neįgalieji

Kauniečių šeima pateko į keblią situaciją – norint gauti lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensaciją, po insulto neįgalus likęs patėvis turėtų išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą, nors to padaryti negalėtų, o žmona, slauganti vyrą, kompensacijos gauti negali.

Per pirmuosius karo Ukrainoje metus daugiau nei pusė milijono rusų vyrų buvo pripažinti neįgaliaisiais, „The Times“ nurodė aukšto rango NATO pareigūnas, rašo UNIAN. Leidinys pažymi, kad Kremlius uoliai slepia žuvusiųjų skaičių ir nekalba apie nuostolius Ukrainoje. Neįgaliųjų skaičius Rusijoje išaugo  Vis dėlto didžiulius nuostolius atskleidžia šalies socialinės apsaugos statistika.

Du trečdaliai lietuvių nenori gyventi kaimynystėje su psichinę negalią turinčiais asmenimis, dar maždaug pusė – greta homoseksualų, musulmonų, o trečdalis – šalia migrantų iš Rusijos, rodo trečiadienį paskelbtas tyrimas. Remiantis jo duomenimis, su šių grupių asmenimis nenorima ir kartu dirbti.

Seime penktadienį vyks diskusija, ar taksi, pavėžėjų ir automobilių dalinimosi paslauga gali tinkamai pasinaudoti žmonės su negalia. Bus analizuojama situacija Lietuvoje bei patirtys Airijoje, Ispanijoje. Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė sako, kad šios paslaugos dabar neprieinamos tokiems žmonėms.  „Dabar iš viso tokios paslaugos žmonėms neprieinamos, nebent klausos ar regėjimo negalią turintys – jiems paprasčiau“, – BNS teigė parlamentarė.

Alytaus gyventoja skundžiasi, kad viename iš miesto prekybos centrų neveikia liftas. Pasak jos, tai kelia problemą žmonėms su negalia, mamoms su vežimėliais ir senjorams pakliūti į antrąjį prekybos centro aukštą.  Į Naujojoje gatvėje esantį prekybos centrą „CENTRO“ užsukusi gyventoja liko nemaloniai nustebinta, mat negalima pasinaudoti į antrą aukštą keliančiu liftu.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir įstatymų leidėjai pasiekė susitarimą dėl teisės akto, kuris atvers kelią įvesti asmens su negalia kortelę, pripažįstamą visame 27 valstybių bloke, penktadienį pranešė Europos Parlamentas. Ketvirtadienį derybininkai pasiekė susitarimą dėl priemonių, kurios, Europos Sąjungos nuomone, palengvins 87 mln. negalią turinčių asmenų ir jų šeimų gyvenimą.

Kiekvienas žmogus turi savo pašaukimą, tačiau ne kiekvienam toje srityje pavyksta save realizuoti. Jurgitos Danylienės teigimu, ne pelno siekianti iniciatyva „Niekieno vaikai“ yra ją išgelbėjęs savirealizacijos būdas. 41-erių klaipėdietė pasakoja, kodėl pasirinko savanorystės kelią, kaip pagalba žmonėms pakeitė jos pasaulėžiūrą bei su kokiais sunkumais tenka susidurti.

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį tiek gruodžio 3-ąją minimą Tarptautinę neįgaliųjų dieną, tiek kitomis dienomis.

Praėjusiais metais Portugalijoje vykusiose tarptautinėse vežimėliuose judančių žmonių ir neįgaliųjų, patyrusių amputacijas, sporto organizacijos (IWAS) varžybose medalius gausiai skynusi Lietuvos neįgaliųjų sportininkų rinktinė šią sėkmę bandys pratęsti ir šiemet.

Tarptautinę neįgaliųjų dieną Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad šiai visuomenės grupei kyla daugiau rizikų patirti smurtą. „Neįgaliesiems, ypač moterims, ir kyla daugiau rizikų patirti smurtą, ir jie susiduria su akivaizdžiais sunkumais, kai reikia kreiptis pagalbos. Dažnai žmonės su negalia būna socialiai, emociškai ir fiziškai izoliuoti namie. Ir labai priklausomi nuo aplinkos bei šalia esančiųjų“, – sekmadienį išplatintame pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos jūrų muziejus pristato išskirtinę naujovę. Pažinti, koks turtingas yra povandeninis mūsų planetos pasaulis, galės ir įvairias negalias turintys suaugusieji bei vaikai. Ten bus galima paliesti jūrų arkliuką, išgirsti, kaip tarpusavyje šnekasi krevetės, jūrų vėpliai, pingvinai, o klausantis ir stebint jūros bangas nusiraminti privačiame kambaryje. Klaipėdietė Neringa tyrinėja Lietuvos jūrų muziejų.

