nedarbas

Nedarbas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė  7,1 proc. – 0,6 proc. punkto daugiau nei tuo pačiu pernai ir 0,7 punkto daugiau nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas.  Labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose nedarbas siekė atitinkamai 12 ir 8 procentus. Statistikos departamento teigimu, bedarbių per metus padaugėjo 11,2 tūkst. iki 106,3 tūkst., o užimtųjų - 12,4 tūkst. iki 1,386 mln., per ketvirtį – atitinkamai 12,6 tūkst.

Statistikos departamentas šįryt paskelbė, kad pirmą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,1 procento, arba 0,6 proc. punktu didesnis negu prieš metus: bedarbių per metus padidėjo 11 tūkstančių – iki 106 tūkstančių, o užimtų asmenų skaičius padidėjo net 12 tūkstančių – iki 1,386 milijono.

Nedarbui šalyje per karantiną perkopus 11 proc., „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šis rodiklis yra arti piko. Anot jo, vartotojų išlaidų dugnas jau buvo pasiektas. N. Mačiulis sako, kad nedarbo lygis dar gali šiek tiek didėti, nes vis yra pažeidžiamų sektorių.

Pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje įdarbinamų asmenų skaičius pralenkė atleidžiamų asmenų skaičių, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Tuo metu nedarbo lygis šalyje išliko stabilus. „Įprasta, kad pirmosiomis mėnesio dienomis yra daug daugiau įdarbinimų nei atleidimų. Tačiau gegužės 5 d. jau stebime keturių dienų seriją, kai įdarbinimai viršija atleidimus.

Politologai įvertino premjero Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės žingsnį, kai trečiadienį nuspręsta skirti vienkartines 200 eurų išmokas senatvės ir šalpos pensijas gaunantiems asmenims. Taip pat žadama netekusiems darbo pusę metų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tam dar turi pritarti Seimas. Pasak politologų, toks žingsnis kelia daug abejonių, nes pinigai žmones galėtų pasiekti rugpjūtį, kai rudenį Lietuvoje vyks rinkimai į Seimą.

Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos eukutecas“ atleidžia 47 darbuotojus, apie tai įmonė pirmadienį informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, Klaipėdoje registruotoje bendrovėje dirba 98 žmonės. Bendrovė gamina plastiko ir elektros įrangos rinkinius transporto įmonėms, taip pat tiekia detales elektrinių dviračių gamybai Vokietijoje. Didžioji dalis produkcijos eksportuojama per Klaipėdos jūrų uostą.

Nedarbas praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, išaugo dar 0,3 procentinio punkto iki 11,1 proc., pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Balandžio 20 dieną buvo registruota daugiau nei 190,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Nuo karantino pradžios jų padaugėjo 29,8 tūkst. (18,6 proc.).  Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur išliko toks pat, bei Zarasų rajone, kur mažėjo 0,1 proc. punkto.

Ketvirtąją karantino savaitę nedarbas paaugo 0,5 procentinio punkto ir pasiekė 10,8 proc. Nuo karantino pradžios kovo 16 dieną šis rodiklis augo 1,5 punkto. Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 13 dieną buvo registruota 185,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių.  Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse. Didžiausias (0,7 punkto)  augimas buvo Klaipėdoje, Utenos rajone, Alytaus mieste, Palangoje, Vilkaviškio rajone ir Visagine.

Pasaulio ekonomikai susiduriant su seniai nematytu iššūkiu, turbūt pirmą kartą istorijoje žmonija visiškai atsisako toleruoti nereikalingas mirtis ir sutinka uždaryti viešąjį gyvenimą taip paaukodama ištisus ūkio sektorius, tikina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ispaniško maro metu buvo užsidarę atskiri miestai, bet ne ištisos valstybės ir tikrai ne visas pasaulis.

