nedarbas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „nedarbas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „nedarbas“.
Ekonomistas Mačiulis ramina: 16 proc. siekiantį nedarbo rodiklį reikėtų visiškai ignoruoti
Koronavirusas darbo rinkai smogė visa jėga. Sausio pirmosios duomenimis, nedarbas mūsų šalyje pasiekė 16,1 procento. Tai – rekordas, kurio Lietuva seniai neturėjo. Bet ar tikrai šie duomenys yra tikslūs? Kokie verslo sektoriai patyrė didžiausis nuostolius, o kurie šventė rekordiškai gerus metus? Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“.
2010-aisiais po ekonominės krizės didžiausias fiksuotas nedarbas Lietuvoje buvo 17,8 procento. Tačiau anuomet darbo ieškojo mažiau asmenų nei dabar.
Užimtumas EBPO šalyse trečiąjį 2020-ųjų ketvirtį nepasiekė ikikrizinio lygio
Užimtumas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, antrąjį praėjusių metų ketvirtį kritęs žemiausiai nuo 2010-ųjų pabaigos, trečiąjį ketvirtį pakilo, bet nepasiekė ikikrizinio lygio.
Darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų užimtumas liepos-rugsėjo mėnesiais padidėjo nuo 64,8 proc. metų ketvirčiu anksčiau iki 66,7 proc., tačiau buvo 2,5 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį.
Moterų užimtumas augo nuo 58,3 iki 60,3 proc.
Užimtumo tarnybos vadovė: nuotoliniu būdu perkvalifikuoti žmones sudėtinga
Lietuvoje per pandemiją daug žmonių netenkant darbo bei išaugus jų perkvalifikavimo poreikiui, darbas nuotoliniu būdu gerokai apsunkina šį procesą, sako Užimtumo tarnybos vadovė.
Anot Ingos Balnanosienės, šiuo metu daug darbo vietų neužimama, persikvalifikavimas vyksta lėtai ne dėl teisinių priežasčių.
„Teisinė bazė yra sudėliota taip, kad perkvalifikavimo sistema tikrai gali veikti.
Karantino istorijos: vos pradėjusi dirbti mergina liko be nieko
Vos pradėjusi dirbti pagal individualią veiklą jauna kosmetologė liko be nieko, kai paskelbus karantiną teko uždaryti grožio salonus. Mergina baigė įvairius kursus, jaunimo integracijos į darbo rinką programą, sumokėjo už darbo vietą salone.
Užimtumo tarnyba aiškina, kad kiekvieną atvejį sprendžia individualiai, bet realybėje situacija kitokia. Mokesčius mokėti reikia, o pajamų gauti neįmanoma.
Nedarbas Lietuvoje – rekordinėse aukštumose, bet tai dar ne kalno viršūnė
Oficialus nedarbas sausio pradžioje vėl pasiekė rekordines aukštumas – perkopė 16 procentų. Užimtumo tarnybos duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 277,1 tūkst. darbo neturinčių žmonų – jie sudarė 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.
Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc. punkto, o palyginti su 2020 metų sausio pradžia – 7,4 punkto.
Lietuvoje nedarbas lapkritį – vienas didžiausių ES šalyse
Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.
Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir lapkritį buvo 10,4 procento. Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje ir siekė 16,4 procento.
ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 0,9 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys.
Latvijoje nedarbas siekė 8,1 proc.
Nedarbas Lietuvoje: siūlo ne didinti išmokas, bet ilginti jų mokėjimą
Lietuvos ekonomika bene mažiausiai nukentėjo nuo koronaviruos pandemijos visoje Europos Sąjungoje. Užtat bedarbių skaičius pas mus buvo bene didžiausias. O Vyriausybė ne visada rinkosi tinkamas priemones bedarbių skaičių sumažinti. Todėl siūlomos rekomendacijos, kaip tai padaryti.
Oficialus nedarbas paaugo iki 15,5 proc.
Registruotas nedarbas lapkritį augo toliau ir pasiekė 15,5 proc. – per mėnesį rodiklis išaugo 0,6 punkto, per metus – 7,1 proc.
Gruodžio 1-ąją dieną šalyje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, pranešė Užimtumo tarnyba.