Per metus 5 proc. punktais padaugėjo manančių, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) penktadienį paskelbta apklausa. Su tokiu teiginiu sutiko 77 proc. apklaustų, o 89 proc. sutiko ir su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc.

Prieš keletą dienų Sandra Bradūnienė savo vaiką į atvežė į mokyklą Kaune ir nerado laisvų, neįgaliesiems skirtų automobilių statymo vietų. Visgi moteris augina negalią turintį berniuką ir naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad su užimtomis neįgaliesiems skirtomis automobilių statymo vietomis bei aplinkinių žmonių nepasitenkinimu susiduria dažnai.

Administracinių ginčų komisijos (LAGK) patalpos visoje Lietuvoje žmonėms su negalia bus pritaikytos iki šių metų pabaigos, teigia komisijos atstovė. Be to, nuo kitų metų neįgalieji galės skundus teikti ir posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu.  LAGK Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus specialistė Edita Glumbakienė sako, kad nuo 2024 metų sausio komisijos posėdžiuose neįgalieji galės dalyvauti jiems pritaikytose patalpose.

Kai po kelerių metų mokslų tuometėje Kauno specialiojoje mokykloje-internate grįžo į gimtuosius Užkalnius Raseinių rajone ir vežimėliu pirmąsyk išriedėjo į lauką, būsimoji Lietuvos sporto pažiba Irena Perminienė prisirinko akmenų, o kaimo vaikus įspėjo: „Tik pamėginkite mane pavadinti invalide! Aš jūsų nepavysiu, bet akmuo pavys.

Lietuvoje dirba tik kone trečdalis žmonių su negalia, o neįgaliuosius stumianti dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi, kad ilgalaikių bedarbių su negalia mažėja. Darbdaviai neįgaliųjų sako laukiantys išskėstomis rankomis, nes darbuotojų jau ir taip trūksta tūkstančiais. Cerebriniu paralyžiumi serganti ir prie vežimėlio prikaustyta Olga Griškalauskaitė nesnaudžia ir kas rytą rieda dirbti vienoje gamybinėje įmonėje – dėlioja segtuvus. „Pasiimu šablonus, pasiimu mechanizmus.

Antradienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė kaunietės mintys apie miesto viešąjį transportą. Pasak moters, Kaune vyksta akcija – „Senelius, neįgalius ir vaikus išvežkime į mišką“. „Kaune vyksta akcija „Senelius, neįgalius ir vaikus išvežkime į mišką“. Garsiai šaukiama – naudokitės viešuoju transportu, o tyliai daroma viskas kas įmanoma ir neįmanoma, kad tuo transportu neįmanoma būtų naudotis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pertvarkant žmonių su negalia užimtumo sistemą viceministrė teigia, kad per metus tokių ilgalaikių bedarbių dalis Lietuvoje sumažėjo 13 procentinių punktų. Pramonininkų atstovas sako, jog didžioji dalis įmonių pasiruošusios įdarbinti neįgaliuosius. Vis dėl to Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė teigia, kad žmonių, nenorinčių dirbti kartu su neįgaliaisiais, skaičius Lietuvoje vis dar yra per didelis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antradienį pristatys tyrimo duomenis, susijusius su neįgaliųjų įdarbinimu, ir socialinę kampanija „Noriu ir dirbu”.   Anot SADM, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 147 tūkstančiai darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų, iš jų dirba 29 procentai. Naujausio „Spinter” tyrimo dėl požiūrio į darbą kartu su neįgaliaisiais duomenimis, 60 proc. dirbančiųjų nėra jokio skirtumo, ar jų kolega turi negalią.

Žmonėms su negalia atsirado galimybė iš valstybės prašyti daugiau judėjimo priemonių arba kompensacijų už jas, šeštadienį skelbia LRT televizijos žinios.  Nuo liepos iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro galima prašyti daugiau priemonių arba padengti išlaidas už jau įsigytas Lietuvoje arba užsienyje, sako centro vadovė Vilma Naujokė.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojai prie jūros atvykusiam kauniečiui tapo tikrais didvyriais – jie padėjo negalią turinčiam žmogui išpildyti jo svajonę iš išsimaudyti jūroje. „Klaipėdos paplūdimių“ socialiniuose tinkluose pasidalinta džiugi žinia, kad gelbėtojai padėjo įgyvendinti poilsiautojo svajonę, palietė šimtų žmonių širdis.