Vilniaus moteriškų drabužių siuvimo bendrovė „Rožė“ atleidžia 76 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. Bendrovė pirmadienį tarnybą informavo planuojanti atleisti didžiąją dalį savo darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, vasarį įmonėje dirbo 86 žmonės. 2019-aisiais „Rožės“ apyvarta siekė 1,638 mln. eurų - 53,68 proc. mažiau nei užpernai, kai bendrovė gavo 3,05 mln. eurų pardavimo pajamų. Pernai bendrovė patyrė 111 tūkst. eurų grynųjų nuostolių, kurie per metus išaugo 34 proc.

Registruotas nedarbas per praėjusią savaitę išaugo 0,5 procentinio punkto ir balandžio 6 dieną pasiekė 10,3 proc., skelbia Užimtumo tarnybą.  Prieš savaitę registruotas nedarbas buvo 9,8 proc. Registruoto nedarbo rodikliai praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur nekito.  Nuo kovo 30 iki balandžio 5 dienos šalies darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 2,4 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 909 vietomis (61,8 proc.

Vos per savaitę JAV nedarbo išmokų paraiškų skaičius išaugo dvigubai: nuo 3,3 milijonų iki 6,6. Viso per kelias savaites prašymus gauti pašalpas ir soc. garantijas pateikė beveik 10 mln. amerikiečių. Tai didžiausias bedarbių skaičius per visą JAV istoriją. „Refinitiv“ apklausti ekonomistai tikėjosi, kad praėjusią savaite bus pateikta 3,5 mln. paraiškų.  Toks prašymų gauti nedarbo išmokas skaičius rodo kokį milžinišką smūgį JAV ekonomikai sudavė koronaviruso pandemija.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo toks pat kaip Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 0,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir sausį buvo 6,6 procento. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,3 punkto iki 6,6 proc., o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 3,2 punkto iki 14,3 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 14,9 proc., arba 0,6 punkto mažiau nei prieš metus.

Praėjusiais metais nedarbo lygis, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, šalyje nelauktai ūgtelėjo – vidutinis metinis nedarbo lygis 2019 metais buvo 6,3 proc., arba 0,2 proc. punkto didesnis negu 2018 metais. Kodėl tai nustebino? Pirmiausia todėl, kad 2019 metais ekonomika sparčiai augo, dirbančių asmenų skaičius padidėjo, o pranešimų apie atleidžiamus grupės darbuotojus buvo. Antra, ir Latvijoje, ir Estijoje nedarbas praėjusiais metais smuko.

Daugiausiai bedarbių sausio mėnesį buvo Ignalinoje, mažiausia –  Klaipėdos rajone, skelbia Užimtumo tarnyba. Ignalinoje vasario 1 dieną bedarbiais registruota 16,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Taip pat didelis nedarbas buvo Zarasų (15,1 proc.) ir Kalvarijos (14,4 proc.) savivaldybėse. „Šiose savivaldybėse darbo jėgos paklausa 2-3 kartus žemesnė už pasiūlą. Vietos ūkyje kelis kartus didesnę dalį nei vidutiniškai šalyje sudaro žemės ūkis, kuriam būdingas didelis sezoniškumas.

Naujieji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Tai ne išimtis ir darbo rinkoje, mat būtent sausio–vasario mėnesiais pastebimas didžiausias darbo ieškančiųjų ir darbą siūlančiųjų skaičius. Tiesa, įtakos tokiems rodikliams turi ne tik darbuotojų noras atversti naują gyvenimo lapą, bet ir darbų sezoniškumas. „Kiekvienais metais sausio mėnesį registruojamas didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Šiais metais darbo rinkos raida pasuko šiek tiek kitu keliu nei įprastai. Nedarbo lygis truputį išaugo, o atlyginimai nors ir toliau kyla sparčiai (apie 8–9 %), tačiau nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau. Ar tai reiškia, kad su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje jau išblėso? Ką rodo darbo rinkos rodikliai? Nedarbo lygis auga jau keletą ketvirčių iš eilės ir dabar sudaro 6,7 proc. Per metus jis padidėjo 0,5 proc. punkto.

