nedarbas

Seimas imasi svarstyti Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, kurias priėmus įsigaliotų įsipareigojimo įdarbinti sistema, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Bedarbiai ir apie atleidimą iš darbo įspėti žmonės už numatytą pinigų sumą profesiniuose mokymuose įgytų tas specialybes, kurios reikalingos konkrečiose įmonėse. Todėl jose po mokymų, būtų iš karto įdarbinami. Pastaruoju metu per savaitę paprastai užregistruojama apie 4 tūkst. naujų bedarbių.

Naujausi oficialūs duomenys parodė, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Graikijos ekonomika neišsivadavo iš krizės gniaužtų, nes jos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė, o nedarbo lygis išliko aukštas ir beveik siekė rekordą. Per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Graikijos BVP susitraukė 7,3 proc. Per pirmąjį ketvirtį Graikijos ūkis susitraukė 8,1 proc.

Paskambinę Kauno darbo biržos išankstinės registracijos telefonu, galite išgirsti, kad būsite priimti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, rašo „Lietuvos rytas“. Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė paaiškino, kad išankstinė registracija telefonu ar internetu – tik papildoma paslauga neskubančiam klientui. Dažniausiai išankstinės registracijos paslaugomis naudojasi dirbantys ir ieškantys kito ar papildomo darbo kauniečiai.

Investuotojams nekantriai laukiant pagrindinių duomenų apie JAV darbo rinką Europos akcijų rinka prekybą pradėjo smukimu, informuoja BBC. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ penktadienį prekybos pradžioje smuko 2 proc., iki 953,78 punkto. Ketvirtadienį paskelbti prasti duomenys apie Europos ir JAV apdirbamosios gamybos sektorių sustiprino nerimą, kad pasaulio ekonomikai gresia naujas nuosmukis.

Baltieji rūmai prognozuoja, kad Jungtinės Valstijos šiemet išvengs recesijos, o šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 1,7 proc., praneša BBC. Tokios prognozės pateikiamos Baltųjų rūmų Valdymo ir biudžeto biuro parengtoje metų vidurio biudžeto apžvalgoje. Tai rodo, kad JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija tikisi, jog artėjant šių metų pabaigai šalies ekonomikos būklė pagerės.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų liepą, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje nepakito ir siekė 10,0 proc., kaip ir birželį. Praėjusių metų liepą nedarbas sudarė 10,2 proc. Visoje ES nedarbas šių metų liepą siekė 9,5 proc., kaip ir birželį. 2010 m. liepą nedarbas ES sudarė 9,7 proc. "Eurostat" skelbia, kad liepą darbo ES neturėjo 22,711 mln. žmonių, įskaitant 15,757 mln. bedarbių euro zonoje.

Didžiųjų šalių ekonomai, politikai, įvairios organizacijos (tarp jų – Tarptautinis valiutos fondas) bei Pasaulio Bankas išreiškė susirūpinimą, kad pasaulis žengia į dar vieną recesiją, nespėjus atsigauti nuo 2008-2009 m. ekonomiką parklupdžiusio nuosmukio. Remiantis tyrimais, naujoji krizė anaiptol nebus nei trumpa, nei silpna, rašo businessinsider.com. Patys akivaizdžiausi pokyčiai matyti JAV, Didžiojoje Britanijoje, Europoje bei Japonijoje.

Didžiausioje Lotynų Amerikos ekonomikoje Brazilijoje sumažėjo nedarbas, praneša „Associated Press“. Liepą, palyginus su birželiu, nedarbo lygis Brazilijoje sumažėjo 0,2 proc., iki 6 proc. Vyriausybės statistikos agentūra teigia, kad tai mažiausias liepos mėnesio nedarbo lygis nuo 2002-ųjų ir mažiausias apskritai nedarbo lygis nuo sausio mėnesio. Pernai liepą nedarbas Brazilijoje siekė 6,9 proc. Liepą Brazilijoje darbo neturėjo 1,4 mln. žmonių, palyginti su 1,5 mln.