Tualetų, skirtų žmonėms su negalia, rakinimas yra diskriminacija, sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Kaip trečiadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tyrimas pradėtas po to, kai pavasarį kreipėsi du pareiškėjai su negalia, neturėję galimybės pasinaudoti jiems skirtais tualetais.  Institucija pranešė nustačiusi, kad prekybos centre „Outlet Park“ ir Vilniaus autobusų stotyje buvo užrakinti neįgaliesiems skirti tualetai.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisija ketvirtadienį surengė pasitarimą dėl 100 proc. kompensacijos bilietams į renginius žmonių su negalia asmeniniams asistentams. Asmenys su negalia susiduria su kliūtimis norėdami su asmeniniais asistentais patekti į renginį. Nors Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas numato, kad asmens su negalia asmeninis asistentas į renginius turi patekti nemokamai, tačiau šia lengvata pasinaudoti nėra lengva.

Nuo kitų metų pradžios valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos viešąją informaciją neįgaliesiems turės pateikti bent vienu jų pasirinktu prieinamu bendravimo būdu, ketvirtadienį skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Siekiant padėti institucijoms pasiruošti, ministerija imasi bandomojo projekto – dalyje institucijų jau dabar informacija yra lengviau prieinama negalia turintiesiems.

Lietuvos rinktinė, antradienį 52:61 (11:18, 16:8, 18:18, 7:17) pralaimėjusi Lenkijos ekipai, pasaulio kurčiųjų moterų krepšinio čempionato, vykstančio Graikijoje, paskutinėse rungtynėse žais dėl 7-osios vietos. Mačą su kaimynėmis Lietuvos komanda pradėjo smagiai – išsiveržė į priekį 7:0. Tačiau varžovės gana greitai pavijo mūsų penketuką, o laimėjusios tarpsnį 11:0, triumfavo po pirmojo kėlinio 18:11. Lietuvių žaidybinė duobė tęsėsi ir prasidėjus antrajam ketvirčiui.

Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė atskleidė, kaip spręs daugybės visuomenės dėmesio sulaukiančią kvaišalų vartojimo problemą mokyklose ir mikrorajonuose. Jos planuose ir eilių poliklinikose mažinimas, kurias padėti spręsti gali ir gyventojų sąmoningesnis elgesys, ir kultūros sklaida gyvenamuosiuose rajonuose, ir naujas konceptas Lietuvoje – dainyklos. Kartu su fotografu kylame į 18-ą Vilniaus miesto savivaldybės pastato aukštą. Čia – naujosios vicemerės Simonos Bieliūnės kabinetas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiemet pradėjus neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką, jie darbą susiranda 1,5 karto greičiau nei anksčiau. „Tie žmonės, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, jų terminas iki darbo susiradimo sutrumpėjo 1,5 karto.

Socialiai pažeidžiami gyventojai galės lengviau ir daugiau užsidirbti pragyvenimui – Seimas leido žmonėms, dirbantiems valstybės subsidijuojamoje darbo vietoje, imtis ir savarankiškos veiklos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė sako, kad papildomai užsidirbę žmonės neprašytų socialinės paramos.

Daugiau nei pusė žmonių su negalia sako nežinantys kaip elgtis, jeigu šalyje prasidėtų karas ar atsitiktų kitokia masinė nelaimė. O vos vienas iš septynių yra pasiruošęs planą, kaip tokiu atveju elgtis. Priedangų ženklus ant pastatų klijuojanti Vidaus reikalų ministerija pagaliau susimąstė, kad neįgaliesiems tas priedangas dar reikia pritaikyti, taip pat jiems suteikti daugiau informacijos, kaip gelbėtis. „Karas kai vyksta dabar, tai pasidomi, pasiskaitai.

Tik keturi iš dešimties žmonių su negalia žino, kaip elgtųsi iškilus pavojui, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu atliktas tyrimas. Trečiadienį pristatytas tyrimas taip pat parodė, jog 54 proc. žmonių su negalia namuose turi būtiniausių atsargų 72 valandoms, 16 proc. yra pasiruošę išvykimo krepšį, o 15 proc. yra pasirengę veiksmų planą, kaip jie elgtųsi nelaimės atveju.