Didžiausias nedarbas praėjusį mėnesį buvo Ignalinoje, o mažiausias – Klaipėdos rajone. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas Ignalinoje lapkričio mėnesį buvo 14,5 proc. Taip pat aukštas nedarbas fiksuotas Zarasuose (14,1 proc.) ir Kalvarijoje (13,3 proc.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 0,3 punkto, o per mėnesį sumažėjo 0,2 punkto ir spalį buvo 6,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,4 punkto iki 6,3 proc., o per mėnesį nepakito. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus padidėjo 0,7 punkto iki 11 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 14,4 proc.

Ieškodama atsakymo į šį klausimą bei norėdama rasti priemonių ir būdų padidinti neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) atliko tyrimą – parengė klausimynus dirbantiems ir nedirbantiems neįgaliesiems ir pakvietė juos atvirai išsakyti savo nuomonę.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino tūkstančius būsimų mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 0,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir rugpjūtį buvo 6,6 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,5 punkto iki 6,2 procento. Per mėnesį nedarbas ES smuktelėjo 0,1 punkto. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus padidėjo 2,4 punkto iki 12,3 proc.

Nors pasaulis džiaugiasi sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, verslininkai ir inžinieriai į šį progresą investuoja daug pinigų ir darbo, darbo rinkos robotizacija gali reikšti, kad netrukus liksime bedarbiais, mano Raimondas Kuodis. Lietuvos banko prezidento pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis darbą laiko gerovės šaltiniu, todėl jis atkreipia dėmesį, kad spartus progresas technologijų srityje ir pasaulinė robotizaciją daugybę žmonių paliks be darbo.

Liepos mėnesį nedarbo lygis Europos Sąjungos šalyse išliko panašus kaip ir ankstesnį mėnesį, tačiau palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu pastebimai sumažėjo ir buvo rekordiškai mažas, praneša „Eurostat“. Lietuvos verslas skatina lengvinti migraciją, nes kitaip esą gali didėti prekių ir paslaugų kainos. Valstybėse, kurios turi įsivedę eurą, nedarbo lygis liepos mėnesį buvo 7,5 proc. ir išliko tokio paties lygio, koks buvo fiksuotas ir birželį.

Registruotas nedarbas liepos mėnesį mažėjo dviejuose trečdaliuose Lietuvos savivaldybių. Didžiausias nedarbas buvo Zarasuose, mažiausias – Neringoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Zarasuose bedarbiai sudarė 14,4 proc. visų gyventojų, Ignalinoje – 13,3 proc, Kalvarijoje – 12,3 proc.

Didžiausias nedarbas birželį Lietuvoje buvo Zarasuose, o mažiausias – Neringoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Zarasuose bedarbiai sudarė 14,3 proc. visų gyventojų., o tai lėmė ne tik pasiūlos ir paklausos neatitikimas, bet ir sąlyginai mažas įmonių skaičius. „Vietos darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios nekuria daug darbo vietų“, – rašoma tarnybos ataskaitoje. Aukštas nedarbas taip pat išlieka Ignalinoje (13,3 proc.), Kalvarijoje bei Kelmės rajone (po 13 proc.

Nepaisant prasidėjusios vasaros, kai paprastai išauga sezoninio darbo paklausa, nedarbas birželį, palyginti su geguže, išaugo 0,1 punkto. Užimtumo tarnyba sako, jog taip nutiko dėl rinkoje sumažėjusios darbo paklausos – darbdaviai per mėnesį registravo 3,2 tūkst. mažiau laisvų darbo vietų, 3,7 tūkst. mažiau žmonių tarpininkauta įdarbinant. „Taip pat daliai darbo nedirbančių asmenų, pasibaigus laikino užimtumo priemonėms, vėl atstatytas bedarbio statusas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų pirmąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis sausį-kovą siekė 1,5 proc. visų pozicijų, arba 0,9 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,4 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2018 metais – šis rodiklis Lietuvoje sumenko 0,1 punkto.