Pasak tarnybos, lapkričio pradžioje paskelbto karantino pasekmės darbo rinkoje kol kas nėra fiksuojamos – besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų (25,5 tūkst.) ir laisvų darbo vietų (29,4 tūkst.) registruota panašiai, kaip birželį.
Darbdaviai ilgisi užsieniečių: vietiniai bedarbiai dirbti nenori
Nors ukrainiečių ir baltarusų įdarbinimas Lietuvoje šiek tiek mažėjo, situacija darbo rinkoje vis tiek išlieka paradoksali – oficialus nedarbas siekia beveik 15 proc., bet darbdaviai darbuotojų neranda. Štai ūkininkai sako, kad kaime pilna nekvalifikuotos darbo jėgos, bet dalis vietinių dėl gaunamų pašalpų dirbti nesiveržia, todėl mielai daržų ravėti ar bulvių kasti įdarbintų užsieniečius.
Užimtumo tarnyba: jaunimo nedarbas per metus augo 9 proc.
Lietuvoje spalį darbo ieškojo 65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų – 1,3 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 9,4 proc. daugiau nei prieš metus.
Labiausiai – nuo 14,5 proc. iki 16,5 proc. – didėjo 16–24 metų jaunuolių nedarbas, skelbia Užimtumo tarnyba.
Tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės teigimu, didėjantis jaunimo nedarbas susijęs su sektoriais, kuriuos labiausiai paveikė karantinas ir ekstremali situacija.
REKLAMA
REKLAMA
Užimtumas Baltijos valstybėse sumažėjo tik Lietuvoje
Nedarbas Baltijos valstybėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo tik Latvijoje, o užimtumo lygis krito tik Lietuvoje, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų rezultatais.
Vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pakilo nuo 8,6 proc. iki 9,3 proc., Estijoje – nuo 7,1 proc. iki 7,7 proc., o Latvijoje – nukrito nuo 8,6 proc. iki 8,4 procento.
Verslininkai skundžiasi – trūksta statybininkų: vienam darbuotojui tenka keturios darbo vietos
Šiandien mūsų šalies darbo rinkoje – tikri paradoksai. Vyrauja ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Užimtumo tarnyba skelbia tendencingai augantį ir net 14,9 proc. pasiekusį nedarbo lygį, tačiau naujų darbuotojų negali rasti rekordinis kiekis statybų sektoriaus darbdavių.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad darbdaviai jaučia nekvalifikuotos darbo jėgos perteklių ir kvalifikuotos – trūkumą.
Užimtumo tarnyba: Lietuvoje daugėja ilgalaikių bedarbių
Darbo rinkai susvyravus, pirmiausia iš jos iškrenta silpniausieji. Šią taisyklę patvirtina Lietuvoje fiksuojamas ilgalaikio nedarbo augimas. Per metus jis padidėjo 89,1 proc. Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. jų registruota daugiau nei 53,7 tūkst. Net 18,8 tūkst. neturi jokios profesijos. Per metus ilgalaikių gretoms didėjant beveik dvigubai padaugėjo ir neturinčių profesinės kvalifikacijos asmenų skaičius.
Nedarbo lygis per metus išaugo 3,2 punkto iki 9,3 proc.
Nedarbo lygis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 9,3 proc. – 0,8 proc. punkto daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 3,2 punkto daugiau nei prieš metus.
Vyrų nedarbo lygis buvo 9,7 proc., moterų – 8,8 procento. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį siekė 23,1 proc. ir per ketvirtį padidėjo 2 punktais, per metus –12,6 punkto, skelbia Statistikos departamentas.
Statistikų teigimu, trečiąjį ketvirtį buvo 137,2 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 23,7 tūkst. – jaunimas.
Nedarbo prognozė Lietuvoje: netrukus gali būti pasiektas pikas
Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sako Užimtumo tarnybos vadovė.
Anot Ingos Balnanosienės, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų.
„Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio-vasario mėnesiais“, – BNS sakė I. Balnanosienė.