Vasara sostinės benamių nakvynės namuose – savotiškas poilsio metas. Šaltuosius mėnesius stengęsi išlaikyti turimas vietas „Caritas“ įkurtuose nakvynės namuose, vasaromis benamiai bando užsidirbti, prisidurti prie menkų pašalpų, išsikovoti galimybę gyventi geriau. Eilė prie kartu su nakvynės namais įkurto dienos centro išsirikiuoja dažniausiai tada, kai greta esančioje labdaros valgykloje „Betanija“ varguoliams dalijamas maistas.

Ateityje svarstoma pensijas perskaičiuoti atsižvelgiant į infliaciją ir darbo užmokesčio didėjimą. Sociologas Romas Lazutka svarsto, kad tai gera idėja, tik svarbu išlaikyti ekonomikos augimą ir didėjantį darbo našumą. – Kaip vertinate planus pensijų dydį susieti su infliacija ir darbo užmokesčiu? – Imant ilgesnį laikotarpį Lietuvoje maždaug taip ir būdavo jos perskaičiuojamos, tik pastaruoju metu nebuvo nustatyta griežtos tvarkos.

Ispanijos vyriausybė penktadienį pritarė naujam antikrizinių priemonių paketui, kad šalis galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą sumažinti biudžeto deficitą, praneša „RIA Novosti“, remdamasi vietos žiniasklaida. Manoma, kad šis įstatymo projektas leis šalies valdžiai sutaupyti apie 5 mlrd. eurų. Kaip skelbia Ispanijos laikraštis „El Pais“, sutaupyti biudžeto lėšų tikimasi įgyvendinant pokyčius mokesčių ir sveikatos apsaugos srityse.

Lietuvos statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 15,6 procento ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį ketvirtį. Per metus nedarbo lygis sumažėjo 2,7 procentinio punkto. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1,9 procentinio punkto ir sudarė 18,5 procento, moterų - sumažėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 12,7 procento.

Šiemet liepą, skirtingai nei pernai tą patį mėnesį, išaugęs absolventų skaičius nelėmė spartesnio nedarbo augimo. Pernai per liepą nedarbas augo 0,3 proc., o šiemet - tik 0,1 proc. punktu. Per mėnesį teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 25,3 tūkst. asmenų, iš jų 11,2 tūkst. bedarbių, jaunesnių kaip 25 metų. Tarp jaunųjų bedarbių buvo 7,8 tūkst. aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų, kurių daugumą - 56 proc. - sudaro merginos.

Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis iš esmės mažėja tik dėl emigracijos. Nuskurdinti žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šalyje šiuo metu tampa bevertis. Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia optimizmo – tebeturime per 200 tūkst. bedarbių. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažėja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad socialinė sistema orientuota į pašalpų mokėjimą, o ne į skatinimą dirbti.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje nepakito ir siekė 9,9 proc., kaip ir gegužę. Praėjusių metų birželį jis sudarė 9,7 proc. Visoje ES nedarbas šių metų birželį siekė 9,4 proc., kaip ir gegužę. 2010 m. birželį nedarbas ES sudarė 9,7 proc. „Eurostat“ skelbia, kad birželį darbo ES neturėjo 22,473 mln. žmonių, įskaitant 15,640 mln. bedarbių euro zonoje.

Kai spaudos konferencijoje pristatėme 28-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatus, labiausiai dalyvius domino klausimas, kodėl Lietuvos ekonomikai augant po 5 procentus kasmet, nedarbas išlieka neįtikėtinai aukštas – beveik 15 procentų. Kaip prognozuoja rinkos dalyviai, kitais metais ekonomika ir vėl augs, tačiau nedarbas mažės lėtai ir darbo kitais metais dar neturės kone 13 procentų darbingų Lietuvos gyventojų.

Visi ekonominiai rodikliai gerėja, išskyrus tas sritis, už kurias atsakinga Vyriausybė, pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI, atlikęs rinkos dalyvių tyrimą, pateikė 2011 ir 2012 metų ekonomikos prognozę. Joje teigiama, kad ateinančiais metais BVP augs sparčiau, šiemet prognozuojamas 4,9 BVP augimas, kitąmet – 4,6. Taip pat tikimasi, kad ir toliau gerus rodiklius rodys eksportas ir importas.

