nedarbas

 2014 metai ieškantiems darbo buvo dėkingi ir produktyvūs. Sparčiai mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, didėjo įregistruotų darbo vietų skaičius. Taip pat Lietuva džiaugėsi dideliu užsienio investuotojų skaičiumi, kurie šimtams gyventojų tapo puikiais darbdaviais. Lyginant su 2013 m. Lietuvoje bedarbiais tapo 12 proc. mažiau asmenų.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ skaičiavimais, jaunimo nedarbas Lietuvoje rudenį mažėjo – nuo 17,5 proc. pernai spalį iki 15, 5 proc. lapkritį. Visoje ES pernai lapkritį nedirbo 5,101 mln. jaunesnių nei 25 m. asmenų. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis siekė 21, 9 proc. Ši statistika rodo, kiek nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių gali dirbti, ieško darbo, bet neranda.

Jaunimo nedarbas Lietuvoje pernai mažėjo nuosekliai ir gan ryškiai. Tačiau vis dėlto pradėti darbinę karjerą nesiseka ne vienam, nors ir dėl skirtingų priežasčių: vieni neturi jokios specialybės, kiti nori dirbti tik pagal specialybę, nors ji nėra paklausi, treti nepatenka į geidžiamų darbuotojų gretas, nes darbdavių reikalavimai per aukšti.

Pasibaigus metams verta ne tik dairytis pirmyn, bet ir, bent trumpam, žvilgtelėti atgal. „Kryptis karjerai“ siūlo trumpai prisiminti, ką 2014-ieji metai atnešė Lietuvos jaunimui: kiek šalyje buvo jaunų žmonių, kiek jų išvyko, kokias darbo ir karjeros galimybes turėjo tie, kurie visgi liko? Kiek Lietuvoje jaunų žmonių? Jaunimo reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jaunimui priskiria žmones nuo 14 iki 29 metų amžiaus.

Patirtis ir tinkamų, darbui aktualių žinių trūkumas – tokias kliūtis dažnai nurodo darbdaviai, kalbėdami apie darbo ieškančius jaunus žmones. Neretai žiniasklaidoje galima rasti verslininkų pasisakymų, kad jie nors ir šiandien galėtų priimti X darbuotojų, tačiau neranda tinkamai parengtų specialistų, nes universitetai ir profesinės mokyklos juos ruošia nepakankamai gerai. Tai ką daryti jaunam žmogui? Vienas iš atsakymų slypi keistoje ir net kiek paslaptingoje raidžių kombinacijoje: MOOC.

Apie pasaulinę jaunimo nedarbo problemą garsiai kalbama jau ne vienerius metus. Ji kamuoja ne tik lėtai po ekonominės krizės atsigaunančias Europos Sąjungos šalis, bet ir kitus regionus, įskaitant šiaip jau gan sparčiai augančią Afriką. Tarptautinė darbo organizacija (Internation Labour Organization - ILO) dar 2012 m. paskelbė deklaraciją, kviečiančią vyriausybes aktyviai kovoti su jaunimo nedarbo problema ir pasiūlė savo rekomendacijas, kaip tą reikėtų daryti.

 Pasaulinė finansų krizė lemia tik apie pusę Europoje egzistuojančio didelio jaunimo nedarbo lygio. Tiesa, labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse – Kipre, Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje – jos įtaka jaunimo nedarbui gali siekti net iki 70-ies proc. Tokias išvadas paskelbtame tyrime pateikė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris tuo pačiu pasidalino ir savo ekspertų rekomendacijomis, kaip būtų galima spręsti susidariusią padėtį.

Jaunimo nedarbas yra ne tik Europos, bet ir kituose kraštuose. Skaičiuojama, kad apytikriai 1,2 milijardo jaunų žmonių nuo 15 iki 24 m. šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba. Tarptautinė organizacija „JA Worldwide“ (Junior Achievement Worldwide) paskelbė ataskaitą, kurioje pateikia siūlymus, kaip galima spręsti susidariusią situaciją. Studijoje, pavadintoje „Bedarbių karta: Pasaulinio jaunimo nedarbo iššūkis“, pateikiami skaičiai stulbina.

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Japonijos vyriausybės įsiskolinimai milžiniški, o skola daugiau nei dvigubai viršija bendrąjį vidaus produktą (BVP) – tiek prasiskolinti Europos Sąjungoje (ES) nė vienai valstybei niekas neleistų, sako Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologė Daiva Repečkaitė.