Skandalas Vilkaviškio rajone esančiuose globos namuose. Įtariama, kad darbuotojai vogė maistą iš neįgalių šios įstaigos gyventojų. Maisto ir veterinarijos specialistai elektros skydinėje rado paslėptus apie 300 kilogramų įvairių maisto produktų. Pavyzdžiui, tą dieną neįgalieji gavo tik pusę jiems skirtos mėsos. Kita pusė rasta paslėpta skydinėje. Su vandeniu darbuotojai skiedė sultis, diabetu sergantys negaudavo tinkamo maisto.

Siūlomas reikalavimas keleivių autobusais vežėjams įsigyti naujesnius ir neįgaliesiems pritaikytus autobusus gerokai  pabrangins keleivių vežimą, sako įmonių atstovai. Be to, pasak jų, tokių keleivių yra labai nedaug. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba sako, kad vežėjams norima užkrauti per daug įpareigojimų.

Kauno savivaldybė lauk meta neįgaliuosius, kurie pluša įmonėje Aleksote. Prieš 15 metų apleistas patalpas gavusi įmonė, suradusi paramą, jas sutvarkė, įdarbino žmones su negalia ir visada buvo laikoma pavyzdžiu. O dėl patalpų sudarė panaudos sutartį. Tačiau valdžios pasikeitė ir dabartinė ėmė judinti įmonę iš patalpų, nors sutartis vis dar galioja. Galiausiai nusprendė pastatą tiesiog parduoti. Neva iš šio statinio miestui pelno nėra, o pinigų kitiems projektams trūksta.

Vyriausybė iš esmės pritaria labai mažų šalpos neįgalumo pensijų didinimui daliai neįgaliųjų nuo šių metų liepos mėnesio, kas reikštų, kad šalpos neįgalumo pensijos augtų žmonėms, kurie neteko 60 proc. darbingumo jau suaugę, tėvams, kurie bent penkiolika metų slaugė neįgalius vaikus ir patys įgijo negalią, bei mamoms, išauginusioms penkis ir daugiau vaikų, jei jos tapo neįgalios.

Seimas antradienį balsuos dėl neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos pertvarkos, kuri nuo 2024 metų pakeis visą neįgalumo nustatymo tvarką. Tikimasi, kad reforma leis padidinti paslaugų neįgaliesiems prieinamumą ir apimtį, daugiau jų žmonės sulauks ankstyvosiose neįgalumo nustatymo stadijose, ko dabar pasigendama.     Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS sakė, kad reforma siekiama užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, mūsų šalyje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia. Dalis jų dirba, o kiti norėtų dirbti, bet galbūt nežino, nuo ko pradėti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šią vasarą priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai atneš ne tik postūmį pokyčiams, bet ir reikiamą pagalbą bei paslaugas negalią turintiems gyventojams bei darbdaviams, norintiems įdarbinti žmones su negalia.

Lietuvos mokyklos turės atverti duris ir negalės atsisakyti priimti specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Jie mokysis kartu su visais bendrose klasėse. Tokia švietimo įstatymo pataisa įsigalios 2024-aisiais ir kainuos per 150 milijonų eurų. Pedagogai nuogąstauja, kad dirbti su specialiųjų poreikių vaikais per metus jie išmokti nespės, o ir visiems vaikams mokantis kartu nukentės mokymosi rezultatai.

Po kelerių metų Lietuvoje turėtų pagerėti kai kurių prekių ir paslaugų prieinamumas klausos, regos ir kitokią negalią turintiems žmonėms – Seimas įpareigojo verslą prekes ir paslaugas pritaikyti neįgaliesiems.  Seimas ketvirtadienį į nacionalinę teisę perkėlė Europos Sąjungos (ES) Prieinamumo direktyvą – priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą: už balsavo 114 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.

Seimas padidino baudas už automobilių statymą neįgaliesiems skirtose vietose. Už tai balsavo 98 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė du. Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius šią savaitę priimtą Administracinių nusižengimų kodekso pataisą už tai grės dvigubai didesnės baudos.

Pasirodo, yra bendrovių, kurios neįgalaus žmogaus savarankiškumą mato kaip trukdį. Į tokią situaciją pakliuvo Lietuvoje gyvenantis neregys, kuriam dėl neįgalumo buvo tiesiog užblokuota sąskaita. Jis negalės atsidaryti sąskaitos, jei nesuras žmogaus, kuris už jį tą sąskaitą valdys. Esą kitaip pinigais kaipmat pasinaudos sukčiai. Vaikinas nuo gimimo yra aklas ir puikiai susitvarko su savo negalia: baigė mokslus, dirba, gyvena vienas ir iki šiol be jokių problemų naudojosi bankų paslaugomis.