Išdalinus po 200 eurų seniūnijos neteko pagalbininkų, atidirbdavusių už pašalpas
Po Užimtumo tarnybos pasiūlytų 200 eurų siekiančių išmokų bedarbiams darbo paieškoms, seniūnijos neteko viso būrio pagalbininkų, nudirbdavusių svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus už pašalpas. Mat jei ieškaisi darbo pusę metų, atidirbinėti nebereikia. Seniūnijoms pritrūkus darbo rankų ministras siūlo kurti laikinas darbo vietas.
Kiemsargė Irena su šluota ir grėbliu prižiūri nemažą Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją.
Nedarbas Lietuvoje rugpjūtį buvo vienas didesnių ES
Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.
Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3 punkto, o per mėnesį – 0,6 punkto ir rugpjūtį buvo 9,6 procento. Didesnis nedarbas fiksuotas Italijoje (9,7 proc.) ir Ispanijoje (16,2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.
Latvijoje nedarbas siekė 8,8 proc. – 2,6 punkto daugiau nei prieš metus, bet 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį.
Lietuvoje didėja jaunimo nedarbas
Lietuvoje didėja jaunimo nedarbas, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, ši tendencija ryški ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Du penktadaliai (42,4 proc.) tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų – du kartus daugiau nei tuo pačiu laiku pernai.
Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, jaunimo nedarbo šuolį lėmė tai, kad didžioji jų dalis dirbo labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.
Mačiulis: gelbėtis nuo koronaviruso pandemijos skiriama per daug pinigų
Vyriausybė skyrė ir vis dar skiria lėšas spręsti Lietuvos ekonomikos problemas koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Ekonomistas pastebi, kad tokia pagalba ne tik padeda, bet ir trukdo.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šiuo metu labiausiai jaudinamasi dėl ko nereikėtų, t. y. dėl antrosios bangos.
„Vis dar nerimaujama dėl antrosios bangos. Bangavimo dar bus, koronavirusas nėra naujas reiškinys.
Rugpjūtį – rekordinis laisvų darbo vietų skaičius
Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį, praneša Užimtumo tarnyba.
Pastarąjį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 m. gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.
200 eurų už darbo paiešką: tūkstančiai pasinaudojo situacija
Daliai gyventojų netekus pajamų dėl koronaviruso, buvo įvestos darbo paieškos išmokos. Kai kurie darbdaviai teigia, kad dėl to kai kurie darbuotojai net nenori dirbti. Tačiau su tuo sutinka ne visi.
Trečiadienį apie tai buvo diskutuojama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Pristatydama su darbo paieškos išmokomis susijusias problemas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pripažino, kad nedarbo lygis padidėjo nuo 9,5 proc. iki 14 proc.
Nausėdos siūlymai Seimo rudens sesijai – vaikų ugdymo ankstinimas, nedarbo išmokų korekcija
Seimo rudens seijai prezidentas Gitanas Nausėdas teikia devynias teisėkūros iniciatyvas, tarp jų – siūlymas metais ankstinti vaikų ugdymą, koreguoti nedarbo išmokų tvarką, supaprastinti teisėjų atranką.
Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda žada teikti kartu su socialiniais partneriais parengtas Švietimo įstatymo pataisas, kurių tikslas – sudaryti palankesnes ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo sąlygas ir galimybes.
Neregėti Lietuvos paradoksai: padaugėjo bedarbių ir darbdaviai neranda dirbančių
Lietuvos darbo rinkoje – neregėti paradoksai. Nors nedarbo lygis rekordinis, bet kartu darbdaviai neranda norinčių dirbti. Aiškėja, kad dešimtys tūkstančių tariamų bedarbių tokiais tik skelbiasi, kad ištisą pusmetį kas mėnesį gautų po 200 € išmokas esą darbo paieškai. Aiškėjant galimam dešimčių milijonų eurų švaistymui, ministras Kukuraitis jau grasina tikrinti apsimetėlius bedarbius ir išmokų nebemokėti.
Vilniaus viešajame transporte trūksta vairuotojų.
JAV užregistruota 1 mln. darbo netekusių žmonių
Jungtinėse Valstijose savaitę, pasibaigusią rugpjūčio 22 dieną, milijonas žmonių pateikė pirminius prašymus dėl nedarbo išmokų, ketvirtadienį pranešė Darbo departamentas.