Šalyje vis dar esant dideliam nedarbui, darbdaviai skundžiasi negalintys rasti aukštos kvalifikacijos darbininkų. Tačiau stebėtis nėra ko – atlyginimą siūlo minimalų, o gyvenimas brangsta kone kasdien. Tad daugelis tautiečių pasipustę padus nugaras lenkia užsienio darbdaviams. Kaip teigia darbdavių atstovai, tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumas yra įsišaknijusi piktžolė, kurios mūsų valdžios atstovai nesugeba išrauti gerą dešimtmetį.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos 7 d. šalyje buvo registruota 230,9 tūkst. bedarbių, arba 11,45 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,2 tūkst. asmenų - penktadaliu daugiau nei praėjusią savaitę. Palyginti su praėjusia savaite, jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota daugiau - 48,3 proc. (praėjusią savaitę jie sudarė 32,1 proc.). Daugiausia bedarbiais tapo asmenys, nedirbę iki 3 mėnesių - 30,6 proc.

Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,2 tūkst. asmenų – penktadaliu daugiau nei praeitą savaitę. Palyginti su praėjusia savaite, jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota daugiau – 48,3 proc. (praeitą savaitę jie sudarė 32,1 proc.).  Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos 7 d. šalyje buvo registruota 230,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,45 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Krizės laikotarpį tobulinimuisi išnaudoję bedarbiai lengviau atranda vietą atsigaunančioje darbo rinkoje, sako mokymus rengiančios bendrovės „Prografika“ vadovas Dainius Dulinskas. „Tie, kurie nepasidavė depresijai, paklausė specialistų patarimų ir krizės laikotarpį išnaudojo kvalifikacijai kelti ar naujiems įgūdžiams įgyti, dabar patys pirmieji gauna viliojančius darbo pasiūlymus.

Nors šalis ruošia daug išsilavinusio jaunimo ir investuoja į jų mokslą, darbo jiems pasiūlyti kol kas negali. Lenkų tautybės moterys, gyvenančios Britanijoje, vidutiniškai turi daugiau vaikų nei jų tėvynainės gimtojoje šalyje. Kai prieš kelis mėnesius didžiausias Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“ paskelbė šią žinią, tai buvo gana didelis, bet lauktas siurprizas. Didžioji dalis žmonių komentarų atspindėjo ryškius skirtumus tarp lenkų požiūrio ir socialinės realybės.

Su skolų krize kovojančios Portugalijos, pasak naujojo premjero Pedro Passos Coelho, laukia „dveji siaubingi metai“. Prieš grįždama prie ekonomikos augimo šalis turi nusiteikti giliai recesijai ir rekordiniam nedarbui, pareiškė vyriausybės vadovas laikraščiui „Financial Times“. Trečiadienį konservatorius P. Passos Coelho buvo paskirtas naujuoju Portugalijos ministru pirmininku.

Žmonės turi suprasti, kad nors Latvija ir atsigavo po finansų krizės, ekonominė krizė dar nesibaigė. Ji tęsis tol, kol mes galėsime įrodyti, jog sugebame valdyti finansinius ir ekonominius procesus savo šalies viduje, dienraščiui „Diena“ teigė Latvijos centrinio banko prezidentas Ilmaras Rimševičius.

Motyvacijos ieškotis darbo, o ne gyventi iš pašalpų, stokos problema yra žinoma jau dešimtmetį ir per tiek laiko šioje srityje niekur nepasistūmėta, teigia dabartinė Seimo pirmininkė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė. „Aš, kaip žmogus, kuris kažkada dirbau šioje sistemoje, matau, kad jau geras dešimtmetis niekas joje nevyksta.