Kauno rajono savivaldybės iniciatyva Raudondvario dvaro oranžerijoje įvykusioje verslo popietėje apie kovą su nedarbu išryškėjo ne mažiau opi problema: verslininkai guodėsi, kad vis sunkiau rasti tinkamų darbuotojų. Nedarbas mažėja Į renginį atvyko Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Kauno teritorinės darbo biržos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno kolegijos vadovai, mokslininkai, verslininkai, Savivaldybės atstovai.

Šiaulių mieste už pašalpas 20 valandų atidirbantys gyventojai tvarko miesto aplinką. Savivaldybė tikisi sutaupyti apie du milijonus litų, kurie būdavo išleidžiami pašalpoms. Per šiuos metus savivaldybės biudžete numatyti 11 mln. Lt socialinėms išmokoms. Metų pradžioje pašalpoms buvo skiriama per 840 tūkst. Lt, rugsėjį socialinių pašalpų suma siekia per 575 tūkst. Lt. Šiauliečiai, tvarkantys miesto viešąsias erdves ar net klojantys šaligatvius jau nebestebina praeivių.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Pavyzdžiui, paveldimo turto vertė, iki kurios jis neapmokestinamas, iš 10 tūkst. Lt keičiama į 3 tūkst. eurų (2 tūkst. 896 eurai), o paremti politikus, dalyvaujančius kokiuose nors rinkimuose nedeklaravus turto bus galima jau ne iki 40 litų, o iki 12 eurų (41,43 Lt) suma.

Europos Komisija palankiai vertina tai, kad šiandien oficialiai pradėjo veikti Valstybinių užimtumo tarnybų tinklas. Tai nauja bendradarbiavimo platforma, padėsianti valstybėms narėms geriau koordinuoti savo kovos su nedarbu politikos priemones ir veiksmus ir stiprinsianti Europos ekonomikos valdymo sistemą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su generaliniu Tarptautinės darbo organizacijos direktoriumi Guy Ryderiu, su kuriuo aptarė jaunimo užimtumo skatinimo ir kovos su nelegaliu darbu priemones. „Nuosekli politika duoda rezultatų: Lietuvoje jaunimo nedarbo mažėjimas – vienas sparčiausių Europoje.

Leiboristų vadovaujama Velso vyriausybė sugalvojo dar vieną „išmanų“ kovos su nedarbu būdą. Ji nusprendė mokesčių mokėtojų pinigus, skirtus kovos su skurdu programai, leisti nemokamoms ... tatuiruočių darymo pamokoms, skelbia Didžiosios Britanijos spauda. Pamokos apibūdinamos kaip „nemokamas smagus kursas, kuris padės vystyti meninius sugebėjimus ir leis kurti tatuiruotes sau ir kitiems.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 12,4 proc. ir buvo didesnis, nei praėjusių metų pabaigoje. Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad oficiali statistika kai kuriais atvejais gali būti klaidinanti. Ir ją paviršutiniškai paanalizavus, galima padaryti klaidingas išvadas:.   „Būtent nedarbo lygis yra viena iš tų rodiklių, kurį reikia analizuoti labai atsargiai.

,,Prezidentė atkreipiė dėmesį, kad Lietuvos ekonomika auga labai sparčiai, tačiau dar daug žmonių Lietuvoje gyvena sunkiai, sudurdami galą su galu, ir kai kuriose savivaldybėse net trečdalis gyventojų dirba, o kiti priklauso nuo įvairių išmokų“, - antradienį po prezidentės Dalios grybauskaitės susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta pabedinskiene žurnalistams sakė prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.

 Daiva Savickienė Tolygios regionų plėtros problema egzistuoja nuo Nepriklausomybės laikų, tačiau atsakymo, kaip ją išspręsti, nerandama. Panevėžyje politikams diskutuojant su verslu buvo aiškinama, kad regionas pats turi rasti savo veidą ir jį kuriant vystytis. Pristatęs galimybes verslui regionuose ir ES paramos perspektyvas 2014–2020 metais, ūkio viceministras Marius Skarupskas sulaukė ir verslo, ir regiono politikų priekaištų dėl centrinės valdžios dėmesio trūkumo regionams.

Kristina Miškinienė Jau trečią mėnesį visose šalies teritorijose mažėjo nedarbas. Pagal Lietuvos Darbo biržos duomenis 2014 m. birželio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 168 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 9,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių skaičius per gegužę sumažėjo 11,5 tūkst., o registruotas nedarbas 0,6 proc. punkto. Registruotas nedarbas mažėjo visose šalies savivaldybėse. Darbo jėgos paklausa 1,6 karto lenkia pasiūlą: gegužę registruota 28,7 tūkst.