Registruotas nedarbas šalyje balandžio mėnesį buvo 8,3 proc. – 0,7 proc. mažesnis nei kovą ir 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Mažiausias nedarbas praėjusį mėnesį buvo Klaipėdos (6,4 proc.), didžiausias – Utenos apskrityje (11,5 proc.), rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Iš viso šalyje gegužės 1 dieną buvo užregistruota 143 tūkst. darbo neturinčių žmonių – 12,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Balandį tarnybos duomenų registre buvo 30,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 20,6 tūkst. naujų.

Užimtumo tarnyba skelbia ateities užimtumo Lietuvoje prognozes ir 2018 metų darbo tendencijų apžvalgą. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių darbuotojų pernai trūko labiausiai, kas uždirbo daugiausiai ir kokių specialistų darbdaviams reikės šiemet. Praėjusiais metais užimtumas šalyje pasiekė 72,1 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai darbdaviai įregistravo 228,4 tūkst. laisvų darbo vietų, o rasti darbą siekė 253,7 tūkst. bedarbių.

Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,1 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,6 punkto iki 6,5 procento. Vasario pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 89 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje per metus sumažėjo 1,7 punkto iki 11,1 proc.

Lietuva 2017-aisiais buvo vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, kur dirbančių asmenų skaičius per metus sumažėjo, skelbia Eurostatas. 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, užimtumas Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc. arba 7 tūkst. dirbančiųjų, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Nors sostinės regione užimtumo lygis augo 3 proc. arba 13 tūkst. dirbančiųjų, tačiau Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis smuko 2,1 proc. arba 20 tūkst. dirbančiųjų.

Rusijos Darbo ministerija paskelbė artėjančių metų pirmojo ketvirčio prognozę, remiantis rinkos stebėjimu ir darbdavių pranešimai, po kurio paaiškėjo, kad darbo neteks apie 230 tūkst. šio šalies gyventojų, daugiausiai Sankt Peterburgo ir Maskvos gyventojai. Pirmiausiai etatų mažinimai palies bankų darbuotojus – šiame sektoriuje planuojamas, kad darbo neteks 39,5 tūkst. žmonių, rašoma „Izvestija“, remiantis ministerijos pranešimu.

Nedarbo lygis šalyje – tarsi sūpuoklės. Tai pakyla į neregėtas aukštumas, tai leidžiasi kone iki pažemės, tačiau šioks toks svyravimas išlieka nuolat. 20 metų Lietuvos nedarbo lygio tendencijos rodo, kad priartėjome prie ikikrizinio scenarijaus. Ar šiandieninė situacija darbo rinkoje rodo, kad netrukus sulauksime finansinio kracho? Per du dešimtmečius nedarbo kreivė Lietuvoje kito itin spalvingai – nuo 3,8 proc. 2007 m. prieš pat ekonominę krizę iki 18,2 proc. 2010-aisiais.

Nedarbo lygis rugsėjį Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,7 punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,2 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,8 punkto iki 6,7 procento. Rugsėjo pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 90 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje per metus nepakito ir buvo 12,6 proc. Visoje ES šis rodiklis siekė 14,9 procento.

Nedarbo lygis spalio mėnesio šalyje buvo 8,3 proc. – 0,1 procentinio punkto daugiau nei rugsėjo pradžioje ir 0,9 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo mėnesio pabaigoje šalyje buvo 144,2 tūkst. bedarbių – 2,58 tūkst. (1,8 proc.) daugiau nei rugpjūčio pabaigoje bei 13,13 tūkst. (10 proc.) daugiau nei pernai rugsėjo pabaigoje. 50,4 visų bedarbių sudarė moterys, 49,6 proc. – vyrai, arba atitinkamai 13 proc. ir 7,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Nedarbo lygis rugpjūtį Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,6 punkto, o per mėnesį- 0,1 punkto ir buvo 6,2 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,7 punkto iki 6,8 procento. Rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 90 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje per metus mažėjo 0,5 punkto ir buvo 12,2 procento.

