriant namų aplinką, išsakė savo norus, rinkosi kambarius. Pasak darbuotojų, vaikai tapo daug ramesni, savarankiškesni, mokosi tvarkytis, daug turiningesnis tapo jų laisvalaikis.

Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos pirmininkė Alma Margevičienė džiaugiasi, kad rajono savivaldybės atstovai mato žmonių su negalia problemas, įsiklauso į jų poreikius.  „Klausosi, gal ne viską gali padaryti, bet stengiasi, – sako pirmininkė. – Savivaldybės dėka gavome autobusiuką, jis buvo skirtas savivaldybei, bet jie paskyrė jį mums, mes gauname kompensaciją ir viso rajono neįgaliuosius vežame į ligonines, reabilitacijos centrus – kur žmonėms reikia.

Odiniai dėkliukai telefonui arba akiniams, dailios odinės pagalvėlės su specialiu užpildu, odiniai papuošalai su vilna, tinkantys papuošti pabodusią rankinę... Visa tai – Kaune įsikūrusių „Amatų laboratorijos“ socialinių dirbtuvių asortimentas.  Šiuos dirbinius iš natūralių ir kokybiškų medžiagų savo rankomis gamina psichinę negalią turintys žmonės.

Praėjusių metų vasarą uostamiestyje pastatytame socialiniame daugiabutyje gyvenanti neįgali klaipėdietė, jos žodžiais, dienas leidžia tarsi kalėjime. Nors pagal projektą, jos ir kitų pirmo aukšto kaimynų butai pritaikyti neįgaliesiems, realybėje moteris jokių išskirtinių sąlygų neturi. Pro langą klaipėdietė gali matyti tik medžių viršūnes, o vonioje nėra nė vieno kištukinio lizdo.

Regina Novikienė buvo pirmoji Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė. Ji prisimena, kad 1996 m., kai pradėjo vadovauti organizacijai, buvo daug iššūkių: „Neturėjom jokios materialinės bazės – tuščios sienos, tušti kambariai, reikėjo viską pradėti nuo nulio, bet pamažu viskas sustojo į savo vietas.“  2018 m. Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininku išrinktas Jonas Dumša.

Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Jolanta Beresnevičienė prisimena, kad organizacija susikūrė Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre susibūrus būreliui bendraminčių: „Sulaukėm labai didelio palaikymo, organizacija per pusmetį išaugo iki 150 narių. Buvome tikri entuziastai, norintys veikti, matantys daug negerovių, žinantys, ką reikia keisti. Visi dirbome savanoriškai, iš idėjos, organizacijoje nebuvo jokių atlyginimų ir jokių etatinių darbuotojų.

1995 m. įkurta Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) šiais metais mini savo veiklos 25-metį. LŽNS prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pasakoja, kad veiklos pradžioje, 1996 m., organizuotas maršas per Lietuvą: „Keliavom su šūkiais, kurie skelbė, kad susikūrė nauja organizacija. Plaukėme baidarėmis, su „Raketa“ nuplaukėm iki pat Nidos, susitikinėjom su žmonėmis, buvo labai įspūdinga.

Skaitytojų klausėme, kokioje srityje Lietuvoje padaryti didžiausi pokyčiai įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Apklausoje dalyvavo 71 žmogus.  Daugiausia – 27,1 proc. – dalyvavusiųjų apklausoje įsitikinę, kad didžiausi pokyčiai padaryti didinant informacijos prieinamumą.  20 proc. apklaustųjų teigia, kad daugiausia padaryta gerinant švietimo sistemos prieinamumą.  17,2 proc.

Lietuvoje visai neseniai buvo atversta byla, kurios epicentre atsidūrė pagalbos autizmu sergančiam vaikui ieškojusi moteris, tačiau galiausiai, jos taip ir nesulaukusi, pasirinko liūdniausią išeitį – ketino atimti gyvybę sau ir vaikui. Negalią turinčių asmenų atstovė tikina, kad tokie įvykiai tik dar kartą paliudija politikų atsainų požiūrį dėl šeimų gerovės užtikrinimo.

Ar iš tiesų negalia nėra kliūtis ieškant darbo? Deja, ne visada. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu dirba tik ketvirtadalis darbingo amžiaus neįgaliųjų. Neįgaliųjų organizacijų teigimu, neretai darbą rasti trukdo darbdavių išankstinis nusiteikimas ir stereotipinis požiūris į negalią turinčius žmones.

Uostamiestyje vyko neįgaliųjų pamokos jaunimui.  Karčiais, o kartais ir komiškais pavyzdžiais žmonės ratukuose pasimokė, kad aplinkinius dar reikia daug šviesti apie pagalbą judėjimo negalią turintiems. O geriausia tai daryti nuo jaunų dienų. Neįgalieji pasakoja, kad pasitikėję žmonių gerumu yra likę ir be pinigų. „Va taip aš pasidedu vežimą, man iš karto pagauna ir sako, duok padėsiu susidėti, sakau, na gerai.