Žinių radijas Iš trečiųjų šalių įsivežami darbuotojai pavojaus Lietuvos darbo rinkai nepadarytų: nors mūsų šalyje bedarbystė siekia 10 proc., tačiau ir darbuotojų trūksta, teigia Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė. Pasak jos, žmonės net ir nekvalifikuotam darbui kelia didelius atlyginimo reikalavimus. „Nedarbo lygis ne tik nekinta, jis išaugo. Iki krizės nedarbas buvo 4 proc., dabar jis yra 10 proc.

Žinių radijas Pagal absloventų įsidarbinimą tarp šalies kolegijų pirmauja Žemaitijos kolegija. Kolegijų reitingą paskelbusio savaitraščio „Veidas“ duomenimis, daugiausia bedarbių - tarp baigusiųjų Šiaurės Lietuvos, Panevėžio ir Marijampolės kolegijas. Pernai darbo nerado apie trečdalis šias kolegijas baigusių jaunuolių. Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas abejoja tokių duomenų autentiškumu. „Visų pirma, aš kelčiau klausimą dėl tų duomenų autentiškumo.

Rytoj, penktadienį, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius lankysis Ukmergėje, kur rengiama apskrito stalo diskusija-konferencija „Profesinis mokymas – dirbti regionui, rinkai ir kartu su verslu“. Anot premjero, profesinis mokymas turi lanksčiai ir operatyviai prisiderinti prie rinkos pokyčių, 2013-2014 m. profesinio mokymo įstaigoms skirta beveik 300 mln. litų, todėl ši sistema turi veikti efektyviai ir kokybiškai.

Simona Aginskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tarpukario Lietuvoje pagrindinė priemonė kovojant su nedarbu buvo viešieji darbai, sako istorikas Norbertas Černiauskas. „Buvo manoma, kad tai [...] daug geresnis dalykas, nes Vakarų Europoje buvęs draudimas nuo nedarbo per Didžiąją ekonomikos krizę patyrė fiasko.

Daiva Lapėnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Po devynių mėnesių pertraukos Nacionalinis Italijos statistikos institutas „Istat“ pergalingai pranešė, kad Italija pagaliau išbrido iš recesijos. Oficialiais duomenimis, paskutinį praėjusių trimestrą bendrasis vidaus produktas (BVP) paliko minuso zoną ir ūgtelėjo 0,1 proc.

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis intensyviai ieško darbo toliau. Jam visai neblogai sekasi. Pateko į antrą prezidento rinkimų turą. Tačiau, jeigu būtumėte darbdavys, ką pamanytumėte išvydę tokį gyvenimo aprašymą? Primename, kad dėl prezidento darbo sekmadienį susigrums du kandidatai: nepriklausoma kandidatė Dalia Grybauskaitė ir socialdemokratų kandidatas Z. Balčytis.

ekonomika.lt 2014 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 12,4 procento, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, nedarbo lygis padidėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, – sumažėjo 0,7 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2014 m. ketvirtį sudarė 13,9 procento, moterų – 10,9 procento.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kaip žinia valstybės socialinė situacija tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos vystymosi. Galima pasidžiaugti, kad pastaruoju metu padėtis gerėja. 2013 metais bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sudarė 3,4 proc., mažėjo nedarbas, tame tarpe jaunimo, sumažėjo emigracijos mastas, padidėjo Lietuvos žmonių užimtumas.

„Jaunimo nedarbas yra viena iš didžiausių problemų, - kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. – Lietuvoje jis įvairiais metais svyruoja, nors tendencija yra mažėti. Jis svyruoja nuo 33 proc. iki 22 proc“. V. Sutkaus teigimu, Lietuva yra geresnėje padėtyje negu Latvija, tačiau blogesnėje negu Estija. „Kai kuriose Pietų Europos šalyse tasai rodiklis artėja prie 50 proc. Problema yra svarbi, - konstatavo V. Sutkus.

Europos parlamentas skelbia, kad šiuo metu įsidarbinimas yra didžiausia Europos problema - bedarbių skaičius pasiekė 26 milijonus. Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų kovo 1 d. duomenų registre iš viso buvo 208,7 tūkst. bedarbių – 11,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.  Palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 9,2 proc.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune jaunimas siekė atkreipti valdžios problemą į jaunimo nedarbą. Pasak jų, darbdaviai dažnai nesuteikia socialinių garantijų. Tuo metu darbdaviai sako, kad geri jauni specialistai darbo randa, ir ragino atsakingiau rinktis profesiją. Eisenos per Laisvės alėją priekyje – kostiumuotą darbdavį vaidinantis mimas, kurį darbuotojas veža karutyje. O kaukės esą simbolizuoja, kad jaunimo niekas nenori girdėti.