Su jaunimo nedarbu auga nepasitenkinimas Europoje. 4 jaunuoliai pasakoja apie savo patirtį ir ateities lūkesčius Olivia Flynn iš Airijos: „Jeigu noriu dirbti, turiu įgyti magistro laipsnį“ Man 21 metai, studijuoju politiką Ispanijoje. Esu bedarbė. Mano vyresni broliai ir seserys būdami mano amžiaus galėjo įsidarbinti bet kur: restorane, greitojo traukinio asistentais ar šokolado fabrike (aš neseku jų pėdomis). O aš jau 18 mėnesių esu bedarbė.

Išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 84,4 tūkst. Gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamos neto migracijos ir neigiamos natūralios kaitos. Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis buvo neigiama neto migracija. Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,2 tūkst. emigrantų.

Panevėžyje pigiausia įsigyti ar nuomotis būstą, tačiau norint pragyventi reikia išmanumo. Mat už maistą ir būsto išlaikymą mokame kone brangiausiai, ir dauguma – iš socialinių išmokų, tad greito gyvenimo pagerėjimo galime nelaukti. Sakoma, kad įvyko persilaužimas: šalies ekonomika nebesmunka ir jau net esame atsispyrę nuo dugno. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, buvo įdomu panagrinėti, kiek stiprus tas atsispyrimas buvo.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime svarstys gyventojų viešosios konsultacijos metu pateiktus pasiūlymus, kaip mažinti nedarbą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Vyriausybei gyventojai ir organizacijos pateikė beveik 200 pasiūlymų. Aktyvūs Kauno, Vilniaus, Panevėžio miestų, Jonavos, Mažeikių, Kretingos, Pakruojo, Šilalės ir kitų rajonų gyventojai. Pasiūlymų taip pat gauta iš tautiečių, dirbančių ir/ar gyvenančių Norvegijoje, Anglijoje, Švedijoje, Airijoje, Briuselyje.

Tūkstančiai jaunų žmonių iš Britanijos vargingiausių šeimų mano, jog pasieks „mažai“ arba „nei vieno“ iš savo gyvenimo tikslų. Specialistai baiminasi, jog tai signalizuoja apie šalyje besiformuojančią naują „jaunimo apatinę klasę“, skelbia „The Independent“. „Princo trestas“ atliko tyrimą, kuris nutapė tamsų paveikslą apie kliūtis, su kuriomis susiduria mokytis norintys vaikai, namuose neturintys ne tik knygų ar kompiuterių, tačiau net ir nuosavos lovos.

Nepaisydami demonstracijų draudimo, tūkstančiai žmonių trečiadienio vakarą Madrido centre vėl protestavo prieš Ispanijos vyriausybės taupymo politiką ir nedarbą. Mitingą stebėjo gausios policijos pajėgos. Protestas vyko Puerta del Solio aikštėje. Rengėjai kalbėjo apie 10 tūkst. jo dalyvių. Policija domenų nepateikė. Demonstracija buvo uždrausta dėl sekmadienį vyksiančių vietos valdžios rinkimų. Leidimas protestuoti esą buvo pateiktas per vėlai. Be to, protestas trikdo rinkimų kampaniją.

Registruoto nedarbo lygis Latvijoje gegužę sumažėjo dar 0,1 proc. - iki 13,8 proc., pranešė Latvijos valstybinė užimtumo agentūra. Aukščiausias nedarbo lygis užfiksuotas Latgaloje - 22,4 proc., o žemiausias - Rygos regione - 10,4 procento. Tarp miestų nedarbas 0,3 proc. punkto sumažėjo Jekabpilyje ir Liepojoje.

Po krizės atsigaunantis stambusis verslas jau artimiausiais metais planuoja savo produktus ir paslaugas pardavinėti užsienyje, o iš ten įsivežti pigią darbo jėgą. Lietuvos ekonomika lyg ir atsispyrė nuo dugno, kai kurios įmonės jau skaičiuoja pelną, tačiau eiliniai darbuotojai ir vartotojai vidaus rinkoje ekonomikos atsigavimo ženklų šįmet dar nepajaus.