Nedarbas Lietuvoje: ar jis sumažės, kai baigsis valstybės išmokos?
Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.
Lietuvoje užfiksuotas didžiausias bedarbių skaičius šiemet
Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų.
Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst.
Lietuvoje išaugo nedarbas: įvardijo, kurios sritys išliko paklausios
Registruotas nedarbas liepą Lietuvoje siekė 12,8 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. punkto didesnis nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
Pasak tarnybos, panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo fiksuoti 2012 metų pradžioje.
Šių metų rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 83,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 12,9 tūkst. daugiau nei šių metų liepos 1 dieną.
Pasitikrinkite banko sąskaitas: 82,5 tūkst. asmenų turėjo pasiekti išmokos
Visiems Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems asmenims, birželio mėnesį teisingai pateikusiems prašymus darbo paieškos išmokai gauti, penktadienį jos buvo išmokėtos. Iš viso į 82,5 tūkst. asmenų sąskaitas pervesta beveik 3,4 mln. eurų, teigiama Užimtumo tarnybos pranešime.
„Šią savaitę 98 proc. išmokos gavėjų pervestos paramos lėšos.
Lietuvoje nedarbo lygis didesnis nei pernai
Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 8,5 proc., arba 2,4 procentinio punkto didesnis nei pernai balandį–birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys.
Per ketvirtį (balandį–birželį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje padidėjo 1,4 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį buvo 9,7 proc., moterų – 7,3 procento.
Bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį buvo 125,9 tūkst.
Nedarbas Lietuvoje birželį – vienas didžiausių ES
Nedarbas birželį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.
Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir birželį buvo 9,4 procento. Didesnis nedarbas fiksuotas Kipre (9,8 proc.), Latvijoje (10,1 proc.) ir Ispanijoje (15,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.
Estija naujausių duomenų nepateikė, tačiau gegužę šalyje buvo 7 proc. nedarbas – 2 punktais didesnis nei pernai gegužę.
Nedarbas Lietuvoje toliau didėja: darbo neturi jau per 222 tūkst. gyventojų
Darbo neturinčių asmenų Lietuvoje ir toliau daugėja. Užimtumo tarnyba pastebi ir naują tendenciją: tarp neužimtų asmenų moterų skaičius viršijo vyrų skaičių.
Tarnyba praneša, kad šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) šalies darbingo amžiaus moterų – tai 0,2 proc. punkto daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų registruota 110,7 tūkst. Kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų.
Mačiulis: nedarbą augino ir valstybės darbo paieškos išmoka
Užimtumo tarnybai skelbiant, jog oficialus nedarbas per karantiną išaugo dėl atleistų iš darbo žmonių ir mažesnio sezoninio darbo poreikio, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad oficialūs skaičiai neatspindi realios situacijos – anot jo, darbo rinka jau grįžo į ikikrizinį lygį, o nedarbą birželį padidino žmonės, norintys gauti vienkartinę darbo paieškos išmoką.
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 20 dieną šalyje buvo 220,7 tūkst. darbo neturinčių žmonių arba 12,8 proc.
Koronaviruso padariniai Švedijai: fiksuotas aukščiausias nedarbo lygis
Nedarbas Švedijoje dėl naujojo koronaviruso pandemijos padarinių ekonomikai birželį pasiekė aukščiausią nuo 1998 metų lygį.
Šalies statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, dėl sezoniškumo pakoreguotas nedarbo lygis birželį pakilo iki 9,4 procento.
Dar sausį nedarbo lygis šalyje siekė 7,2 proc., o jau gegužę sudarė 8,6 procento.
Absoliutų rekordą nedarbo lygis Švedijoje buvo pasiekęs 1997 metų birželį, kuomet jis sudarė 11,7 procento.
Nedarbas auga: Užimtumo tarnyba pasakė, kas tam turi įtakos
Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos, bet ir sezoniškumas, teigia Užimtumo tarnyba.
Anot jos, kasmet registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams, bei metų pradžioje padaugėjus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus.
Dosnių išmokų pasekmės: darbuotojai ėmė gudrauti ar tik išpaiko?
Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir darbdaviams. Tačiau, panašu, kad kai kuriems gyventojams tai tapo pretekstu nedirbti ir vis tiek gauti pinigų.
Bent jau taip galima pamanyti iš istorijos, kuria pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Laisvės partijos narė Donalda Meiželytė.
Lietuvoje didėja įsidarbinimo galimybės: laisvų darbo vietų skaičius išaugo 2,3 karto
Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę.
Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba.
Jos teigimu, įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams.
„Sodros“ išmokų grafikas liepą: ką reikia žinoti pinigų gavėjams
Pirmąjį mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar žymiai didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tėvams grįžus į darbus, o vaikams – į darželius, pastebimai sumažėjo ligos išmokas dėl ekstremaliosios situacijos gaunančiųjų skaičius.
Pasibaigus ugdymo procesui mokyklose, baigtas ligos išmokų mokėjimas tėvams, kurie karantino metu prižiūrėjo pradinukus namuose. Ligos išmokos už nesergančius vaikus nebemokamos ir darželinukų tėvams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvai nebus taip blogai, kaip manyta anksčiau
Šiuo metu visame pasaulyje fiksuojami nauji užsikrėtusiųjų koronavirusų ir nuo jo mirusių žmonių rekordai. Tačiau Lietuvoje, panašu, sveikatos krizė suvaldyta. Dėl to ir šalies ekonomika nepatirs blogiausių padarinių. Ji trauksis, tačiau mažiau nei manyta, o ir gana greitai atsigaus.
Tokiomis naujausiomis prognozėmis ketvirtadienį dalijosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jo teigimu, praėjęs pusmetis buvo bene įdomiausias nuo šio amžiaus pradžios.
„Dugną pasiekėme balandį.
Gidai prašo pagalbos – dėl karantino neteko darbo ir pinigų
Dėl koronaviruso pandemijos darbo ir pajamų netekę gidai Vilniuje antradienį surengė akciją, siekdami atkreipti dėmesį į turizmo sektoriaus darbuotojų problemas.
Kelios dešimtys gidų su šūkiais „Guides together“ ir „Guide work matters“ („Gidai kartu“, „Gidų darbas svarbus“) atviru turistiniu autobusu pajudėjo nuo Subačiaus apžvalgos aikštelės link Rotušės, kur vėliau prie jų prisijungė kiti kolegos ir dešimčiai minučių iškleidė įvairiaspalvius skėčius taip atkreipdami praeivių dėmesį.
JAV per pandemiją darbo neteko 47,2 mln. gyventojų
Praėjusią savaitę dar 1,48 mln. amerikiečių pateikė paraiškas dėl nedarbo išmokų, ketvirtadienį pranešė Darbo departamentas.
Šis skaičius viršijo prognozes ir parodė besitęsiančią koronaviruso pandemijos žalą.
Naujų paraiškų dėl nedarbo išmokų skaičius sumažėjo vos 60 000, palyginti su ankstesnės savaitės rodikliu, o bendras žmonių, kurie darbo neteko nuo kovo vidurio, kai įmonės ėmė stabdyti veiklą, skaičius pasiekė daugiau kaip 47,2 milijono.
Žinia šimtams tūkstančių žmonių: bedarbiai jau gali prašyti darbo paieškos išmokos
Oficialūs bedarbiai jau gali kreiptis dėl laikinos darbo paieškos išmokos. Šią paramą darbo neturintiems ir Užimtumo taryboje užsiregistravusiems žmonėms yra įteisinęs Seimas – ji yra dalis bendro priemonių paketo, skirto sušvelninti koronaviruso ir karantino neigiamas pasekmes gyventojams.
Išmoka siekia 200 eurų, jei žmogus negauna jokios nedarbo išmokos, ir 42 eurus – gaunantiems tokią išmoką.
Gera žinia bedarbiams: netrukus galės gauti išmoką
Kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui nuo šiol priklauso laikina darbo paieškos išmoka. Ji siekia 42 arba 200 eurų: mažesnė – tiems, kurie gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, didesnė – negaunantiems nedarbo išmokos.