Nors Lietuvos darbo biržos duomenimis registruotas nedarbas šalyje šių metų kovo 1 dieną siekė 11,4 proc. tačiau, anot specialistų darbo rinka nėra tolygi. Net jei kažkur darbuotojų, norinčių dirbti – per daug, yra nemažai sričių, kur specialistų masiškai trūksta. Daugelis darbuotojų paieškos profesionalų sutinka, kad vienas iš realiausių būdų rasti ieškomų specialistų yra geriau išnaudoti technologijų teikiamas galimybes.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA. Lietuviai darbdaviai privengia bedarbių Paklausta, kaip į kurį laiką nedirbusius asmenis žiūri darbdaviai, psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė prisipažįsta apie tai kalbėjusi su daug darbdavių.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Išmokstama išgyventi Neseniai buvau savo noru tapusi bedarbe. Priežastis paprasta – nebesijaučiau laiminga ir išėjau iš darbo į niekur. Truputį pailsėjusi pradėjau aktyviai ieškoti darbo. Tačiau paaiškėjo nemaloni tiesa: norimos vietos užimtos, ir tikriausiai ilgam.

Tauragės teritorinės darbo biržos duomenimis, kovo 1 dieną Tauragės apskrityje registruoti 9522 bedarbiai, arba 14,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Per mėnesį registruotas nedarbas nepakito. Palyginti su 2013 m. kovo 1 d. registruotų bedarbių skaičius mažesnis 352, o nedarbas – 0,4 proc. punkto. Mėnesio pradžioje apskrityje buvo 4363 neturinčios darbo moterys ir 5159 vyrai. Vyrų registruoto nedarbo rodiklis 1,7 proc. punkto aukštesnis nei moterų. Bedarbiai vyrai sudaro 15,6 proc.

Giedrė Sankauskaitė Jeigu garo mašinos išradimas žmones privertė vis mažiau naudoti raumenis, tai jau prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi visuotinė kompiuterizacija skatina žmones vis mažiau naudoti smegenis, t.y. samprotauti. Apie kompiuterizacijos poveikį žmonėms ir darbo rinkai Vadovų konferencijoje EBIT 2014 penktadienį kalbėjo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Remiantis Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbas per pastaruosius ketverius metus išaugo net 26,9 proc. (31 proc. vyrų ir 20,8 proc. moterų). Lietuvoje jaunimo bedarbystė 2014 sausio 1 d. duomenimis siekė 11,2 proc.

Nedarbo išmokos teisėtai pervedamos į juos gaunančių asmenų sąskaitas bankuose, penktadienį nutarė Konstitucinis Teismas. Pasak nutarimo, Vyriausybė turi įgaliojimus nustatyti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdą. „Vyriausybė, nustatydama vienintelį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo būdą, įgyvendino jai įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus nustatyti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką“, - teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.

Ukrainos centrinis bankas apribojo kapitalo judėjimą, grivina smuko 10 proc., kai kur trūkta tvirtos valiutos. Analitikai prognozuoja dar didesnį grivinos smukimą, o neįliejus į ekonomiką kelių milijardų dolerių – ir šalies bankrotą bei naują ekonominę protestų bangą. Dauguma valiutos keitimo punktų Kijeve uždaryti dar penktadienį, kai tik centrinis bankas paskelbė apie smukusį grivinos kursą ir uždraudė atsiskaitymus valiuta su partneriais užsienyje.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas informuoja, kad pernai ekonomika augo sparčiau nei prieš krizę, mažėjo nedarbas, emigracija ir didėjo darbo užmokestis, tačiau pusė gyventojų vis dar teigė išleidžiantys viską, ką gauna. Be to, statistika rodo, kad lietuvių yra jau mažiau nei 3 milijonai – dėl emigracijos ir vis dar gimstamumą viršijančio mirtingumo. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje dar labiau sumažėjo ir pasiekė 7,1 proc. Per tris mėnesius iki lapkričio darbo neturinčių žmonių skaičius sumažėjo 167 tūkst. – daugiausia nuo 1997 metų rudens – iki 2,32 mln., skelbia Nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi BBC. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 0,5 proc., o su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus – 0,6 proc.

Europoje investuotojams aktualiausi bus preliminarūs sausio mėn. verslo pasitikėjimo rodikliai (PMI). Ketvirtadienį bus paskelbtas euro zonos sausio mėn. vartotojų pasitikėjimo indeksas. Net ir esant aukštam nedarbo lygiui, šis indikatorius visus praėjusius metus kilo. Tikėtina, kad ir sausio mėn. ši tendencija turėtų išlikti.