Italijoje penktadienį vyks visuotinis nacionalinis streikas, kurį rengia šalies Visuotinė darbo konfederacija (CGIL), stambiausia Italijos profsąjunga. Pagrindinis darbuotojų reikalavimas - užtikrinti darbo užimtumą ir sumažinti nedarbą, taip pat sumažinti mokesčius. Baiminamasi, kad dėl protesto akcijos sutriks viešojo transporto, oro uostų, stočių, taip pat bankų ir prekybos punktų darbas visos šalies mastu.

Šešėlinę šalies statybų rinką padidino ne tik ekonomikos krizė, bet ir gyventojų noras įsirengti savo būstus kuo pigiau. Vagystės ir nekokybiškai atlikti darbai – su tokia kasdienybe rizikuoja susidurti Lietuvos gyventojai, apsisprendę pastatyti namą arba suremontuoti būstą. Internete apstu skelbimų, kuriuose įvairaus plauko meistrai siūlo savo paslaugas, bet neretai paaiškėja, kad iš tiesų jie nieko nemoka. Nusipirko svajonių būstą Kauniečiai Viktoras ir Irena prieš pusę metų už 260 tūkst.

Ekonomikos augimą artimiausiu metu pajus nebent dirbantieji įmonėse, kurios eksportuoja į užsienį, tuo tarpu į vidaus rinką orientuotam smulkiajam ir vidutiniam verslui sunkūs laikai nepraėjo, įsitikinusi Seimo vicepirmininkė iš opozicinės Darbo partijos Virginija Baltraitienė.

Bedarbių skaičius Ispanijoje netrukus gali viršyti rekordinius 5 mln., šeštadienį paskelbtame interviu įspėja ministras. „Tai, ar viršysime 5 mln. nedarbą, priklausys nuo aktyviosios visuomenės dalies“, – verslo dienraščiui „El Economista“ teigė darbo ministras Valeriano Gomezas. „Reikia pasakyti, kad krizės metu darbo jėga buvo labai nepastovi“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Kovą bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Ispanijoje augo aštuntą mėnesį iš eilės ir pasiekė rekordinį lygį, praneša BBC. Ispanijos darbo ministerija pranešė, kad kovą bedarbio pašalpos prašytojų skaičius išaugo 34,406 tūkst. žmonių ir pasiekė 4,3 mln. rodiklį. Bendras Ispanijos bedarbių skaičius paskelbiamas atskirai kas tris mėnesius, į jį įeina ir pašalpos neprašantys bedarbiai. Vasarį šis rodiklis siekė 4,7 mln. žmonių, t.y. apie 20,5 proc.

Ministrų kabinetas patvirtino 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje liaupsinami sprendimai, padėję šalies ūkiui ir gyventojams įveikti ekonominį nuosmukį. Šią ataskaitą Vyriausybė teiks tvirtinti Seimui. „Respublika“ pateikia kai kuriuos abejonių keliančius nuopelnus iš juodraštinio ataskaitos varianto.

Ministrų kabinetas savo pasitarime pritarė 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitai. Tačiau vargu ar ją išdrįs palaiminti Seimas, nes dokumente yra ir visiškai tikrovės neatitinkančių teiginių, ir svetimų nuopelnų pasisavinimo, ir gyrimosi darbais, dėl kurių reikėtų gėdytis. „Mažino“ nedarbą Vyriausybė labai patenkinta savo pernykšte veikla, todėl pritarė jos ataskaitai, surašytai net 105 lapuose. „Vakaro žinios“ skaitytojų teismui pateikia įdomesnius teiginius iš šio dokumento.

Kovą nedarbo lygis Vokietijoje sumažėjo dvigubai daugiau nei tikėjosi analitikai, nes nei neramumai Artimuosiuose Rytuose, nei krizė Japonijoje neatbaidė bendrovių nuo įdarbinimo. Kovą bedarbių skaičius Vokietijoje sumažėjo 55 tūkst. - iki 3,01 mln. Tai žemiausias lygis nuo 1992-ųjų birželio. „Bloomberg“ ekonomistai prognozavo, kad bedarbių skaičius kovą sumažės 25 tūkst.