  Prekybininkai ir profesinės sąjungos preliminariai sutaria, kad didieji mažmeninės prekybos tinklai nedirbtų dvi dienas metuose – per Kalėdas ir Velykas, tačiau dėl nedarbo sekmadieniais diskusijos nevyksta, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras.   Pasak Lino Kukuraičio, prekybininkai ir darbuotojų atstovai dėl nedarbo šventinėmis dienomis galėtų susitarti kolektyvinėje sutartyje.

Nedarbo lygis Lietuvoje birželį buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,1 punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,8 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,7 punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,9 procentai. Birželio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 101 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas per metus mažėjo 0,7 punkto, tačiau per mėnesį nepakito ir buvo 12,2 procento.

Lietuvoje ima trūkti darbuotojų, tačiau kas trečias darbo biržoje registruotas bedarbis neturi reikiamos kvalifikacijos. Paprastai įgyti reikiamą kvalifikaciją padeda darbo biržos vykdomas profesinis mokymas, tačiau to užtenka ne visiems. Dėl to numatoma kurti naują modelį ir išbandyti jį tam tikrose savivaldybėse.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. po baigtų TOP-20 įstaigose profesinių mokymų įsidarbino 63,8 proc. absolventų.

Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl išliekančio daug didesnio priešpensinio amžiaus žmonių nedarbo ir nedarbo kaime. Didelį nedarbą kaimo vietovėse lemia sparčiai ten mažėjantis gyventojų skaičius, dėl kurio smunka darbuotojų paklausa nykstant vidaus rinkai skirtam verslui.

Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo laikotarpio situacija yra visai nebloga, o 2017-uosius apskritai bus galima vadinti spartaus ekonomikos augimo metais. Deja, įsisenėjusios sisteminės problemos ir nejudančios reformos aptemdo vidutinio laikotarpio perspektyvas.

Nedarbo lygis gruodžio pradžioje šalyje buvo 7,7 proc. – 0,3 punkto didesnis nei spalio pradžioje ir 0,1 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, lapkričio pabaigoje šalyje buvo 135 tūkst. bedarbių – 4,6 tūkst. (3,6 proc.) daugiau nei spalio pabaigoje, bet 294 (0,2 proc.) mažiau nei pernai lapkričio pabaigoje. Metams baigiantis, sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – lėtėja visus metus augusi paklausa.

Rusijos Strateginių iniciatyvų agentūros generalinė direktorė Svetlana Čupševa pareiškė, kad artimiausius 10 metų nedarbas „įgaus moterišką pavidalą“, skelbia naujienų agentūra TASS. Apie Rusijos rinką kalbėjusi ekspertė paskelbė, kad nedarbo augimas bus susijęs su technologijų progresu, gamybos procesų automatizavimu ir technologijų kasdieniame gyvenime augimu. „Per artimiausius 10 metų šios profesijos tikrai išmirs: tai buhalteriai, teisininkai, vadybininkai, operatoriai.

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

Vykstant per Lietuvą keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir statistika. Štai viename rajone nedarbo lygis gali būti 3 kartus didesnis nei kitame. Analitikai įvardiją receptą, kuris leistų pakelti gyvenimo kokybę net ir labiausiai problemų kamuojamame regione. Nors nedarbas Lietuvoje mažėja, skirtumai tarp rajonų vis dar nemaži, o kai kuriuose savivaldybė tai itin aštri problema. Štai mažiausias nedarbas praeitais metais fiksuotas Elektrėnų sav. – 4,8 proc., tačiau Ignalijos r. sav. – 15,4 proc.

Tris kartus didesnis nedarbas, pašalpų gavėjų daugiau 23 kartais, o vidutinis atlyginimas mažesnis šimtais eurų – atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad sunkiausiai besiverčiantys regionai turi bendrą bruožą – itin mažas, kai kuriose savivaldybėse vos kelis eurus žmogui siekiančias investicijas.