 Statistika, kurią kompanija Intel pateikė savo ketvirčio ataskaitoje, negali būti vertinama vienareikšmiškai. Iš vienos pusės, bendras pajamų lygis sumažėjo 1%. Iš kitos pusės, 2013 m. IV ketvirtis pademonstravo teigiamą dinamiką, lyginant su analogišku ketvirčiu prieš metus. Geri paskutinių trijų praėjusių metų mėnesių veikla Intel vadovybę netgi privertė pareikšti, jog stacionarių kompiuterių segmentas atsigauna, ir tai matyti ne tik verslo sektoriuje.

Dabartinės Didžiosios Britanijos valdžios vykdomos socialinės rūpybos sistemos reformos stumia šalies gyventojus į „priverstinį skurdą“, nes, jų teigimu, vis labiau grįžtama atgal prie karalienės Viktorijos laikais buvusių vadinamųjų „Skurdžiųjų įstatymų“, kurių pagrindu vėliau buvo sukurta šiuolaikinė socialinės rūpybos sistema, rašo dienraštis „The Huffington Post“. „Esame padėtyje, kuomet daug žmonių artėja prie priverstinio skurdo, o tai yra gana toli nuo optimizmo, kuris padėjo 1912 metais ...

Per 2013 m. metus darbdaviai pateikė rekordiškai daug laisvų darbo vietų pasiūlymų - apie 240 tūkst., t.y. penktadaliu daugiau nei 2012 m. Šių metų pradžioje nedarbo lygis užfiksuotas 3 proc. mažesnis nei 2013 m. sausio mėn.   Nors duomenys rodo teigiamas tendencijas dėl atsirandančių naujų darbo vietų, Darbo biržos Išteklių skyriaus vedėjos pavaduotojos Daivos Liugienės nuomone, nereikia stebėtis, kad darbo pasiūlymų sparčiai daugėja, tačiau bedarbių skaičius mąžta tik po truputį.

„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis mano, kad lietuviai turi ir taip daug šventinių darbo dienų, tad klausimas, ar reiktų įteisinti kalėdines atostogas, svarstytinas ir kaži ar įgyvendinamas. „Turime nuspręsti, kokia valstybė norime būti – pietietiška, kur visi „atsipūtę“, ar šiaurietiška“, – Žinių radijo laidoje „Prie pietų stalo“ sakė verslininkas.  Kalėdines atostogas A. Avulis prisipažino praleidęs lietuvių jau pamėgtoje Ispanijos saloje Tenerifėje.

Kai dėl netolimos ateities planų atsirado konkretumo, gyvenimas nušvito visai kitokiomis spalvomis. Atsirado kažkoks aiškumas, buvo galima prognozuoti ateitį. Velnias, kaip greitai tokiose situacijose galima prarasti pasitikėjimą savimi.

 Vienos skaudžiausių šių dienų Europos problemų – jaunimo nedarbo – vien vyriausybių pastangomis išspręsti nepavyks. Tai suprasdamos stambios bendrovės, kurios yra ir vienos didžiausių darbdavių Europoje, imasi iniciatyvų, ženkliai prisidėsiančių prie kovos su dideliu jaunų žmonių nedarbu. Gresia rimta socialinė krizė Kompanija „Nestlé“ imasi iniciatyvos „Nestlé“ needs YOUth“, kurios tikslas – per trejus artimiausius metus į Europos darbo rinką įtraukti 20 tūkst.

Europoje svarbiausio savaitės pranešimo laukiama penktadienį, kai paaiškės pirminis lapkričio mėnesio euro zonos infliacijos rodiklis. Prognozuojama, jog vartotojų kainų indeksas per metus galėjo išaugti 0,8 proc. (spalio mėnesį infliacija siekė 0,7 proc.). Šis savaitgalis didžiausiai pasaulio ekonomikai taip pat svarbus – JAV „Juodąjį penktadienį“ prasideda didžiausi apsipirkimai šiais metais.

 Lietuvoje jaunimo nedarbas nuo recesijos metu pasiektų 35 proc. gerokai sumažėjo, tačiau vis dar išlieka nemaloniai aukštas – siekia 23,1 proc. Tačiau susirūpinimas šiuo rodikliu nukreipia dėmesį nuo esminės problemos, kuri slypi visai ne šiame skaičiuje. Analizuojant tokio amžiaus gyventojus būtina atsižvelgti, kokia jų dalis mokosi arba studijuoja.