Skaičiuojama, kad didesnę išmoką gaus apie du trečdaliai darbo neturinčių Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių, o mažesnę – apie trečdalis, nes šie žmonės gauna dar ir socialinio draudimo išmoką, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Koronavirusas skaudžiai smogė Rusijai: darbo arba dalies pajamų gali netekti 50 proc. darbuotojų
Kas antras dabar dirbantis Rusijos pilietis gali netekti darbo arba dalies pajamų. Dėl koronaviruso sukeltos krizės Rusijoje per mėnesį bedarbių išaugo dvigubai, o šalies BVP per šiuos metus gali susitraukti iki 11 proc.
Darbuotojai bijo, kas laukia po karantino: pasakoja, kaip neteko darbų ir pajamų
Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.
Lietuvoje mažėja besikreipiančiųjų dėl darbo vietų
Nedarbas Lietuvoje praėjusią savaitę paaugo 0,1 procentiniu punktu ir pasiekė 11,7 proc. Nuo karantino pradžios oficialus nedarbo lygis išaugo 2,4 punkto.
Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 25 dieną šalyje buvo 200,9 tūkst. bedarbių.
Praėjusią savaitę mažiausiai žmonių nuo karantino pradžios kreipėsi dėl darbo – po 1 tūkst. per dieną. Karantino piko metu – ketvirtąją jo savaitę – kreipdavosi po 1,9 tūkst. žmonių.
Darbdaviai teikia vis daugiau pasiūlymų: labiausiai sekasi pardavėjams ir statybininkams
Jau kelias savaites darbo rinkoje stebimi atsigavimo signalai. Fiksuojama, kad naujai įdarbinamų žmonių skaičius viršija atleidimų skaičių, taip pat sparčiai gausėja darbo pasiūlymų skaičius paieškų portaluose. Daugiausiai darbo pasiūlymų dabar sulaukia prekybos, remonto ir statybų sektorių darbuotojai.
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas trečiadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas.
Didžiojoje Britanijoje išaugo nedarbo lygis
Didžiojoje Britanijoje nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį išaugo dėl koronaviruso pandemijos, nors karantinas buvo įvestas praktiškai tik laikotarpio pabaigoje, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys.
Bendras bedarbių skaičius per tris mėnesius iki kovo pabaigos padidėjo 50 tūkst. iki 1,3 mln.
Nedarbo išmokų gavėjų balandį išaugo ketvirtadaliu – iki 76 tūkst.
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus – balandį, palyginti su pernai balandžiu – išaugo ketvirtadaliu, pranešė „Sodra“. Jiems gegužę bus išmokėta per 26 mln. eurų, kai tuo tarpu pernai tą patį mėnesį išmokos siekė 15 mln. eurų.
Preliminariais duomenimis, nedarbo išmokas už balandį gaus 76 tūkst., prieš metus jas gavo 58,9 tūkst. žmonių.
Balandį „Sodra“ nedarbo išmokas paskyrė per 17 tūkst. naujų bedarbių, juos išmokos pasieks po gegužės 20-osios.
Per savaitę – ketvirtadaliu mažiau darbo pasiūlymų
Praėjusią savaitę 1,1 tūkst. šalies darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 2,9 tūkst. laisvų darbo vietų – ketvirtadaliu mažiau nei balandžio 26 – gegužės 3 dienomis. Tačiau pastebima, jog darbo rinka atsiveria vasaros sezonui.
Iš viso karantino metu šalies darbdaviai pateikė 17,5 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė tarnyba.
Koronaviruso pandemijos grimasos JAV: be darbo liko milijonai žmonių
Jungtinėse Valstijose balandį darbo neteko 20,5 mln. žmonių, koronaviruso pandemijai sunaikinus beveik visas per dešimtmetį sukurtas darbo vietas, penktadienį pranešė JAV Darbo departamentas.
Šalyje nedarbo lygis balandžio mėnesį siekė rekordinį lygį – 14,7 proc. – ir smarkiai viršijo 20019 metų pasaulinės finansų krizės metu fiksuotą aukščiausią rodiklį.
Kovą nedarbo lygis siekė 4,4 procento.
Darbo departamentas taip pat pranešė, kad kovą darbo neteko didesnis skaičius žmonių – 870 tūkst.