Judėjimo negalią turintys žmonės vis dar susiduria su didžiuliais iššūkiais, kaip pakliūti į norimą parduotuvę, įstaigą ar grožio saloną. Neretai vežimėliais judantys neįgalieji nepatenka net pas specialistus savivaldybėse ar, ištikus bėdai, į policijos komisariatą. Štai iš Biržų kilusi Irma su kolega atliko unikalų tyrimą – aiškinosi, kiek realiai įstaigų neįgaliesiems yra fiziškai neprieinamos.

Nuo kitų metų įsigaliosiant naujai neįgaliųjų įdarbinimo tvarkai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, jog šalies visuomenė yra pasiruošusi daugiau nei 143 tūkst. žmonių su negalia įtraukimui į darbo rinką. Šiuo metu dirba trečdalis visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Pasak M. Navickienės, 95 proc. apklaustųjų sutinka dirbti su kolega, turinčiu negalią, 92 proc. būdami darbdaviais priimtų į darbą neįgalųjį, o 90 proc. mano, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai.

Psichologai sako, kad negalia nereiškia gyvenimo pabaigos – tik pokytį, o pokyčių nereikia bijoti. Su gyvenimo pokyčiais susidūrė ir Žilvinas, kuris būdamas 40-ties sulaukė išsėtinės sklerozės diagnozės. Vyras pasakoja apie juodžiausią savo gyvenimo etapą, iš kurio ištraukė darbas ir mokslai.  Prieš diagnozę ir atsisėdimą į neįgaliojo vežimėlį Žilvinas Mišeikis sėkmingai užsiėmė advokato praktika, tačiau dėl ligos šio darbo vyrui teko atsisakyti.

Nors dar nemažai šalies darbdavių privengia žmonių su negalia, daliai tokie darbuotojai niekuo nesiskiria nuo kitų įmonėje dirbančių žmonių. Tokios įmonės siunčia žinutę žmonėms su negalia – jūs esate reikalingi, tereikia atrasti, kur esate laukiami. Saugos tarnybos „Eurocash1“ personalo vadovės Jolitos Nausėdienės teigimu, šiuo metu įmonėje dirba beveik pusšimtis – 48 – darbuotojų, turinčių vienokią ar kitokią negalią. „Žmonės su negalia mūsų įmonėje Lietuvoje šiuo metu sudaro maždaug 4 proc.

Lietuvos neįgaliųjų organizacijos reiškią paramą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuojamai negalios reformai, pabrėždamos, per 20 metų galiojanti dabartinė sistema nebeatitinka beveik pusantro šimto tūkstančio šalies neįgaliųjų poreikių.

Lietuvoje turėtų pagerėti kai kurių prekių ir paslaugų prieinamumas negalią turintiems žmonėms – šalyje pradedamas Europos Sąjungos (ES) Prieinamumo direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę.  Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą, antradienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė. „Turėtų apimti visas teikiamas paslaugas. Žinoma, tai negali įvykti iš karto, tam reikalingas pereinamasis laikotarpis.

Seimui teikiamas svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas projektas, pagal kurį kompiuteriai, bankomatai, išmanieji telefonai ir kiti gaminiai bei paslaugos turės būti pritaikyti žmonėms su negalia.

Kai kurių parlamentarų planas į biudžetines įstaigas, valstybės ar savivaldos įmones pritraukti kuo daugiau neįgaliųjų sukėlė diskusijų, tačiau Seime jis sėkmingai skinasi kelią.   Praėjusią savaitę projektui pritarė parlamentinis Žmogaus teisių komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija. Kad įstatymas būtų priimtas, visas Seimas turės balsuoti dar du kartus. Projektą, kad neįgalieji nuo 2024 metų šiose įstaigose ir įmonėse sudarytų ne mažiau kaip 5 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia pokyčius žmonėms su negalia. Nuo kitų metų keisis nedarbingumo nustatymas, vieno langelio principu bus teikiama reikalinga pagalba ir pagal galimybes žmogui siūloma dirbti. Žmonių su negalia organizacijos sako jau ir taip gyvenančios nežinioje, o ministerijos siūlomas naujas negalios nustatymo modelis kelia daugybę klausimų. Kylant kainoms, didžiuliu galvos skausmu tampa ir išmokos neįgaliesiems, kurių pragyvenimui neužtenka.