Neįgaliesiems nepakankamai užtikrinamos galimybės gauti paslaugas pagal jų poreikius, dirbančių atviroje darbo rinkoje nedaugėja, trūksta viešųjų pastatų, transporto, interneto svetainių ir mobiliųjų programų pritaikymo, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas.

Penktadienį Diana Nausėdienė dalyvavo Dirbančių neįgaliųjų asociacijos organizuotame renginyje Prezidentūros Kolonų salėje, kuriame buvo teikiami apdovanojimai „Lietuvos pokytis 2019“ siekiant įvertinti labiausiai prie neįgaliųjų įtraukties į darbo rinką prisidėjusius asmenis, organizacijas ir verslo įmones, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.  „Jūs esate tie, kurie išdrįso ir savo pavyzdžiu įkvėpė kitus.

Kai Virginijai buvo diagnozuota reta liga prolaktinoma, ji išsigando ne tik diagnozės – ligos pasekmes stengėsi slėpti nuo aplinkinių, ypač artimų žmonių. Tik praėjus daug laiko, ištvėrusi sunkią operaciją, Virginija suprato, kad geriau išmokti gyventi su liga. Dabar ji pradeda drąsiai kalbėti apie ją su visais ir sako, kad geriau nei vaistai veikia likimo draugų patarimai.

Negalią turintys sportininkai - prie vienos starto linijos sveikųjų varžybose. Ši istorinė akimirka bus užfiksuota jau šią savaitę Jonavoje vyksiančiame šalies dviračių plento čempionate, kuriame pedalus mins trylika dviračių sporto entuziastų su negalia. Žalią šviesą neįgaliųjų dalyvavimui uždegė šį antradienį pasirašytas Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) ir Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) susitarimas dėl neįgaliųjų integravimo.

Skaitytojų klausėme, ar informacija lengvai skaitoma kalba turėtų būti pateikiama visų valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse. Apklausoje dalyvavo 229 žmonės.  Absoliuti dauguma – 90,4 proc. – apklaustųjų įsitikinę, kad visų valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse informacija turėtų būti pateikiama ir lengvai skaitoma kalba.  Tik 2,2 proc. dalyvavusiųjų mano, kad to nereikia, likusieji 7,4 proc. sako, kad jiems tai neaktualu.

„Sodra“ ketvirtadienį pradeda mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems. Pinigai iki mėnesio pabaigos pasieks apie 900 tūkst. žmonių, kuriems bus išmokėta 182 mln. eurų.  Kaip BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič, lėšos bus mokamos kartu su įprastomis pensijomis, tačiau nebūtinai tą pačią dieną, kaip iki šiol.    „Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis.

Šią savaitę, kaip ir buvo žadėta, „Sodra“ pradės mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems.  Pirmosios išmokos gavėjus pasieks šį ketvirtadienį.   „Pradėsime šią savaitę. Paprastai išmokos pradedamos mokėti apie aštuntą (mėnesio – BNS) dieną, tai šį mėnesį, turbūt, pradėsime šeštą dieną.

Neįgaliuosius restorane „Pirmas blynas“ įdarbinęs olandas Timas van Wijkas nori ne tik jiems suteikti galimybę išmokti naujų dalykų ir dirbti. Restorano įkūrėjas nori, kad ir visuomenė matydama kitokius žmones juos priimtų, nes vis dar pasitaiko atvejų, kad į restoraną užėję lankytojai išsigąsta, sutrinka ir sprunka lauk. Tačiau, pasak Tim van Wijk sunkumai, su kuriais jis susiduria vadovaudamas restoranui susiję ne su darbuotojais.

Neįgaliųjų sporto įrangai ir inventoriui įsigyti iš Sporto rėmimo fondo paskirstyta beveik 288 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, finansavimą gavo neįgaliųjų sporto organizacijų, klubų, švietimo įstaigų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų projektai. Jie bus įgyvendinami 2020–2023 metais.

Skaitytojų klausėme, kuris kaimyninės Lenkijos miestas geriausiai pritaikytas negalią turintiems žmonėms. Apklausoje dalyvavo 158 žmonės.  Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (55,1 proc.) įsitikinę, kad labiausiai pritaikytas Lenkijos miestas yra Krokuva.  Antroje vietoje atsidūrė Vroclavas – šiam miestui savo balsus atidavė 23,4 proc. apklaustųjų.  Tik 21,5 proc. spėjo, kad labiausiai pritaikytas miestas yra Gdynė.