Gyventojų surašymas parodys, kiek lietuvių liko Lietuvoje, o kiek jų sotesnio gyvenimo iškeliavo ieškoti užsienyje. Tvirtinama, kad per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo apie 200 tūkst. gyventojų, tačiau neoficialiai kalbama, kad išvykimą iš šalies deklaruoja tik pusė išvykstančiųjų, todėl tikrieji emigracijos mastai kur kas didesni. Užsienį pasirinkę lietuviai neslėpė, kad gimtą kraštą į užjūrį išmainė susidūrę su nepritekliais ir nedarbu, norėdami užsidirbti pragyvenimui.

Vyriausybė skelbia viešąją konsultaciją, skirtą naujoms darbo rinkos skatinimo priemonėms kurti –  „Kokiomis priemonėmis mažinti nedarbą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą?“. Pateikti pasiūlymus kviečiami visi Lietuvos gyventojai, taip pat organizuotos pilietinės visuomenės grupės, socialiniai partneriai, verslo įmonių ir asocijuotų organizacijų atstovai bei įvairių sričių ekspertai. „Nedarbas išlieka viena opiausių valstybės problemų.

Per tris mėnesius iki sausio pabaigos Didžiojoje Britanijoje užregistruota 27 tūkst. naujų bedarbių, o iš viso - 2,53 mln. darbo neturinčių žmonių, ir tai yra didžiausias skaičius nuo 1994-ųjų, praneša BBC. Didžiosios Britanijos nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje šiuo metu sudaro 8 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1996-ųjų. Nepaisant to, bedarbio pašalpą gaunančių žmonių vasarį sumažėjo 10 tūkst. 200, iki 1,45 mln.

Kauno varguolius keptais jaučiais ir kitais skanėstais kažkada vaišinęs skandalingasis Vytautas Šustauskas pats atsidūrė ant skurdo slenksčio. Buvęs Kauno meras ir buvęs Seimo narys 66 metų V. Šustauskas pasijuto tikras skurdžius ir ieško socialinės pagalbos, rašo lrytas.lt. Plačiais mostais pagarsėjęs kaunietis domisi, kokiomis sąlygomis galėtų nemokamai maitintis savivaldybės ir „Caritas" finansuojamoje varguolių valgykloje. „Mano situacija labai liūdna.

Nesuinteresuoti dirbti ilgalaikiai darbo biržų klientai netrukus pajus didesnį spaudimą ieškotis darbo ar neatsisakyti jau siūlomo. Lietuvos darbo birža parengė priemonių paketą, kuris, kaip tikimasi, turėtų padėti motyvuoti bedarbius pradėti dirbti. Mažins bedarbių skaičių Dabartinė situacija, kai vien per du šių metų mėnesius – sausį ir vasarį – iš pateiktų 70 tūkstančių darbo pasiūlymų bedarbiai atmetė 50 tūkstančių, laikoma nenormalia.

Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos ligoniams išduodami tik elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Tuo džiaugiasi už žmonių sveikatą atsakingi klerkai, o sergantieji kenčia. Mat po ligos sugrįžus į darbą gali tekti raudonuoti prieš darbdavius dėl neva padarytų pravaikštų, kol paaiškės, kad įvyko klaida. Tik medikai ramina, kad taip nutinka dažnai.

Darbo birža per pirmuosius du šių metų mėnesius iš bedarbių sąrašų išbraukė 500 panevėžiečių, atsisakiusių jiems siūlyto darbo. Nuo išbraukimo dienos žmonės liko be paskutinio pragyvenimo šaltinio – socialinių išmokų, taip pat be socialinių garantijų. Viena 12-os ir 14-os metų vaikus auginanti našlė Panevėžio rajono gyventoja Vilma U. (vardas pakeistas) suka galvą, iš ko išmaitinti atžalas. Dvejus metus jos trijų asmenų šeima vertėsi iš socialinių pašalpų – maždaug 1000 litų per mėnesį.